Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Grikius auginantys žemdirbiai nebeprivalės išlaikyti ražienų po derliaus nuėmimo

Ūkininkaujantys vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse), ir pretenduojantys į kompensacinę išmoką už plotus, kuriuose auginami grikiai, iki spalio 15 d. turi nuimti grikių derlių, tačiau  išlaikyti ražienų iki lapkričio 1 d. jie nebeprivalės.

Tai numatyta šiuo metu keičiamose įgyvendinimo taisyklėse, reglamentuojančiose reikalavimus ir sąlygas kompensacinėms išmokoms gauti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Iki šiol grikius auginantys žemdirbiai po derliaus nuėmimo ražienas privalėjo išlaikyti iki lapkričio 1 d. Siekiant sudaryti jiems galimybę vykdyti žemės ūkio veiklas iš karto po derliaus nuėmimo, šio reikalavimo atsisakyta.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-19

Ministro ir JAV ambasadoriaus Lietuvoje susitikime aptartas bendradarbiavimas prekybos, tvarumo ir aplinkosaugos srityse

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilchristu ir aptarė prekybos bei tvaraus ūkininkavimo klausimus. Susitikime dalyvavo ir JAV ambasados kvietimu Lietuvoje viešinti tvaraus žemės ūkio ekspertė Karyl Fritsche bei ambasados aplinkos, mokslo, technologijų ir sveikatos patarėja Andrea Lindgren.

Ministras K. Navickas padėkojo ambasadoriui ir pasidžiaugė, kad Lietuvai prieš keletą dienų atsivėrė JAV rinka kiaušinių produktų eksportui. Lietuva tapo antrąja ES šalimi po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą.

„JAV yra viena iš prioritetinių rinkų mūsų eksportuotojams, todėl Žemės ūkio ministerija deda pastangas surasti efektyvių eksporto skatinimo priemonių, kurios padėtų mūsų gamintojams patekti į šią svarbią rinką. Matome, kad tai jau duoda rezultatų, nes Lietuvos eksportas į JAV kasmet auga, todėl tikimės ir tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo“, – sako K.Navickas.

JAV Žemės ūkio departamento Gamtos išteklių apsaugos tarnybos pareigūnė K. Fritsche pasidalijo tvarios žemės ūkio politikos ir praktikos skatinimo patirtimi. Ji jau susitiko su Lietuvos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistais, pasidalijo patirtimi, kaip JAV veikia paramos schemos, skirtos biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugai, kaip ūkininkai skatinami jose dalyvauti ir taikyti tausaus ūkininkavimo metodus.

Kad galėtų gauti paramą, ūkininkai JAV turi prisiimti minimalius įsipareigojimus ir taikyti atitinkamas tvarias praktikas, o jų pasiekti rezultatai yra nuolat vertinami. Svarbiausi privalomi reikalavimai – dirvožemį nuo erozijos apsaugančių praktikų taikymas ir šlapynių apsauga.

JAV ūkininkai agroaplinkosaugos priemonėse skatinami dalyvauti tiek per išmokas, tiek per konsultacijas. K. Fritsche pasakojo, kad jų tarnyba pirmiausia siekia ūkininkams pademonstruoti ekonominę taikomų agroaplinkosauginių priemonių naudą. Ji taip pat atskleidė. kaip neproduktyvių plotų ir elementų išlaikymas prisideda prie didesnių ūkio pajamų ilgalaikėje perspektyvoje.

„Ūkininkai priemonėse ir programose dalyvauja savanoriškai, bet tik sutinkantys veikti pagal nustatytas taisykles, laikytis dirvožemio ar biologinės įvairovės apsaugos reikalavimų gauna išmokas“, – sako specialistė. Didžiausiais artimiausio dešimtmečio iššūkiais JAV žemės ūkyje ji vadina jaunų ūkininkų trūkumą bei klimato kaitą, įskaitant su ja susijusį poreikį atnaujinti žinias, pritaikyti tvarias praktikas prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.

„Jungtinės Amerikos Valstijos yra įsipareigojusios remti Lietuvos anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą. Tikiuosi, kad Karyl patirtis įrodys, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriui nereikia atsisakyti pelningumo, kad taptų tvaresnis aplinkosaugos požiūriu“, – sako ambasadorius R. Gilchristas.

