Žemės ūkio naujienos: 2024-04-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.
Nuo kovo 18 dienos VMVT tikrina kiekvieną iš padidintos rizikos šalių – Rusijos ir jos okupuotų regionų bei Baltarusijos – įvežamų grūdų vagoną ar transporto priemonę – specialistai aiškinasi įvežamų grūdų kilmę, taip pat, kaip ir anksčiau, tikrinama, ar ES rinkai skirtuose grūdų kroviniuose nėra Bendrijoje draudžiamų priemaišų.
Pasak A. Mikalauskienės, nuo sausio 1 iki kovo 18 dienos Bendrijos rinkoms – Vokietijai, Danijai, Prancūzijai, Belgijai, Čekijai ir kitoms šalims – per Lietuvą gabenta 184 grūdų siuntos, tuo metu nuo kovo 18 dienos iki balandžio 16 dienos – jau 317 siuntų.
„Reiškia, kad beveik dvigubai išaugo siuntų skaičius, kurios vežamos į kitas ES šalis iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą“, – kalbėjo A. Mikalauskienė.
Tarnybos teigimu, iki kovo 18 dienos į Lietuvą importui buvo gabenama vidutiniškai 20–25 rusiškų ar baltarusiškų pašarų siuntų per parą.
Tuo metu per pirmąjį griežtesnės patikros mėnesį patikrintos 38 transporto priemonės, iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą gabenusios 1068 tonas pašarų. Trys siuntos buvo praleistos, o likusios vis dar tikrinamos laboratorijoje. Praėjusią savaitę Lietuvos rinkai skirtų pašarų krovinių nebuvo.
Be to, nuo kovo 18 dienos nė karto importui į Lietuvą nebuvo gabenama rusiškų ar baltarusiškų negyvūninės kilmės javų grūdų ir galutiniam vartojimui skirtų jų produktų. Dar šešios transporto priemonės su pašarais iš Rusijos ir 15 iš Baltarusijos apgręžtos pasienyje dėl netinkamų dokumentų.
VMVT taip pat nurodė, kad 28 iš 38 krovinių pastarąjį mėnesį importavo bendrovė „Pašarų eksportas ir importas“, likusius – ekologiškų trąšų ir javų prekybos bendrovė „Ekofarm“, granulių prekybininkė „Rokjus“, žaliavų maisto gamintojams tiekėjas „Lavisos koncernas“ ir žemės ūkio žaliavų tiekimo įmonė „Imlitex agro“.
BNS žiniomis, iki sugriežtinimų daugiausia rusiškų ir baltarusiškų pašarų importavo ir krovė į laivus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ ir uostamiesčio bendrovė „Dognus“.
„Begos“ vadovas Laimonas Rimkus BNS teigė, kad „Bega“ šiuo metu neimportuoja grūdų, taigi, neapmoka ir jokių veterinarinių krovinių patikrų.
„Mūsų veiklai (sugriežtintos veterinarinės grūdų patikros – BNS) neturi visiškai jokios įtakos, nes mes neimportuojame, nesame prekybininkai“, – sakė L. Rimkus.
„Nematau jokių pokyčių. Žinau, kad labai intensyviai – kartais – padidėjo šitie kiekiai Latvijos uostuose“, – paklaustas, ar po kovo 18-osios įmonė pradėjo krauti daugiau ES rinkoms skirtų rusiškų grūdų, teigė „Begos“ vadovas.
Tuo metu „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas komentuoti įmonės veiklą BNS atsisakė.
Pasak VMVT, tranzitu per Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos į ES šalis nuo kovo 18 iki balandžio 16 dienos įvežtos 292 siuntos su 18 tūkst. tonų grūdų, o 97 proc. siuntų veterinarinę kontrolę apmokėjo „Bega“.
A. Mikalauskienė pabrėžė, kad vien praėjusią savaitę per Klaipėdos uostą gabentos 25 Vokietijos rinkai skirtos grūdų siuntos.
Valstybinės duomenų agentūros BNS pateiktais duomenimis, iš Rusijos į Lietuvą sausį-vasarį importuota tik apie 12,2 tūkst. tonų kukurūzų už 1,95 mln. eurų.
Agentūros skaičiavimais, pernai iš Rusijos įsivežta 30,12 tūkst. tonų rusiškų kukurūzų už 7,77 mln. eurų bei 6,19 tūkst. tonų grikių, sorų ar kitų javų už 2,76 mln. eurų, taip pat 1,53 tūkst. tonų baltarusiškų kviečių ir meslino už 355,4 tūkst. eurų.
