Žemės ūkio naujienos: 2025-08-22

„Kokius gamta duoda išbandymus, tokius ir patiriame. Šiemet javapjūtė, kaip senais gerais laikais, atėjo rugpjūtį – pradėjome pamažu kulti žieminius kviečius. Neskubėdami kūlėme, nes saugojome kviečių kokybę. Žieminių rapsų kulti vis neskubėjome. Bet, gamta tarsi tyčiojosi – belaukiant geresnių orų, kai tik saulėtą dieną susiruošdavome į laukus, tuoj pat nulydavo, sustabdydavo darbus kombainui net neleisdavo įvažiuoti, o mums – laisvadienis. Kaip tos gervės sėdėjome ištiesę kaklus ir vis į dangų žiūrėjome kantriai laukdami, kada pradžius pasėliai“, – kaip gamta reguliavo ūkininkų brolių darbus per javapjūtę, pasakojo Giedrius.

Per abiejų brolių ūkius šiemet auga 110 ha žieminių kviečių. Rugpjūčio 8 dieną buvo jų nusikūlę apie 70 proc. Žieminių kviečių derliaus vidurkis Kereišų ūkiuose siekė 7,5 t/ha. Iš 60 ha žieminių rapsų, kai vis trukdė juos nukulti, itin kažko nesitikėjo.

„Šiemet žieminiai rapsai pas mus ir pas kaimynus labai nukentėję – per pavasarines šalnas stipriai apšalę. Mūsų kaimynai nusikūlę žieminius rapsus – vidurkis išėjo apie 2,5 t/ha, aliejingumas – apie 46 proc. Mes tikimės panašaus derliaus. Su kitais ūkininkais pasišneku, tai jie irgi patikino, kad aliejingumas tesiekia 45–47 proc.“ – apie tai, kad žieminiai rapsai šiemet nepateisins Marijampolės krašto žemdirbių lūkesčių, VL minėjo Širvydų kaimo ūkininkas.

Tiesa, broliams Kereišoms vilčių šiemet teikia 32 ha augančios pupos bei vasariniai kviečiai. Kaip sakė Giedrius, jų pupos, lyginant su dvejais praėjusiais metais, itin gražios, tad viliasi, kad šiemet iš jų bent kažkokį geresnį derlių tikrai gaus. Vasarinių kviečių planavo prikulti apie 5 t/ha, o pupų – apie 3 t/ha. O jeigu vasarojaus derlius bus skalsesnis, bus tik papildomas pliusas. Tą sužinos netrukus, nes javapjūtei išnaudoja kiekvieną giedresnę valandą bei dieną.

Visus pasėlius apsidraudę

Suvalkijos krašto ūkininkai G. ir S.Kereišos teigė, kad gamta pasitvarkė pagal save, bet ir jie nerizikavo, pagalvojo apie galimus derliaus praradimus. Visus pasėlius apdraudė, tad žalą turėtų padengti draudimas. Giedrius pasėlius draudžia jau ne vienus metus iš eilės ir kitiems pataria tą patį daryti. „Draudžiausi, draudžiuosi ir drausiuosi. Kito pasirinkimo nėra“, – prisipažino rūpestingas ūkininkas.

Jis nuolat domisi ir savo regiono ūkininkų naujienomis. G.Kereišos duomenimis, Pietvakarių Lietuvoje kviečių derlius gaunamas beveik toks pat, kaip ir ankstesniais metais, o rapsų kuliama 40–30 proc. mažiau. Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose situacija panaši – prasčiausias šiemet žieminių rapsų derlius. Anot Giedriaus, nors patys neaugino, žino, kad šiuose kraštuose žieminiai miežiai – irgi ne stebuklas, ne kažin kiek davė. Girdėjo, kad žieminių miežių prikūlė 5–6 t/ha, o gerais metais džiaugdavosi prikuldavę 7–8 t/ha. Giedrius neabejojo, kad ir žieminiams miežiams „ranką pridėjo“ šalnos.

