Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-12

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas: bado rizikos pasaulyje padės išvengti solidarumas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO) paragino imtis aktyvesnės lyderystės užtikrinant maisto iš Ukrainos tiekimą pasaulinėms rinkoms sausumos bei jūrų keliais, šiuo metu blokuojamais dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regioninėje konferencijoje Lodzėje (Lenkija) susitiko 53 Europos ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai. Susitikime aptarti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kylantys iššūkiai pasaulinėse rinkose: apsirūpinimas maistu ir jo kainos, tiekimo grandinių optimizavimas, efektyvus aplinkos ir gamtos išteklių naudojimas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino trapią pasaulio aprūpinimo maistu padėtį.

„Turime sutelkti pastangas, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, tačiau, jei jis užsitęs ir grūdai nebus eksportuojami, naujas derlius gali būti prarastas dėl saugyklų trūkumo, ir tai lemtų ilgalaikes pasekmes: šių metų derliaus grūdai liktų neeksportuoti į pasaulines maisto rinkas, o pajamų negavę ūkininkai neturėtų galimybės pasirengti sėjai. 70 milijonų tonų grūdų arba 8 procentai pasaulinės rinkos dalies gali turėti kritinės reikšmės! Mes, Maisto ir žemės ūkio organizacijos nariai, turime daryti viską, ką galime ir dar daugiau, kad išvengtume gresiančios bado rizikos didelėje pasaulio dalyje“, – sakė K. Navickas.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva kartu su tarptautine bendruomene ir toliau teiks paramą Ukrainos žmonėms. O solidarumas ieškant skubių sprendimų grūdus transportuoti į pasaulines maisto rinkas ypač svarbus maisto tiekimo tęstinumui užtikrinti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-11

Netrukus išmokos už tarpinius pasėlius pasieks ūkininkus

Ūkininkai, įvykdę įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, kitą savaitę, pirmadienį, sulauks kompensacinių išmokų.

Išmokos gali būti mokamos tik įsitikinus, kad pareiškėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Vykdantieji minimą veiklą yra įsipareigoję po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius pasėti per savaitę (ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.), juos išlaikyti ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d., pagal veiklą deklaruotuose plotuose neganyti gyvulių, neruošti pašaro ir nešienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Taip pat šią veiklą vykdantys ūkininkai turi įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją.

NMA jau užbaigė visas reikalingas patikras dėl reikalavimų laikymosi ir netrukus 1 043 ūkininkams išmokės 3,8 mln. Eur kompensacinių išmokų. 2021 m. patvirtintas kompensacinės išmokos dydis siekia 134 Eur už hektarą.

NMA iš viso 2021 m. paramos pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ gavėjų sąskaitas jau papildė 15 mln. Eur suma.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-12

Taivanas atsisakė pirkti lietuviškus grūdus

„Delfi“ šaltiniai įmonėse, mėginusiose tartis dėl eksporto, pranešė, kad nors buvo gana daug vilčių, jog mūsų grūdai keliaus į Taivaną, tačiau ši šalis derlių pirkti atsisakė. Šią eksportuotojų žinią patvirtino ir Žemės ūkio ministerija. „Žemės ūkio ministerijos žiniomis, Lietuvos kviečių eksportuotojai iš tiesų yra gavę neigiamų atsakymų dėl šių grūdų eksporto į Taivaną, kurie buvo argumentuoti specifiniais kokybės reikalavimais.

Žemės ūkio ministerija su Taivano atstovybe aiškinasi, kaip šias problemas būtų galima išspręsti – siekiant galimų sprendimų ir aiškumo mūsų verslui, ypač dėl kokybės vertinimo, reikia didesnio tiek Lietuvos, tiek Taivano atsakingų institucijų įsitraukimo“, – sako Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

Taivano atstovybė Delfi patikino, kad grūdų importas nėra ribojamas, tiesiog reikia laiko. Dirbama, kad būtų išduoti leidimai įvežti kitus žemės ūkio produktus: „Taivano vyriausybė nedraudžia įvežti į Taivaną lietuviškus grūdus. Tai yra naujas grūdų šaltinis mūsų šaliai ir nauja rinka Lietuvai, todėl abiejų šalių privačioms įmonėms reikia laiko, kad būtų rastos tvarios verslo galimybes. Kviečiai viena iš potencialaus bendradarbiavimo sričių. Žinome, kad tarp kai kurių įmonių vyko derybos, tačiau jos galbūt nedavė greitų rezultatų. Tačiau ir toliau skatinsime prekybą tarp Taivano ir Lietuvos visų rūšių grūdais.

