Žemės ūkio naujienos: 2022-09-21

Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų metinė apyvarta – daugiau kaip trilijonas (tūkstantis milijardų – autoriaus) eurų.

Iš turimų duomenų galime daryti išvadą, kad kooperacija žymiai labiau palaikoma vakarinėse ES valstybėse, kur ūkininkavimas perduodamas iš kartos į kartą ir kur seniau pastebėta, kad įsitraukimas į kooperatyvus sukuria didesnį stabilumą ir palankesnes galimybes vis labiau augančiai konkurencijai. Rytinėse valstybėse, ypač posovietinėse, tokiose kaip Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, kooperacija dar nėra išsivysčiusi ir ūkininkai galbūt ne visiškai supranta jos vertę.

Bet gal be to vertės nesupratimo mūsų šalyje esama ir kitų priežasčių, stabdančių kooperacijos plėtrą?

Kooperacija yra bendradarbiavimas, gebėjimas sutarti ir susitarti, kaip bus naudojami gamybiniai resursai, kokie bus taikomi verslo standartai, todėl, manau, kad vienas didžiausių jos stabdžių mūsų šalyje yra konservatyvus mąstymas ir individualizmas, kai žmogus nori pasiekti viską savo paties jėgomis, t. y. aš noriu turėti ir traktorių, ir kombainą, noriu pats viską turėti ir gerai gyventi. Tik klausimas, kokia kaina tai pasiekiama? Ar mes tikrai esame pasiryžę sumokėti tą kainą, kuri yra per didelė mūsų ūkiams, kad galėtume išlikti kaip individualistai? Galbūt norimą rezultatą galima pasiekti pakeitus mąstymą? Mes neturime kito kelio iš šio akligatvio, kaip pradėti mąstyti ir daryti kitaip.

Žinoma, turime pripažinti, kad individualizmui susiformuoti Lietuvoje ilgą laiką buvo palankios sąlygos. Nedidelė konkurencija, intensyvi žemės ūkiui teikiama parama iš Kaimo plėtros programų leido ūkiams sparčiai vystytis ir nesijungiant į kooperatyvus.

Be abejo, kooperaciją stabdo ir senos nuostatos. Dažnam žodis kooperacija asocijuojasi su sovietmečio kolūkiais. Ir nepasitikėjimas vienas kitu Lietuvoje vis dar gajus. Mes nenorime kaimynui leisti naudotis turima technika, nes bijome, kad jis ją sugadins, o ją remontuoti teks savininkui, dėl to atsiras papildomų išlaidų. Taigi turime nemažai neišsklaidytų baimių, kurios taip pat stabdo kooperaciją.

Esama ir kitų labai svarbių priežasčių. Viena jų – lyderių ir energingų bei veiklos sritį išmanančių specialistų trūkumas. Ūkininkas, plėtodamas tam tikrą savo ūkinę veiklą, negali tinkamai atstovauti kooperatyvui, jį kurti ir palaikyti jo gyvybingumą, nes jam reikia rūpintis ir savu verslu. Be to, tuo atveju neišvengiamas ir interesų konfliktas, dėl to atsiranda grėsmė, kad sukurta nauda nebus teisingai paskirstyta. Todėl geriau, kai kooperatyvui vadovauja žmogus, kuris nėra su juo susijęs turtiniais santykiais, bet yra lyderis, puikiai išmanantis veiklos specifiką ir kuriam visi kooperatyvo nariai yra lygiaverčiai, o sukurta nauda skirstoma visiems vienodai.

Deja, Lietuvoje trūksta vadovų, kurie gebėtų suburti ūkininkus ir kuriais ūkininkai pasitikėtų, kurie išmanytų verslą, žemės ūkio srities vadybą, ekonomiką, nes žemės ūkis yra investicinis verslas, kai investuojamos didelės sumos ir tikimasi tam tikros grąžos. Ūkininkai gyvena ne iš grūdų, o iš pajamų, kurios gaunamos parduodant grūdus. Kartais sudaryti gamybinį planą, suskaičiuoti investicijas ir jas valdyti yra žymiai svarbiau nei sėti ir pjauti. Tik žmogus, kuris nesuvokia, kad žemės ūkis yra verslas, gali manyti, kad ūkininkui svarbiausia pasėti, nukulti ar dar kažką padaryti.