Ūkininkas pasakojo, kad lietingu periodu visaip taikė, kad kuo sausiau nukultų. Tad kviečius kūlė įvairaus drėgnio: pradžioje jie buvo 17–18 proc. drėgmės, o vieną rugpjūčio sekmadienį pasitaikė nukulti visiškai sausus – 13,5 proc. drėgnumo. Šiemetį grūdų derlių parduoti neskuba, sandėliuoja, bet dalį išveža saugojimui į elevatorių, nes visas derlius į savus aruodus jau netelpa. Tokį būdą renkasi dėl prastų supirkimo kainų. „Pernai per javapjūtę supirkėjai už kviečius davė apie 200 Eur/t, o šiemet už 2 klasės kviečius siūloma kaina nesiekia nei 170 Eur/t. Tai toliau sandėliuosime ir lauksime geresnių laikų“, – nusivylimo kainomis neslėpė ūkininkas.

Kereišų ūkių laukai yra ne vienoje vietoje – ūkininkauja tokiose vietose, kurios atspindi visos Lietuvos žemės ypatumus, todėl gali išsibandyti ir parodyti, kaip galima ūkininkauti, kaip reikia išsisukti iš bet kokios situacijos. Ūkyje vyrauja labai skirtinga žemė – yra smėlėtos, durpžemių, molingos. Dėl to ir pasėlius kasmet draudžia, nerizikuoja.

Bendrovei – vieni sudėtingiausių metų

„Krutam, judam ir keikiam, kasdien lyja po du kartus. Lakstom išsižioję“, – apie šiemetės permainingos javapjūtės iššūkius sakė Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas. Anot bendrovės vadovo, rugpjūčio 7 dieną jie buvo nukūlę truputį daugiau nei pusę žieminių kviečių pasėlių. Prieš tai buvo spėję nukulti žieminius rapsus, bet grūdų drėgnis aukštas, juos teko išdžiovinti, o džiovyklose tam sunaudojo didelius kiekius degalų.

„Kaip šiemet byra, dar tiksliai nepasakysiu, nes vieni išdžiovinti, kiti – dar ne. Pagal kiekius, derlius lyg ir pusė velnio būtų, ir kokybė lyg nebloga. Bet jau po lietų nežinia kaip bus“, – apie užsitęsusios javapjūtės rūpesčius kalbėjo G.Gumauskas.

Šioje bendrovėje iškultų rapsų grūdų aliejingumas, anot vadovo, tik 45,9 proc. – prastokas. Tokius rezultatus lėmė pavasario šalnos. „Rapsai sušalo taip, kad net juos suraitė. Pradžioje galvojau, ar 2 t/ha dar byrės, bet dabar matom, kad gal vidurkis bus kokios 3 t/ha. Nieko džiugaus šiemet nėra, bet ką padarysi – niekur nedingsi“, – darbų sūkuryje pakalbintas aiškino bendrovės pirmininkas.

Iš vasarojaus Padovinio ŽŪB augina 350 ha miežių, kurie per sudėtingą šiemetę javapjūtę dar laukė savo eilės. Miežiai atrodė neblogai, bet, anot pirmininko, pastarosiomis dienomis ir miežiai vis labiau kniumba, nes laikas eina, o kai lyja, šiaudas neatlaiko. G.Gumauskui jau ne tik nekulti kviečiai ir miežiai rūpėjo – „ant nosies“ ir žieminių rapsų sėja. Jis minėjo, kad nuo pirmadienio pagal grafikus reikėtų pradėti rudeninę žiemkenčių sėją, tačiau bėda ta, kad žemė neruošta ir labai šlapia, o kitur dar net javai nenuimti. „Viskas tempiasi, nežinia, ko griebtis“, – kalbėjo jis, pripažindamas, jog nukelti sėjos irgi negali – kai ateina terminai, privalo sėti.

