Žemės ūkio naujienos: 2022-07-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pakeistas KPP paraiškų 2022 m. priėmimo grafikas
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pratęstas antrojo paraiškų surinkimo etapo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir (ar) pridėtinės vertės didinimą“ terminas. Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones priėmimo 2022 m. grafiką rasite čia.
Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti skirtas ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimui. Paraiškų surinkimo laikotarpis – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-26
Apleistų žemių savininkams gresia baudos
Nors pastaraisiais metais apleistų žemės plotų Lietuvoje mažėja, Valstybės žemės fondo (VŽF) duomenimis, didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus, Molėtų ir Utenos rajonose. Savininkų, kurie pateko į šį sąrašą, neišvengiamai laukia nuobaudos.
„Turint 10 ar daugiau apleistos žemės arų, savininkas yra įtraukiamas į apleistų žemių rinkinį ir sulaukia nemalonių žinių“, – patikina VŽF projektų vadovė Irma Karosaitė.
Dažniausiai į apleistu žemės plotų sąrašą įtraukiami sumedėjusiais augalais apaugę plotai. „Kiekvienas savinikas žino savo žemės ploto paskirtį, tai turėtų ir naudoti pagal ją. O jeigu laukas apaugęs sumedėjusiais augalais, krūmais ar medžiais, tai jau reikėtų tvarkyti, jį išvalyti ir informuoti mus, kad savininką išbrauktume iš nuobaudininkų sąrašo“, – paaiškina I. Korsakaitė.
VŽF projektų vadovės teigimu, žmogus, gavęs baudą, sulaukia padidinto žemės sklypo mokesčio, kuris asižvelgiant į žemės sklypo vertę, gali būti skaičiuojamas nuo 0,1 proc. iki 4 proc.
VŽF duomenimis, mažiausiai apleistų žemės plotų šiuo metu yra Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių rajonuose bei vidurinėje Lietuvos dalyje, kuri pasižymi itin derlingais dirvožemiais.
Aktualią informaciją, valstybės žemės savininkai gali rasti VŽF portale arba tiesiogiai kreiptis ten nurodytais kontaktais.
„Begos“ vadovas: ukrainietiškų grūdų krova Klaipėdoje nestoja
Stambule Rusijai ir Ukrainai pasiekus susitarimą dėl grūdų išvežimo iš įstrigusių Ukrainos uostų, žemės ūkio produkcija iš šios šalies toliau bus vežama ir per Klaipėdos uostą, nes tiekėjai kol kas nori turėti alternatyvas, sako vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ vadovas.
Nuo gegužės bendrovėje iškraunama traukiniais iš Ukrainos atvežti kukurūzų grūdai bei saulėgrąžų aliejus, produkcija toliau keliauja į Vakarų Europą, su tiekėjais pasirašytos ilgalaikės sutartys, sako „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
„Mūsų sutartys yra ne vienkartinės, jos ilgalaikės ir aš manau, kad komercinės, prekybinės organizacijos tikrai kurį laiką gyvens su alternatyvomis. Darbas nenutrūksta, mes tokių signalų neturime“, – BNS antradienį sakė jis.
Jo manymu, baiminamasi, kad Stambule pasiektas susitarimas dar negarantuoja, kad Ukrainoje susikaupę grūdai bus saugiai išvežti.
„Puikiai žinote, kas įvyko kitą dieną po sutarties pasirašymo, manau, kad tai yra dalykai, kuriais tu tikrai negali būti tikras – ar iš tikrųjų yra taip, kaip kalbama“, – kalbėjo L. Rimkus.
Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo taip atblokuojant grūdų eksportą.
Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas pareiškė, kad Rusijos raketos smogė į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas, Rusija tai neigia.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų. Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.
Nuo gegužės 19-osios grūdai ir kita žemės ūkio produkcija iš Ukrainos geležinkeliu per Lenkiją vežami į Klaipėdą, iki šiol į uostą atvežta apie 27 tūkst. tonų krovinio, sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovė Kotryna Dzikaraitė.
„Naujausiais duomenimis, iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdos jūrų uostą jau yra atvykę 19 traukinių su maždaug 27 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos“, – BNS antradienį sakė K. Dzikaraitė.
„Begos“, kurios žemės ūkio produktų krovos komplekso bendra talpa siekia 450 tūkst. kubinių metrų, vadovas sako, kad produkcija nekaupiama, o gavėjams išvežama įvairiu transportu.
