Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-26

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkams palankios išimtys: siūloma kitąmet netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų

Žemės ūkio ministerija palankiai vertina Europos Komisijos (EK)  pasiūlymą leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir nukrypti nuo pagrindinių augalų kaitos bei bioįvairovės išsaugojimo geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimų ir artimiausiu metu planuoja priimti atitinkamus sprendimus.

EK siūlo šalims narėms 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau GAAB 7 (augalų kaita) ir GAAB 8 (bioįvairovės išsaugojimas) reikalavimai galios.

Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie apsirūpinimo maistu problemų trumpuoju laikotarpiu sprendimo, kadangi bent vienerius metus nebus taikomas reikalavimas, kuriuo nustatoma, kad tame pačiame lauke negali augti tas pats pasėlis ilgiau nei dvejus metus iš eilės bei priverstinis ploto skyrimas negamybiniams objektams.

Beje, ūkininkai, kurie taikys aukštesnių reikalavimų sėjomainą ir papildomomis pastangomis prisidės prie bioįvairovės išsaugojimo, gaus papildomas išmokas už dalyvavimą ekoschemose.

Primename, kad nuo kitų metų GAAB reikalavimai bus privalomi visiems ūkininkams, gaunantiems išmokas. Jie numatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.

EK pasiūlymas yra laikinas sprendimas reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-25

Pakeistas paramos paraiškų pagal KPP priemones priėmimo 2022 metais grafikas

Informuojame, kad pratęstas antrasis paraiškų surinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir (ar) pridėtinės vertės didinimą“. Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti skirtas ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimui. Paraiškų surinkimo laikotarpis – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.

Taip pat primename, kad šiuo metu dar renkamos paraiškos pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ (iki liepos 29 d. imtinai), o taip pat pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas“ bei KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Iki metų pabaigos renkamos paraiškos pagal veiklos sritis „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“ ir „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-25

Asociacijos prezidentas: abejoju, kad grūdai gali iškeliauti iš Ukrainos jūros keliu

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas tvirtina, kad Lietuvos ūkininkai palaiko Ukrainą ir mano, jog Ukrainos grūdų praeitų metų derlių būtina išvežti kuo greičiau. Tačiau, jam abejonių kelia galimas grūdų transportavimo kelias per jūrą.

„Aš asmeniškai labai abejoju, ar jūros keliu grūdai gali iš Ukrainos iškeliauti ir visiškai nesuprantu, kaip galima pasitikėti teroristine valstybe ir tartis, daryti kažkokius susitarimus su jais. Man atrodo, tai yra absurdas. Vietoje to, kad gaišti laiką visokiuose pseudo derybose su Rusija, geriau reiktų organizuoti grūdų išvežimą sausumos keliu per Lenkiją, Rumuniją, Lietuvos uostus, tai yra žymiai realiau ir naudingiau Ukrainai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Macijauskas.

Jo manymu, jūrų kelias yra pasirinktas, nes ukrainiečiai tikisi, kad galimybė gabenti grūdus per jūrą yra reali. Tačiau, A. Macijauskas nemato, kad toks kelias būtų įmanomas.

„Gal ir bus išplukdyti keli laivai, bet didesnės įtakos tai neturės. Vietoje to, reiktų stiprinti infrastruktūrą, statyti elevatorius, grūdų sandėlius vakarų Ukrainoje, stiprinti transportą, tiek geležinkelio, tiek autotransportą, tartis su partneriais, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Lietuva ir didinti išgabenimą“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.

A. Macijauskas tikina, kad dabar sausumos keliu Ukraina išgabena 2 mln. tonų grūdų per mėnesį, kai prieš karą būdavo išgabenama apie 5 mln. tonų produkcijos. Tačiau, pasak jo, šiemet Ukrainos derlius bus gerokai mažesnis, pagal prognozes, Ukraina turėtų prikulti apie 18 mln. tonų kviečių.

