Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-11

Zemes ukio naujienos, pieno ukis, zemes ukis, NMA parama

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas: FAO prisiimta lyderystė būtų svarbi Ukrainos grūdų eksportui ir pasaulio rinkų aprūpinimui maistu

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Europos regioninėje konferencijoje. Lodzėje (Lenkija) susitinka 53 Europos ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai.

Susitikime numatoma aptarti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kylančius iššūkius pasaulinėse rinkose: apsirūpinimą maistu ir jo kainas, tiekimo grandinių optimizavimą, efektyvų aplinkos ir gamtos išteklių naudojimą.

Žemės ūkio ministras K. Navickas kreipsis į susitikimo dalyvius ir paragins FAO imtis aktyvesnės lyderystės užtikrinant maisto iš Ukrainos tiekimą pasaulinėms rinkoms sausumos bei jūrų keliais, šiuo metu blokuojamais dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-10

Vyriausybė: žemės tvarkymo politika perduodama Aplinkos ministerijai

Vyriausybė pritarė, kad Žemės ūkio ministerija žemės tvarkymo politikos formavimą perduotų Aplinkos ministerijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, siūloma keisti 20 įstatymų, kurie gerokai išplės savivaldybių teises ir galias, taip pat bus peržiūrimos kai kurių institucijų steigėjo teisės.

„Paketu užkoduojama dviejų etapų pertvarka. Pirmuoju etapu – nuo kitų metų sausio iki gegužės – būtų atliekami trys veiksmai – žemės politikos formavimas perduodamas Aplinkos ministerijai, žemės patikėjimo teisė miestų administracinėse teritorijose perduodama savivaldybių administracijoms, ir valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolės stiprinimas“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras. Anot jo, antruoju etapu, kuris prasidėtų kitų metų gegužę, būtų peržiūrimi reglamentuojami procesai ir institucijų funkcijos žemės naudojimo politikos srityje.

Aplinkos ministerija formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo srityje – žemės reformą, žemėtvarką, nekilnojamojo turto kadastrus, žemės naudojimo kontrolę, geodeziją, kartografiją, erdvinių duomenų rinkimą ir tvarkymą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimą. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.

Žemės ūkio ministerija formuotų valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse. „Aplinkos ministerija šiuo metu atsakinga už teritorijų planavimą, koordinuoja nuo Lietuvos bendrojo plano iki teritorinių planų ir specialiųjų planų priežiūros savivaldybės ir vietos lygmenyse, koordinuoja statybos sektoriaus plėtrą, statybų reglamentavimą, infrastruktūros plėtrą, tačiau paskutinio žingsnio – sklypų formavimo lygmenyje buvo pasidalinta kompetenciją su Žemės ūkio ministerija“, – sakė S. Gentvilas. Be to, 2023 metų sausė būtų įkurtas Žemės informacijos centras, konsolidavus tris Žemės ūkio ministerijai pavaldžias įstaigas.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-05-04

Kiekvienas išsaugotas rapsų derliaus kilogramas šiemet labai vertingas

Rapsų kaina šiais metais pakilo į dar neregėtas rekordines aukštumas. MATIF biržoje tona rapsų kainuoja 1 057 Eur (2022 m. balandžio 27 d. duomenimis). Palyginti su prieš metus buvusia kaina, ji yra išaugusi daugiau negu dvigubai, todėl šiemet ypač svarbu išsaugoti kiekvieną būsimo rapsų derliaus kilogramą.

Pernai rapsų derlingumas Lietuvos ūkiuose svyravo nuo 2,5 iki 4 tonų iš hektaro ir daugeliu atvejų geriausius rezultatus gavo ūkiai, kurie taikė visus būtiniausius technologinius sprendimus. Vienas svarbiausių technologinių elementų auginant rapsus – fungicidų panaudojimas jų žydėjimo metu.

Kokios rapsų ligos plinta, kurios pavojingiausios?