„Eina srautai, vyksta ir pardavimai, produkcijos išvežimas laivais ir konteineriais, tokio kaip vieno didelio laivo tikriausiai ir nebus, nes tai yra maži srautai, jie dažniausiai kombinuojasi su galbūt kitais lietuviškais srautais. To ir reikėjo laukti, nes tikrai yra sudėtinga sukaupti labai dideles siuntas, nes logistika yra sudėtinga, ji nėra tokia greita, kaip tradicinė tranzitinė logistika“, – sakė L. Rimkus.
Žemės ūkio produktų perdirbimo paraiškų pirmumo eilė sudaryta dukart anksčiau
Iki birželio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo teikiamos paraiškos gauti paramą investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą įsigyti, o šiuo metu jau sudarytos ir šių paraiškų pirmumo eilės. NMA darbuotojai paraiškas įvertino itin greitai, ir pareiškėjams, kad sužinotų, ar gavo paramą, neprireikė laukti teisės aktuose nustatytų 30 paraiškų vertinimui skirtų darbo dienų – paraiškų pirmumo eilė sudaryta beveik 2 kartus greičiau nei numatytas pirmumo eilių sudarymo terminas – rugpjūčio 12 d.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (Priemonė) sudarytos dvi pirmumo eilės.
Pagal Priemonės veiklą „Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas“ sudarytoje paraiškų pirmumo eilėje išsirikiavo 4 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 13,8 mln. Eur. Primintina, jog šiam paraiškų rinkimo etapui (birželio 1–30 d.) skirta 10 mln. Eur paramos lėšų. Kadangi bendra prašoma paramos suma viršija skirtąją, po paraiškų vertinimo etapo paaiškėjo, kuriems projektams pakanka paramos lėšų.
Atlikus paraiškų prioritetinį vertinimą, nustatyta, kad tik dviem paraiškoms pagal veiklą „Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas“, surinkusioms 60 atrankos balų, pakanka lėšų. Šiuo metu jau pradėtas jų tinkamumo skirti paramą vertinimas. 2 paraiškos surinko 50 atrankos balų ir joms lėšų pakanka iš dalies. Paraiškų pirmumo eilę galima rasti čia.
Paaiškiname, kad tuo atveju, kai įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams nustatoma, kad tik daliai vienodą atrankos kriterijų balų skaičių gavusių paramos paraiškų užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo paramos paraiškoms finansuoti. Jeigu bus skirtos papildomos lėšos, paraiškos bus vertinamos toliau.
Pagal Priemonės veiklos sritį „Kitų žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara“ pateikta 17 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro šiek tiek daugiau nei 10 mln. Eur. Kadangi prašoma paramos suma neviršija skirtosios 12 mln. Eur sumos, visoms pagal šią veiklos sritį pateiktoms ir 35–65 atrankos balus surinkusioms paraiškoms lėšų pakanka. Taigi jau pradėtas šių paraiškų tinkamumo skirti paramą vertinimas. Paraiškų pirmumo eilę galima rasti čia.
Šis paraiškų rinkimo etapas – pirmasis iš dviejų šiais metais numatytųjų. Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbėjai teikti paraiškas pagal Priemonę dar kartą turės galimybę šių metų rugsėjo 1 d. – spalio 31 d.
Primintina, jog paramos galės kreiptis juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, o taip pat juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
Šaltinis: nma.lt, 2022-07-26
Analitikai nežymiai sumažino grūdų derliaus prognozę
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nežymiai sumažino šių metų grūdų derliaus prognozę – manoma, kad derlius šiemet sieks 6,2 mln. tonų – 10,4 proc. daugiau negu pernai. Birželio pabaigoje prognozuota, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai.
„Kadangi yra deklaravimas žemių, plotai patikslinti ir šiek gal sumažintas kviečių derlingumas. Iš esmės, tai viskas“, – BNS kiek sumažėjusių prognozių priežastis įvardino instituto analitikas Albertas Gapšys.
Dar vieną prognozę institutas skelbs rugpjūčio pabaigoje.
Instituto duomenimis, kviečių derlius šiemet turėtų augti 9,2 proc. iki 4,6 mln. tonų, kvietrugių – 5,7 proc. iki 217,8 tūkst. tonų, o rugių – 40,9 proc. iki 89,5 tūkst. tonų. Miežių derlius turėtų mažėti 0,7 proc. iki 496,8 tūkst. tonų, rapsų – augti 25,9 proc. iki 1,1 mln. tonų.