Padovinio ŽŪB, kaip pienininkystės ūkis, kasmet augina didelius plotus kukurūzų galvijų pašarams ir grūdams. Šiemet kukurūzai auga beveik 600 ha. Tad ir rudeninė sėja su kukurūzų nuėmimu gali „susikibti“. Bet pasidžiaugė, kad lietingą vasarą gaudami lietaus ir dar gana pakankamai šilumos, kukurūzai labai pasitaisė, tik juose ir žolių nemažai atsirado, bet tai – nieko tokio. „Kukurūzų laukai gražiai atrodo, augalai žydi, jau ir burbuolės matyti – jas pamažu formuoja. Auga gražios ir teikia daug vilčių, kad kukurūzų derlius gal būsiąs geras“, – pasakojo G.Gumauskas.

Didžiąją grūdinių kultūrų derliaus dalį – apie 5 tūkst. t kviečių – bendrovė planavo parduoti, bet ŽŪB vadovas nesiryžo derliaus atiduoti pusvelčiui. „Supirkimo kainas vertinu labai blogai – jos tragiškos. Dabartinės kainos nesiekia savikainos. Bendrovės sandėliai jau baigia užsipildyti. Grūdų džiovinimas mums labai daug kainuoja. Ne iš gero pradėjome naujo sandėlio su papildoma džiovykla, atskiru priėmimu, statybas, bet jais naudosimės tik kitais metais“, – naujais Padovinio ŽŪB užmojais ir įsibėgėjančiais darbais dalijosi G.Gumauskas.

Žirniai skęsta vandenyje

Dar sudėtingesnė javapjūtės situacija buvo Šilutės rajono žemdirbių laukuose. Ten jau paskelbta ekstremali situacija. „Gamta labai šykšti. Pas mus ūkininkams labai nesisekė, jų kombainai negalėjo įvažiuoti, todėl nuolat ilsėjosi garažuose“, – susirūpinęs pasakojo Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Savivaldybėje sukviestame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje K.Andrijauskas atkreipė dėmesį, kaip javapjūtė susivėlino. Jo teigimu, ankstesniais metais jau nuo liepos 17 dienos Ramučių gatvė prie Šilutės elevatoriaus būdavo užkimšta technika su atvežtais grūdais, o šiemet net ir rugpjūčio 7 dieną ten jokio srauto nebuvo.

„O kas vyksta laukuose, yra tragedija. Pradedu nuo bulvių, nes tai ta kultūra, kuri jautriausia ir labiausiai nukentėjo. Bulvės pūva vandenyje. Negana to, užsitęsę lietūs atnešė aibę kitų šunybių – ligų, daugiausia – marą. Nupurkšti pasėlius ūkininkams galimybių buvo labai mažai, todėl apėjo piktžolėmis. Jie už galvų susigriebę, nežino, ką daryti“, – dėstė negandas Šilutės krašto ūkininkų atstovas.

Jo teigimu, šilutiškiai šią vasarą lietaus gavo ne ką mažiau nei ūkininkaujantys šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pasak K.Andrijausko, tą galima pamatyti bet kurio ūkininko laukuose – pasėliai daugelyje vietų patvinę. Didelius nuostolius patyrė žirnių augintojai. „Žirnius išguldė kaip su kokiu volu – tiek jie priplakti prie žemės. Žirnių pasėliuose kombainams tikrai jau nėra ką veikti. Skaičiuojami 100 proc. nuostoliai – visai netekome žirnių derlių“, – kalbėjo Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Sudygę varpos ir ankštaros

Liūdino ir vandenyje mirkstančių grūdinių kultūrų nenuimti derliai – žieminių kviečių varpos bei rapsų ankštaros jau buvo sudygusios. Šilutės rajono žemdirbiai pildė patirtos žalos prašymus, o rugpjūčio 8 dieną Šilutės rajono savivaldybės administracija surinktą informaciją apie patirtus nuostolius rajone turėjo išsiųsti Žemės ūkio ministerijai.

