Žemės ūkio naujienos: 2025-01-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė siūlo nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, rengs naują
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritaria siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė ŽŪM parengtai Vyriausybės išvadai, ją vertins Seimas. ŽŪM parengtame išvados projekte nurodoma, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas BNS kiek anksčiau teigė, kad pieno įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį ketinama įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak ministro, procesas gali užtrukti apie vienerius metus.
Ministro teigimu, įstatymo projekte taip pat bus numatyta erdvė, kur bus aptariama pieno rinkos kaina, tačiau ji, skirtingai nei būsimoje Maisto taryboje, bus labiau koncentruota į gyvulininkystės sektorių.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 ir 2024 metais, tačiau nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų įstatymas nebuvo priimtas.
Žemės ūkio taryba bei ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai.
Darbą pradėjus naujiems parlamentarams Seimo valdyba gruodį Vyriausybės paprašė išvados dėl projekto.
Įstatymo pataisas ŽŪM 2023-ųjų pavasarį parengė po to, kai ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių prašydami teisingiau diferencijuoti pieno kainas.
Šiuo metu didžiausios pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 75 proc. lietuviško superkamo pieno.
Vis daugiau pirkėjų ieško akcijų, o prognozės nedžiugina: maisto produktai brangs
Brangstant žaliavoms šiemet ir kitąmet maisto produktų kainos kils sparčiau negu pernai, sako Lietuvos bankas. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad maisto kainos šiemet augs nuo 1 iki 2 proc. Pardavėjai sako pastebintys, kad vis daugiau žmonių ieško akcijų. Pirkėjai pritaria – nebe viską gali įpirkti. Buvęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad politikų noras mažinti maisto produktų kainas – rizikingas.
1993-ųjų realybė maisto prekių parduotuvėje: prekių nedaug ir tos pačios – per brangios.
„Mūsų gyventojai jau nepajėgūs įpirkti šių produktų tomis siūlomomis šiandien kainomis“, – skambėjo per žinias 1993-aisiais.
Šiandien, po daugiau nei trisdešimties metų – lentynos perpildytos prekių, bet, panašu, ir vėl sunkiai įperkamos. Ukmergėje veikiančios parduotuvės savininkė sako pastebinti tendenciją – pirkėjai lankosi rečiau ir vis migruoja tarp parduotuvių.
„Jie visada ieško, yra labai lojalūs akcijai. Ir šiandien dieną sviesto kaina iš tikrųjų pakilusi labai stipriai, turbūt didžiausia yra, kokia iki šiol buvusi. Ir pirkėjai vaikšto ir ieško, kur gali įpirkti“, – Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė.
Būtent sviesto ieško ir ši senjorė. Tikrina kainas. Galiausiai išeina be nieko.
„Mėgstu aš sviestą šitą Rokiškio su grietinėle, bet jo įpirkti negalima jau. Tris eurus kainuoja pakelis“, – sako senjorė.
„Man pensijos pridėjo 6 eurus, tai aš nejaučiu skriaudos dėl tų kainų“, – kalba kita pensininkė.
„Kainos yra pakilusios tikrai. Aš jau pati sau pradėjau rūpėti, kadangi pensijos laikas labai nebetoli – tai nežinau, nežinau“, – sako gyventoja.
„Dabar trupučiuką aukštokos. Kaip diedukui – tai didokos“, – nurodo vyras.
Ne tik senjorams kainos didokos, sutinka politikai ir ekspertai. Tik pastarieji gerų prognozių neturi – dėl brangstančių žaliavų maisto kainos šiemet kils sparčiau nei pernai.
Šį klausimą svarstęs biudžeto ir finansų komitetas sako, įvardijamos priežastys, kodėl maistas brangsta, tokios kaip augantis vartojimas, energijos kainos ir atlyginimų kilimas – suprantamos, bet kažką daryti, esą, vis tiek reikia.
„Laikausi nuostatos, kad paprasčiausiai žmonės turi gauti didesnes pajamas ir tada nusprendžia, ką pirkti ir kaip“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Įsivaizdavimas, kad jeigu dar sparčiau keltume atlyginimus ir tai niekaip neturėtų įtakos kainoms – to negalėtume turbūt sutikti, kad taip galėtų nutikti“, – tikina komiteto narys Mindaugas Lingė.