„Lietuva viso prikula 6–7 mln. tonų grūdų. Ukraina iš viso prikula 40–50 mln. tonų grūdų, priklausomai nuo metų, koks derlius, tačiau tai, kad dėl situacijos Ukrainoje badaus afrikiečiai yra Rusijos naratyvas. Šiek tiek jam pritaria ir ukrainiečiai, nes jie yra suinteresuoti, kad pasaulis rūpintųsi jų grūdų išvežimu, tai pilnai suprantama, bet labiausiai suinteresuoti tuo naratyvu yra rusai, tai yra Putino koziris“, – aiškino jis.

Grūdų augintojų asociacijos prezidentas teigia, kad ukrainietiškai grūdai gali kažkiek nusmukdyti pasaulines kainas, bet lemiamo įtakos nei grūdų kiekiui, nei kainoms turėti negali.

„Bent jau dėl Ukrainos grūdų, badas Afrikai tikrai negresia, nes 18 mln. tonų grūdų negali nieko pakeisti, o jeigu kalbame apie Ukrainos kviečių eksportą, tai jis gali siekti maksimum 10 mln. tonų“, – sakė A. Macijauskas.

Pasak jo, toks kiekis pasaulinėje prekyboje yra tikrai nedidelis, ir jį galima lengvai pakeisti kitais grūdais, iš kitų valstybių. A. Macijauskas aiškina, kad grūdų kaina yra lemiamas veiksnys, o ne pats grūdų buvimas ar nebuvimas.

„Grūdų kaina labiau priklauso nuo naftos kainos, čia yra tiesioginė priklausomybė, todėl, kad tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje yra labai išvystyta grūdų perdirbimo į degalus pramonė, ir naftos kainai pakilus, vis daugiau grūdų yra perdirbama į degalus ir tiesiog į spiritą, kuris yra pilamas į automobilių bakus“, – tvirtino Lietuvos grūdų asociacijos prezidentas.

ELTA primena, kad Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis (JT) bei Turkija pasiekė susitarimą dėl milijonų tonų grūdų eksporto iš karo alinamos šalies.

Tarpininkaujant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, ir Rusija, ir Ukraina Stambule atskirai pasirašė atitinkamą susitarimą. Ukraina prieš karą buvo viena svarbiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

Susitarimas „atveria kelią plačiam komerciniam maisto produktų eksportui iš trijų svarbių Ukrainos uostų Juodojoje jūroje – Odesos, Čornomorsko ir Južnyj“, – sakė A. Guterresas. Tai esą „susitarimas pasauliui“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris taip pat dalyvavo ceremonijoje, dieną pavadino „istorine“.

Dėl karo Ukraina negalėjo eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų.

JT duomenimis, susitarta dėl humanitarinio koridoriaus tarp Ukrainos ir Bosforo – Juodąją ir Viduržemio jūras jungiančio sąsiaurio. Eksportą prižiūrės bendras koordinavimo centras Stambule, kuriam priklausys JT, Rusijos ir Ukrainos, taip pat Turkijos atstovai.

Be to, šalys susitarė, kad į Ukrainą plaukiantys laivai pradžioje bus tikrinami Stambule, jog būtų įsitikinta, kad jie negabena ginklų. Dar viena kontrolė Turkijoje numatyta, kai jau iš Ukrainos plaukiantys laivai norės palikti Juodąją jūrą. Bus siekiama įsitikinti, kad jie plukdo tik grūdus. Tai buvo viena Rusijos sąlygų.

Laivai humanitariniame koridoriuje ir uostai, iš kurių gabenami grūdai, negalės būti puolami. Šis punktas Niujorke interpretuojamas taip, kad šiose strategiškai svarbiose vietose, pavyzdžiui, Odesos uoste, faktiškai turės galioti paliaubos.

Susitarimas pradžioje galios keturis mėnesius.

Šaltinis: lrt.lt, Ignas Dobrovolskas, ELTA, 2022-07-25

Ūkininkas atmeta prognozes dėl didesnio grūdų derliaus: nenoriu gąsdinti, bet klimato išdaigos padarė savo

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius atsargiai vertina Žemės ūkio ministerijos kalbas, kad šiemet prognozuojamas didesnis grūdų derlius, negu pernai. Anot jo, stebint išguldytų laukų plotus, galima abejoti, kad grūdų derlius bus ženkliai išaugęs.