Šio verslo esmė yra finansų valdymas ir verslo sprendimo taikymas: ką ir už kiek nupirksi, kiek įdėsi, už kiek parduosi. Kainos svyravimas 2–3 proc. nuo bendro rezultato yra ūkininko investicinė grąža. Todėl žemės ūkyje reikalingi agroanalitikai, kurie išmanytų ne tik finansų valdymą, bet ir žemės ūkio specifiką, suprastų, kas yra pesticidai, trąšos, sėkla ir kt.

Šiandien Lietuvos ūkininkams trūksta derybinių galių, gerų derybininkų ir vadybininkų, su kuriais būtų galima išnaudoti tarptautinį potencialą ir galbūt pritraukti į Lietuvą investuotojų, kurie kurtų didesnę ūkininkams naudingą konkurenciją, susijusią tiek su reikalingų resursų tiekimu, tiek su produkcijos perdirbimu. Kuo palankesnės sąlygos bus sudarytos konkurencijai, tuo daugiau laimės ūkininkai ir kooperatyvai. Kol kas ūkininkai yra silpnoji rinkos grandis, neturinti pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis su didžiaisiais verslais ir dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje.

Tačiau pastebime, kad ūkininkai, žvelgdami į perspektyvą ir įvertindami vis labiau aštrėjančią krizę, didėjančius reikalavimus dėl klimato kaitos, augančius pajamų praradimus ir mažėjantį stabilumą, pradeda ieškoti galimybių rizikai valdyti ir bendradarbiauti.

Jau matome ir gerų kooperacijos pavyzdžių. Vienas tokių – žemės ūkio kooperatyvas Pienas Lt, sujungęs pieno gamintojus ir sudarantis jiems didesnes konkurencingumo galimybes, padedantis gauti didesnes pajamas.

Lietuvoje įsisteigė ir antrojo lygmens kooperatyvas, sujungiantis jau esamus modernius 9 augalininkystės kooperatyvus. Tai žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“, sukuriantis ūkininkams geresnes derybines galimybes su perdirbėjais ir taip generuojantis didesnes pajamas. „Lagrenas“ kartu su jo sujungtais kooperatyvais siekia investuoti ir į produkcijos perdirbimą, kad ūkininkai galėtų dalyvauti ir šiai veiklai skirtoje paramoje, perdirbti užaugintą produkciją ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Didesnę Lietuvos ūkininkų dalį sudaro smulkieji, ar skiriasi smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų kooperacijos nauda?

Suprantama, dideli ūkiai turi vienokius poreikius, smulkieji – kitokius. Smulkieji ūkiai dažniausiai susiduria su apyvartinių lėšų, technikos trūkumu. Tad jiems bus reikalingas vienoks kooperatyvo valdymas ir jo teikiamos paslaugos. Stambiems ūkiams reikia parduoti didelį kiekį užaugintos produkcijos, nupirkti didelį kiekį vienų ar kitų resursų, plėtoti užaugintos produkcijos perdirbimą. Tai visai kiti veiklos mastai.

Manau, kooperatyvai, priklausomai nuo vykdomos veiklos, norimo pasiekti rezultato, galėtų būti kelių lygių. Pasaulyje yra labai didelė kooperatyvų įvairovė. Yra gamintojų, vartotojų, paslaugų kooperatyvai, kuriasi ir socialiniai kooperatyvai. Pavyzdžiui, Japonijoje veikia kooperatyvai, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir gerove. Ispanijoje yra sporto kooperatyvai, kurie sujungia geriausius sporto lyderius ir padeda jiems pasiekti didesnių pajamų.

Be to, pasaulyje vis aktyviau įsitvirtina horizontalioji kooperacija – nuo gamintojo iki perdirbėjo ir pardavėjo, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę visai tai grandinei, tuo pačiu paremiant standartizuotos ir kokybiškos produkcijos augintojus.

Ar apskritai įmanoma smulkiesiems ūkiams išlikti, jei jie nesikooperuos?