Tikintis sustabdyti rusiškų žemės ūkio produktų patekimą į ES rinką, Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-04-24
Balandžio sniegas smogė ūkininkams: dalis augalų liks be vaisių
Sniego danga užklojo dalį Lietuvos. Šiauriniuose rajonuose jos storis antradienį ryte siekė keliolika centimetrų. Ūkininkai nerimauja dėl išguldytų pasėlių, sodininkai sako, kad žalos padaryta pražydusiems vaismedžiams. Klimatologai teigia, sniegas balandį nėra retas reiškinys. Tačiau nerimą kelia staigios orų permainos ir klimato kaita.
Antradienį švenčiamos Jurginės labiau primena gilią žiemą, o ne pavasarį. Stora sniego danga užklojo Panevėžio, Šiaulių, Anykščių apylinkes. Kai kur sniego storis siekė keliolika centimetrų. Ant medžių, laidų, šiltnamių ir kitų statinių formavosi šlapio sniego apdraba. Lūžo ir linko medžių šakos, dalis gyventojų liko be elektros. Kai kuriuose rajonuose keliai buvo sunkiai išvažiuojami.
Šiaurės Lietuvoje iškritęs sniegas sustabdė visus ūkio darbus. Apžiūrėję laukus, ūkininkai kalba apie galimus nuostolius. Rapsų žiedynai nulinkę, kai kurie stiebai visai nulūžę.
„Šlapias sniegas buvo, žiedai primirko ir buvo šalna. Ta šalna virto į ledą. Javai dabar prigulę, lapeliai prigulę. Bet kad išlūžę, tai nematyt“, – pasakoja ūkininkas Gintautas.
Sodininkai ir gėlių augintojai taip pat nerimauja.
„Aukštesnio augimo tulpės buvo prispaustos prie žemės, sniego dangos. Trumpesnės tulpės ar narcizai liko vietoje. Bet išvaizda jų pablogėjo. Tulpės ataugs, to grožio bus mažiau. Bet medžiai sulūžo kai kurie. Tie augalai, kurie, jeigu jie nėra laukiniai, jie bus nukentėję ir vaisių, ko gero, nemegs“, – prognozuoja VU Šiaulių akademijos botaniko sodo vadovas doc. dr. Martynas Kazlauskas.
Klimatologai sako, kad balandį iškritęs sniegas stebinti neturėtų. Tai reiškinys, pasikartojantis kas kelerius metus. Tačiau staigios orų permainos – klimato kaitos padarinys.
„Klimato kaita turbūt pirmiausia yra mūsų sukeltas dalykas ir mūsų problema, kaip žmonijos. Tačiau už visa tai gyvoji gamta irgi moka didelę kainą: sužydėję sodai, įdomu, koks bus derlius“, – dėsto klimatologas Justas Kažys.
Pasak sinoptikų, jau ateinančiomis dienomis orai pradės šilti. O kitą savaitę lepins beveik vasariška šiluma.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, Ernesta Onusaitytė, lrt.lt, 2024-04-23
Patvirtinta: šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikės
Pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės – Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Žemės ūkio ministerija jau anksčiau buvo informavusi ūkininkus apie numatomą palankų sprendimą, kad jie galėtų laiku pradėti pavasarinius darbus, rašoma ministerijos pranešime.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Europos Komisija (EK) rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiais metais tapo itin aktuali, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą dėl daugiamečių pievų plotų užskaitymo galimybės taikymo apskaičiavimo metodikai.
Kodėl iškilo problema?
2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai, Lietuvoje daugiamečių pievų plotas 694,5 tūkst. ha).
Remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, praėjusių metų gruodį pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų.
Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių Žemės ūkio ministerijos derybų su EK šie sprendimai buvo sustabdyti. Laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.
Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje, tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema.
Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi
ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, todėl būtina išlaikyti turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.
„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras K. Navickas. – Noriu pabrėžti, kad 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“
Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek ir didėjimą. Ministerija, pastebėjusi, kad pastaruoju metu ūkininkai dalį šių pievų yra linkę suarti, numatė palengvinimų daugiamečių pievų turėtojams dalyvauti gamybinėse ekoschemose, taip pat sukurtos naujos ekoschemos daugiamečių pievų įkūrėjams ir/arba daugiamečių pievų turėtojams, kurie atnaujina daugiametes pievas.
Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais partneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
„Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pagalba bus skirta aktyviems ūkininkams, dirbantiems gyvulininkystės sektoriuje (išskyrus bitininkystę), taip pat jų šeimos nariams: sutuoktiniams ar partneriams, motinai ir tėvui, įtėviams, vaikams ir įvaikiams.
Žemės ūkio ministerija siūlo pavadavimo ūkyje paslaugas (iki 90 kalendorinių dienų) teikti ūkio šeimininkui mirus, taip pat ūkininko ar jo šeimos nario sunkios ligos, dėl kurios reikia nuolatinės priežiūros, atveju. Pagalba gali praversti ir kasmetinių atostogų (iki 20 kalendorinių dienų), privalomosios karo tarnybos (nuo 6 iki 9 mėnesių), mokymosi keliant kvalifikaciją (iki 90 kalendorinių dienų), motinystės ir vaiko priežiūros atostogų (iki 180 kalendorinių dienų) metu.