„Anykščių, Akmenės rajonų žemdirbiai vieni pirmųjų prabilo apie ekstremalią situaciją. Manau, kad mes, šilutiškiai, skaičiuodami ūkininkų patirtus labai didelius nuostolius, nuo jų neatsiliekame. Pats ūkį turiu ir pats užpildžiau, ir kitų ilgai raginti nereikėjo. Mano ūkyje, užklupus labai stipriam lietui, pirmieji nukentėjo žirniai. Juos radau priplaktus prie žemės. Kombainas jų tikrai nebepakels. Dabar ežeru virtusiuose žirnių laukuose, kur žirniai išbrinkę, minkšti, gyvena balandžiai, kiti žirnius mėgstantys paukščiai. Paukščiams ten – žirnių puota. Ir ne vien mano ūkyje. Kiek teko kalbėtis, ir kitus žirnių augintojus kamuoja tokia pati problema. Tai ta grūdinė kultūra, kuri Šilutės krašte pirmiausia nukentėjo. Bet nukentėję yra ir vasariniai miežiai, jie irgi daug kur priploti prie žemės. Kai tokį kiekį gauname lietaus, žemė permirkusi, tad jei ir pagerės oro sąlygos, pašvies saulė, pakils temperatūra, drėgmė iš žemės taip greitai niekur nedings. Žemė drėgmę prilaikys ir tikrai miežiai greitai neišdžius. O kad tuos plotus, kurie priploti prie žemės, paimtų kombainas, aš abejoju“, – ekstremalią situaciją Šilutės rajone apibūdino pats Gardamo seniūnijoje ūkininkaujantis K.Andrijauskas.

Tikslas – išvengti sankcijų

Pokalbio dieną Kęstutis minėjo, jog Šilutės rajone žieminių rapsų derlius dar nekultas – vis dar mirko laukuose. Jo duomenimis, tik vienas kitas ūkininkas saulėtą sekmadienį buvo pradėjęs judinti rapsus, bet gamta davė tik 4 valandas sausų orų, po to vėl užėjo debesys ir visas kraštas sulaukė gausaus lietaus.

„Rapsų potencialas prastas – ankštaros padygusios ir lyg būtų papeliję, o orų prognozė niekuo neguodžianti. Jeigu ir vėl bus lietaus, teks susitaikyti su derliaus žūtimi, kito kelio nėra. Ūkininkai sako, net neverta važiuoti į laukus, nes susidarys didžiulės provėžos, patirs nuostolių ir vėliau dar teks galvoti, kaip jas užlyginti. Panašios bėdos ištiko žieminius kviečius. Tik pavieniai ūkiai, kur vyrauja smėlingesnės dirvos, juos nukūlė, bet grūdų drėgnis siekė 22–23 proc.“ – padėtį be išeities vardijo K.Andrijauskas.

Jis neneigė, kad belaukiant sausų orų, vieną dieną vėl daug žalos pridarė labai smarkus lietus – tą kartą pylė kaip iš kibiro. Po to į pasėlių laukus net nebuvo nuotaikos važiuoti pažiūrėti, kas ten darosi.

„Paskelbus ekstremaliąją situaciją Šilutės rajone, apie finansinę pagalbą ūkininkams niekas dar net nesvarstė, prie to nepriėjo, pirmiausia svarstoma, kad „susimiltų“ laikinoji Vyriausybė su Žemės ūkio ministerija dėl sankcijų taikymo ten, kur ūkiai yra deklaravę vasarinį posėlį, kurį reikia išlaikyti 8 savaites ir įvykdyti įsipareigojimus iki rugpjūčio 15 dienos. Čia dabar yra didelė bėda ūkiams. Kur yra posėlis per žiemą iki kovo mėnesio, ten dar terminai leidžia, dar nedramatizuojame. Mūsų ūkininkai apie rugpjūčio 24 dieną jau turi pradėti rapsų sėją, bet apie kokią sėją galime kalbėti, jeigu dar šiemečiai javai tebestovi nenuimti ir laukuose labai šlapia“, – ekstremalios situacijos detales minėjo šilutiškis.