Smulkieji ūkiai nyksta visame pasaulyje, nes, jei ūkininkas neturi papildomos veiklos ir negauna papildomų pajamų, iš savo ūkinės veiklos jis nebegali išgyventi. Taip veikia ekonomika. Augant gyvenimo lygiui, reikia vis daugiau pajamų, o ūkio galimybės ribotos. Derlingumas turi maksimalią ribą, todėl, norint gauti daugiau pajamų, reikia didinti žemės plotus, turėti daugiau ir modernesnės technikos, kitų resursų. Visa tai reikalauja didesnių investicijų. Įvertinant tai, tenka pripažinti, kad smulkieji ūkiai ir toliau gali nykti. Vienintelis būdas jiems išlikti yra kooperacija, bendradarbiavimas arba nauji veiklos modeliai ir alternatyvios žemės ūkio veiklos. Šias sritis numatyta remti ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas).

Galvodami apie kooperaciją, neturime pamiršti ir to, kad šiuolaikinė technika ir technologija atveria visai kitas jos galimybes, skatinančias naujo tipo kooperatyvų kūrimąsi. Galima kooperuotis nepriklausomai nuo vietovės, kurioje dirbi. Ūkininkaudami skirtingose vietose, ūkininkai gali jungtis į vieną virtualų kooperatyvą, kuris užsiims jų produkcijos realizavimu, logistika, perdirbimu, ir gauti didesnes pajamas iš taip sukuriamos didesnės pridėtinės vertės.

Sakote, atsiveria naujos galimybės, kokios jos?

Pasaulyje vis labiau įsitvirtina standartizuoti ir specializuoti kooperatyvai, kai kooperatyvo nariai sutaria tiekti vienodo standarto ir vienodos rūšies produkciją. Pavyzdžiui, jei kooperatyvas užsiima morkų auginimu, visi kooperatyvo nariai augina tik konkrečios veislės morkas, turinčias vienodas skonio savybes ir išvaizdą, prie ko jau yra pripratę ir prekybos tinklai, ir vartotojai.

Kartu su standartizacija ir specializacija ateina ir rizikos decentralizacija. Kooperatyvas žino, kokio morkų kiekio jam reikia, o kooperatyvo nariai pasidalija užduotimi. Taip decentralizuojama rizika patirti didelių nuostolių dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių ir kt.

Yra pabrėžiamas ir socialinis kooperatyvo vaidmuo, kai nariai vienas su kitu bendrauja, vienas kitą palaiko. Naujo tipo kooperatyvuose tai tampa lyg ir neįmanoma?

O gal priešingai, nes sukuriamas aukštesnis bendravimo ir pagalbos vienas kitam lygis? Juk dabar į kooperatyvo susirinkimus turi atvykti viso jo nariai. O tai yra laikas, pinigai, atstumas, kurį reikia nukeliauti. Naujos kooperacijos formos tokius susitikimus leidžia pasiekti čia ir dabar, nepaisant kurioje vietoje žmogus yra. Galima prisijungti ir kompiuteriu, ir telefonu arba palankiu laiku pasiklausyti įrašo, ir klausyti tik tai, kas tave domina. Manau, tokios formos yra patrauklesnės, ypač jaunajai kartai.

Juk šiandien žmonės per socialinius tinklus Facebook, Instagram yra susijungę į vieną bendrą erdvę, kurioje dalijasi informacija, savo gyvenimo įspūdžiais, nuotykiais, nuomone. Ir tai stebi ir skaito kiti socialinių tinklų dalyviai. O tai jau yra socialinis kooperatyvas, leidžiantis bendravimą perkelti į aukštesnę erdvę ir bendrauti su kitais bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Taigi kooperacija – ne tik veikla siekiant ekonominių rezultatų, bet ir aukštesnio lygio bendravimas.

O teisinė bazė spėja su naujomis tendencijomis?

Visada ir visur yra evoliucija. Jei atsiranda naujos idėjos ir matoma, kad jos naudingos, atsiradusias kliūtis analizuojame, vertiname ir jei matome, kad tai yra naudinga ir perspektyvu, kad tai paspartins ūkininkams svarbius procesus, kuriame įstatymo pataisas.