Numatoma, kad pagalba padengs visas ar dalį faktinių ūkininko ar būtino ūkiui artimo jo šeimos nario pakeitimo išlaidų. Paramos intensyvumas sunkios ligos ar mirties atveju bus 100 proc., gimdymo ir vaiko priežiūros atostogoms, privalomajai karo tarnybai, kvalifikacijos kėlimui – po 80 proc., poilsio atostogoms – 50 proc.
Siūloma, kad pavadavimo paslaugos galėtų būti suteiktos:
* jei ūkininkui ar jo šeimos nariui kreipiantis pavadavimo paslaugų, ūkyje yra ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 150 sutartinių gyvulių (SG);
* gyvulininkystės ūkiams, kuriuose pajamos iš gyvulininkystės veiklos (pieninės, mėsinės galvijininkystės, kitos gyvulininkystės, išskyrus bitininkystę) sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų;
* ne jaunesniems kaip 18 m. ir ne vyresniems kaip 65 m., gyvulininkystės veiklą vykdantiems ne trumpiau kaip 1 metus;
ūkininkui, kurio papildomo apmokamo darbo ar kitos veiklos, nesusijusios su gyvulininkystės veikla, pajamos neviršija 12 MMA sumos per metus.
Pavadavimo paslaugos galėtų būti suteiktos ne daugiau kaip 2 kartus per metus: 1 kartą poilsio atostogoms ir 1 kartą dėl kitų priežasčių.
Ūkininkas paramos tiesiogiai negaus – pavadavimo paslaugą suplanuos, suteiks, apmokės ir kontroliuos pareiškėjas. Jis pagal ūkininko poreikį suderins pavadavimo paslaugų ūkyje apimtis, skirs komandos narius, mokės jiems algą ir draudimą. Ūkininkams ar jų šeimos nariams liks mažiausiai užduočių – tereikės pareikti prašymą ir pasirašyti pavadavimo susitarimą.
Projektai bus įgyvendinami „skėtiniu“ principu. Paraišką paramai gauti galės teikti juridinis asmuo (asociacija, pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba viešoji įstaiga, mokslo institucija, kitas viešasis juridinis asmuo, veikiantis žemės ūkio ir (ar) konsultavimo žemės ūkio srityse). Jis suformuos potencialių pavaduotojų komandą.
Šiai naujai priemonei finansuoti 2023–2027 m. numatoma skirti 0,9 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur.
Ūkininkų atstovai ir kiti socialiniai partneriai, dalyvavę pirmajame priemonės pristatyme, teigiamai įvertino pavadavimo ūkyje idėją. Jie pateikė daug vertingų pasiūlymų, kaip galima būtų padaryti šią priemonę dar patrauklesnę gyvulininkystės ūkiams. Visi pasiūlymai bus išnagrinėti ir įvertinti.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-23
Ministras K. Navickas su Latvijos ambasadore Lietuvai S. Silkalna aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su Latvijos ambasadore Lietuvai Solveiga Silkalna. Diplomatė šiose pareigose dirba nuo praeitų metų rugsėjo vidurio. Susitikime aptarti dvišalio bendradarbiavimo žemės ūkio srityje klausimai, ambasadorė pasidžiaugė sklandžiu bendradarbiavimu, domėjosi Lietuvos žemės ūkio politikos siekiais ir tikslais, daug dėmesio skirta grūdų iš Rusijos importo ir tranzito klausimams.
Ministras K. Navickas akcentavo, kad Lietuva siekia stiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Danijos, Švedijos ir Suomijos bendradarbiavimą 3+3 formatu bei pasidžiaugė, kad šalys palaiko bendrą poziciją Ukrainos atžvilgiu. Ypač sveikintina yra Danijos iniciatyva išreikšti bendrą 3+3 paramą Ukrainai dėl autonominės prekybos liberalizavimo priemonių bei didesnių tarifų žemės ūkio produktų importui iš Rusijos ir Baltarusijos.
Ministras taip pat pabrėžė labai teigiamai vertinantis žinią, kad Europos Tarybos vadovų išvadose numatyta nustatyti didesnius muitų tarifus rusiškiems ir baltarusiškiems maisto produktams.
Ambasadorė pažymėjo, kad praeitą savaitę Latvijoje vykusiame Lietuvos ir Latvijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdyje be kitų klausimų buvo aptarta ir rusiškų grūdų importo įtaka Baltijos šalims.
Latvija yra pirma Lietuvos eksporto partnerė iš 157 eksporto šalių. 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į Latviją siekė 858,7 mln. EUR. Importo struktūroje Latvija buvo 2 vietoje tarp 134 šalių ir importas sudarė 692,4 mln. EUR.
