Žemės ūkio naujienos: 2022-09-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Skaistė: daugeliui žemės ūkio įmonių tikriausiai bus leidžiama atidėti mokesčius
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad svarstant leisti energijai imlioms įmonėms atidėti mokesčius, pirminiais Finansų ministerijos skaičiavimais, žemės ūkio bendrovės atitiks šiai pagalbos priemonei gauti keliamą kriterijų – kad kaštai energijai sudarytų bent 10 proc. visų patiriamų išlaidų.
Šią priemonę ministerija dar derina su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“, informavo ministrė.
„Tos įmonės, kurių energetinės sąnaudos yra didelės, galės pasinaudoti mokesčių atidėjimo priemone. Pagal pirminius duomenis, daugelis žemės ūkio sektoriaus įmonių atitinka kriterijus dėl 10 proc. energetinių sąnaudų išlaidų struktūroje“, – susitikime su Darbo partijos frakcijos Seime nariais kalbėjo G. Skaistė.
Be to, jos teigimu, ministerija ieško, kaip palengvinti galimybes žemės ūkio įmonėms pasinaudoti prieinamomis lengvatinėmis paskolomis apyvartinėms lėšoms. Jas suteikianti „Invega“, pasak ministrės, su Europos Komisija (EK) yra suderinusi apyvartinių ir investicinių paskolų finansavimą už 50 mln. eurų.
„Ieškome galimybių, kad žemės ūkis galėtų pasinaudoti apyvartinėmis paskolomis, nes šiuo metu šios veiklos yra šiek tiek atskirtos. Dabar kalbamės, ieškome galimybių, kad tomis pačiomis galimybėmis gauti apyvartines, lengvatines paskolas galėtų pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius“, – pažymėjo G. Skaistė.
Darbo frakcijos narys Vigilijus Jukna ministrės teiravosi apie pagalbą maisto pramonei. Pasak jo, energijos išlaidos maisto gamintojams išaugo apie 10 kartų, o pats sektorius atsidūręs „ties išnykimo riba“.
Parlamentaro teigimu, kritiškai svarbu, jog maisto pramonė, jo pavyzdžiu, paukštininkystės, neužsidarytų bei užtikrintų Lietuvos apsirūpinimą maisto produktais.
„Paukštininkystėje, ypač mėsinėje, energetiniai ištekliai yra labai svarbūs. Iš tiesų sektorius per metus sumoka apie 20 mln. eurų mokesčių, dirba apie 3 tūkst. žmonių, atlyginimų fondas yra virš 50 mln. eurų ir iš tiesų šis sektorius jau pradeda stabdyti veiklą“, – akcentavo V. Jukna.
G. Skaistė savo ruožtu patikino, kad maisto gamyba yra vienas iš sektorių, įvardytų pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms reglamentuojančiame EK „Karo“ komunikate, taip pat paveiktu energetinės krizės įvardijamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
„Maisto gamyba yra vienas iš tų paveiktų sektorių, kuriems ieškoma papildomų sprendimų“, – pabrėžė G. Skaistė.
ELTA primena, kad itin išaugus elektros ir dujų kainoms, Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar palengvinti mokesčių atidėjimo sąlygas toms įmonėms, kurios bent 10 proc. visų išlaidų skiria sąskaitoms už energiją apmokėti.
„Šiuo metu drauge su VMI pagal EK identifikuotus kriterijus svarstome įvairias alternatyvas, atliekami skaičiavimai, derinant poreikius ir biudžeto galimybes. Sprendimai bus pristatyti artimiausiu metu“, – komentuoja ministerija.
Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena: kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto
Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.
Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“. Šį tyrimą, siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, užsakė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Pasirodo, kad tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kg maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.
Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai ir žinios, kaip planuoti porcijas, iš maisto likučių paruošti naujus ir skanius patiekalus, tinkamai saugoti paruoštą maistą, kad jis nesugestų bei išlaikyti produktus tinkamai juos pakuojant, konservuojant ir t.t.
Kiek iššvaistoma pirminėje gamyboje?
Mokslininkai nustatė, kad pirminėje gamyboje daugiausia prarandama burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos, kviečių. Augalininkystės produkcijos daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės – dėl ligų.
Tai, pasak tyrimo autorių, rodo, kad, siekiant sumažinti maisto praradimus, skirtingų ūkininkavimo krypčių ūkiams turėtų būti taikomos skirtingos priemonės: augalininkystėje – priemonės, skirtos žemės kokybei gerinti, taip pat į rinką orientuotos priemonės, o gyvulininkystėje – konsultavimo paslaugos dėl gyvūnų ligų prevencijos ir priemonės, skirtos ūkių infrastruktūrai gerinti.