Ministerijoje yra sukurta darbo grupė kooperacijai šalyje skatinti, kuo ji pasitarnauja kooperacijos plėtrai?

Pagrindinis šios darbo grupės tikslas – bendrauti su kooperatyvais, analizuoti Kooperacijos įstatymą ir tai, kaip jis veikia, diskutuoti bei išgryninti kooperacijos naudas ir tai įprasminti teisinėje bazėje. Atsižvelgiant į tai, kad yra sudarytos sąlygos lanksčiau paskirstyti pelną ir nuostolius, kad atsirado galimybė balsuoti per nuotolį, jau atlikti kai kurie Kooperacijos įstatymo pakeitimai.

Šiuo metu veikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, kuriami nauji strateginiai dokumentai, kiek dėmesio juose skiriama kooperacijai?

Kooperacija per visą šį programinį laikotarpį buvo vienas svarbiausių investicinės paramos prioritetų. Kooperatyvai galėjo dalyvauti net 13-oje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių, veiklos sričių, pagal kurias teikiama parama gamybinėms investicijoms, perdirbimui, miškų ūkiui, konsultavimui, trumpoms maisto tiekimo grandinėms, gamintojų organizacijoms ir kt. Ūkių bendradarbiavimo masto didinimas, įskaitant kooperaciją ir kitas ūkininkams patrauklias jungtinės veiklos formas, išlieka vienas svarbiausių Strateginio plano tikslų, siekiant gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje. Mūsų tikslas, kad smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, kurie yra didžioji Lietuvos žemės ūkio dalis, rastų bendravimo formas, per kurias jie pasiektų didesnes konkurencingumo galimybes ir išliktų rinkoje. Šiandien kiekvieno ūkininko priimti sprendimai gali sušvelninti įvykius ateityje. Bus išlaikomas investicinės paramos prioritetas kooperatyvų ir kitų bendradarbiavimo formų projektams.

Tačiau visos iniciatyvos turi ateiti iš apačios. Žmonės turi žinoti, ko jie nori, o ministerija privalo ieškoti būdų, kaip jiems padėti. Galime pasidalyti idėjomis kaip sėkla, bet žmonės turi ateiti su daigu ir pasakyti, kad jie nori tą daigą puoselėti ir ko jiems tam reikia.

Dėkojame už pokalbį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-20

Iš viso 2022 metais Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves numatyta 37,53 mln. eurų, t. y. 1,1 mln. Eur daugiau negu 2021 metais, kuomet buvo skirta 36,43 mln. eurų.
Paramą gaus apie 19 tūkst. pieno gamintojų, atitinkančių reikalavimus paramai gauti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-20

Fitoremediacijos metodai suteikia galimybę ištirti augalų akumuliavimo savybes kaupti savyje sunkiuosius metalus. Lietuvoje aktualus klausimas dėl nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje galimybių, bet jis užterštas sunkiaisiais metalais. Šis projektas svarbus ir aplinkosaugai, todėl seminare dalyvavo ir aplinkosaugos specialistai, Žaliųjų judėjimo, ūkininkų atstovai.

Aplinkai draugiškos technologijos

Saulėtą rugsėjo dieną mokslo darbuotojai iš Švedijos, Lenkijos, tarptautinio projekto „Baltijos fitoremediacija“ partneriai, džiaugėsi su kolegomis, Klaipėdos universiteto ir Vėžaičių filialo mokslininkais, susitikę šiame miestelyje. Trejus metus vykdomo projekto dalyviai tik kartą buvo susitikę Švedijoje – tardavosi nuotoliniu būdu. Visi buvo laimingi šį sykį Vėžaičiuose galėdami vieni į kitus žvelgti gyvai, diskutuoti.

Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė susirinkusiesiems papasakojo apie savo įstaigą, problemas, pristatė vėžaitiškių komandą, vykdančią šį projektą. Mintimis dalijosi Klaipėdos universiteto, kuris taip pat dalyvauja projekte, profesorė Olga Anne.

