Žemės ūkio naujienos: 2025-08-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerijos siūlymams dėl žvėrių žalos pasėliams skaičiavimo – kritika
Šalies miškuose daugėjant medžiojamų gyvūnų Aplinkos ministerija siūlo griežtinti tvarką, pagal kurią skaičiuojama žvėrių padaryta žala žemės ūkiui. Nuostolių už tokią žalą siūloma neatlyginti, jeigu pasėlių ar kultūrų savininkai patys nesiims apsaugos priemonių, pavyzdžiui, neįrengs garso patrankų, elektrinio piemens, repelentų ar kitų.
Be to, žalos siūloma neskaičiuoti, kai kukurūzų pasėliuose prie miško nepalikta bent šešių metrų neužsėta žemės juosta, išskyrus kai ji užsėta miežiais, daugiametėmis žolėmis arba yra šienaujama pieva.
Seimo Kaimo reiklų komiteto pirmininkas demokratas Kęstutis Mažeika įspėja, kad į įvairias užtvaras žvėrys gali įsipainioti, sužaloti.
Tuo metu Seimo Aplinkos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas mano, kad ūkininkai patys turėtų labiau prižiūrėti savo valdas.
Naujos tvarkos iniciatorė Valstybinių miškų urėdija BNS teigė, kad reikalavimas kukurūzus auginti atokiau nuo miško svarbus, nes dabar laukai dažniausiai apsėjami iki pat miško ribos, todėl sunku pamatyti iš jo išeinančius žvėris, baidyti juos, esant galimybei sumedžioti.
Urėdijos teigimu, prevencinės apsaugos priemonės jau taikomos tiek valstybiniuose, tiek privačių savininkų miškuose, kur želdiniai tepami ar purškiami repelentais, sklypai aptveriami tvoromis.
S. Gentvilas sako, kad ūkininkų veikla nebūtų ribojama, jeigu reikėtų palikti juostą.
„Tą juostą yra galimybė apsėti, kad iš miško išėjęs gyvūnas iškart nepatektų į pasėlius. Geresnis variantas nei tvoras tverti (…). Patys ūkininkai turi irgi labiau prižiūrėti savo ūkius“, – tvirtino parlamentaras.
Tuo metu K. Mažeika tokius Valstybinių miškų urėdijos pasiūlymus kritikuoja. Jis pabrėžia, kad pasėlių apsauga tvoromis, elektriniais piemenimis yra pavojinga gyvūnams.
„Ypač elniams, danieliams, briedžiams, stirnoms… Kur su ragais, jie gali įsipainioti į tvoros tinklą. Tai kur čia etika ir gyvūnų gerovė? Jau dabar miškuose medynai, jaunuolynai apsaugomi tvoromis, nuvirsta koks medis, tvorą pažeidžia, o žvėrys bando pralįsti, įstringa, kankinasi, negalėdami ištrūkti. Randama jų įsivėlusių ir nugaišusių“, – BNS teigė K. Mažeika.
„Vertinčiau neigiamai. Jie (Valstybinių miškų urėdija – BNS) turi tuos valstybinius komercinius plotus, kuriuose žvėrių koncentracija yra pati didžiausia, o medžioklės vyksta nereguliariai. Nėra tvarkos (dėl žalos skaičiavimo – BNS). Ūkininkai nori, kad ji būtų paskaičiuota adekvačiai, o iš medžiotojų yra noras kuo mažiau atlyginti tos žalos“, – kalbėjo parlamentaras.
Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pasėlių ir kultūrų savininkams paprastai atlygina medžiotojai.
„Yra draudimas, medžiotojų būreliai apsidraudžia, bet jeigu ta žala nuolat nustatoma, jiems kyla draudimo kaina. Matyt, tokį saugiklį įsideda“, – BNS sakė K. Mažeika.
K. Mažeikos teigimu, Joniškio, Panevėžio, Kėdainių ar Kauno rajonuose, kur yra dideli valstybiniai medžioklės plotai, kur žvėrių populiacija yra neproporcingai didelė, ūkininkai dažnai kelia žalos klausimą.
„Matosi, kad procesas nevaldomas. Sąmoningai ar nesąmoningai nevaldomas“, – kalbėjo K. Mažeika.
Pasak jo, komitetas rudenį svarstys situaciją dėl žvėrių daromos žalos pasėliams.
Hofmanas ramina nuo lietaus nukentėjusius ūkininkus: paramos jie sulauks
Laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina nuo užsitęsusio lietingo periodo nukentėjusius ūkininkus ir pabrėžia, kad pastarieji žadėtos ministerijos paramos sulauks. Pasak ministro, artimiausiomis dienomis jis pasirašys įsakymą dėl paramos skyrimo nuostolius patyrusiems ūkininkams.
„Žemdirbiai neturėtų nerimauti dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo. Kaip ir buvome numatę, posėlio sėja po pagrindinės kultūros nuėmimo pratęsiama iki rugpjūčio 31 d., iki 6 savaičių sutrumpinamas posėlio išlaikymo terminas, nereikalaujama sutvarkyti pievų iki rugsėjo 1 d. Vadovaujant man ši ministerija ir bus tokia, kuri nedalina tuščių pažadų, nesivadovauja emocija, o kantriai ir kryptingai dirba“, – pranešime teigė I. Hofmanas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Ekstremaliąją situaciją paskelbusių savivaldybių preliminariais duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino vidutiniškai nuo 50 iki 70 proc. derliaus (iš viso apie 7905,76 ha).
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis šiaurinių rajonų savivaldybėse pradėtas fiksuoti nuo gegužės pabaigos, o vėliau ir kituose Lietuvos rajonuose, pavyzdžiui, Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos ir Trakų rajonuose.
Šalyje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pritarė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Vyriausybė gegužės mėnesį taip pat paskelbė nacionalinio lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-22
Keičiasi traktorių ir žemės ūkio mašinų techninių apžiūrų įkainiai
Įsigaliojo nauji traktorių, savaeigių bei žemės ūkio mašinų techninės apžiūros įkainiai. Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad pokyčiai patvirtinti pagal atnaujintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas. Pagal naują tvarką miesto savivaldybėse už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos techninę apžiūrą reikės sumokėti 8,9 Eur, o rajono savivaldybėse – 16 Eur. Traktoriaus priekabos apžiūra miestuose kainuos 8,1 Eur, o rajonuose – 12 Eur.
Be to, dvigubai didinama valstybės rinkliava už pirmąją vienetinės gamybos traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos bei priekabos techninę apžiūrą. Taip pat nustatyta papildoma rinkliava – 9,90 Eur už kiekvieną išvykimą atlikti techninę apžiūrą ne pagal patvirtintą grafiką.
Iš Klaipėdos uosto išplaukia pirmieji lietuviškų grūdų derliumi pakrauti laivai
Pro Klaipėdos uosto vartus jau išplaukia pirmieji šių metų grūdų derliumi pakrauti laivai. Viena pirmųjų du po 30–40 tūkst. tonų grūdų pakrautus laivus išlydėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, o šiomis dienomis vienu metu vyksta dar trijų laivų krova, pranešė Klaipėdos uostas.
Anot jos, krova įsibėgėja ir bendrovėje „Klasco“. Pastarosios pirmasis laivas šio sezono grūdais pripildytas šiomis dienomis. Jam išplaukus, nieko nelaukiant imamasi krauti dar du: „Gurnet bay“ bus pakrautas maždaug 33 tūkst. tonų miežių, „Yasa Magnolia“ – 38 tūkst. tonų kviečių. „Klaipėdos uoste kantriai laukėme pirmųjų sunkvežimių, vagonų, baržų su šių metų derliumi – ūkininkų darbo rezultato, kuris per Klaipėdos uostą paplis po tolimus Europos ir Afrikos kraštus. Praėjusiais metais sezonas Klaipėdos uoste buvo darbingas – perkrauta daugiau nei 4 mln. tonų. Nors šiemet dėl orų javapjūtė prasidėjo vėliau ir praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatai dar nepasiekti, pesimistinių išvadų daryti neskubame“, – pranešime sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto duomenimis, pernai grūdų derlius Lietuvoje siekė 6,4 mln. tonų, per Klaipėdos uostą išgabenta didžioji jo dalis – 4,1 mln. tonų. Dalis derliaus liko Lietuvoje mūsų šalies poreikiams. Grūdų krova pernai buvo aktyviausia rugsėjį. Daugiausia praėjusių metų derliaus išgabenta į Nigeriją, Pietų Afrikos Respubliką ir Ispaniją.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-08-22
Lietuvos kaimo tinklo nariai kviečiami kreiptis dėl paramos vykdyti renginius
Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas) nariai nuo rugsėjo 15 d. vėl bus kviečiami teikti paraiškas vykdyti renginių komunikacijos priemones pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Tai jau antrasis paraiškų teikimas šiemet, šios paraiškos bus priimamos iki spalio 10 d.Paraiškų teikimo etapui Tinklo projektams vykdyti skirta 555 750 Eur paramos lėšų.
Parama pagal priemonę skiriama nacionaliniu ir vietos lygmeniu veikiantiems Tinklo nariams, kurių sąrašas skelbiamas svetainės www.kaimotinklas.lt skyriaus „Nariai“ narių sąraše. Remiama jų veikla – komunikacijos projektų, t. y. renginių, supažindinančių su SP priemonėmis, galimybėmis, taip pat siekiant pagerinti SP įgyvendinimo kokybę ir t. t., organizavimas ir vykdymas.
