Žemės ūkio naujienos: 2025-09-29

„Paprastai pradėdavome po rugsėjo 10 dienos, gal ten kokią 12–15 dieną. Dabar turime visai kitą dieną. Prasidėjus sėjai, turėjome nuspręsti: į šį lauką gal vėliau važiuoti, kur geriau melioracija veikia – anksčiau važiuoti. Tokiose ekstremaliose situacijose labai pasimato, kur gerai veikia melioracija, kur prasčiau“, – pasakoja ūkininkas M. Puidokas.

Nors sėja vėluoja daugelyje rajonų, prasčiausia situacija Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Dalis laukų dėl drėgmės neįvažiuojami ir liks visai nesėti.

„Tokių laukų yra, yra ir mano ūkyje, Žemaitijoje tikrai kalvos, pakalnės, lomos. Lomos ypatingai, jeigu tik lengvesnė žemė, durpė, ten visur dabar yra pelkės, visur yra šlapia. Ten tikrai jokia sėjamoji nevažiuos“, – pasakoja Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Benas Širiakovas.

Itin sudėtinga su žieminiais rapsais. Nemažai ūkininkų juos auginti atsisakė.

„Labai blogai su sėja buvo, praktiškai kada turėjome pagal agronominius terminus sėti, tada visąlaik lijo ir nebuvo įmanoma įvažiuoti arba net nebuvo dar kviečiai nukulti, kur planavome po jų sėti“, – supažindina M. Puidokas.

„Nusprendžiau atsisakyti rapsų. Tiesiog yra per drėgna, rapsas arba neišdygsta, arba supūna žemėje. Kam investuoti pinigus, ir ganėtinai nemažus, nes rapsas gana brangi kultūra, lyginant su kviečiais ar miežiais. Neverta net rizikuoti“, – teigia B. Širiakovas.

Šiųmetė sėja kainuos brangiau nei įprastai. Be to, net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, neaišku ar pasėliai sėkmingai peržiemos.

„Vėluojanti sėja iškart didina sėklų kiekį, turi sėti daugiau, kad gautųsi tas pats derlius, automatiškai kiti ūkininkai deda daugiau trąšų, kad geriau pasiruoštų jie išžiemojimui. Šie metai apskritai sunkūs ūkininkams dėl orų sąlygų, dėl supirkimo kainų, dėl džiovinimo kainų. Kitų metų derlių vėluojanti sėja be abejonės sumažins“, – įspėja B. Širiakovas.

Ūkininkų sąjunga tikina, kad bėdų turi visos šalies ūkininkai. Ypač tie, kurie nesugebėjo nuimti derliaus.

„Žemų kainų tendencija tęsiasi. O tai reiškia, kad pirmiausia apyvartinių lėšų trūkumas bus daugelio ūkių problema. Kitas dalykas tie, kurie dabar vėluojame sėti žiemkenčius, turime labai didelę riziką, kad tie žiemkenčiai bus pasiruošę prastai žiemoti. Kaip sako, geras startas yra jau pusė darbo. Šiuo atveju startas buvo prastas“, – sako Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Dar nenuimtas liko grikių ir kukurūzų derlius. Tačiau, pasak ūkininkų sąjungos, ir iš šių kultūrų daug pelno nebus.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-09-28

Įprastai tokiais atvejais šalies savivaldybių administracijos nedelsdamos skelbia konkursus ir bando kuo greičiau surasti trūkstamus specialistus. Visgi Kretingoje į Žemės ūkio skyriaus vedėjo vietą konkursas dar nėra paskelbtas ir šiandien, o skyriui laikinai vadovauti paskirtas iki tol nieko bendro su žemės ūkiu neturėjęs Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika.

Įvairių rūpesčių turintys vietos ūkininkai greitai pasigedo tvirtos vedėjo rankos. Užsukusieji į Žemės ūkio skyrių retai kada gauna norimus atsakymus, svarbia informacija su žemdirbiais nesidalijama, o dalis funkcijų, kurias turėtų vykdyti būtent žemės ūkio skyrius, permetama ant pačių ūkininkų pečių.

„Man tai skaudi tema. Nėra ne tik vedėjo, pavaduotojo, bet ir visi specialistai, kurie ką nors bent kiek išmanė, čia jau nebedirba. Kitose savivaldybėse yra Kaimo reikalų komitetai. Pas mus ir tokio nėra. Atrodo, kad žemės ūkis specialiai naikinamas“, – apmaudo neslėpė R.Paulikas.