Renginio dalyviai čia atvyko apžiūrėti Lietuvos bandomąjį lauko eksperimentą Samališkėje. Vėžaičių filialas projekte atlieka bandymus ir vertina įvairių augalų potencialą kaupti sunkiuosius metalus savo biomasėje juos tręšiant nuotekų dumblu, turinčiu maisto medžiagų ir sunkiųjų metalų. Tyrimo tikslas – supažindinti visuomenę su aplinkai draugiškomis technologijomis valant užterštą gruntą.
Samališkėje, bandomųjų tyrimų sklype, prie tvarkingų įvairių augalų, skirtų grunto valymui, laukelių vėžaitiškiai mokslininkai su seminaro dalyviais dalijosi savo pastebėjimais.

Augalai reaguoja skirtingai

„Augindami įvairius augalus tiriame, kaip išvalyti dirvožemį, užterštą sunkiaisiais metalais, pasitelkus augalų fiziologiją, tai yra gebėjimą juos sukaupti biomasėje, kurią vėliau naudoti ne maistui, bet energiniams tikslams. Dabar ūkininkai nori dumblą naudoti tręšimui, bet jame yra sunkiųjų metalų, kurie pereina į maistinius augalus ir mes juos valgome. Daugiausia auginame energinių augalų, kurie išvalo dirvožemį nuo jų“, – kalbėjo dr. D. Karčauskienė.

Bet čia yra ne tik jų – augina dekoratyvinius, tinkančius parkams, tradicinius, skirtus maistui – saulėgrąžas, grikius, kukurūzus ir kitus. Eksperimentuojantys mokslininkai augalus tręšia nuotekų dumblu skirtingu kiekiu ir tiria, kaip jie auga, kiek sunkiųjų metalų iš dirvožemio pereina į šiuos.

Prof. O. Anne pastebėjo, jog augalai skirtingai reaguoja į šią technologiją: antai kokie vešlūs kukurūzai, kaip išsistiebusios saulėgrąžos, gausiai patręštos vandenvalos dumblu, gautu po biodujų metano gamybos. Juo nepatręšti augalai gerokai mažesni, menkesni. „Ši masė, turinti daug azoto ir fosforo, tinka dirvožemiui. Mes nenaudojome įprastų trąšų, tik šį dumblą, – dėstė profesorė. – Tačiau jame yra ir sunkiųjų metalų. Stebime, kaip augalai į juos reaguoja, kur šie kaupiasi – dirvožemyje, augalo šaknyse ar antžeminėje dalyje. Tai labai svarbu – mes galime pasirinkti technologiją, kuri remiasi augalais, aktyviausiai absorbuojančiais sunkiuosius metalus ir valančiais dirvožemį. Atsirinkę kelis augalus, kurie gali išvalyti dirvožemį, galėsime naudoti šią technologiją sunkiaisiais metalais užterštuose dirvožemiuose – išvalyti, o ne išvežti užterštą gruntą.“

Ir trąša, ir nuodas

Tarptautinio projekto „Baltijos fitoremediacija“ vadovas – Švedijos Linojaus universiteto profesorius Viljamas Hoglandas. Kiti projekto dalyviai tiria, kaip išvalyti dirvožemį, užterštą naftos produktais ir nuo perteklinio azoto bei fosforo kiekio. Švedai ir lenkai augina savo pasirinktus augalus, bet yra ir tų pačių, kaip ir Samališkėje, antai miscantus gigantus. „Pasisekė, kad projektui vadovauja Švedijos universitetas, kuris turi patirties pritaikant technologijas dirvožemiui valyti. Šie mokslininkai jau sukaupė tyrimų rezultatų ir per šį projektą bendradarbiaujant dalijasi savo patirtimi“, – atskleidė prof. O. Anne.

Vėžaitiškiai mokslininkai eksperimentuoja ir laboratorijoje, tirdami, kiek augalai iš dirvožemio sukaupia sunkiųjų metalų. „Naudojame cheminę medžiagą, aktyvinančią augalą, kad jis labiau juos kauptų. Šis stresuoja, neauga, nes tai augalui yra nuodas“, – dėstė projekte dalyvaujanti mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė. Seminaro dalyviai taip pat apžiūrėjo laboratoriją, joje eksperimentui auginamus grikius ir baltąsias garstyčias. Dr. Gintaras Šiaudinis kalbėjo, jog šie augalai buvo tręšiami skirtingomis dumblo normomis: didesnė veikė kaip nuodas – buvo menki, neišsivystę. „Energinių augalų taip neveikia“, – akcentavo mokslininkas.