Taivano rinka priima lietuviškus grūdus ir ieško įvairių galimybių. Taivano žemės ūkio taryba ir Sveikatos ministerija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio ministerija, kad būtų išduoti leidimai įvežti į Taivaną Lietuvos žemės ūkio produktus, įskaitant jūros gėrybes, jautieną, pieno produktus ir kt.” Pernai gruodį Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad eksportas į šią valstybę praktiškai nuspręstas faktas. „Lietuvos žemdirbiams į Taivaną leista eksportuoti vartojimui skirtus lietuviškus paprastuosius kviečius bei miežius, sėjamąsias avižas ir žirnius.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai nuoseklaus abiejų šalių atsakingų institucijų bendradarbiavimo rezultatas, suteiksiantis Lietuvai naujų galimybių. „Lietuviškus kviečius, avižas, žirnius ir miežius, skirtus vartoti, bet ne sėti, nuo šiol galės įvertinti ir tolimojo Taivano gyventojai. Džiugu, kad kokybiška mūsų žemės ūkio produkcija vertinama visame pasaulyje“, – teigia žemės ūkio ministras. Norintys eksportuoti šiuos grūdus į Taivaną, privalės turėti fitosanitarinį eksporto sertifikatą, kuriame turės būti nurodytas eksportuojamų grūdų mokslinis pavadinimas (taip pat ir lotyniškas genties ir rūšies pavadinimas), produkcijos kiekis bei kilmės šalis.

Taivano pasienio kontrolės punkte lietuviškų grūdų kroviniui bus atliekamas fitosanitarinis patikrinimas, dėl kurio, dar prieš kroviniui atvykstant į Taivaną, importuotojas arba jo agentas privalo kreiptis į Taivano Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biurą, priklausantį Žemės ūkio tarybai (BAPHIQ). Eksportuojamas krovinys turi būti fumiguojamas (grūdai apdorojami specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, kad nebūtų kenkėjų). Norint atverti rinką lietuviškos kilmės kvietrugiams, sėjamiesiems rugiams, sėjamiesiems rapsams bei pupoms, BAPHIQ turi būti pateikti papildomi duomenys kenkėjų rizikos analizei atlikti. Po tokio vertinimo gavus leidimą, produkciją būtų galima eksportuojama į Taivaną.“

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-05-09

Išvežti į Taivaną nepavyksta ne tik grūdų: verslininkai politikų pažadus vadina viešaisiais ryšiais

Po griausmingų valdžios pranešimų, kad mums atsiveria pelningos Taivano rinkos vartai, aiškėja, kad tie vartai atverti teoriškai, o praktiškai net norėdami į ten vežti nelabai ką galime. Pati Taivano atstovybė tvirtina, kad reikia laiko. Žemės ūkio ministerija dar gruodį skelbė, kad dėl grūdų eksporto sutarta ir mūsų įmonės galės į ten gabenti savo derlių, tačiau iki šiol eksportas nevyksta – Taivano bendrovės neperka mūsų javų, o patys lietuviai apie eksportą kalba santūriai, kaip ir paukščių augintojai, kurie net negavo leidimų.

Kol kas kalbama tik apie klausimynus ir Taivano atsakingų institucijų atstovų vizitą į Lietuvą, kuris galėtų įvykti vasarą. Kovą skelbta, kad Lietuva siekia greičiau gauti jautienos, paukštienos, kiaulienos, taip pat pieno, žuvies ir kiaušinių produktų eksporto leidimus į Taivaną. Kaip sako verslininkai, daugumos šių sektorių įmonės leidimų nesulaukė iki šiol, nors apie eksportą ir mums palankią rinką jau kalbama nuo pernai vasaros. Kovą ministerijos pranešime buvo rašoma: „Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniame susitikime su Taivano žemės ūkio tarybos ministru Chi-chung Chen paragino Taivano institucijas pagreitinti leidimų procesą, kad Lietuvos įmonės galėtų pradėti eksportuoti į šią šalį.