Remiamos komunikacijos renginių priemonės yra:
Renginių priemonės:
teminiai renginiai:
seminarai – nuo 10 iki 50 dalyvių; konferencijos – nuo 51 iki 200 dalyvių; tarptautinės konferencijos – nuo 51 iki 200 dalyvių. Renginiai „Atviras ūkis“ (kaimo vietovėse žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdančių subjektų lankymas).SP viešinimo akcijos (įvairių kitų renginių (parodose, mugėse ir pan.) metu vykdomos akcijos apie SP įgyvendinimą).
Elektroninės komunikacijos priemonės (audiovizualinė produkcija, virtualūs turai ir elektroniniai leidiniai) – jos vykdomos tik jei organizuojami aukščiau nurodyti renginiai.
Mokymai: fiziniai ir nuotoliniai seminarai, kursai, skirti nepriklausomų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąją patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse (gali dalyvauti iki 100 dalyvių).
Žinotina, jog nacionaliniu lygiu veikiantys Tinklo nariai (nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu) turi dalyvauti žemės ūkio, miško ūkio ir kaimo plėtros procesuose.
Vietos lygmeniu kaimo vietovėje veikiantys Tinklo nariai (kaimo bendruomenė, kita nevyriausybinė organizacija, viešoji įstaiga, veikianti vietos lygmeniu) paraišką turi teikti kartu su projekto partneriu (-iais), kuris (-ie) yra Tinklo narys (-iai). Jei partneris (-iai) nėra Tinklo narys (-iai), jis (jie) turi užpildyti narystės formą ir gauti patvirtinimą iki paraiškos pateikimo dienos.
Galima paramos suma
Paramos dydžiai gali skirtis atsižvelgiant į numatomas vykdyti veiklas, t. y.:
Teminiam renginiui skirta paramos suma skaičiuojama atsižvelgiant į renginio pobūdį (seminaras, vietinė konferencija ar tarptautinė konferencija), trukmę (1 ar 2 dienos), dalyvių skaičių.Renginiui „Atviras ūkis“ gali būti skirta iki 28 750 Eur tinkamų finansuoti išlaidų. SP viešinimo priemonėms gali būti skirta iki 57 500 Eur – kai organizuojamas teminis renginys, renginys „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcija, o tuomet, kai renginiai vykdomi kartu su elektroninės komunikacijos priemonėmis, joms gali būti skiriama papildoma parama, atsižvelgiant į priemonę:
virtualiems gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turams kurti – iki 11 500 Eur;audiovizualinei produkcijai – iki 23 000 Eur;vienam elektroniniam leidiniui – iki 3 450 Eur, jei kuriamas daugiau nei vienas elektroninis leidinys, gali būti skirta iki 6 900 Eur paramos.
Didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą, kai organizuojamas teminis renginys, renginys „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcija bei papildomai sukuriant virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus, audiovizualinę produkciją ar (ir) elektroninius leidinius, vienam projektui įgyvendinti, įskaitant ir netiesiogines išlaidas, gali siekti 80 500 Eur.
Organizuojant mokymus, parama skiriama atsižvelgiant į juose dalyvaujančių skaičių:
vienos dienos mokymai iki 25 dalyvių – iki 2 990 Eur;vienos dienos mokymai nuo 26 iki 50 dalyvių – iki 4 270 Eur;vienos dienos mokymai nuo 51 iki 100 dalyvių – iki 5 340 Eur.
Jei organizuojamos visos numatytos veiklos, t. y. renginys kartu su elektroninės komunikacijos priemonėmis ir mokymai, parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 107 200 Eur.
Kompensuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.
Atrankos kriterijai
Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, kuriuos atitikus paraiškai bus suteiktas atitinkamas balų skaičius.
1. Komunikacijos projektas bus įgyvendinamas:
daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;2 Lietuvos apskrityse – suteikiama 10 balų.
2. Komunikacijos projektas prisideda prie SP žinomumo didinimo bei SP įgyvendinimo kokybės gerinimo. Per visą komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose ir (arba) mokymuose dalyvauja:
daugiau nei 200 asmenų – suteikiami 25 balai;nuo 151 iki 200 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;nuo 101 iki 150 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;nuo 51 iki 100 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;nuo 31 iki 50 asmenų (įskaitytinai) – suteikiami 5 balai;
3. Komunikacijos projektas įgyvendinamas:
pareiškėjo, kuris yra nacionaliniu lygmeniu veikiantis Tinklo narys (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus), – suteikiama 20 balų; kartu su 3 ir daugiau partnerių – suteikiama 15 balų; kartu su 2 partneriais – suteikiama 10 balų.
4. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie didesnio skaičiaus SP priemonių žinomumo didinimo bei jų įgyvendinimo kokybės gerinimo:
prie 4 ir daugiau SP priemonių – suteikiami 25 balai; prie 3 SP priemonių – suteikiama 20 balų; prie 2 SP priemonių – suteikiama 15 balų.
5. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines, tam tikros srities problemas, taip prisidedant prie efektyvesnio SP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl SP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 10 balų.
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.
Paraiškų teikimas NMA
Paraiška ir kiti prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami el. paštu paraiskos@nma.lt pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus.