Pavojingiausios rapsų ligos yra baltasis (sklerotinis) puvinys, juodoji demėtligė (alternariozė), fomozė, verticiliozė.
Praėjusį pavasarį pasikartojo 2020 m. scenarijus: gegužės mėnuo buvo drėgnas, iškrito net ir sniego. Todėl susidarė ypač palankios sąlygos plisti sklerotiniam puviniui, o sukontroliuoti ligų plitimą laiku buvo tikras iššūkis. Didėjantys rapsų plotai, besikeičiantis klimatas, sėjomainos taisyklių nesilaikymas – svarbiausios priežastys, dėl kurių auga rapsų ligų pavojus ir joms atsiradus patiriama žala.

Pavojingiausia ir daugiausiai derliaus nuostolių padaranti rapsų liga – baltasis (sklerotinis) puvinys. Augalai šia liga užsikrečia žydėjimo metu, kai ant žiedlapių patekusios sporos, jiems nukritus į lapų pažastis, sudygsta. Tačiau matomi ligos požymiai išryškėja vėliau – augalų brendimo metu. Svarbiausia sąlyga ligai plisti yra ilgalaikė drėgmė ant augalų žydėjimo metu. Sklerotinis puvinys tuo labiau išplinta, kuo ilgiau žydi rapsai.

Dar viena labai svarbi priežastis – piktžolėtas pasėlis. Smarkiai piktžolėmis užkrėstuose rapsuose derliaus nuostoliai dėl sklerotinio puvinio gali būti dar didesni. Tą stebėjome pernai.

Panašių derliaus nuostolių, kaip sklerotinis puvinys, gali pridaryti ir juodoji dėmėtligė (alternariozė). Ji rapsų pasėliuose labiausiai pasireiškia formuojantis ankštaroms.

Ūkiuose, kurie augina didelius rapsų plotus, vis labiau plinta labai pavojinga liga – verticiliozė. Pagrindinis jos požymis – išilgai pusiau pajuodę rapsų stiebai. Tokie augalai subręsta dviem savaitėmis anksčiau, todėl dažnai galvojama, kad tai natūralus brendimo procesas. Deja, tai ligos padariniai.

Verticiliozė yra per dirvą plintanti liga, todėl pagrindinė apsaugos priemonė – sėjomaina. Taip pat labai svarbu, kad dirvos paviršiuje nebūtų augalinių liekanų, per kurias užsikrečiama. Ypač svarbi kryžmažiedžių piktžolių kontrolė. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek tolerantiška verticiliozei rapsų veislė, kurią auginame. Nesiimant priemonių, netenkama net iki 70 proc. derliaus.

Kada tinkamiausias laikas purkšti nuo ligų ir kokius produktus rinktis?

Jau įprasta, kad fungicidai rapsų pasėliuose pradedami naudoti žydėjimo metu. Jais purškiama pradėjus kristi pirmiesiems žiedlapiams (kai centriniame žiedyne peržydi 35–50 proc. žiedų).

Ką parodė bandymų rezultatai?

2021 m. LAMMC Rumokų bandymų stotyje buvo atlikti rapsų fungicidų efektyvumo bandymai ir nustatyta, kad fungicidai turėjo didelės įtakos derliui.

Sklerotinio puvinio išplitimas nepurkštuose laukeliuose buvo labai didelis – net 47 proc. Kadangi rapsai subrendo anksčiau, jų 1 000 sėklų masė buvo mažesnė. Smulkesnės sėklos sukaupė mažiau aliejaus. Svarbiausia – buvo gautas trečdaliu mažesnis derlius (net 1 t/ha mažiau).

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-10

„Coface“ atnaujino prognozę: Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

Naujausiame „Coface“ tyrime Lietuva patenka tarp valstybių, kurios nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje gali nukentėti itin stipriai, o mūsų šalies BVP augimo prognozė mažinama nuo 4 iki 3,5 proc. Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija.

Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys.

Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaiga artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Keli derybų raundai ir jau penki Europos Sąjungos (ES) įvesti sankcijų paketai (šeštasis dar svarstomas) taikos susitarimo kol kas nepaspartino, todėl nėra pagrindo prognozuoti greitą sankcijų panaikinimą ir grįžimą į prieškarinę padėtį. Dėl prekybos ir energijos išteklių tiekimo sutrikimų daugumai šalių numatomas lėtėjantis BVP augimas, o viso pasaulio ekonomikos augimui „Coface“ prognozę mažina 1 proc. punktu.