Kretingos rajono situaciją puikiai žinantis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) bei Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė, jog panašiomis niūriomis nuotaikomis gyvena kone visi Kretingos rajono žemdirbiai.

„Žinau ne vieną pavyzdį, kaip vietos ūkininkai nukentėjo. Tarkime, pavasarį buvo šalnos. Žemės ūkio ministerija rekomendavo šalies savivaldybių skyriams iš žemdirbių susirinkti informaciją apie patirtas žalas. Kretingos rajonas nepateikė jokių duomenų, nors vietomis šaltukas ten spaudė net iki 6 laipsnių. Dėl to vietos ūkininkai nežinojo apie galimybę fiksuoti žalos padarinius ir taip pasinaudoti tam tikromis lengvatomis ar kompensacijomis.

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir kuomet dėl didelių liūčių buvo skelbiama ekstremali situacija. Aplinkiniai rajonai fiksavo ūkininkų nuostolius, o Kretingos rajone į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. Susidaro įspūdis, kad visais įmanomais būdais tiesiog bandoma išvengti bet kokio darbo. Ne kartą iš ūkininkų teko girdėti, kad geriau jokio skyriaus, nei toks, koks yra dabar“, – sakė V.Buivydas.

Tarpininkauti nepavyko

Kalbėdamas apie ilgalaikių liūčių situaciją, Kretingos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R.Paulikas pasakojo pats inicijavęs duomenų rinkimą, tačiau grįžtamojo ryšio taip ir nesulaukęs.

„Paskambinau į Žemės ūkio skyrių pasiteirauti, ar renkama kokia nors nukentėjusiųjų statistika, ar turimi hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie mūsų rajone iškritusį kritulių kiekį. Sužinojau, kad skyriui visa tai nė kiek nerūpi. Tuomet susiskambinau su vienu iš žemės ūkio viceministrų, kuris papasakojo visą eigą, ko reikia, kad mūsų rajone būtų paskelbta ekstremali situacija. Sutarėme, kad viceministras padės mūsų rajono Žemės ūkio skyriui, kurio atstovams tereikėjo su juo susisiekti. Apie tai informavau laikiną vedėją. Spėkite, ar jis galiausiai susisiekė su viceministru? Aišku, kad ne! Dariau viską, kad tik palengvinčiau darbą, bet taip ir likau kvailio vietoje. Juk aš pats ūkininkauju, tikrai neturiu laiko važinėti po rajono laukus, filmuoti ir fotografuoti lietaus padarinius, siųsti duomenis į ministeriją. Šiam reikalui turėtų būti sudaryta Savivaldybės komisija, tačiau nieko panašaus nebuvo“, – emocijų neslėpė R.Paulikas.

Informaciją apie lietaus padarinius Kretingos savivaldybėje bandė rinkti kai kurie vietos tarybos nariai. Viena iš jų – Jolanta Gedvilaitė. Į politikę kreipėsi ne vienas vietos ūkininkas, prašydamas padėti išspręsti Žemės ūkio skyriaus neveiksnumo problemas.

„Žemdirbiai skundėsi, kad Žemės ūkio skyriaus specialistai juos ignoravo ir liepė patiems tiesiogiai bendrauti su ministerijos atstovais. Mes, opozicijos nariai, bandėme per tarybos posėdį tiesiogiai rajono vadovų užklausti, kodėl neskelbiamas konkursas į skyriaus vedėjo vietą, kodėl jam kol kas laikinai vadovauja nekompetentingas ir nieko bendro su žemės ūkiu neturintis specialistas. Konkrečių atsakymų taip ir negavome! Tik jau po posėdžio socialiniuose tinkluose valdžia ėmė teirautis vietos gyventojų, ar aš pasielgiau etiškai, užduodama tokius klausimus. Pasijutau visiškai pažeminta. Deja, taip pas mus bandoma maskuoti problemas“, – apmaudo neslėpė J.Gedvilaitė.

Ji taip pat pasakojo, kad Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje yra ir daugiau problemų. Politikė pasakojo bendravusi su iš pareigų pasitraukusia skyriaus vedėjo pavaduotoja D.Šeiriene, kuri prisipažino darbą palikusi dėl labai blogos vidinės atmosferos.