Dr. Ieva Mockevičienė, šiame projekte atsakinga už įvairių indikatorių, kurie rodo, kiek sunkiųjų metalų gali susikaupti tam tikrose augalo dalyse, kiek jų gali pereiti į maisto grandinę ir sukelti toksiškumo efektus, skaičiavimą, seminaro dalyviams pasakojo apie savo darbą.
Renginyje dalyvavusi Medingėnų seniūnijos Plungės rajono gyventoja Jolanta Muniūtė, ketinanti įkurti ekologinį ūkį, teigė, jog šis renginys labai naudingas. „Sveikus produktus turi auginti ne tik ekologiniai, bet visi ūkiai“, – įsitikinusi ji. Seminaras buvo organizuotas įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltijos fitoremediacija“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 m. Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą planuojama baigti per pusmetį.

Šaltinis: valstietis.lt, banga.lt, Virginija LAPIENĖ, 2022-09-20

Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos. Rusijos vykdoma Juodosios jūros uostų blokada ir Vakarų šalių sankcijos Maskvai sukėlė trumpalaikį kainų šuolį bei pasėjo nerimą dėl didelės bado krizės.

Jungtinių Valstijų ir Urugvajaus mokslininkai modeliavo galimą konflikto poveikį kviečių ir kukurūzų kainoms per ateinančius 12 mėnesių, nagrinėdami įvairius scenarijus.

Vienas modelis parodė, kad jei Rusijos grūdų eksportas sumažėtų perpus, o Ukrainos eksportas per tą laiką sumažėtų gerokai, kukurūzai pabrangtų 4,6 proc., o kviečiai – 7,2 proc., net ir darant prielaidą, kad kiti eksportuotojai galėtų imtis veiksmų ir užpildyti trūkumą. Pasak tyrimo autorių, kainos kils tol, kol bus ribojamas eksportas. Tyrimas rodo, kad siekiant panaikinti pasiūlos atotrūkį, kitiems didiesiems gamintojams reikėtų gerokai išplėsti grūdų auginimo plotus.

Jei būtų nutrauktas visas grūdų eksportas iš Ukrainos, Australija turėtų padidinti savo kviečių plotus 1 proc., Kinija – 1,5 proc., Europos Sąjunga – 1,9 proc., o Indija – 1,2 procento. Remiantis „Nature Food“ paskelbtu tyrimu, dėl tokio žemės naudojimo pakeitimo į atmosferą patektų šiek tiek daugiau nei milijardas tonų papildomo anglies dioksido ekvivalento. „Dėl karo Ukrainoje vykdomas pasėlių išplėtimas atliekamas didesnio anglies dioksido kiekio išmetimo kaina“, – pažymėjo pagrindinis tyrimo autorius Jerome’as Dumortier iš O’Neill viešųjų ir aplinkos reikalų mokyklos Indianapolyje (JAV). JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas liepą perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą kartu su užsitęsusiu COVID-19 poveikiu prekybai sukėlė „precedento neturinčią pasaulinę bado krizę“. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys rodo, kad maisto kainos šiuo metu yra daugiau nei 10 proc. didesnės nei buvo prieš metus.