Derlius užaugo, bet pasmerktas

Užauginto derliaus negalėjo laiku nukulti ir Kaišiadorių rajono ūkininkai. Čia taip pat paskelbta ekstremalioji situacija. „Vasaros kaip ir negalime „varyti į medį“, ji leido užauginti derlių, tik neleido laiku jo nuimti. Rapsai nenorėjo tiek drėgmės, kiek jiems šį sezoną jos teko. Tad tapo be galo ligoti ir tai – nieko džiuginančio. Žieminiai kviečiai gal kai kur geriau atsilaikė. Bet juos kiek sunkesnėse žemėse auginantys ūkininkai skundžiasi, kad negali įvažiuoti. Ir vėl bėda.

Kaišiadorių rajone salyklinių miežių neauginame, vasarinių miežių iš viso mažai. O ir tie patys, kurie šiemet augo, taip pat ir avižos stipriai suguldyti. Stipriai paveikti ir žirniai. Visos kultūros nukentėjusios. Šiemetis sezonas sudėtingas, kokybinių parametrų neįmanoma pasiekti, nuėmimas dar vis labai sudėtingas. Tikimės, kad prasišvies dangus, bet suprantame, kad prasišvietimas duos mažą naudą. Jeigu ir kas nuims, kokybės derliui niekas nesugrąžins“, – pastebėjo Kaišiadorių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Saulius Stirna.

Jo teigimu, kur vyrauja priesmėlis, technika į laukus dar įvažiuodavo, o kur dirvožemiai sunkesni, ūkininkai net negalėjo įvažiuoti. „Kokio derliaus neteks – jau aišku. Žirniai buvo labai sugulę, daug žirnių sudygę ir tapę labai prastos būklės. Žieminiai rapsai ir kvietrugiai stipriai padygę. Galima teigti, kad pakenkta visoms grūdinėms kultūroms. Metai sudėtingi, kokybiškų grūdų jau nebus. Javapjūtė prasidėjusi maždaug nuo rugpjūčio 3 dienos ir tęsiasi. Jau ūkininkai bando tampydami traktorius ir kombainus kažką vis tiek daryti, bet nėra tokių javų laukų, kurie būtų nenukentėję“, – aiškino S.Stirna.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Petro Kulikausko pastebėjimu, jų rajone vieni ūkiai bandė laiku kulti, o kituose javapjūtė gerokai vėlavo. Situacija seniūnijose buvo labai skirtinga. Patys javai, kai trūko šilumos ir jų vegetacija vėlavo, užtruko subręsti. Vėlavo ir pati rugiapjūtė. Kai jau subrendo, galėjo pradėti kulti, tada į laukus buvo sudėtinga patekti.„Pas mus melioracijos sistemų būklė prasta, laukai užpelkėję, užmirkę dėl drėgmės pertekliaus. Techniką reikia traukyti. Kiekvienas ūkis atskirai vertina kiekvieną lauką ir arba laukia, arba praradę kantrybę vis tiek bandė kulti“, – kalbėjo P.Kulikauskas.

Jo teigimu, šiemet Tauragės rajone derlius gal ir neblogas, bet žinant situaciją laukuose, aišku, kad kažkas bus nenuimta, nes bus vietų laukuose, kurias technika apvažiuos. Kažkas nukūlęs grūdus panaudos jau nebe maistui, o pašarams. Tad bendras laukų derlingumas statistiškai bus mažesnis. „Bendrai vertinant, šiemetė javapjūtė nedėkinga, kas tikėjosi gero derliaus ir gerų kainų. Būna, kad jei derliai mažesni, tai bent gelbsti kaina, tai šiuo atveju ir derlius bus prastesnis, ir grūdų supirkimo kaina mažesnė. Tai – jau dvigubas nusivylimas“, – VL pakalbintas svarstė vedėjas.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-08-20

Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).

Žemės ūkio ministerijos atstovai mūsų laikraščiui teigė, kad jei ir nėra paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, tačiau negalima įvykdyti įsipareigojimų, dėl kurių taikomos išimtys, pareiškėjai turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą per 15 darbo dienų.
Praėjusią savaitę „Alytaus naujienų“ kalbinti ūkininkai dalijosi savo įspūdžiais apie šiųmetės javapjūtės ypatumus. Kai kurie jų sakė, kad užtektų ir trijų saulėtų dienų derliui nuimti, kiti javapjūtės pabaigos prognozuoti nesiryžo.