Sustoję darbai

Kitas vietos tarybos narys Steponas Baltuonis taip pat pripažino, kad Kretingoje susiklosčiusi situacija – nepavydėtina. Anot jo, rajone jau dabar nebevykdomi jokie nauji su žemės ūkiu susiję projektai, stagnuoja net einamieji darbai.

„Galbūt pas mus žemės ir ne pačios derlingiausios, tačiau mūsų ūkininkų daug ir jie – gana aktyvūs. Dabar jie palikti užmarštyje, į jų prašymus, klausimus ar pasiūlymus visiškai nereaguojama. Pavyzdžiui, turime daug užtvankų, tvenkinių, melioracijos įrenginių, kurių priežiūra anksčiau buvo visai neblogai vykdoma. Dabar viskas apleista. Žinome, kad dabartinis laikinasis vedėjas lyg ir lanko kažkokius melioracijos kursus, tačiau daugiau su žemės ūkiu jis neturi nieko bendro. Kaip gali tokiam skyriui vadovauti žmogus, kuris neskiria miežių nuo kvietrugių?“ – svarstė S.Baltuonis.

Kretingos Žemės ūkio skyriaus nefunkcionavimą pagrindžia ir dar vienas faktas. Vienoje iš miesto gatvių, vedančios link trijų elevatorių, stovi gausybė stovėti draudžiančių ženklų. Ankstesniais metais per javapjūtę jie būdavo laikinai uždengiami, kad eilėse prie grūdų supirkimo punktų stovintys ūkininkai nebūtų baudžiami. Šiemet to nebuvo padaryta, tad nemažai žemdirbių sulaukė baudų. Tik įsikišus vietos ūkininkų sąjungos pirmininkui, ženklai vėl buvo laikinai uždengti.

„Kai savivaldybei prireikia ūkininkų pagalbos, šie meta visus darbus ir skuba padėti. Deja, kai mums ko nors prireikia, sulaukiame atsuktos nugaros“, – dabartinę situaciją Kretingos rajone apibūdino R.Paulikas.

Pajus ateityje

Visi kalbinti pašnekovai svarstė, kad šiuo metu žemės ūkio srityje besisukantiems vietos specialistams trūksta kompetencijų, mat jie ne tik kad neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet neretai net kaltina pačius ūkininkus kažko nepadarius – neapsidraudus pasėlių, laiku nepatręšus, nenupurškus laukų ir pan.

LJŪJS bei ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas pasakojo apie dar vieną gana absurdišką situaciją, kuomet iš teisininkų, inžinierių ir kitų mažai ką bendro su žemės ūkiu turinčių asmenų sudaryta komisija lankėsi viename Kretingos rajono šilauogių ūkyje ir bandė įvertinti šalnų padarytą žalą. Iš pradžių buvo nustatytas 75 proc. derliaus praradimas, tačiau kai šeimininkas ėmė guostis dėl vietos Žemės ūkio skyriaus neveiklumo, per pakartotinį patikrinimą žalos padariniai buvo sumažinti net 3 kartus!

„Negerai, kai viršų ima ambicijos ir asmeniškumai. Kretingos rajono atvejis išties unikalus. Visoje šalyje pasitaiko situacijų, kad kurį laiką skyriai dirba be vedėjų, tačiau čia viskas užsitęsė gerokai per ilgai. Dėl to greičiausiai nukentės nemažai ūkininkų. Juk metai buvo išties specifiniai. Dalis žemdirbių net nežinojo, kad gali kreiptis pagalbos. Metų pabaigoje jiems reikės pateikti finansines ar užaugintos produkcijos ataskaitas, o jei jose nebus reikiamo įsipareigoto kiekio, kitų metų pradžioje jiems Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), VšĮ „Ekoagros“ ar kitos institucijos gali pradėti taikyti sankcijas“, – svarstė V.Buivydas.

Situacijos nedramatizuoja

Vos keletą minučių pokalbiui apie padėtį Kretingos rajono savivaldybėje sutikusi skirti šio rajono administracijos direktorė Vilma Preibienė teigė padėties nedramatizuojanti. Anot jos, Žemės ūkio skyrius netrukus bus stiprinamas – jau paskelbtas vienas konkursas į specialisto pareigas, greitu metu bus ieškoma dar dviejų specialistų.