Maisto praradimai mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje
Maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių prekybos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad didžiausi maisto praradimai nustatyti didmeninės prekybos įmonėse. 2019 m. šiose įmonėse buvo prarasta 49 109,72 t maisto. Daugiausia – vaisių ir daržovių, mažiausia – kiaušinių.
Daugiausia prarasto maisto išmesta į sąvartynus, išpilta į kanalizaciją / nuotekų valymo įrenginius didmeninės prekybos įmonėse, todėl, anot tyrimą atlikusių Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, šioms įmonėms yra aktualios iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos principų taikymo.
Viešojo maitinimo sektoriuje praradimai mažiausi
Nors viešajame maitinime prarandama mažiausiai maisto, ir čia reikalingi pokyčiai – 2019-aisiais prarasta 2598,9 t maisto per metus. Priežastys įvairios: maisto produktai neteko šviežumo, sugedo, buvo sugadinti juos gaminant arba porcijos, patiekus jas vartotojams, buvo per didelės.
Lietuvoje maitinimo įstaigos imasi veiksmų, kad sumažintų maisto praradimus: planuoja efektyvesnę gamybą, tiksliai numato, apgalvoja maisto produktų pirkimus, meniu planavimą, tinkamą maisto produktų laikymą ir tinkamo dydžio porcijų taikymą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad vieno iš svarbiausių veiksmų, siekiant sumažinti maisto praradimus – maisto pertekliaus perdavimo žmonėms, kuriems jo trūksta – imasi tik labai mažai verslo maitinimo įstaigų.
Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku ir / arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto.
Iniciatyvų nestinga
ŽŪM, siekdama paskatinti maisto tvarkymo subjektus mažinti maisto švaistymo mastą atiduodant tinkamą vartoti maistą labdaros organizacijoms, šiemet patvirtinto Paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles.
Už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai maistu ministerija skiria 0,5 euro. Šiemet per 6 mėn. už išsaugotą maistą bus išmokėta apie 200 tūkst. Eur lėšų. Naujam paramos teikimo laikotarpiui – 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., paraiškos bus pradėtos rinkti artimiausiu metu. 2023 m. tam planuojama skirti 400 tūkst. Eur.
Imtasi ir kitų veiksmų. ŽŪM, siekdama mažinti maisto švaistymo mastą, nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirbti, pvz., sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.
Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.
Nešvaistyti maisto, jį gerbti bei tausoti mokomi ir patys mažiausieji Lietuvos gyventojai. Maisto švaistymui skirta viena iš ŽŪM remiamos Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo skatinimo programos edukacinių temų. Vaikams ir pedagogams parengta metodinė medžiaga „Gerai daryk – maistą taupyk!“, padedanti geriau suprasti šią problemą ir tausoti maistą. Ši mokymo medžiaga yra interneto svetainėje pienasvaisiai.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-29
K. Navickas: sąlygos dėl pievų atkūrimo paaiškės artimiausiu metu
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu. „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.
„Politiniame lygmenyje komisaras (žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis – BNS) palaiko ir palaikys dėl lengvesnių sąlygų ir ypač mažiems ūkiams“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, aiškus atsakymas dėl sąlygų turėtų būti per dvi savaites.
„Aiškumas tikrai bus kuo anksčiau ir pirmiausia turim sulaukti iš Komisijos reakcijos į mūsų siūlymus, nes mums yra nepalanku, kad naujame periode padidėja referenciniai dydžiai, pirmiausia dėl to, stipriai laikome savo poziciją, kad nesutinkame su tuo padidėjusiu dydžiu ir tada apsispręsime dėl prievolių atkūrimui“, – sakė ministras.
Pirmadienį trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino EK lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste.
ES reglamentas dabar pareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-29
Tūkstančiai gyventojų netrukus sulauks pinigų: jiems bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus
Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų.
Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.
Priklauso nuo ploto ir pasėlių
Kaip informavo Žemės ūkio ministerija, šiemet tiesioginių išmokų avansai arba išankstines išmokos už 2022 m. bus mokamos nuo spalio 16 d. iki gruodžio 1 d.
Leidžiamas išmokėti avansų dydis – tiesioginių išmokų iki 70 proc., o kaimo plėtros priemonėms – iki 85 proc. Taigi, likusi tiesioginių išmokų dalis turi būti išmokama nuo gruodžio 1 d. iki ateinančių metų birželio 30 d. Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu gautos 118,7 tūkst. ūkininkų ir bendrovių paraiškos. O 2022 m. tiesioginių išmokų vokas Lietuvai – 578,5 mln. eurų.