Nors Maskva ir Kyjivas liepą susitarė atnaujinti kai kurių grūdų eksportą, baiminamasi, kad konfliktas gali lemti daugelį metų kilsiančias maisto kainas. J. Dumortier teigė, kad šiuo metu nėra aišku, ar kiti grūdų augintojai gali patenkinti pasaulinę paklausą, o tai reiškia, kad kainos gali kilti dar labiau nei prognozuojama modeliuose. „Pietų Amerikoje, Europoje ir Kinijoje vyrauja sausros sąlygos ir eksporto iš įvairių šalių apribojimai“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP. „Atsižvelgiant į šias kliūtis visiškam prisitaikymui, prekių kainos gali būti didesnės, nei apskaičiuota dokumente“, – pridūrė tyrėjas.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-09-20

Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-09-20

Su Marijum kalbėjomės jo darbo vietoje – į tolį nusidriekusiuose „Krekenavos“ laukuose, kur jis, neskaičiuodamas valandų, praleidžia visą šiltąjį metų sezoną. Šią vasarą čia, virš Pušaloto (Pasvalio raj.) laukų kilo 40 kilogramus sveriantys agrodronai galingais sparnais – jų bendras plotas siekia net du metrus. Šios dar žemės ūkyje naujos technologijos tikslas buvo tarp jau gana paaugusių kultūrų įsėti kitas: taip ne tik išpurenti dirvą, bet ir ją praturtinti organinėmis medžiagomis bei paruošti naujai sėjai.

Marijau, kodėl pasirinkote dirbti su agrodronais?

Nusprendėme, kad šiemet pats laikas juos išbandyti, kad suprastume, kas tai per technologija, kaip ji veikia. Agrodoronai visame pasaulyje dar visiškai nauja technologija. Reikia laiko ją išmėginti, sustyguoti, padaryti taip, kad ne tu dirbtum technologijai, o ji tau dirbtų. Kol kas ši technologija dar kūdikėlis, kuris dar kliūna, užsigauna, jam reikalinga priežiūra, bet ateity ji iš žmonių perims daug darbų, sutaupys sąnaudų ir leis išvengti žmogiškųjų klaidų. Dronai skrenda virš laukų, todėl nepažeidžia, nesuslegia dirvos, o štai traktoriai gali išvažinėti apie šešis procentus kultūrų. Jie nereiklūs oro sąlygoms, paros laikui. Agrodoronai gali sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlius ir derlių, atrasti augalų ligas ir kenkėjus. Mes kol kas juos mėginame tik žalinimo darbams, įsėdami kelias kultūras į jau augančias. Pavyzdžiui, purškimui mes turime savaeigius purkštuvus, jie patenkina mūsų poreikius, tai ši funkcija mums šiuo metu neaktuali. Stebėsenai, laukų apžiūrai naudojame paprastą droną. Gal per žiemą, bendraujant su specialistais, kils naujų minčių, o kol kas mums įdomu ir aktualu dirbti su įtankinimo kultūromis, anksčiau pasižalinti, įsėti.

Ar per metus galima pamatyti rezultatą?

Ne, per trumpas laikas. Šiemet sėjome žalinimą, kad priaugintume daugiau biomasės. Kai nusikūlėme rapsų lauką, pamatėme, kad skirtingos rūšys davė skirtingus rezultatus. Sodinome, kai rapsai peržydėję, o nuėmę derlių atradome, kad garstyčios nesukuria biomasės, dobiliukus verta sėti anksčiau, jie gerai įsikabina, o šakniniai ridikai nudžiugino: išleido apie 15 centimetrų ilgio šaknis. Dabar jau reikia laukti naujo sezono ir sėsime daugiau ridikų, kai kur dar ir dobiliukų, o garstyčių – jau ne: per mažas efektyvumas. Jei mes jų į tą patį plotą pylėme 15 kilogramų, tai dobilų tam pačiam plotui užteko 2 kilogramų, ridikų – iki penkių. Taip pat nutarėme, kad galime sėti ir anksčiau. Iš pradžių buvo nedrąsu, baiminomės, kad neužgožtų pirminių kultūrų. Dar ir metai drėgni buvo, žolių priaugo. Dabar perdėliosime, atkreipdami dėmesį į klaidas, gal dar paieškosime kitų augalų ir vėl mėginsime. Reikia bandyti naujas technologijas, to neišvengsi, o ir neverta: kuo anksčiau jas įsisavinsi, tuo labiau būsi priekyje. Jau rapsas gerai žemei, o kai įsodini ridikus – jis dar geriau žemę išpurena. Tada belieka tik paviršių apdirbti ir gali sėti tiesioginę sėją.

Ar rapsai vienintelė kultūra, į kurią sėjote agrodronais?