„Lietuvos maisto pramonės produktų eksportuotojai labai domisi Taivano rinka ir laukia, kada galės šios šalies vartotojams pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės lietuviškus maisto produktus“, – pranešime sakė K. Navickas. Šiuo metu Lietuva pildo klausimynus dėl jautienos eksporto. Žemės ūkio ministerija šiais metais planuoja verslo misiją į Taivaną.“ Tiesa, pernai gruodį kalbėta kur kas optimistiškiau. Žemės ūkio ministerijos atstovas BNS tada sakė, kad Taivanas leido eksportuoti grūdus ir netrukus tikimasi leidimų ir kitų maisto produktų eksportui. Pasak Antano Venckaus, pirmo tokio leidimo derinimas užtruko porą mėnesių.

A. Venckus sakė, kad maisto produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės iki šiol labiau domėjosi Kinija, tačiau pasikeitus politinei situacijai pasimatė ir rizikų, o Taivanas dar vasarą pasiūlė Lietuvai atverti savo rinką. „Šių metų vasarą Taivanas, matydamas mūsų gerą gestą dėl jų palaikymo tiek pagalbos vakcinomis, tiek įsteigimą atstovybės, jie matė, kad kenčiame už tai nuo Kinijos ir pasiūlė mums pagalbą atverdamas savo rinką“, – BNS tada sakė ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.

Grūdai perkami JAV

Tiesa, pats mūsų verslas ne toks optimistiškas ir sako, kad apie eksportą galvoti neverta, o gauti leidimus gauti tikimybės menkos, arba jau pasakyta, kad jų nebus. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas analizuoja, kad lietuviškų grūdų eksportas į Taivaną yra daugiau geopolitinis, o ne produkcijos kokybės klausimas, todėl puikiai tai žinodami ir išgirdę apie politikų skambius komentarus, kad lietuviški grūdai jau tuoj keliaus į Taivaną, daug vilčių nedėjo. Pirmiausia, puikiai suprasdami, kad Taivanas importuoja 1,4 mln. tonų kviečių per metus, didžiąją dalį – apie 90-95 proc., įsiveždamas iš JAV, o likusią dalį pavieniais pirkimais iš Kanados bei Australijos.

Taigi, taivaniečiams grūdų pirkimas iš JAV yra ne tik verslas, bet ir saugumo garantas, todėl Taivano rinkos paklausa tradiciškai teiks pirmenybę JAV kviečiams. „Apmaudžiausia, kad mums, verslui, Taivano rinka buvo pristatoma kaip alternatyva Kinijos rinkai. Žemės ūkio ir užsienio reikalų ministerijos Taivaną mums įvardijo kaip kompensaciją už praradimus Kinijoje.

Taivano politikai taip pat deklaravo laukiantys ir pirksiantys mūsų lietuviškus grūdus. Kaip matome šiandien, tai buvo ir lieka „politiniais pirkimais“, o pagalba verslui eilinį kartą tebuvo tik politinę situaciją ir nepasitenkinimą turėję sušvelninti viešieji ryšiai“, – dėsto asociacijos vadovas ir primena, kad kai Žemės ūkio ministerijai metų pradžioje iškomunikavo džiugią žinią, neva Taivanas pasiruošęs pirkti lietuviškus grūdus, nors ir vertinome tai skeptiškai, padarė namų darbus.

Gruodį buvo išsiųsti grūdų pavyzdžiai, grūdų įmonės ieškojo kontaktų su Taivano malūnininkų asociacija ir jos nariais, keitėsi informacija apie mūsų rinką. Po penkių mėnesių gavo atsakymą, jog lietuviški grūdai labiau panašesni į europietiškus. „Taip pat nustebino, kad mūsų niekas net nepaklausė dėl kainos. Kadangi mes viską suprantame, todėl nesame nei nusivylę, nei kažką praradę, nes nieko ir nesitikėjome“, – konstatuoja K. Šimas.