Atnaujintais vertinimais, labiausiai nuo karo nukentės Rusijos ir Ukrainos ekonomikos – šių šalių BVP augimas trauksis mažiausiai 5 proc. punktais. Rusijai „Coface“ šiuo metu numato bent 11 proc. p. BVP augimo sulėtėjimą, o šalies rizikingumą vertina kaip itin aukštą ir prieš keletą savaičių priskyrė D įvertį. Manoma, kad mažiausiai 5 proc. p. lėtės ir Baltarusijos BVP augimas, o Ukrainos ūkio prognozės kol kas neskelbiamos.

Karo kirčius ūkiams patirs dauguma šalių, Europoje nuosmukio išvengs tik Norvegija

„Coface“ vertinimu, iš Europos šalių tik Norvegijai prognozuojamas ekonomikos stabilumas dėl augančios paklausos šios šalies turimiems energijos ištekliams. Tarp kitų valstybių, kurioms dabartinė situacija yra palanki, yra Persijos įlankos šalys – Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras ir Saudo Arabija. Vertinama, kad šių energijos išteklių turtingų šalių ūkiai augs bent 1 proc. p. sparčiau, nei buvo numatyta iki karo pradžios.

Gžegožas Sielevičius (Gregorz Sielewicz), „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai, pastebi: „Nuo Rusijos vykdomo karo, nutrauktų arba sutrikusių prekybos ryšių bei agresorei taikomų sankcijų nukentės ne tik dauguma Europos šalių, bet ir daug kitų valstybių. Vienos prisijungė prie sankcijų ir atsisako Rusijos dujų bei naftos, kitos yra priklausomos nuo grūdų importo, kuriam sumažėjus grėstų rimti išbandymai.“

Šimtams milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gresia badas

Daugeliui pasaulio šalių Rusija, Ukraina ir Baltarusija yra svarbios žaliavų tiekėjos, o baimė netekti ūkiams svarbių produktų nulemia staigų kainų augimą – karo pradžioje jos pasiekė istorinių aukštumų ir pastarosiomis savaitėmis mažėja labai lėtai. Tai įsuka infliacijos augimą, todėl mažėja namų ūkių pajamos ir vartojimas, gyventojai atsargiau planuoja pirkinius, pradeda labiau taupyti.

„Coface“ teigimu, nestabilumas ir neapibrėžtumas mažins investicijas ir, nepaisant rekordinių aukštumų pasiekusių grynųjų pinigų atsargų, gyventojų finansinė situacija smarkiai blogės. Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos kentės nutraukus glaudžius prekybos ryšius su Rusija, o Vakarų Europos šalys – dėl pernelyg didelės energetinės priklausomybės nuo karą pradėjusios Rusijos.

Anksčiau skelbtų tyrimų duomenimis, pasaulyje gausu šalių, kuriose kviečių ir kitų grūdinių kultūrų importas siekia 90–100 proc. Pvz., tokiose šalyse kaip Singapūras, Honkongas, Indonezija, Vietnamas, Čadas, Kenija, Lesotas, Malaizija, Angola, Namibija ir daug kitų, iki 90–100 proc. grūdų yra importuojama, o vienos didžiausių tiekėjų buvo būtent Rusija ir Ukraina. Sutrikus grūdų tiekimui, šimtus milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gali ištikti badas.

Importuojama infliacija taps reiškiniu, nuo šiol būdingu visai pasaulio ekonomikai

Nors neigiama ekonominė įtaka pasieks pasaulio regionus nevienodai ir skirtingu laiku, nė vienas iš jų nebus apsaugotas nuo importuojamos infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų ir dėl to lėtėjančios tarpusavio prekybos. Siekdami išvengti kapitalo nutekėjimo ir valiutos nuvertėjimo, šalių centriniai bankai bus priversti griežtinti pinigų politiką bei didinti palūkanų normas. „Coface“ akcentuoja, kad augs ir socialinių neramumų rizika, ypač tose šalyse, kurios labiau priklauso nuo maisto importo, o jų gamyba itin integruota į pasaulines tiekimo grandines.