Ekspertės vizito tolesnėje programoje – apsilankymai ūkiuose ir praktinis susipažinimas su žemės ūkio sektoriumi Lietuvoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-19

Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai gali kreiptis paramos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) primena, kad žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei teikiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paramai skirta 297 876 Eur. Paraiškos renkamos iki gruodžio 30 d.

Parama teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems ir (arba) gaminantiems ir teikiantiems rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravusiems žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai) bei dalyvaujantiems vienoje iš šių kokybės sistemų:

ekologiškų produktų gamybos sistemoje;
ES pripažintų produktų gamybos sistemoje;
nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų (NKP) kokybės sistemoje.

Remiama veikla

Pagal priemonę remiamos šios veiklos:

kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir jų gamybos kontrolė;
įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Parama pagal priemonę teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus iš eilės pirmą kartą įsijungiantiems į vieną ar kelias kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų arba Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąraše. Ilgiausia penkerių metų paramos trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Kokia galima paramos suma?

Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus:

ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur,
ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur,
NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur.

Atkreiptinas dėmesys

Priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities gali būti finansuojamos šio išlaidos:

sertifikavimo,
kontrolės,
apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose,
metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Nefinansuojamos: kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Atrankos kriterijai

Paraiškų atrankos kriterijai:

Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, yra:
iki 8 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 50 balų;
didesni kaip 8 000 Eur – 30 balų.
Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo ar asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas tai patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas) – suteikiama 20 balų.

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Paraiškos pateikimo tvarka

Paramos paraiškas galima teikti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu ir t.t.) paraiškos nepriimamos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-19

Kosminės elektros kainos prislėgė žemdirbius

Pramonininkų atstovai ir net Romos katalikų bažnyčios hierarachai garsiai pareiškė, kad „genialusis“ elektros tiekimo liberalizavimas smogė visiems žemiau juostos beprotiškai išaugusiomis sąskaitomis. O kaip tai atsiliepė žemės ūkiui? Ūkininkai, žinoma, optimizmu netrykšta, bet sprendimo receptų esama. Politikai ir ūkininkai elektros kainų šuolio problemą mato skirtingai, deja, Seimo Kaimo reikalų komitete į šias problemas žiūrima kaip iš kosmoso.

Tik filosofuoja

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, į šį postą paskirtas Liberalų sąjūdžio, teigia didelių problemų dėl kosminių elektros kainų neįžvelgiąs. Deja, jo teiginius mažų mažiausiai galima pavadinti keistais, nes akivaizdu, kad jis net nelabai įsigilinęs į žemdirbių problemas.

„Kol kas didelių nusiskundimų dėl elektros kainos nesame gavę. Yra nuogastavimų dėl kuro kainų apskritai. Kas bus ateityje? Sulaukiau vieno skambučio su klausimu – kaip toliau gyvensime? Sakiau – gyvensime atsakingai. Tiek ir tų bėdų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė komiteto pirmininkas.

Anot V.Pranckiečio, jokių išskirtinių sprendimų dėl žemės ūkio kol kas parlamente nėra planuojama. Tad bent dalis valdančiųjų nemano, kad ūkininkai naudoja elektrą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkui filosofuojant, šalies prezidentas Gitanas Nausėda po pasitarimo su premjere Ingrida Šimonyte pareiškė, kad elektros kainą būtina fiksuoti ties 24 centais už kilovatvalandę. Ar komiteto pirmininkas bendrauja su premjere ir ar seka žinias, nėra aišku. Jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra rodo tik tiek, kad jis… moka nardyti ežere, nors iš Kaimo reikalų komiteto pirmininko norėtųsi tikėtis tokio pat gero „nardymo“ ūkininkų problemose.

Kainos kils visiems

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas perspėja, kad kainų šuolis bus juntamas ir maisto rinkoje.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad ūkininkams kainų augimas didina gamybos sąnaudas. Kai kam tai gali sugeneruoti ne tik pelno mažėjimą, bet ir nuostolį. O dar kitiems tai gali lemti apsisprendimą ūkininkauti ar neūkininkauti. Per pastaruosius metus ne tik elektra, bet ir kuras, ir dujos – visi enegijos ištekliai pabrango. O galutinė ūkininkų produkcijos kaina tiek nekilo. Aišku, kalbant apie atskirus sektorius, yra visokių niuansų. Patenkinti grūdininkai trina rankomis. Bet ten, kur reikia daugiau elektros energijos, kur net ir pridėtinė vertė sukuriama didesnė, yra kitaip. Čia paminėtini uogininkystės, šiltnamininkystės ūkiai, tie patys sodai. Ten, kur reikalingi šaldytuvai arba net ir patalpų šildymas, ūkininkai susiėmę už galvos, nes atsidūrė ties išlikimo riba“, – sakė pašnekovas.