Taigi vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus. Tiesa, kiekvienam ūkininkui ši suma gali gerokai skirtis. Ji priklausys nuo to, kiek žemės yra dirbama, ir kas joje auginama. Pavyzdžiui, šiemet siūloma dalis vienkartinės išmokos už plotus yra 52,50 euro už ha; dalį žalinimo išmokos – 42,50 euro už ha; dalį išmokos jauniesiems ūkininkams – 58,30 euro už ha; už pirmuosius hektarus – 50,75 euro už ha; už baltyminius augalus – 44,70 euro už ha; sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 8,80 euro už ha; plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 107,00 euro už ha; už vaisius ir uogas – 216,80 euro už ha ir t.t.
Kitų numatomų avansinių išmokų dydžius galima rasti žemės ūkio ministro įsakymo projekte. Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad visi ūkininkai gauna bazinę (pagrindinę) tiesioginę išmoką už žemės plotą, o papildomai – perskirstymo išmoką (už pirmus 30 ha), žalinimo išmoką, jeigu yra jaunasis ūkininkas gauna jaunojo ūkininko išmoką už (90 ha), bei gali gauti susietąją paramą už atskirų kultūrų auginimą (sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, daržoves, vaisius ir uogas. Taigi už tą patį ha gali gauti kad ir visas mano minėtas išmokas.
Pavyzdžiui, ūkis deklaruoja 45 ha žemės ūkio naudmenų. Jo savininkui priklausys bazinė išmoka už 45 ha, plius žalinimo išmokas už 45 ha, plius perskirstymo išmoka už 30 ha. Jei ūkis deklaravo 30 ha sertifikuota javų sėkla apsėtą plotą – už jį gaus susietąją paramą už sėklinius javus, bei dar deklaravo 15 ha daržovių – už juos gaus taip pat susietąją paramą už daržovių auginimą. Ir jei dar yra jaunasis ūkininkas gaus ir jaunojo ūkininko išmoką už 45 ha.
Kiek pagamina Lietuvos žemės ūkis
2021 m. mūsų šalyje žemės ūkio produkcijos pagaminta už 2,96 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. daugiau nei 2020 m., rodo Statistikos departamento duomenys. Žemės ūkio produkcija Lietuvoje (Statistikos departamento inf.)
Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 8,1 proc. Tam įtakos turėjo 13,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Labiausiai išaugo rapsų (26,9 proc.), bulvių (26,5 proc.), daržovių (13,7 proc.) ir javų (12,7 proc.) supirkimo kainos. Tačiau dėl menkesnio derliaus augalininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 4,9 proc. Labiausiai sumažėjo cukrinių runkelių (16,7 proc.), ankštinių augalų (13,1 proc.), javų (8,6 proc.) ir bulvių (7,8 proc.) derlius. 4,2 proc. išaugusį rapsų derlių lėmė 10,9 proc. padidėjęs rapsų pasėlių plotas.
Gyvulininkystės produkcijos vertė padidėjo 7,2 proc. Tam įtakos turėjo 8,2 proc. išaugusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai augo pieno (14,8 proc.), galvijų (12,9 proc.) bei avių ir ožkų (11 proc.) supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,9 proc., nes buvo mažiau išauginta paukščių (5 proc.), avių ir ožkų (1,6 proc.) bei mažiau primelžta pieno (0,8 proc.).
Šaltinis: tv3.lt, 2022-09-29
2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną
Informuojame, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apskaičiavo 2022 m. perinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną sumas paramų gavėjams. Informacija apie apskaičiuotas paramų sumas 2022 m. rugsėjo 14 d. perduota Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri vykdo paramų mokėjimą.
Atkreipiame savivaldybių atsakingų darbuotojų dėmesį, kad naudotojai informaciją apie savivaldybės pieno gamintojams apskaičiuotą 2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už pieną gali peržiūrėti prisijungę adresu https://ise.vic.lt/Pais/Ismokos/Paieska.
2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną apskaičiuota 14,37 tūkst. Lietuvos pieno gamintojų, paramos suma siekia 12,20 mln. Eur. 2022 m., palyginti su 2021 m., pieno gamintojams buvo apskaičiuota 0,1 proc. mažiau paramos, paramos gavėjų skaičius sumažėjo 14,1 proc., tačiau 16,5 proc. ūgtelėjo vidutiniškai vienam paramos gavėjui tekusios paramos suma.
Šaltinis: vic.lt, 2022-09-27
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar devyni laivai su grūdais
Antradienį iš Ukrainos uostų išplaukė devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.
Nuo rugpjūčio 1 d. iš Ukrainos uostų jau išplaukė 231 laivas su 5,29 mln. tonų žemės ūkio produkcijos. Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