Paklausta, kodėl iki šiol dar nesurengtas konkursas į skyriaus vedėjo vietą, administracijos direktorė teigė, jog kol kas laikinai šias pareigas einančiam P.Šadreikai paskirtas bandomasis laikotarpis, kuris turėtų baigtis ateinantį mėnesį. Jei jo darbas tuo metu netenkins rajono vadovų, tuomet ir bus rengiamas konkursas į Žemės ūkio skyriaus vedėjo vietą.

„Tiek aš, tiek rajono meras esame atviri bet kokioms ūkininkų pastaboms ar pasiūlymams, visada jų maloniai laukiame pas save. Neneigsiu, keleto pastabų dėl dabartinės Žemės ūkio skyriaus veiklos esu sulaukusi, bet nesutinku, kad darbai sustoję. Atrodo, kad viskas vyksta pagal planą, problemos tikrai sprendžiamos. Taip, laikinam vedėjui nėra lengva, trūksta ir žmogiškųjų išteklių, galinčių jam padėti, bet jis po truputį mokosi“, – sakė V.Preibienė.

Žada padėti išspręsti

Apie susiklosčiusią situaciją pasiteiravome ir vietos savivaldybėje Seimo nare išrinktos Violetos Turauskaitės. Ji pripažino anksčiau ne kartą girdėjusi įvairių nusiskundimų dėl Žemės ūkio skyriaus neveiksnumo, tačiau niekada nemaniusi, kad situacija tokia rimta. Anot jos, pastaruoju metu ūkininkų nepasitenkinimas reikšmingai išaugo. Politikė pažadėjo pabandyti išspręsti šią situaciją.

„Kol kas nesinori užbėgti įvykiams už akių ir ką nors nuteisti. Juolab kad su dabartiniu laikinuoju skyriaus vedėju pati esu dirbusi, žinau, kad jis – geras žmogus ir specialistas. Tik aš ir pati nelabai suprantu, kodėl jis patraukė į žemės ūkį. Eisiu į Žemės ūkio skyrių, bendrausiu su savivaldybės administracijos vadovais, kartu bandysime ieškoti problemos priežasčių ir sprendimo kelių. Neabejoju, kad taip likti ilgiau negali. Ūkininkų balsas privalo būti išgirstas, juk savivaldybės darbuotojai dirba ne sau. Jie atlyginimą gauna už tai, kad padėtų spręsti gyventojų problemas, tad to nereikėtų pamiršti“, – teigė V.Turauskaitė.

Ji teigė taip pat bandysianti prie vieno stalo susodinti visas puses ir apie kylančius iššūkius su visais diskutuoti akis į akį. Parlamentarės teigimu, jei net ir tokie metodai galiausiai neduotų apčiuopiamų rezultatų, ūkininkams beliktų vienas kelias – jie turėtų patys kreiptis į Seimo kontrolieriaus tarnybą, išdėstyti savo problemas bei tikėtis, kad šios tarnybos atstovai įsikištų ir imtųsi ryžtingų veiksmų, bandydami apginti žemdirbių interesus.

Šaltinis: valstietis.lt, Robertas Navickas, 2025-09-25

Didelė dalis keitimų yra susiję su investicinių priemonių tikslinimu, paramos intensyvumo didinimu, platesniu fiksuotųjų vieneto įkainių taikymu, papildomų naujų veiklų finansavimu. ŽŪM prašo leidimo remti tvarias drėkinimo sistemas ūkiuose, naudojančias požeminį vandenį – šiuo metu remiamos tik paviršinį, lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos.

Taip pat siūloma didinti paramos intensyvumą didelėms perdirbimo įmonėms nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. ŽŪM teigia, jog padidinus paramos intensyvumą, didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis ir modernizuoti technologijas.

ŽŪM siūlo remti trumpųjų grandinių projektus, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai. Siūloma, kad trumposios grandinės galėtų tiekti ir tuos ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, kurie nepatenka į sutarties dėl ES steigimo I priedą (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Taip pat siūloma didinti paramos intensyvumą trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems (80 proc.) ir smulkiesiems (85 proc.) ūkininkams.