Anot V.Buivydo, bendra ūkininkų situacija dėl kainų šuolio tragiška. Jo teigimu, dera grįžti prie dar prieš keletą metų skambėjusių siūlymų skatinti ūkininkus patiems gaminti elektrą. Toks kelias, anot jaunųjų ūkininkų lyderio, gali subalansuoti situaciją rinkoje.

„Matyt, dabar, geopolitiniame kontekste vykstant karui Ukrainoje, yra geras laikas grįžti prie to, ką siūlėme prieš keletą metų, bet mūsų nebuvo norima išgirsti. Dabar jau lyg ir yra kalbų, kad ūkininkai galės įsigyti žemės ir, gamindami maistą, pasigaminti elektros pačiai maisto gamybai. Anksčiau dėl žemės paskirties būta absurdiškų biurokratinių apribojimų. Visų karų metu ūkininkus protingos valstybės skatina. Juk maistas yra maistas – be jo ir nepakariausi“, – teigė V.Buivydas.

Pašnekovas sakė neturįs tikslios statistikos, kiek ūkininkų pasidavė aršiam valdžios spaudimui pasirinkti privatų elektros tiekėją. V.Buivydo nuomone, net ir kontroliuojančios instuticijos vargu ar disponuoja tiksliais duomenimis. Nemažai ūkininkaujančiųjų tiesiog nesupranta visos kilusios painiavos ir tikisi, kad galbūt visa tai liausis, sugrįš sena tvarka, nors panašu, kad taip nebebus.

Ūkininkai turi gamintis elektrą

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, kuris yra ir ūkininkas, „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad elektros kainų šuolį pajus visi agrariniai sektoriai.

„Kaip tu gali atsisakyti elektros kur nors pieno fermoje? Imsi ir nebemelši? Ar pereisi prie rankinio darbo? Ir grūdininkams reikia džiovinti, šildyti. Taip, grūdų kainos šiek tiek pakilusios, bet tai pasaulinė rinka ir ne visur tos elektros kainos yra taip stipriai pakilusios kaip pas mus. Tad pajusime jų įtaką“, – pripažino K.Starkevičius.

Pasak pirmininko, laimės tie, kas yra įsirengę saulės jėgainių parkus ant savų arba gamybinių patalpų. Biurokratija, apie kurią kalba V.Buivydas, pasak K.Starkevičiaus, visiškai panaikinta.

„Ūkininkai turi žemės ir visi apribojimai dėl jos paskirties šiandien panaikinti. Tad galima įsirengti kokio nori galingumo jėgainę be apribojimų, šioje srityje ūkininkai gali ir kooperuotis. Manyčiau, tai yra pagrindinis ir svarbiausias kelias. Žinoma, Seime rengiame paketą dėl to, kad nebūtų apmokestinami pirmi 150 kilovatų, bet tai daugiau padės namams nei rimtam ūkiui ar fermai išlaikyti. Raginu visus ūkininkus tiesiog investuoti į tas saulės jėgaines, nes tai atsiperkančios investicijos“, – sakė K.Starkevičius.

Spaudimas nereikalingas

Kaip teigia jaunųjų ūkininkų lyderis V.Buivydas, nuo liūdnai garsios įmonės „Perlas energija“ avantiūros nukentėjo ir ūkininkai.

„Ūkininkai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Kai kurie galbūt neįsigilinę, pasidavę tam tikram valdžios spaudimui ir agresyviai reklamai tikrai nukentėjo. Reklama buvo stipri, o paaiškėjo, kad indas tuščias. Nebuvo sukaupta reikalingo kapitalo. Matome ir daugiau įmonių, kurios arba bankrutuoja, arba klausimas, kiek dar gyvuos. Tarp tų „nepriklausomų tiekėjų“ esama ir tokių, kurie registruoti mažosios bandrijos statusu. Šiandien dar gyvos, bet nežinia kiek ilgai išliks. Politikus raginčiau pažvelgti į šiuos reikalus rimčiau.