Žemės ūkio leidinys „Agrorinka“ skelbė, jog Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) šiemet bendrą grūdų derlių pasaulyje prognozuojama 2,8 mlrd. tonų – 0,6 proc. mažiau nei 2021 metais. Kviečių derlius prognozuojamas 1 proc. mažesnis ir turėtų siekti 770,3 mln. tonų. Kitų grūdų derlius gali būti mažesnis 0,5 proc. ir siekti 1,5 mlrd. tonų.
ES šalyse bendras grūdų derlius turėtų siekti 292,9 mln. tonų – 1,9 proc. mažiau nei 2021 metais.
Šiemet labai pabrangus mineralinėms trąšoms, kai kurie ūkiai, taupydami lėšas, mažiau tręšė dirvožemį ir augalus. Tai gali būti viena priežasčių, dėl ko pasėliai labiau pasiligoję. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos rajono biuro augalininkystės konsultantės Vilijos Matyžiūtės, pernai, kai buvo labai šilta ir sausa, pasėliuose buvo daugiau kenkėjų negu ligų, o štai šiemet, kai daug drėgmės, – priešingai.
Anot pašnekovės, susidoroti su derliui įtaką darančiomis augalų ligomis individualiai įsivertinę gali patys ūkininkai, laiku ir reikiamais kiekiais panaudojantys fungicidus. Kretingos rajone, kaip ir kitur Vakarų Lietuvoje, augalams gresia tos pačios ligos: kviečių dryžligė, lapų septoriozė, miežių tinkliškoji dryžligė, kai kuriuose plotuose bulves kankina maras.
Augalų ligos išsiduoda pačios: esant kviečių dryžligei, iš pradžių ant lapų pasimato mažos gelsvai rudos arba rudos dėmelės, vėliau pažeidimo vietoje išryškėja ryškiu gelsvu apvadu apribotos rudos rombo formos dėmės, kurių centre yra tamsiai ruda dėmelė. Smarkiai ligai išplitus ir dėmėms didėjant, jos susilieja pažeisdamos beveik visą lapą, javų pasėlis iš tolo atrodo visas gelsvas.
Lapų septoriozė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius. Pirmiausia ligos požymiai išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį.
Tačiau, pasak specialistės, augalų būklė apskritai Vakarų Lietuvoje kol kas neatrodo prastai, nes, skirtingai nuo kitų Lietuvos vietovių, jų neišguldė audringi orai su gausiais krituliais.
„Blogiausia, kai vėjai ir lietūs javus išguldo grūdo formavimosi metu. Tai atsiliepia derliui, krenta grūdinių kultūrųjų klasė“, – sakė V. Matyžiūtė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-25
ES šalyse 2022 m. padidinta grūdų ir rapsų derlius prognozė
Šių Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, ES šalyse 2022 m prognozuojamas 285,66 mln. t grūdų derlius, tai būtų 3,04 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. kovos mėn., bet 4,10 mln. t mažiau, palyginti su 2021 m.
Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2022 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 127,35 mln. t, tai 0,46 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. kovo mėn., bet 2,49 mln. t mažiau nei buvo 2021 m.
Minkštųjų kviečių derliaus prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio minkštųjų kviečių derliaus Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje. Lenkijoje ir Danijoje minkštųjų kviečių derlius numatomas mažesnis dėl sumažėjusių pasėlių plotų. Coceral gegužės mėn. padidino 2022 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 53,14 mln. t, tai būtų 2,52 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. kovo mėn. bei 0,95 mln. t daugiau, palyginti su 2021 m.
Didesnis miežių derlius prognozuojamas Ispanijoje, Rumunijoje ir Danijoje. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas Lenkijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Coceral gegužės mėn. duomenimis, 2022 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 8,37 iki 8,33 mln. t ir tai būtų 338 tūkst. t daugiau, palyginti su 2021 m.
Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta nuo 8,19 mln. t iki 8,47 mln. t ir tai būtų 860 tūkst. t daugiau nei 2021 m. 2022 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse sumažinta 2,26 mln. t (iki 65,99 mln. t). 2021 m. kukurūzų derlius sudarė 69,24 mln. t. 2022 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų gegužės mėn. duomenis padidinta 713 tūkst. t (iki 18,40 mln. t), tai būtų 1,35 mln. t daugiau, palyginti su 2021 m.