Rizikų tik daugėja, iki šiol dar jaučiame ir pandemijos padarinius

„Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu rizikų pasaulio ekonomikai tik daugėja. Dėl „nulinės Covid“ politikos, vykdomos Kinijos vyriausybės, toliau gamybininkų planus griaus tiekimo grandinės sutrikimai, o tai, savo ruožtu, tik didins infliaciją. Ekonomistų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje infliacija jau pasiekė 15,6 proc.

Prognozuojama, kad Rusijos vykdomo karo Ukrainoje ekonominės pasekmės labiausiai pasireikš nuo 2022 m. antrojo pusmečio.

„Akivaizdu, kad jos turės įtakos 2022 m. BVP augimo rodikliams, bet dar labiau – 2023 m. ir vėlesnio laikotarpio perspektyvoms. Kitaip tariant, randai bus gilūs, o ekonominės pasekmės, nekalbant apie žmonių aukas, bus jaučiamos dar ne vienus metus po to, kai baigsis šis naujas karas Europos žemėje. Nors dar per anksti prognozuoti, kaip ir kada pasaulio ekonomika atsigaus nuo vienas po kito smogusių sukrėtimų, turime aiškiai suprasti: pasaulis pasikeitė ir niekas nebebus taip kaip anksčiau“, – sako G. Sielevičius.

Detalesnės informacijos galima rasti čia: War in Ukraine: Many (big) losers, few (real) winners / Publications / News & Publications – Coface

Šaltinis: www.zenpr.lt, Mindaugas Sventickas, 2022-05-09

Nuotolinius renginius keičia „gyvi“

Įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ ir „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ turėtų žinoti, jog renginiai, šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos grėsmės, kaip ir iki jos turėtų būti organizuojami gyvai.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu atšauktus ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso pandemijos, mokymai bei informavimo renginiai, kaip numatyta priemonių įgyvendinimo taisyklėse, turėtų būti organizuojami tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu, t. y., mokymo klasėse, auditorijose, ūkininko ir (arba) miško valdytojo ūkyje, įmonėje ir pan. Įvairiais nuotoliniais būdais, t. y. per interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines programas „Skype“, „Viber“ ir kt., renginiai būtų galimai organizuoti, jei šalyje vėl būtų paskelbtas karantinas, ekstremalioji situacija ar nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei paramos gavėjai buvo suplanavę gegužės mėnesio renginius rengti nuotoliniu būdu, keisti renginių rengimo būdo neprivalo, nebent nori patys. Tuo tarpu planuojantys renginius rengti nuo birželio juos privalės rengti tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu.

Primintina, jog atlikti mokymo kursų, informavimo renginių grafikų pakeitimus ir apie juos paskelbti ŽMIKIS privaloma ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki mokymo kursų ar informavimo renginių pradžios.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-10

IGC pasaulyje 2022–2023 m. prognozuoja mažesnį grūdų derlių negu 2021–2022 m.

Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, 2022–2023 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su 2021–2022 m. prognoze, sumažinta 12,7 mln. t (iki 2 274,7 mln. t). 2022–2023 m. grūdų pasiūlos ir paklausos prognozė dėl konflikto Juodosios jūros regione yra preliminari.

IGC preliminariais duomenimis, skirtingų grūdų derliaus prognozė turėtų sumažėti nevienodai. Kukurūzų derliaus prognozė, palyginti 2022–2023 m. su 2021–2022 m., gali sumažėti 12,8 mln. t (iki 1 197,2 mln. t), sorgo – 2 mln. t.

IGC duomenimis, miežių ir avižų derlius analizuojamu laikotarpiu turėtų padidėti po 2 mln. t. 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 20,8 mln. t ir sudaryti 2 301,6 mln. t. Prognozuojamas didesnis grūdų sunaudojimas maistui, pašarams ir pramonėje. 2022–2023 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje, naujausios prognozės duomenimis, turėtų sudaryti 407,3 mln. t ir tai būtų 8,3 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m.

IGC naujausiais balandžio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės ir gali sudaryti 581,1 mln. t, tai būtų 26,4 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 derliaus metų pabaigos prognozuojamomis atsargomis.

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-05-09

Ankstesnės žemės ūkio naujienos