Augančios sąnaudos ir galutinės kainos kelia paniką ir nepasitikėjimą ne tik atskiromis įmonėmis, bet ir šalies santvarka. Kaip tik dabar to mums mažiausiai reikėtų. <...> Jei norime konkuruoti Europos Sąjungoje (ES) su vokiečiais ar olandais, prisiminkime, kad ten vos ne ant kiekvienos fermos stogo matoma saulės jėgainė, ir naivu manyti, kad elektros gamyba nesusijusi su maisto gamyba. Deja, savikainos struktūra tokia, kokia yra. Tad labai sveikintina bet kokia ūkininkų skatinimo gaminti elektrą iniciatyva iš viršaus“, – nurodė jaunasis ūkininkas.

Anot K.Starkevičiaus, valdiški barjerai savarankiškai elektros gamybai panaikinti. Paklaustas, ar pritaria premjerės I.Šimonytės siūlymui atidėti trečiąjį elektros tiekimo liberalizavimo etapą 3–4 metams, ar pakaktų pusantrų metų, kaip siūlo Ramūno Karbauskio vadovaujama partija, politikas sakė: „Mūsų Ekonomikos komiteto pozicija – išvis neprisirišti prie kokių nors datų. To tikrai nereikia. Tiesiog žmonės turi patys pasirinkti, nereikia jų kaip nors spausti ar bauginti. Noriu pabrėžti, kad kai kurie žmonės, kurie pasirinko keleriems metams fiksuotą kainą, yra laimėję, nes kainos buvo fiksuotos įvairios. Buvo ir 14, ir 16 centų už kilovatvalandę. Taigi lazda turi du galus. Aišku, atsirado tokia įmonė kaip „Perlas“, kuri surengė „kazino“. Patys jie negeneravo energijos ir užtat dabar turime didelį skandalą“, – sakė jis.

K.Starkevičius siūlė opozicijai prisiminti, kaip buvo balsuojama dėl pirmojo liberalizavimo etapo. „Dabar šaukiant ir rėkiant, kad dangus griūva, būtų gerai prisiminti, kaip jų – R.Karbauskio ir S.Skvernelio – partijos balsavo tuo pačiu klausimu proceso pradžioje. Protokolai viešai prieinami. Dar būtų ne pro šalį prisiminti, kas sugalvojo būdą neleisti statyti Visagine atominės elektrinės. Referendumas buvo R.Karbauskio ir jo partijos iniciatyva. Jei japonai būtų ją čia pastatę, dabar būtume energetinio komforto zonoje. Šiuo metu negeneruojame pakankamo kiekio elektros, ir tai yra esminė problema. Gerai, kad juda pirmyn jūros parko reikalai, paskui bus ir antras parkas. Bet ateitį, galvojant apie 2030 metus, aš vis dėlto matau nedidelių atominių elektrinių perspektyvoje. Jei norime normaliai vystyti pramonę ir orientuotis į žaliąjį kursą, be pakankamo kiekio savos elektros to nepasieksime“, – aiškino politikas.

Kad ir kaip būtų, bandymai suversti visą kaltę už chaosą Europos Sąjungos reikalavimams, kaip jau seniai demaskuota, yra melagingi. ES reikalavo tik vieno – jei šalia visuomeninio tiekėjo atsiras privatininkas, kuris galės pasiūlyti elektros pigiau, jam neturi būti trukdoma dalyvauti rinkoje. Spausti ir valdiškai šantažuoti vartotojų – ar jie būtų ūkininkai, ar didmiesčių vadybininkai – Briuselis to nereikalavo ir nesiūlė.

Šaltinis: valstietis.lt, Tomas Čyvas, 2022-09-19

Į Lietuvą iš Ukrainos pargabenti ten likę vagonai su grūdovežiais


Į Lietuvą iš Ukrainos pargabenti ten likę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ riedmenys – 6 vagonų sąstatas su 25 grūdovežiais, 9 vežimėliais pakrautomis platformomis ir dviem priedangos vagonais, pranešė LTG.

