Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-01-24
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-24

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žiemą žaliuoja laukai, varva sula, skraido bitės: ūkininkai stebi šylantį klimatą

Nors kalendoriuje – viduržiemis, orai labiau primena pavasarį. Šylantį klimatą itin jaučia žemės ūkio sektorius. Laukai žaliuoja, varva sula, žydi gėlynai, net bitės pradeda skraidyti. Tačiau ūkininkai bijo, kad ankstyvas pavasaris atneš nuostolių. Šiaurės Lietuvos ūkininkų laukai žaliuoja kaip pavasarį. Įprastai taip pasėliai turėtų atrodyti tik kovo pabaigoje.

„Kai dabar 5, 7 ar 8 laipsniai, jau augalas galvoja, kad jam reikia kažką daryti, kažką veikti, ir tikriausiai ta labai maža vegetacija vyksta. Toks neįprastas dalykas ir nežinia, kuo jis gali baigtis. Arba, sakykim, taip visa žiema praeis ir pražiemos, tai čia nieko baisaus, gal, sakykim, nuo drėgmės kokių ligų ar kažko daugiau pašusti gali. O jeigu ateitų plikas šaltis, tai nieko neliktų“, – aiškina ūkininkas Edikas Drupas.

Bitininkai savo taip pat jaučiantys klimato pokyčių. Šiltesnėmis sausio dienomis buvo galima matyti skraidančių bičių. Šiluma esą kol kas bitynams žalos nepridarė. Bitės sunaudoja mažiau energijos ir maisto. Jei didelių orų permainų nebus, pavasarį šeimos bus stipresnės.

„Stipresnės, aktyvesnės šeimos ir sausio pabaigoj gali būti, kai pradės judėti aktyviau. Iš tikrųjų čia priklauso ir nuo bitininkų, kaip paruošė namų darbus. Jeigu rudenį, neprasidėjus šalčiam, mes stipriai apšiltinom avilius, sudėjom šonines kamšas, tą padarėm be reikalo, nes šilumos pačioj gamtoje yra sočiai. Avilio papildomai šildyti tikrai nereikėjo“, – pažymi Pakruojo rajono bitininkų draugijos pirmininkas Linas Katilius.

Šiltos žiemos – vis dažnesnis reiškinys. Ūkininkams prie to prisitaikyti nelengva. Nerimą kelia tai, kad šylant klimatui vis daugėja kenkėjų.

„Įvairiausių žalingų vabzdžių, aišku, kartu – ir ligos, ir piktžolės. Nes, pavyzdžiui, yra piktžolių, kurios žūva tik tada, jeigu būna tokia stipresnė žiema“, – nurodo Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Ūkininkai sako, kad dėl to jiems bus papildomų išlaidų.

„Būtent tų kenkėjų kontrolei, piktžolių kontrolei, ligų kontrolei. Yra dar kita tokia blogoji pusė – kiekvienais metais Europos Sąjungoje vis mes turime mažiau augalų apsaugos priemonių“, – sako G. Špakauskas.

Gamtininkai teigia taip pat stebintys prasidedantį pavasarį. Jau žydi pirmieji pavasariniai augalai. Kai kuriuose rajonuose leidžiama sula, žiedus krauna žibuoklės, dygsta grybai.

„Ruduo susilieja su pavasariu ir akivaizdūs pokyčiai yra tokie. Turime fenologinį sodelį, kuriame stebime irgi 20 rūšių augalus. Galbūt išvadoms dar anksti, bet paskutiniai metai tai tikrai šokiruoja – lazdynas pražysta pusantro mėnesio anksčiau. Daugelio augalų vegetacijos sezonas išilgėja. Pašalas labai negilus. Iš tikrųjų galime dirbti žemės darbus net ir gruodžio mėnesį“, – teigia Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodo vadovas Martynas Kazlauskas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dienų su sniego danga per pastarąjį pusę amžiaus sumažėjo net trimis savaitėmis. O, pasak klimatologų, dėl klimato kaitos žiemos taps dar šiltesnės.

Šaltinis: Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2025-01-23

ŽŪM siūlys pripažinti žemės ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. „Pripažinus strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui sektoriumi, tikėtina, kad žemės ūkio finansavimas (ypač tiesioginės išmokos) vienodomis sąlygomis Europos Sąjungos mastu taps Lietuvos ypatingu prioritetu“, – rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte.

Ministerija siūlys atitinkamai keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Žemės ūkio ministras Ingas Hofmanas BNS teigė, kad sektoriaus pripažinimas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui suteiktų didelių privalumų – tai padėtų gauti lengvatų ir specialių išlygų, kurios palengvintų ir paspartintų žemės ūkio vystymąsi.

„Užtikrins tinkamą (elektros – BNS) tiekimą žemės ūkiui prioriteto tvarka, kad pirmiausiai tai turi būti. Taip pat teisėkūriniai dalykai, visa teisė gali būti projektuojama taip, kad žemės ūkiui yra tam tikrų išlygų, prioritetų“, – BNS sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, karo atveju maistas gali tapti strateginiu ginklu, o užtikrintas jo tiekimas yra esminis žmogaus išgyvenimo poreikis.

„Maistas yra išteklius numeris vienas, o kartais gali būti net ir ginklas numeris vienas, tai mes galim čia turėti tos ginkluotės įvairios ir daug, bet be žmonių ji neveiks“, – sakė I. Hofmanas.