„Nenorėčiau gąsdinti, bet klimato išdaigos tikrai padarė savo. Išguldė dalį laukų. Tai reiškia, kad tų kviečių kokybė mažės“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Maciulevičius.

„Buvo liūčių sezonas, kai be galo daug laukų skendo. Yra dalis ūkių, kur melioracijos sistemos nebuvo tokios geros. Ten buvo susidarę ežeriukai. Jų galbūt kartais net nesimatydavo per aukštus augalus ir dalis to derliaus lygiai taip pat sugadinta“, – tvirtino jis.

Be to, ūkininkas atkreipia dėmesį, kad smarkiai išaugus trąšų kainoms, jų naudojimas irgi buvo ribojamas.

„Ne visi suspėjo patręšti pilnai ir tokiomis apimtimis, kokiomis agronomai siūlo, kad gautum didžiausią, optimaliausią derlių“, – aiškino M. Maciulevičius.

Vien liepos 12 dieną visoje Lietuvoje iškritęs gausus kritulių kiekis pasėlių laukuose padarė daugiau nei 7 mln. eurų nuostolių, skelbia tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas Lietuvoje.

Vertinant pagal augalų rūšis, labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai (72 tūkst. hektarų) ir vasariniai miežiai (daugiau kaip 10 tūkst. hektarų).

Daugiausiai pažeistų pasėlių atvejų užfiksuota Šiaulių apskrityje – čia gauta apie 500 pranešimų, Marijampolės apskrityje – 360 pažeidimų, Kauno apskrityje – 310 pranešimų ir Panevėžio apskrityje – 160 ūkininkų pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus.

Labiausiai nukentėjo rajonų ūkininkų derlius: Joniškio rajone pažeista daugiau kaip 13 tūkst. hektarų pasėlių plotų, Šakių rajone – daugiau kaip 12 tūkst. hektarų, Kėdainių ir Pakruojo rajonuose po daugiau kaip 8,5 tūkst. hektarų, Panevėžio bei Šiaulių rajonuose – po daugiau kaip 6,5 tūkst. hektarų.

Šaltinis: lrt.lt, Leonardas Marcinkevičius, ELTA, 2022-07-25

Javapjūtė: kur dingo milijardas eurų, kas bus su kainomis ir kokio derliaus laukiame

Lietuviams javapjūtė klostosi netradiciškai. Liepos 12 d. po liūčių praradome gana daug derliaus, supirkimo kainos jau keletą mėnesių leidžiasi žemyn. Tačiau Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad derlius bus 12 proc. didesnis nei vidutiniškai. Kas laukia mūsų ūkininkų kalbėjome laidoje Delfi tema. „Šiuo metu laukai atrodo blogiau nei prieš keletą savaičių, nes praėjusios stiprios liūtys išguldė pasėlius, jie pažeisti ligų, išryškėjo laukai, kuriuos naudota mažiau trąšų, nes jos brango keletą kartų.

Be to, buvo nepalankus pavasaris. Nesitikime, kad derlius bus didesnis nei daugiametis vidurkis, nesutinku su ministerijos prognozėmis“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas. Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, sako, kad liepos 12 diena buvo gedulinga žemės ūkiui ir viską apvertė aukštyn kojom. Tačiau šia savaitė, kai saulėta ir vanduo džiovinamas, mažina nuostolius ir liūčių padarinius. Visgi praradimų pilnai išvengti nepavyks.

Labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai, kurie išguldyti gana gausiai ir pusė milijono tonų vienaip ar kitaip bus prarasta. „Augalas guli vandenyje, negali kvėpuoti, veisiasi grybeliai. Laikomės prognozės, kad derlius bus 500 tūkst. t mažesnis nei laukta, tačiau jis vis tiek bus didelis. Buvo potencialas pasiekti rekordą, nes daugiau pasėta žieminių kultūrų ir šiandien tikimės 7,2-7,5 mln. t, o tai daug. Blogiau gal tik tai, jog kokybė gali kristi ir supirkimo kainos bus mažesnės, nes neliks priedo už kokybę. Galbūt dalis derliaus taps pašariniu“, – aiškina K. Šimas ir sako, jog viliasi, kad proteino rodiklis bus bent 12,5 proc. ir tada ūkininkai gaus priedą.

Macijauskas, kalbėdamas apie ūkininkus, sako, jog kol kas ūkių pelningumo neskaičiuoja. Tai vertins rudenį, kai javai jau bus sandėliuose. Dabar gyvenama prasidedančios javapjūtės nuotaikomis ir svarbiausia, kad derlius pasiektų aruodus. Įtampa milžiniška, nes javų, kuro, trąšų kainos šokinėja ženkliai. Niekas nežino, koks bus rezultatas. Pavyzdžiui, Europą užplūdusi karščio banga padarė 5-6 mln. t derliaus nuostolį. „Kai kaina buvo virš 400 eurų už toną, gana daug ūkininkų sudarė išankstinio pardavimo sandorius.

Mes rekomenduojame taip parduoti dalį grūdų. Paprastai trečdalis parduodamas per javapjūtę, trečdalis per išankstinio pardavimo sandorius ir trečdalis realizuojamas pavasarį, tikintis, kad javai dar brangs“, – dėlioja A. Macijauskas. K. Šimas sako, kad šiemet, kai kainos buvo pačios aukščiausios, išankstinių sandorių buvo sudaryta mažiau nei įprasta, tačiau pasiekta 20-25 proc. derliaus. Kaina skiriasi drastiškai. Dabar rapsų kaina virš 200 eurų jau mažesnė ir dar krenta. Kviečiai gegužę elevatoriuje kainavo 405 eurai už toną, dabar 325. Sunku prognozuoti, kas bus toliau. Pavyzdžiui, rapsai toliau pinga. Ar atsities nežinia, nes jei prasidės eksportas iš Ukrainos, kainos gali dar mažėti.

Jei vertinsime šį kainų sumažėjimą nuo pačio piko, tai lietuviai, tada pardavę visą derlių, būtų gavę milijardu eurų daugiau. Tačiau tai tik teorinis skaičius, realiai niekas viso potencialaus derliaus niekada neparduoda. Kalbant apie ūkininkus, pelningumas iš hektaro sumažėjo dvigubai. „Dar viena nerami žinia ta, kad Rusijoje gali būti rekordinis derlius, virš 90 mln. t ir tai mūsų ūkininkus turėtų gąsdinti. Kol kas, nepaisant kaitrų, Europoje prognozuojamas puikus derlius.

Ar rudenį bus impulsas atšokti priklausys nuo Argentinos, Australijos, kuri vėl prognozuoja rekordą. Jei ten bus problemų, kaina kils. Kol kas nepamirškime, kad mūsų ūkininkus gelbsti silpnas euras. USD sustiprėjęs 10 proc. jei ne tai, kaina būtų dar 10 proc. žemesnė. Neaišku ir tai, kaip paveiks ekonomiką prognozuojama krizė“, – analizuoja K. Šimas ir tikina, kad kalbos, jog pasaulis badaus buvo tik kalbomis. Realiai nei tada, nei dabar grūdų netrūko ir netrūksta.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-07-22

Vidutinė pieno supirkimo kaina birželį mažėjo

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po beveik metus trukusio augimo birželį sumažėjo. Ji siekė 518,6 euro už toną ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei gegužę. Palyginti su praėjusių metų birželiu, kaina buvo 72,1 proc. didesnė.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. iki 422,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės birželį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 571,9 euro – 1,8 proc. mažiau nei gegužę. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams per mėnesį augo 1,6 proc. iki 457 eurų. Birželį supirkta 121,4 tūkst. tonų pieno – 1,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-07-25

Ankstesnės žemės ūkio naujienos