Pagalbai nuo plėšrūnų

ŽŪM prašo leisti iki 90 proc. didinti paramos intensyvumą apsaugos priemonėms nuo vilkų (dabar – iki 65 proc.), didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje – nuo 76 iki 92 Eur/ha už daugiametes pievas ir nuo 61 iki 88 Eur/ha už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų. Už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų prašoma padidinti išmokas nuo 74 iki 102 Eur/ha.

Nuo 2026 m. taip pat siūloma didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas.

Kiti siūlomi pakeitimai

ŽŪM prašo, kad EK leistų perskirstyti lėšas tarp intervencinių priemonių, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetą padidinant daugiau nei 5,9 mln. Eur. Lėšos būtų paimtos iš kitų priemonių nepanaudotų lėšų.

Intervencinėje priemonėje „Konsultavimo paslaugos“ prašoma leisti nustatyti naujus atrankos kriterijus konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį.

ŽŪM taip pat prašo leidimo pareiškėjams taikyti fiksuotus įkainius keliose priemonėse. Taip pat, atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.

Siūlomomos didinti išmokos už nykstančių vietinių veislių gyvulių, paukščių ir bičių laikymą:

· už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);

· už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);

· už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);

· už baltnugarius galvijus – nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 proc.)

· už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);

· už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);

· už baltąsias kiaules – nuo 1 269 iki 1 700 Eur (+33,9 proc.);

· už vietines kiaules – nuo 2 088 iki 2 769 Eur (+32,6 proc.);

· už šiurkščiavilnes avis – nuo 1 390 iki 1 496 Eur (+7,6 proc.);

· už juodgalves avis – nuo 974 iki 1 020 Eur (+4,7 proc.);

· už vištines žąsis – nuo 2 306 iki 2 394 Eur (+3,8 proc.);

· už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.).

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-09-25

Žemės ūkio ministerija, jausdama augintojų, perdirbėjų ir visuomenės susirūpinimą dėl galimo pirmojo MLL atvejo Lietuvos istorijoje bei galimų ekonominių pasekmių, kartu su atsakingomis institucijomis koordinuoja visus reikalingus veiksmus ir rugsėjo 29 d. organizuoja Ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo veiksmų koordinavimo darbo grupės posėdį, kuriame bus aptartos neatidėliotinos priemonės ir tolesnė ligos prevencijos, stebėsenos, valdymo strategija.

Ministerija nuolat bendradarbiauja su VMVT ir kitomis institucijomis, kad būtų užtikrinta ūkių sauga ir vartotojų pasitikėjimas.

Ūkininkai ir gyvūnų laikytojai raginami išlikti budrūs ir nuolat laikytis biologinio saugumo bei kitų reikalavimų:

– atidžiai stebėti galvijų, avių ir ožkų sveikatą;
– pastebėjus įtartinus požymius (karščiavimą, patinimus, gausesnį seilėtekį, išskyras iš nosies, šlubavimą), nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba VMVT;
– taikyti vektorių kontrolės priemones – naudoti repelentus, prižiūrėti ir tvarkyti vietas, kuriose gali veistis mašalai (stovintis vanduo, srutų ar mėšlo sankaupos), riboti gyvulių laikymą atvirose vietose nakties metu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-26

Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems Agronomijos, Maisto kokybės ir saugos, Žemės ūkio mechanikos inžinerijos, Tvariosios inžinerijos studijų programose, skirta 12 stipendijų. Studijuojantieji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslo, Maisto mokslų bei Veterinarinės medicinos studijų programose gauna 7 stipendijas. Studijuojantieji Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos studijų programoje gauna 1 stipendiją.

Lietuvos inžinerijos kolegijoje Žemėtvarką ir hidrotechninę statybą studijuojantieji gauna 4 stipendijas, o Vilniaus kolegijoje Agroverslo technologijų, Maisto technologijos ir Veterinarijos specialybes pasirinkusieji – 11 stipendijų. Kauno kolegijoje Agroverslų technologijų, Maisto technologijos programas pasirinkusiems skirtos 8 stipendijoms, o tiems, kas Maisto produktų technologijos programą pasirinko Utenos kolegijoje – 1 stipendija.

Aukštosiose mokyklose – tiek universitetuose, tiek kolegijose – studijuojantys valstybės finansuojamose vietose pagal studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, tikslines skatinamąsias stipendijas gauna nuo 2023 m., bendras skiriamų stipendijų skaičius – 119.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-25