Butrimonių krašto ūkininkai iš hektaro šiemet kulia apie šešias tonas kviečių, dvi tonas rapso, tuo tarpu kitame Alytaus rajono pakraštyje – Raitininkuose – derlius perpus mažesnis, o rapsų iš hektaro ūkininkai surenka vos 800 kilogramų.

Vėlyvosios pavasario šalnos padarė savo juodą darbą, sunaikino ne vieną toną būsimo derliaus, jos gerokai nustebino ir visko mačiusius Dzūkijos ūkininkus, ne vienas sau davė pažadą ateityje drausti pasėlius, nes gamta su kiekvienais metais darosi vis labiau nenuspėjama.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-20

„Iki šiol asmuo, pretenduojantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turėjo pildyti pirkėjo deklaraciją ir joje surašyti visus turimus sklypus. Po šio pakeitimo numatoma, kad žemės perleidimo sandoryje atsirastų nuostata, kuria deklaratyviai pirkėjas patvirtina, kad esamu metu ir po sandorio pasirašymo jis neturės daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei įtvirtinta įstatyme – ne daugiau 500 hektarų“, – posėdyje sakė ministras Ignas Hofmanas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad tai tam tikro pasitikėjimo žmonėmis parodymas: „Kai biurokratinė pažyma pakeičiama garbės deklaracija“.

Šiuo metu asmuo, norėdamas įsigyti žemės, turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą ir privalo užpildyti deklaraciją bei ją pateikti notarui, kuris neprivalo tikrinti joje pateiktų duomenų ir sandorį tvirtina vadovaudamasis NŽT dokumentais bei valstybės registrų duomenimis.

Ministerijos teigimu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmuo turėdamas kelis NŽT sutikimus ir juos realizavęs viršytų galimą įsigyti didžiausią žemės plotą, siūloma sąlyga – pirkėjas patvirtintų, jog po sandorio jo ir susijusių asmenų plotas neviršys leistino ploto.

Ministerija pažymi, kad NŽT nuo 2022-ųjų gruodžio nereikalauja kartu su prašymu sutikimui pateikti ir pirkėjo deklaracijos kopiją. Tai reiškia, kad ji tapo pertekliniu dokumentu tvirtinant sandorį.

Ministerijos nuomone, deklaracijos turėtų būti atsisakoma, o notarui pateiktų duomenų teisingumas galėtų būti patvirtintas pasirašant žemės perleidimo sandorį.

Šaltinis: agrobite.lt, 2025-08-20

ačiau pastarosiomis savaitėmis turime ir nepolitinių naujienų, kurios taip pat daro reikšmingą įtaką. Rugpjūčio 12 d. Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas (USDA WASDE) paskelbė savo kasmėnesinę ataskaitą, kuri įnešė naujų vėjų biržose ir spaudimas kainoms kristi dar padidėjo. Buvo ženkliai padidinta pasaulinė kukurūzų derliaus prognozė – iki 1 571,99 mln. tonų. Tai yra beveik 25 mln. t. daugiau, jei lygintume informacija, teikta prieš mėnesį. Taip pat vien JAV paskelbta rekordinė kukurūzų derliaus prognozė – 425,26 mln. tonų.

Tiesa, rugpjūtį Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas neženkliai sumažino kviečių ir sojos pupelių pasaulinį derlių: atitinkamai iki 808,90 mln. t. ir 690,11 mln. t.

Tuo tarpu Prancūzija šiemet tikisi didesnio kviečių derliaus. Prancūzijos žemės ūkio ministerija kviečių derliaus prognozę padidino iki 33,1 mln. tonų.

Šaltinis: linasagro.lt, 2025-08-18

Kad pristatymas vyktų sklandžiai, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir vaizdo kameras, o norėdami kalbėti – naudokite funkciją „Pakelti ranką“.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-08-20