Leidimų negavo ir kiti

Kitiems eksportuotojams bandymas eiti į šią rinką baigėsi jau Lietuvoje, nereikėjo net siųsti pavyzdžių. „Metų pradžioje Lietuvos paukštininkystės asociacija, Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surengė pasitarimą dėl situacijos paukštininkystės sektoriuje. Be būtinos paramos paukščių augintojams dėl išaugusių energetikos kaštų ir rekordinių pašarų kainų buvo svarstomas klausimas ar paukštininkystei reikalingas eksportas į Taivaną.

Tada mėsinės paukštininkystės atstovai atkreipė ŽŪM dėmesį į ypač didelį transportavimo kelią (net 11 tūkst. kilometrų), šalia Taivano esantį Tailandą, kuris yra vienas didžiausių paukštienos gamintojų pasaulyje ir abejojo, jog tokie pardavimai galėtų būti pelningi. Prašėme VMVT ir ŽŪM apginti Lietuvos rinką nuo salmonelioze apkrėstos paukštienos ir sureguliuoti, kad vietiniai gamintojai galėtų veikti pelningai pirmiausiai Lietuvoje, kadangi tas kas yra silpnas namų rinkoje, negali būti stiprus eksportuodamas.

Tuomet ŽŪM ir VMVT atstovai pagalbos namie nepažadėjo, tačiau sakė, kad stengsis gauti leidimus prekiauti su Taivanu. Beliko laukti šių leidimų ir bandyti naują rinką. Deja netrukus gavome pranešimą iš VMVT, kad leidimai nebus išduoti“, – neprasidėjusio eksporto istoriją prisimena Darius Gudačiauskas, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius. „Kaišiadorių paukštyno” vadovas Darius Gudačiauskas

Linksmų žinių neturi ir pieno perdirbėjai. „Pieno perdirbimo įmonės nėra įtrauktos į Taivano importuotojų sąrašus, taip pat nėra suderintų veterinarinių sertifikatų. Šis procesas gali užtrukti neribotą laiką. Nors ir gavus leidimus eksportuoti, iš karto eksportas nevyks, nes įmonės ieškos pirkėjų (distributorių) bei derins produktus pagal Taivano pirkėjų skonį bei poreikius, taip pat reikalinga suderinti ir paruošti produktų ženklinimą pagal tos šalies reikalavimus.

Iš praktikos žinome, kad šie procesai užtrunka ne vienerius metus. Kalbant apie kiekius, jie būtų nedideli, nes gyventojų skaičius nėra didelis lyginant su Kinija bei pieno produktų suvartojimas (per capita) šiose šalyse labai mažas“, – didelių vilčių į tolimą šalį nededa Egidijus Simonis, pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius.

Laukia delegacijos

Mantas Staškevičius, VMVT direktorius sako, kad jo tarnybos duomenimis, į Taivaną savo produkciją eksportuoti siekia per 20 Lietuvos maisto gamintojų. Daugiausia tai pieno, žuvininkystės, kiaušinių produktus, jautieną ir paukštieną bei jų produktus gaminančios įmonės. „Šiuo metu aktyviai dirbama dėl pieno, žuvininkystės ir kiaušinių produktų eksporto į šią Azijos šalį.

Tarnyba yra pateikusi visus Taivano pateiktus klausimynus ir jau gavo Taivano kompetentingos institucijos BAPHIQ patvirtinimą, jog taivaniečiai planuoja 10 darbo dienų auditą Lietuvoje, kurio metu bus tikrinamos 3 pieno įmonės, 1 kiaušinių produktų įmonė, 3 žuvininkystės produktų įmonės ir nuotoliniu būdu audituojamas 1 gamyklinis laivas.

Audito data kol kas nėra patvirtinta, tačiau tikėtina, kad tai galėtų įvykti jau šią vasarą“, – sako tarnybos vadovas ir tikina, kad jeigu audito rezultatai būtų teigiami, tuomet mūsų šalies pieno, žuvininkystės ir kiaušinių produkcijai kelias į Taivano tinką būtų atviras.

M. Staškevičius tikina, jog ir toliau intensyviai dirbama dėl eksporto leidimų lietuviškai jautienai suderinimo. Taivanui jau esame išsiuntę 4 klausimynus apie galvijų užkrečiamąsias ligas, valstybinę veterinarinę kontrolę ir porakanopių gyvūnų situaciją Lietuvoje.