Pasak M. Lingės, atlyginimus kelti priversti verslininkai įprastai šias išlaidas įskaičiuoja būtent į galutinę kainą. Bet valstybės įsikišimas vis tiek būtinas, įsitikinęs A. Sysas.
„Kištis tiek, kad yra pelno normos, viršpelnio galima mokesčius įvesti. Na, pasaulis ne pirmą dieną gyvena ir kažkaip suranda priešnuodžių“, – A. Sysas.
„Rinkoje jokių reguliavimo priemonių vargu, ar įmanoma įvesti. Vis dėlto reikia suvokti, kad turi būti kuo didesnės daromos investicijos įmonių į naujas technologijas“, – mini komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Geriausiai kainas mažina arba labai dideli pirkėjai, arba labai dideli pardavėjai. Valstybė maisto perka labai nedaug, parduoda, matyt, išvis nieko“, – sako buvęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas.
Jis atsargiai vertina Vyriausybės planuojamą maisto tarybą. Sako, jeigu ji tik susirinks ir pasikalbės – tai bus geras scenarijus. Bet mato riziką ir blogajam – spaudimą maisto grandinės šakoms atskleisti komercines paslaptis. Už tai gresia milijoninės baudos.
„Ką valstybė geriausiai gali padaryti, tai žiūrėti, ar nėra kažkokio valstybinio reguliavimo, kuris gali būti bet koks. Ar mokestinis, ar leidimai kažkokie, kurie trukdo tai konkurencijai ir dėl to vartotojai negauna naudos“, – teigia jis.
Lietuvos banko duomenimis, tarp Baltijos valstybių, maistas Lietuvoje bent kol kas kainuoja pigiausiai. Tačiau bendras maisto prekių kainų lygis Lietuvoje pasiekė Europos Sąjungos vidurkį.
LB: dėl brangstančių žaliavų maisto kainos šiemet kils sparčiau nei pernai
Dėl brangstančių žaliavų šiemet ir kitąmet maisto produktų kainos kils sparčiau negu pernai, sako Lietuvos banko (LB) atstovė. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad maisto kainos šiemet augs 0,9–2,1 procento. „Tiek šiemet, tiek kitais metais maisto žaliavų kainos didės ir tai atsilieps kainoms gyventojams“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.
ŽUM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius sako, kad daugiausia įtakos bendram kainų augimui turės kai kurių pieno produktų – pieno, sviesto, sūrio, taip pat kiaušinių brangimas, galintis siekti 0,7 proc.
Tuo metu komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad statistiniai kainų vidurkiai, kuriuos pateikia institucijos, smarkiai skiriasi nuo realybės, kurią pirkėjai mato parduotuvėse.
„Žmonės tiesiog negali patikėti savo ausimis, kai girdi ekspertų nuomonę, esą maisto kainos Lietuvoje nėra ypatingai didelės. (…) Matau įvairius statistinius duomenis, bet kai nueinu į parduotuvę ir pažiūriu į lentynas, tai ten, na, niekaip nerandu tos vidutinės kainos. Visos kainos yra didesnės negu vidutinės“, – pranešime sakė A. Sysas.
Pasak jo, kokiame nors mažame miestelyje sviestas gal ir kainuoja 9 eurus, bet „nerasite tokių kainų visame Vilniuje“.
Pasak L. Mociūnaitės, maisto kainos Lietuvoje pernai vidutiniškai buvo 0,2 proc. mažesnės nei užpernai, Europos Sąjungoje (ES) jos pakilo apie 2 proc., o Estijoje ir Latvijoje – dar daugiau.
Žemės ūkio duomenų centro Informacinių išteklių tvarkymo departamento atstovė Irma Jankauskienė pranešė, kad pernai kiaulių supirkimo kainos krito, tačiau lapkričio ir gruodžio kainos rodo kilimą. Tačiau, pasak jos, tai nereiškia, kad šiemet pokyčiai bus reikšmingi.
„Tiek Lietuvoje, tiek ES nebus reikšmingo kiaulių supirkimo kainų didėjimo ar kritimo. Jos turėtų išlikti stabilios“, – teigė ji.