LTG Cargo“ riedmenys buvo parvežti iš karo Ukrainoje mažiau paveiktų teritorijų. Planuojama, kad jie papildys bendrovės nuosavų ir Lietuvos grūdų augintojams nuomojamų vagonų parką. „Poreikis efektyviai pervežti šalies žemės ūkio produkciją auga – šių metų rugpjūtį jos pervežėme net penktadaliu (21 procentais) daugiau nei praėjusiais metais. Tikimės, kad šių metų pervežimai pasieks ar net viršys 2021 m. rezultatus“, – pranešime teigė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Plačiajai vėžei skirti vagonai iš Ukrainos buvo gabenami siaurąja vėže, bendradarbiaujant su antrine LTG bendrove „LTG Cargo Ukraine“, „Ukrainos geležinkeliais“ ir Lenkijos bendrove „PKP Cargo“.

„LTG Cargo“ duomenimis, rugpjūtį į Klaipėdos jūrų uostą geležinkeliais pervežta daugiau kaip 430 tūkst. tonų lietuviškos žemės ūkio produkcijos – 70 tūkst. tonų daugiau nei tuo pat metu pernai (360 tūkst. tonų). Sausį-rugpjūtį bendrovė pervežė beveik 1,36 mln. tonų lietuviškų grūdų, tuo metu per visus 2021 metus – apie 2,3 mln. tonų. Bendrovės teigimu, augimą lėmė geras derlius, efektyviau formuojami vagonų sąstatai ir tinkamai suplanuoti krovinių gabenimo geležinkeliais pajėgumai.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-09-19

Ruoškitės: ūkininkai skaičiuoja derlių ir įspėja, kad maisto produktai parduotuvėse dar brangs

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“, jungiančios 9 bulvių augintojus, direktorius Remigijus Grumčius pasakojo, kad šiemet derliaus užauginimas buvo brangesnis. „Viskas pabrango – kuras, darbo užmokestis, trąšos, augalų apsaugos priemonės. Nebuvo nė vieno dalyko, kuris būtų atpigęs.

Pats derlius šiek tiek mažesnis nei vidutinis. Kiekvienas bulvių laukas skirtingas, sunkesnėje dirvoje derlius labai prastas, nes gavo daug drėgmės. Čia užaugintos bulvės yra nedidelės. Tuo metu smėlingose dirvose derlius geresnis“, – sakė bendrovės vadovas.

Pasak jo, parduotuvėse bulvių kaina susideda iš kelių dedamųjų. „Žinoma, kaina priklauso ir nuo ūkininkų, jų parduodamos bulvės bus brangesnės šiemet. Tačiau sunku pasakyti, kokia bus galutinė kaina, tai priklauso ir nuo prekybininkų“, – atkreipė dėmesį R. Grumčius. Daug iššūkių ūkininkams tenka dėl energetikos kainų. „Daug kainuoja sandėlių, gamybos, fasavimo patalpų išlaikymas. Laukiame valdžios sprendimų, kurie padėtų mums visiems išlikti. Kai kurie ūkiai svarsto parduoti kuo daugiau daržovių rudenį, kad vėliau jų nereikėtų laikyti sandėliuose ir mokėti už patalpų energetinius resursus“, – sakė bendrovės vadovas.

Brango ir ekologiški produktai

Bendrovės „Auga group“ finansų departamento direktorius Mindaugas Ambrasas sakė, kad šiemet , kaip ir kasmet, derliui įtaką darė oro sąlygos. „Praėjusiais metais dėl itin didelių karščių birželio ir liepos mėnesiais, kai vasarinių kultūrų augimas yra intensyviausias, Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis karštis. Ypač didelį poveikį patyrė ekologinė žemdirbystė, todėl pagrindinio mūsų veiklos segmento – augalininkystės – rezultatai buvo prastesni, nei tikėtasi. Tačiau pirmieji turimi šio sezono duomenys rodo, kad rezultatai 2022 m. bus tikrai geresni. Galutinius rezultatus galėsime komentuoti lapkričio pabaigoje, kuomet bus nuimtos visos auginamos kultūros“, – pasakojo M. Ambrasas.

Jis tikino, kad trąšų brangimas derliui įtakas neturėjo. „Mūsų bendrovė vysto ekologinę žemdirbystę, kurioje cheminės trąšos yra draudžiamos. Grupei priklausantys ūkiai taiko uždaro ciklo modelį – trąšos yra gaunamos iš gyvulininkystės ūkių organinių atliekų (mėšlo). Todėl ženklus cheminių trąšų pabrangimas neturi įtakos mūsų rezultatams, tačiau akivaizdu, kad bendras kaštų augimas įtraukiant ir ženkliai didesnes energijos kainas turi įtakos veiklai, bet išaugusios produkcijos kainos kol kas kompensuoja padidėjusius gamybos kaštus.