Anot projekto, šį tikslą siekiama pasiekti iki 2026 metų antrojo ketvirčio, o jį pasiekus žemės ir maisto ūkio bendrovėms ir įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gautų būtinų išteklių.

Anot ministerijos, apsirūpinimas maistu yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetų.

„Nepaisant to, net ir atsižvelgiant į susiklosčiusią šių dienų geopolitinę situaciją, Lietuvoje iki šiol žemės ūkio ir maisto ūkio politika nepripažinta viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, nors apsirūpinimas maistu ir nenutrūkstamas būtiniausių maisto produktų tiekimas gyventojams krizinėse situacijose yra ne mažiau svarbus kaip ir krašto gynyba“, – teigiama projekte.

Pasak dokumento, Lietuvos apsirūpinimas vaisiais 2023 metais siekė 18 proc., kiauliena – 43 proc., daržovėmis – 63 proc., bulvėmis – 83 proc., paukštiena – 93 proc. Visų kitų produktų aprūpinimas viršijo 100 proc.

Žemės ūkio ir maisto eksportas 2023 metais sudarė 20 proc. viso Lietuvos eksporto.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2025-01-23

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. gruodžio mėnesį

Informuojame, kad 2024 m. gruodžio mėn. vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,53 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 580,53 Eur už toną ir buvo 2,4 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. lapkričio mėn. – 566,77 Eur už t). 2024 m. gruodžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 33,0 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. gruodžio mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. gruodžio mėnesį, palyginus su 2023 m. gruodžio mėn., padidėjo 33,2 proc. ir buvo 439,29 Eur už t.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,58 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 614,21 Eur už t. Palyginus su 2024 m. lapkričio mėn., ši pieno kaina padidėjo 1,4 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. gruodžio mėn., palyginus su 2024 m. lapkričio mėn., padidėjo 2,9 proc. ir buvo 462,81 Eur/t Eur už t (2023 m. gruodžio mėn. – 354,31 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. gruodžio mėn.).

2024 m. gruodžio mėn. buvo supirkta 108,83 tūkst. t pieno, 0,2 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. gruodžio mėn.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-01-17

Viešojoje konsultacijoje pristatytas XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

Žemės ūkio ministerijoje įvyko viešoji konsultacija su žemės ūkio ir maisto gamybos srityje dirbančiais socialiniais partneriais bei visuomene. Konsultacijos metu pristatytas XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – žemės ūkio ministro valdymo sričių veiklos prioritetai ir juos įgyvendinantys veiksmai bei planuojami rezultatai.

Konsultacijos dalyvių pastabų ir pasiūlymų laukiama iki sausio 25 dienos, el. paštu pasiulymai@zum.lt

Ministerija plano projektą pateiks Vyriausybės kanceliarijai iki sausio 30 d.

Vyriausybė planuoja visų ministerijų pateiktus programos įgyvendinimo nuostatų plano veiksmus peržiūrėti iki vasario 20 dienos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-24

Moldovos žemės ūkio partnerystės platforma: siekiame padėti kelyje į Europos Sąjungą

2-ojoje Moldovos žemės ūkio partnerystės platformoje Berlyne susirinkę Europos Komisijos, Europos Sąjungos (ES) ir FAO atstovai aptarė tolesnę paramą Moldovai jos stojimo į (ES) procese. Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad sėkmingas referendumas dėl narystės ES kartu su prezidento rinkimais aiškiai atspindi Moldovos žmonių pasirinkimą, tad dabar kaip niekad svarbu bendradarbiauti ir dalytis patirtimi.

„Tiek Lietuvoje, tiek Moldovoje žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi įveikiant Moldovos žemės ūkio reformų įgyvendinimo iššūkius yra labai reikšmingas“, – sakė ministras.

Po 1-osios žemės ūkio maisto platformos 2023 m., kai Lietuva kartu su kitais partneriais pasirašė Bendrąją deklaraciją dėl paramos Moldovos pastangoms plėtoti žemės ūkio maisto sektorių, padaryta pastebima bendradarbiavimo pažanga.

Pasak ministro I. Hofmano, išliekame įsipareigoję dirbti kartu ir esame pasirengę dalytis savo integracijos patirtimi teikdami pagalbą įvairiose žemės ūkio srityse, įskaitant maisto saugą, veterinariją ir fitosanitariją, augalų apsaugą, žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos administravimą ir kontrolę, kompleksinį paramos susiejimą, integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS). Siekdama padidinti eksporto efektyvumą, Lietuva nori keistis praktika su Moldova.

Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministrė Ludmila Catlabuga pasidžiaugė, kad turi tokius partnerius, dėkojo už visapusišką paramą, galimybę pasinaudoti patirtimi, be kurios būtų sudėtinga įveikti sunkumus, su kuriais šiandien integracijos kelyje susiduria Moldova.

Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministras Cem Ozdemir pritarė, kad tik dirbdami kartu esame stiprūs.

Vokietija yra pagrindinė šios platformos rėmėja, ji padeda Moldovai, kartu pritraukdama ir naujus partnerius: prie Moldovos žemės ūkio partnerystės platformos prisijungė Prancūzija, netrukus ir Pasaulio bankas taps šios platformos partneriu.

Tikimasi, kad šioje platformoje duoti partnerių įsipareigojimai bendradarbiauti, dalintis gerąja praktika padės Moldovai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paspartins tvaraus Moldovos žemės ūkio ir maisto sektoriaus plėtrą, padės sukurti stabilią ekonomiką, kurioje žemės ūkis ir maisto sauga yra labai svarbūs.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos