Žemės ūkio naujienos: 2025-09-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija siūlo lankstesnes sąlygas įrodyti tiesioginę sėją
Žemės ūkio ministerija ruošiasi keisti paramos administravimo taisykles, kad žemdirbiai, šį pavasarį pasėję žemės ūkio augalus tiesioginės sėjos būdu, galėtų pateikti ir kitus tiesioginę sėją įrodančius dokumentus bei išvengti sankcijų. Visuomenei derinti pateiktas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles galite rasti čia.
Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse yra nustatyta, kad pareiškėjai, kurie nuo 2025 m. prisiėmė įsipareigojimus dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taiko tiesioginės sėjos būdą, turėjo ne vėliau kaip iki birželio 15 d. (su pavėlavimu iki birželio 30 d.) pateikti aiškiai matomų sudygusių šiemet deklaruotų vasarinių žemės ūkio augalų nuotraukas mobiliąja programa „NMA agro“.
2025 m. yra pirmieji metai, kai turėjo būti teikiamos tiesioginę sėją įrodančios deklaruotų plotų nuotraukos. Tai įvertinusi, ministerija siūlo sudaryti galimybę tinkamais laikyti ir papildomus įrodymus, t. y. tiesioginės sėjos įrangos turėjimą ar tiesioginės sėjos paslaugų pirkimą įrodančius dokumentus. Galimybė pateikti papildomus įrodymus padės dėl įvairių priežasčių nepateikusiems nuotraukų žemdirbiams išvengti sankcijų.
Svarbu tai, kad taisyklių pakeitimas dėl papildomų įrodymų bus taikomas tik šiemet pateiktoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms ir tik 2025 m. pavasarį pasėtiems žemės ūkio augalams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-17
Iki metų pabaigos praneškite apie valdoje naudojamas trąšas
Ūkinių gyvūnų laikytojai iki šių metų pabaigos turi atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas. Ūkininkai, laikantys ūkinius gyvūnus ir įgyvendinantys 2 žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimą „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos“, privalo užtikrinti, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis neviršytų 170 kg/ha.
Pareiškėjai gali iki šių metų pabaigos įkelti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo, kurie padėtų nustatyti, jog azoto kiekis dirvoje neviršijo 170 kg/ha.
Nustačius, kad per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha, taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. išmokų pagal paramos paraišką sumos.
Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, yra apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.
NMA primena, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, kurie gauna bazines tiesiogines, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-17
Atnaujinta mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė: kokie aplinkosaugos reikalavimai pasikeitė?
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai. Aplinkosaugininkai atnaujino atmintinę, kurioje pateikiama informacija dėl mėšlo ir srutų kaupimo, tirštojo mėšlo laikymo laukuose ir tręšimo mėšlu bei srutomis. Be to, keitėsi ūkininkams taikomos prievolės, susijusios su tręšimo planais ir mėšlo duomenų pateikimu. Taisyklių atnaujinimai užtikrina, kad ūkininkai galėtų lengviau derinti žemės ūkio veiklą su aplinkos apsaugos reikalavimais. Aplinkosaugininkų atnaujinta atmintinė apie mėšlo ir srutų tvarkymą.
Netinkamai tvarkomi mėšlas ir srutos kelia grėsmę aplinkai
Jei mėšlas ir srutos laikomi ar naudojami netinkamai, dirvožemyje nepasisavinamos maistinės medžiagos patenka į vandenis bei orą. Tai gali lemti vandens telkinių užžėlimą, dumblių plitimą, deguonies stygių ir žuvų žūtį. Be to, srutos gali užteršti geriamojo vandens šulinius nitratais ir nitritais, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Aplinkosaugininkų atnaujinta atmintinė apie mėšlo ir srutų tvarkymą padeda ūkininkams užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomi pagal naujausius reikalavimus, siekiant sumažinti aplinkos taršą.
Mėšlo ir srutų tvarkymas (atmintinės QR kodas)
Patikslintos prievolės ūkininkams: duomenys apie panaudotą mėšlą ir tręšimo planas
Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir daugiau, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas turi būti įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje ne rečiau kaip kartą per metus – iki gruodžio 10 d. Anksčiau reikėjo du kartus per metus pateikti duomenis (iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d.).Tręšimo planas anksčiau buvo privalomas net ir mažesniems ūkiams. Dabar jei per kalendorinius metus tręšiama daugiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis (kartu su mėšlu, srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar jų mišiniu) ir bendras azoto kiekis (kg/ha) viršija nustatytas maksimaliąsias normas pagal augalų poreikius, būtina parengti tręšimo planą.
Tręšimas mėšlu ir srutomis: pasikeitę atstumai nuo melioracijos griovių
Iki šiol buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai.
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km.Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metrą nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km.
Atnaujinti reikalavimai dėl tirštojo mėšlo kaupimo
Iki šiol tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG). Dabar mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto galima kaupti mėšlą, laikant 1–100 SG.
Iki šiol mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, kai naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.
Tirštojo mėšlo laikymas laukuose
Anksčiau mėšlą laukuose buvo galima laikyti lauko rietuvėse, kurios turėjo būti įrengtos ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų pastatų, o mėšlo laikymo laikotarpis buvo nustatytas iki 8 mėnesių.
Pagal naujausius reikalavimus atstumai nuo gyvenamųjų pastatų padidinti iki 150 m, o mėšlo laikymo laikotarpis prailgintas iki 24 mėnesių.
Atsakomybė
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Šaltinis: aad.lrv.lt, 2025-09-12
—
Kritulių maratono pamokos: ką šis sezonas paliks ūkininkams?
Šių metų sezonas daugeliui žemdirbių tapo tikru kantrybės ir ištvermės išbandymu. Orų nepastovumas, technikos gedimai ir nuolat atidėliojama javapjūtė neleido dirbti įprastu ritmu. Vieni sako, kad tokių metų nematę per visą savo praktiką. Kiti pastebi, kad būtent šie sunkumai išmokė naujų pamokų, kurios ateityje leis ūkininkauti dar atsakingiau.
Apie šio sezono iššūkius ir pamokas kalbamės su „Agrokoncerno“ komercijos vadovu Arnu Radzevičiumi, Žvirblonių ŽŪB vadovu Svajūnu Stelmoku bei Naisių ūkininku, aktyviai savo patirtimi socialiniuose tinkluose besidalijančiu Mantu Plakiu.
Pasak A.Radzevičiaus, šių metų sezonas buvo bene sudėtingiausias per pastarąjį dešimtmetį. „Vienas sunkiausių sezonų per mano 15 metų darbą žemės ūkyje. Sudėtingas javapjūtės ir javų brandos tarpsnis – gavome itin daug kritulių. Ypač daug problemų buvo šiauriniuose, rytiniuose ir vakarų Lietuvos regionuose. Nuolatiniai krituliai mažino javų derlių ir kokybę“, – pasakoja jis. Šie rodikliai analizuojami jau aštuntus metus veiklą vykdančiame „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“. Centro duomenimis, žieminių kviečių veislės pasirodė labai nevienodai. Vienos prarado hektolitrų masę, kitos – kritimo skaičių. Tai reiškia, jog net ir nuėmus panašų tonažą, ūkių pajamos labai skyrėsi.
„Iš mūsų stebėtų veislių „LG Keramik“ davė labai didelį derlingumą. Vis dėlto, tai yra ankstyva veislė, todėl pastebėjome, kad tie, kas nuėmė derlių vėliau dėl kritulių, susidūrė su grūdų kokybės iššūkiais. Tuo tarpu „Euforija“ parodė itin gerą rezultatą – ji „tempia“ Lietuvos kviečių aruodą tiek kiekybės, tiek kokybės prasme. Tai tik dar kartą įrodo, kad ūkininkams būtina diversifikuoti savo portfelį: rinktis skirtingo ankstyvumo, kokybės ir derlingumo veisles“, – akcentuoja A.Radzevičius.
Jo manymu, būtent tie ūkiai, kurie sėjo kelių tipų veisles, šiemet išlošė – dalį derliaus pavyko išsaugoti geresnės kokybės, o nuostoliai nebuvo tokie dideli. Jis priduria, kad būtent šiemet su „LG Keramik“ buvo užfiksuotas ir oficialus Lietuvos rekordas – 9,5 tonos žieminių kviečių iš hektaro. Jis pasiektas Pakruojo rajone, „Žvirblonių“ ŽŪB laukuose ir įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Tai tapo nauju atskaitos tašku, rodant, kokį potencialą turi Lietuvos ūkiai.
„Per savaitę – vos trys darbo dienos“
Žvirblonių ŽŪB vadovas S.Stelmokas prisimena, kad dėl ekstremalių orų derliaus nuėmimo darbai vyko ne pagal planą. „Šiemet buvo labai trumpas laikas darbams užbaigti. Per savaitę pavykdavo dirbti maksimaliai tris dienas, o per jas tekdavo padaryti penkių–šešių dienų darbus. Orai neleido dirbti ilgiau“, – pasakoja ūkininkas. Prie problemų prisidėjo ir technikos klausimai. „Jei sugedo kombainas ar traktorius, nebuvo kada laukti remonto. Kiekvienas pusdienis svarbus. Reikėjo nuomotis papildomą techniką. Kitaip praradimai būtų dar didesni.
Nors galutinius rezultatus skaičiuosime rudeniop, jau dabar aišku: kas delsė – pralošė. Kas reagavo iš karto – sumažino nuostolius“, – teigia S.Stelmokas. Jo manymu, viena esminių šio sezono pamokų – gebėjimas greitai persiorientuoti. „Tokiais metais atidėliojimas tampa pačiu brangiausiu sprendimu.“
Vėluojanti javapjūtė ir papildomos išlaidos
Ūkininkas iš Naisių M.Plakys sezoną vadina pilnu paradoksų. „Sezonas prasidėjo dviem savaitėmis vėliau. Pati pradžia džiugino, bet paskui prasidėjo nuolatinės pauzės. Per visą sezoną tik dvi–tris dienas kūlėme pilnai, vėliau tekdavo taikytis prie kritulių ir dirbti po pusdienį. Šiais metais vėlai baigiame javapjūtę, neatsimenu, kad taip ilgai būtume kūlę“, – dalinasi jis. Vis dėlto derliaus kiekis nustebino. „Rezultatas pranoko lūkesčius, bet kviečių kokybė – tik antros klasės.
Pagal tai, kiek įdėjome, norėjosi geriau“, – sako M.Plakys. Ūkininkas priduria, kad itin didele našta tapo technikos nesklandumai. „Šie metai kaip užkeikti: ne tik orai, bet ir technika paveda. Žvelgiant į ateitį, panašu, kad turėsime vis trumpesnį laiką derliui nuimti.“ Šiemet daugeliui ūkių teko kovoti su drėgmės problema. Kritulių paveiktas derlius turėjo būti džiovinamas.
„Tai reiškia papildomas sąnaudas. Be to, ilgiau laukuose palikti javai dažnai išgulė, kai kur suvešėjo piktžolės. Tai dar labiau apsunkino darbus“, – aiškina A.Radzevičius. „Kai kiekvieną dieną turi spręsti, ar važiuoti į laukus, ar laukti, nuolat balansuoji tarp rizikos sugadinti derlių ir rizikos patirti papildomas išlaidas. Tokiais metais labai svarbu pagalvoti apie pagalbą, prireikus – pasirūpinti technikos nuoma“, – akcentuoja S. Stelmokas.