Ekologiškais žemės ūkio produktais nėra prekiaujama biržoje, todėl rinkos kainų pokyčius ir prognozes įvertinti sudėtinga. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad ekologiškų žaliavinių augalininkystės produktų kainos yra ženkliai išaugusios. Skaičiuojame, kad 2022 m. kainos, pagal dabar sudarytus kontraktus yra 58 proc. aukštesnės, lyginant su ankstesniais metais“, – skaičiavo M. Ambrasas.

Pasak jo, galutinių produktų, skirtų vartotojams, ir grybų kainos šiemet kilo nežymiai. „Tačiau didėjantys energetiniai kaštai visoje maisto gamybos grandinėje daro įtaką šios veiklos pelningumui, todėl norėdami užtikrinti stabilią veiklą, privalome nuolatos peržiūrėti produktų kainodaras“, – komentavo bendrovės atstovas.

Derlius mažas, investicijos didelės

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad šiemet grūdų derlius Lietuvoje nežymiai, bet yra mažesnis nei pernai. „Vieni ūkiai daugiau nukentėjo, kiti mažiau nuo drėgmės pertekliaus. Daugiausiai galbūt nekentėjo daržovių augintojai, pavyzdžiui, kai kurie ūkininkai morkas sėjo 3 kartus. Žinoma, trečiąjį kartą pasėjus jau nebegavo normalaus derliaus. Šie metai visiems skirtingi, sunku apibendrinti.

Kalbant apie ūkininkų pelną, tai jis tikrai bus. Tačiau ūkininkai susiduria su kita problema, tą pelną reikės investuoti į kitų metų derlių. Kitų metų derliaus savikaina išaugs, nes trąšos pabrango nuo 4 iki 6 kartų, elektra pabrango 5 kartus, o dyzelinis kuras 3 kartus“, – skaičiavo ūkininkų atstovas. Pasak jo, nors ūkininkai ir uždirbs iš šiųmetinio derliaus, tačiau tie pinigai ilgai kišenėse neužsibus, juos reikės investuoti į kitų metų derlių. „Suskaičiavus ant popieriaus ūkininkai atrodys turtingi. Tačiau iš tikrųjų jie suka galvas, kaip sudurti galą su galu brangstant kaštams“, – sakė R. Juknevičius.

Maistas parduotuvėse brangs

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad maisto produktų kainos parduotuvėse priklauso nuo gamybos grandinės. „Jeigu grandinė yra ilgesnė, ten žaliava turi mažesnę įtaką galutinei kainai. Pavyzdžiui, duona. Grūdai duonos kainoje sudaro iki 30 proc. galutinės kainos.

Daržoves, kurias užtenka nuimti, sutvarkyti, sandėliuoti ir pristatyti į prekybos centrus bus brangesnės. Jų brangimą matome jau dabar. Duonos kainos augimas vėluos, nes šiandien duona vis dar kepama iš pernykščio derliaus. Tačiau daržoves valgome jau šiųmetines“, – komentavo ūkininkų atstovas. Pasak jo, pagrindinis pajamų šaltinis Lietuvos žemės ūkyje yra augalininkystės produkcija. „Didžiausia dalis pajamų ateina iš parduodamų kviečių. 70 proc. augalininkystės produkcijos lietuviai eksportuoja. Tačiau karas Ukrainoje paveikė supirkimo kainas. Prasidėjus karui grūdų kainos iš karto pakilo iki 400 eurų už toną, nors prieš tai sezoninė kaina siekė apie 170 eurų už toną. Vis dėlto prasidėjus karui, beveik visas derlius buvo parduotas, tad nors kaina ir buvo didelė, bet už ją nebebuvo ką parduoti. O kaina pakilo, nes rinkos išsigando, kad trūks grūdų. Bet paskui paaiškėjo, kad nėra grūdų deficito ir kainos ėmė leistis. Dabar kaina siekia apie 300 eurų už toną“, – skaičiavo R. Juknevičius.

Maistas brango ketvirtadaliu

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 25 proc. Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo ženkliai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis. Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat padidėjusios pieno ir pieno gaminių paklausos. Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius bei išaugusi paklausa palyginti su praėjusiais pandemijos metais. Praėjusių metų viduryje dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.

Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose. Šių metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu, buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc. Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-09-19

Ankstesnės žemės ūkio naujienos