Anot I. Jankauskienės, grūdų kainos šiemet irgi turėtų išlikti praėjusių metų lygio, o pienas ir jo produktai ir toliau gali brangti dėl sulėtėjusios žalio pieno gamybos ir jo ribotos pasiūlos bei padidėjusio šių produktų vartojimo.
L. Mociūnaitės duomenimis, maisto kainos 2024-aisiais, palyginti su 2020 metais, išaugo 50 proc.
Jos teigimu, kainos vartotojams šiuo metu, palyginti su 2020 metais, padidėjusios šiek tiek daugiau negu prekybininkų sąnaudos: „Tačiau šis atotrūkis mažėja. (…) Tikėtina, kad jis ir toliau trauksis.“
Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pirmosios pavaduotojos Daivos Jurelevičienės teigimu, importuoto maisto kainos pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku užpernai, sumažėjo 3 proc.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-01-22
Bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis pasirašė atnaujintą Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo. Šis memorandumas, pasirašytas 17-ojo pasaulinio maisto ir žemės ūkio forumo Berlyne metu, leis taikyti kilmės tyrimus tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamiems grūdams ir taip kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų.
Klaipėdos uostas taps pagrindiniu iš Rusijos gabenamų grūdų kilmės patikros centru. Pažangios Didžiosios Britanijos technologijos padės nustatyti grūdų auginimo vietą, taip užtikrinant Ukrainos ūkininkų interesų apsaugą bei rinkos skaidrumą.
Susitarimo memorandumo nuostatų įgyvendinimas taps istoriniu žingsniu, leidžiančiu teisiškai reikalauti Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įrodyti grūdų kilmę, užkardant neteisėtai iš Ukrainos perimtų grūdų realizavimą. Tikimasi, kad sugriežtinta kontrolė padidins administracinę naštą tiek, jog abejotinos kilmės produkcija praras konkurencingumą.
Grūdų kilmės tyrimus koordinuos ir tyrimų rezultatus pateiks Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Lietuvoje teisės akto nuostatos, susijusios su grūdų kilmės nustatymu, įsigalios praėjus 3 mėnesiams po žemės ūkio ministro įsakymo pasirašymo.
Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba jau parengė Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių pakeitimo projektą, reikalingą įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos. Šiuo metu teisės akto projektas yra pakartotinai paskelbtas viešam derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-21
2024-aisiais daugėjo ekologiškai ūkininkaujančių, augo ir plotai
Pernai ekologiškai dirbamos žemės plotas, palyginti su 2023-iaisiais, padidėjo daugiau kaip 12 tūkst. hektarų. Daugėjo ir tokios veiklos vykdytojų – jų buvo 183 daugiau (viso – 3132). Ekologinės gamybos plotai sudaro 8,6 proc. nuo visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų. 2004 metais, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), buvo sertifikuota beveik 43 tūkst. ha ekologiškai dirbamos žemės.
Per du narystės ES dešimtmečius būta įvairių periodų, tačiau ekologinė gamyba po truputį augo ir praėjusiais metais tokios gamybos plotų buvo jau 256 532 ha (su žuvininkystės plotu).
Vidutinis ekologiškai dirbančio ūkio dydis siekia 89,5 ha, tokiuose ūkiuose vykdoma įvairi veikla. Dauguma ekologinių ūkių orientuojasi į augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos auginimą, jų yra 2801. Ekologiškų produktų tvarkymu (paruošimu ir tiekimu rinkai) užsiima 328 ūkiai, bitininkyste užsiimančių ūkių turime 34, žuvininkystės – 16, laukinės augalijos rinkimu – 14. Kai kurie veiklos vykdytojai sertifikuoja kelias veiklas, tačiau veiklos vykdytojas skaičiuojamas kaip vienas, nepriklausomai nuo to, kiek ekologinės gamybos veiklų jis sertifikuoja.
Po truputį daugėja ir sertifikuojančių ekologišką viešąjį maitinimą pagal nacionalines taisykles. 2024 m. išduota 13 ekologiško viešojo maitinimo sertifikatų: 1 kavinei, 1 restoranui ir 11 vaikų darželių.