Tą patį mišinį sėjome ir į kukurūzus. Rezultatą matysime vėliau, kai nuimsime derlių. Smalsu, ar skirsis. Spalio mėnesį bus aišku, ar verta į kukurūzus sėti, ar pasiteisina. Iš viso agrodronais užsėjome dvidešimt hektarų rapsų ir tiek pat kukurūzų.

Kaip veikia agrodronas?

Į agrodroną užpilame mišinį, viso apie dvidešimt litrų. Sėjos žemėlapis jau iš anksto yra subraižytas. Sėklos barstomos, o kai jos pasibaigia, dronas grįžta, jį papildai ir jis vėl skrenda į tą vietą, kur baigė. Ūkyje turime ir dronus su vaizdo kameromis, kurie irgi labai padeda laukuose. Matai, kaip paruošta žemė, kokia javų nuėmimo kokybė. Matai piktžolių plotus. Viso penkiasdešimties hektarų lauko neapeisi, ieškodamas usnių salelių, o dronas iš aukštai parodo tamsiai žalius lopus. Gali pasižiūrėti, ar purkšti visą lauką, ar pabraižyti mechanizatoriui žemėlapį ir parodyti konkrečias vietas. Dar vienas atvejis – netolygiai subrendę rapsai. Ateity bus taip, kad pakelsi droną, kompiuteryje sužymėsi vietas, kurias nori purkšti, purkštuvas važiuos per lauką ir priemones naudos tik ten, kur reikia, o kur nereikia – automatiškai atjungs. Manau, kad ateityje dronai perims daug darbų.

Nemažai kas žemės ūkį įsivaizduoja kaip konservatyvų, nelinkusį į modernius sprendimus, norintį važiuoti sena vaga, pramintais keliais. Tačiau klausant jūsų taip neatrodo.

Kas rimtai ūkininkauja, mąsto moderniai. Girdžiu daug kalbų dėl neariminės žemdirbystės, yra ja abejojančių, o štai mes matome, kad neariant mūsų derliai kasmet didėja. Privalai išbandyti vis ką nors naujo. Kartais svarstai: kam šito reikia, tiek darėme ir viskas buvo gerai. Bet išmėgini pažangią technologiją ir pamatai, kiek ji tavo laiko ir sąnaudų sutaupo.

Ką jums reiškia dirbti įmonėje, kuri renkasi modernius sprendimus, skatina naujoves?

Kitokioje įmonėje ir nedirbčiau. Kai dirbi agronomu žemės ūkyje, tavo vasaros yra parduotos, dirbi be išeiginių, važiuoji naktį, vasaros nematai. Šiemet smarkiai nulijo, suguldė javus, kūlimas nusitęsė keliomis savaitėmis. Labai daug aukoji. Darbdavio pliusas tas, kad leidžia tobulėti, galiu išbandyti vis ką nors naujo. Priemonės irgi perkamos nepigiausios, jei dronas – tai ne pigus, o geras. Turiu matyti prasmę darbe, dirbti ne vien dėl darbo, o dirbti kokybiškai, tobulėti. Labai svarbu motyvuoti darbuotojai. Mūsų kolektyve skirtingo amžiaus žmonės, bet visi supranta terminus, išmano technologijas, dirba darniai, vienu kvėpavimu, kad viską atliktų kokybiškai. Tarp tokių žmonių lengva dirbti.

„Vikonda grupės“ žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ augina žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, miežius, cukrinius runkelius ir daugelį kitų kultūrų. Įmonės dirbamų laukų plotas – 5.500 ha.

Prieš dešimtmetį įmonė perėjo į neariminę žemdirbystę, kuri padeda gerinti dirvožemio derlingumo rodiklius, saugo jo drėgmę. Savo dirbamuose laukuose bendrovė taiko išmaniosios žemdirbystės technologijas, kurios kartu su modernia įmonės technika užtikrina, kad pasėliai būtų efektyviai prižiūrimi, derlingumas augtų, o gamta būtų tausojama.

Šaltinis: delfi.lt, AB „Krekenavos agrofirma“, Lina Ukrinaitė, 2022-09-20