BAPHIQ įvertino VMVT pateiktą informaciją ir 2022-05-03 pripažino Lietuvą laisva nuo snukio ir nagų ligos ir kontaginės galvijų pleuropneumonijos bei atsiuntė pildyti detalius gyvūnų sveikatos ir maisto saugos klausimynus dėl jautienos ir jautienos produktų eksporto, kurie šiuo metu pildomi. Pripažinus Lietuvą laisva nuo snukio ir nagų ligos ir kontaginės galvijų pleuropneumonijos bei spongiforminės galvijų encefalopatijos, Taivanas leido importuoti iš Lietuvos organines trąšas, pagamintas iš galvijų mėšlo.

Dėl paukštienos eksporto Lietuva dar 2014 metais buvo užpildžiusi visus Taivano pateiktus klausimynus, bet procesas sustojo dėl užkrečiamųjų ligų rizikos. Šiuo metu derybos dėl lietuviškos paukštienos eksporto į Taivaną vėl tęsiamos.

Importo neatsisako

Taivano atstovybė Delfi patikino, kad grūdų importas nėra ribojamas, tiesiog reikia laiko. Dirbama, kad būtų išduoti leidimai įvežti kitus žemės ūkio produktus: „Taivano vyriausybė nedraudžia įvežti į Taivaną lietuviškus grūdus. Tai yra naujas grūdų šaltinis mūsų šaliai ir nauja rinka Lietuvai, todėl abiejų šalių privačioms įmonėms reikia laiko, kad būtų rastos tvarios verslo galimybes. Kviečiai viena iš potencialaus bendradarbiavimo sričių.

Žinome, kad tarp kai kurių įmonių vyko derybos, tačiau jos galbūt nedavė greitų rezultatų. Tačiau ir toliau skatinsime prekybą tarp Taivano ir Lietuvos visų rūšių grūdais. Taivano rinka priima lietuviškus grūdus ir ieško įvairių galimybių. Taivano žemės ūkio taryba ir Sveikatos ministerija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio ministerija, kad būtų išduoti leidimai įvežti į Taivaną Lietuvos žemės ūkio produktus, įskaitant jūros gėrybes, jautieną, pieno produktus ir kt.“

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-05-10

IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2022–2023 m. gali siekti 779,9 mln. t

Tai būtų 1,0 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 784,6 mln. t ir tai būtų 6,5 mln. t daugiau nei 2021–2022 m. Kviečių sunaudojimas 2022–2023 m., palyginti su 2021– 2022 m., maistui gali padidėti 1,18 proc. (iki 548,6 mln. t), pramonei – 0,82 proc. (iki 24,5 mln. t), o pašarams sumažėti 0,61 proc. (iki 146,5 mln. t).

IGC prognozės duomenimis, kviečių prekyba 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., turėtų išlikti tokia pati ir sudaryti 193,1 mln. t. Kviečių atsargų prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta 4,7 mln. t ir turėtų sudaryti 276,9 mln. t ir tai būtų pirmasis sumažėjimas per paskutinius ketverius metus. Indijoje atsargos gali būti mažiausios per paskutinius penkerius metus ir sudaryti 15,9 mln. t, bet Kinijoje, kuri sudaro 48,9 proc. viso pasaulio kviečių atsargų, jos prognozuojamos 1,8 proc. didesnės ir turėtų sudaryti 135,4 mln. t. IGC naujausiais duomenimis, miežių derlius pasaulyje 2022–2023 m. gali siekti 148,6 mln. t ir tai būtų 2,5 mln. t daugiau, palyginti su 2021–2022 m.

Miežių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 149,5 mln. t ir tai būtų 1,1 mln. t mažiau nei 2021–2022 m. 2022–2023 m. miežių prekybos apimtys pasaulyje, naujausios prognozės duomenimis, turėtų sudaryti 29,3 mln. t ir tai būtų 10,8 proc. mažiau, palyginti su 2021– 2022 m. Miežių atsargų prognozė 2022–2023 derliaus metų pabaigoje sumažinta iki žemiausio lygio nuo 2007–2008 m. ir turėtų sudaryti 23,2 mln. t, tai būtų 3,8 proc. mažiau, palyginti su 2021–2022 derliaus metų pabaigoje prognozuojamomis atsargomis.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 8 (400) / 2022 m.

Ankstesnės žemės ūkio naujienos