Svarbiausios pamokos ateičiai
Šių metų patirtys parodė, kad ūkininkavimas tampa vis labiau priklausomas nuo lankstumo. A.Radzevičius pabrėžia, kad veislių įvairovė yra tarsi saugiklis – vienos praranda kokybę, kitos ją išlaiko. „Euforija“ veislė yra puikus pavyzdys, kad galima suderinti ir derlingumą, ir kokybę. Tuo tarpu „LG Keramik“ įrodo, kad net labai derlinga veislė gali greitai prarasti kokybę, jei vėluojama nuimti derlių.“ S.Stelmokas akcentuoja greitos reakcijos svarbą atremiant orų išbandymus „Svarbiausia nedelsti – ar kalba eina apie technikos nuomą, ar papildomos darbo jėgos pasitelkimą.“
Jo teigimu, tokiais metais užtenka kelių dienų vėlavimo, kad nuostoliai išaugtų dvigubai. Tuo tarpu M.Plakys pabrėžia, kad laiko derliaus nuėmimui kasmet lieka vis mažiau. „Anksčiau turėdavome kelių savaičių langą, šiandien – vos kelias dienas. Todėl darbų intensyvumas tik didės, o planavimas taps gyvybiškai svarbus“. Jis pabrėžia: ūkiams teks dar labiau planuoti ir techniką, ir finansus. Visi pašnekovai sutaria: finansinis atsparumas tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir gera technika ar tinkamos veislės. Technikos remontai ir kiti nesklandumai gali greitai „suvalgyti“ uždirbtą pelną. Darbuojantis kaip įprasta, be iš anksto numatyto atsarginio plano, rizika tampa pernelyg didelė.
Ūkininkavimas tampa nuolatiniu prisitaikymu
Nors vasara buvo itin sudėtinga, pašnekovai sutaria, kad išmoktos pamokos itin svarbios. „Šiemet dar kartą įsitikinome: gamtos nenuspėsi. Bet gali rinktis, kaip į tai reaguoti“, – reziumuoja A.Radzevičius. „Svarbiausia šio sezono pamoka – nedelsti ir kuo anksčiau nuimti derlių. Šiemet, ką rodo praktika, beveik viską teko džiovinti. Pagal šių dienų įkainius tai tapo išties rimtu iššūkiu ūkininkams. Galima skųstis, bet galima ir mokytis“, – priduria M.Plakys.
„Ūkininkavimas – nebe sezoninis darbas, o nuolatinis prisitaikymas. Kas geba greitai persiorientuoti, tas laimi“, – sako S.Stelmokas. Šis sezonas dar kartą parodė, kad žemės ūkis – tai ne tik darbas laukuose, bet ir gebėjimas būti strategiškai pasiruošusiam: planuoti, diversifikuoti, greitai reaguoti ir išlikti finansiškai atspariam. O svarbiausia – laiku pastebėti sunkumus ir juos paversti pamokomis ateičiai.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-09-12
Iki lubų užkilusios kainos ten ir pasiliko: gyventojams net tenka išsižadėti šio malonumo
Prieš pusmetį pašokusios galvijų supirkimo kainos tebelieka aukštumoje. Jų augintojai, kurie patys prekiauja mėsa, dėl pakilusių kainų prarado dalį pirkėjų, o naujiems prisikviesti ieško išskirtinių būdų. „Jautiena gerokai pabrango“, – įspėjo pardavėja, sverdama jautienos faršą. Ar smarkiai? Ne taip ir mažai – jos kaina parduotuvėse pakilo maždaug penktadaliu.
Pavyzdžiui, šiuo metu „Norfoje“, kuri turi ir savo gyvulių skerdyklą bei mėsos paruošimo cechą, kilogramas įprastinės (ne mėsinių veislių gyvulių) jautienos faršo kainuoja apie 9 eurus, tiek pat – kilogramas jautienos šonkaulių, o kumpio kilogramo kaina siekia 12,5 euro. Kitų tinklų parduotuvėse kainos aukštesnės: pavyzdžiui, jautienos sprandinės su pomente kilogramas atsieina apie 16 eurų, kumpio – euru mažiau, šonkaulių – apie 13 eurų. Brandintos mėsinių veislių galvijų mėsos kainos parduotuvėse taip pat padidėjo.
Antai „Norfoje“ antrekoto bei nugarinės kilogramas kainuoja apie 30 eurų, išpjovos – apie 40 eurų, atitinkamai pas ūkininkus – 40 bei 45 eurus. Anot Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC), rugsėjo pirmąją savaitę užfiksuotos kainos liudija, kad vidutinė įprastinės galvijienos kumpio be kaulo kilogramo kaina, palyginti su pernykščiu rugsėju, padidėjo 28 proc. – iki 13,3 euro, nugarinės 14 proc. – iki 13,7 euro.
