Žemės ūkio naujienos: 2025-09-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Galimi pirmieji mėlynojo liežuvio ligos atvejai Lietuvoje: kaip elgtis ūkininkams?
Praėjusią savaitę užfiksavus galimus mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus pieninių galvijų bandose, Žemės ūkio ministerija ramina ūkininkus: situacija valdoma, ūkių veikla nesustos. Šiuo metu mėlynojo liežuvio ligos antigenai nustatyti galvijams iš penkių ūkių, klinikinių požymių nestebima. Mėginiai diagnozei patvirtinti ir šios ligos serotipui nustatyti išsiųsti į Europos Sąjungos Referentinę laboratoriją. Atsakymų tikimasi sulaukti po savaitės.
Kol laukiama patvirtinamųjų tyrimų rezultatų, MLL įtariamuose ūkiuose taikomos šios apsaugos priemonės:
-apribotas galvijų judėjimas iš ūkių;
-atliekamas epizootinis tyrimas;
-imami papildomi mėginiai tiek iš įtariamos bandos, tiek iš aplinkinių ūkių bandų bei kai kurių ūkių, kurie įsigijo galvijų iš MLL įtariamų ūkių;
-specialiomis gaudyklėmis gaudomi mašalai, siekiant nustatyti, ar ligos platintojų šiuo metu vis dar yra ir ar jie platina MLL virusą.
Patvirtinus MLL diagnozę Lietuvoje:
-Patvirtinus MLL, Lietuva prarastų laisvos nuo šios ligos šalies statusą.
-Trečiosios šalys, kurios reikalauja importuoti tik iš laisvų nuo MLL šalių, uždraustų gyvų galvijų ir genetinių produktų (spermos, kiaušialąsčių) įvežimą.
-Prekiaujant su ES šalimis ir vežant į kitas šios ligos neapimtas šalis bus privaloma atlikti papildomus tyrimus.
-Nebūtų taikomi jokie apribojimai pieno prekybai, perdirbimui, galvijų pervežimui ar skerdimui Lietuvos teritorijoje.
-Į šalis, kuriose ši liga nustatyta, gyvulius būtų galima vežti laikantis specialiųjų sąlygų, nurodytų veterinarijos sertifikatuose (pavyzdžiui, 14 dienų išlaikyti apsaugotus nuo vabzdžių ir per tą laiką ištirti dėl MLL PGR metodu arba vakcinuoti gyvulius ir išlaikyti juos mažiausiai 30-60 dienų).
-Vakcinacija nuo MLL būtų savanoriška, tai taptų ūkininko apsisprendimu, tačiau VMVT kol kas nerekomenduoja vakcinuoti galvijų, net ir gavus MLL patvirtinimą iš ES Referentinės laboratorijos, nes artėjant šaltajam metų sezonui baigiasi kraujasiurbių mašalų, kurie yra pagrindiniai ligos platintojai, aktyvumo sezonas. Vakcinacija būtų aktualesnė avims, nes jos jautresnės MLL, tačiau bet kokiu atveju, nusprendus vakcinuoti savo laikomus gyvūnus, reikėtų vadovautis VMVT nurodymais, kokia vakcina, kokio amžiaus gyvūnus ir kokiu dažnumu juos reikia vakcinuoti.
Svarbu žinoti eksportuotojams, jei Lietuvai bus taikomi apribojimai dėl MLL:
Šiuo metu eksporto ribojimai su kitomis šalimis netaikomi. Tačiau Lietuvai netekus laisvos nuo MLL šalies statuso, didžiausią žalą patirtų į Turkiją gyvus galvijus eksportuojantys ūkininkai. Į šią šalį galvijų nebūtų galima įvežti.
Vežant galvijus į Izraelį reikės atlikti papildomus tyrimus.
Gera žinia ūkiams
šiuo metu Europos Komisijoje svarstomas reglamento projektas dėl MLL kontrolės pakeitimo. Jį patvirtinus, MLL būtų laikoma paprasta ūkine liga, būtų panaikintos apribojimų zonos, o prekyba taptų labiau laisvesnė. Manoma, kad naujasis reglamentas įsigalios kitais metais, tačiau iki tol bus laikomasi visų numatytų apribojimų.
Biologinis saugumas yra esminis saugumo garantas, todėl itin svarbu:
-į ūkį įsivežti tik sveikus gyvulius;
-užtikrinti transporto priemonių valymą ir dezinfekciją;naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę;
-naudoti mašalus atbaidančias priemones (repelentus), tinkamai tvarkyti ir laiku šalinti mėšlą bei srutas;
-įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirti sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežti ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
Apie bet kokius MLL įtarimus reikia kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT, užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-29
Trąšų naudojimo apskaitos posistemio (TNAP) mokymai – jau spalio 6-ąją
Augalų tręšimas – tai ne tik gausesnis derlius, bet ir atsakingas požiūris į žemę bei aplinką. Tai rūpestis dirvožemiu, vandens telkiniais ir ateities kartų ūkininkavimu. TNAP šį procesą daro paprastesnį: padeda taupyti trąšas, mažinti išlaidas, planuoti darbus ir saugoti aplinką. Spalio 6 d. laukiame jūsų nuotoliniuose TNAP mokymuose – sužinokite, kaip šį įrankį pritaikyti savo ūkyje.
Mokymų metu žingsnis po žingsnio parodysime, kaip naudotis šiuo nemokamu įrankiu, kuris palengvina kasdienę veiklą, taupo laiką ir padeda atsakingai planuoti tręšimą. Taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir pasidalinsime praktiniais patarimais.
Į mokymus kviečiame jungtis ūkininkus, žemės ūkio subjektus, savivaldybių darbuotojus ir visus, kuriems aktualu įgyti praktinių žinių apie trąšų naudojimo apskaitos sistemą.
Mokymų programoje – aktualiausios temos
tręšimo planų sudarymas;
agrocheminių tyrimų įkėlimas;
panaudotų trąšų apskaita;
laukų įkėlimas, jų koregavimas ir bendros informacijos pildymas.
Svarbiausia informacija trumpai
Data: 2025 m. spalio 6 d.
Laikas: 10:00 val.
Vieta: nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“
Prisijungimo nuoroda: http://bit.ly/3IDvoUk
Registracija nereikalinga – užtenka prisijungti nurodytu laiku.
Trąšų naudojimo apskaitos posistemė (TNAP) – daugiau nei planavimo įrankis. Ji jau įvertinta nacionaliniu apdovanojimu „Skaitmeninis knygnešys 2025“ už tvarų poveikį aplinkai ir žemės ūkiui. Šis pripažinimas atvėrė galimybę dalyvauti prestižiniame „World Summit Awards“ tarptautiniame konkurse 2026 metų pavasarį „Aplinka ir žalioji energija“ kategorijoje, kuriame varžosi pažangiausi pasaulio skaitmeniniai sprendimai. Laimėję nacionalinį konkursą, tapome oficialiais Lietuvos atstovais pasaulinėje WSA atrankoje.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-09-29
Dėl kritusių kainų grūdininkai ruošiasi finansiniam sunkmečiui
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone – 9,5 tonos iš hektaro. Nors gerus rezultatus fiksavo ir daugiau derlių nuimančių šalies grūdininkų, sektoriuje tvyro ne optimizmas, o nerimas dėl šiemet itin žemų grūdų supirkimo kainų ir ženkliai suprastėjusios grūdų kokybės.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, iki šiol šalyje niekas nėra bandęs užfiksuoti grūdų derliaus rekordo, tačiau minėtas skaičius pažangiai ūkininkaujančiųjų nestebina – jie mini ir didesnius skaičius. Vis dėlto, net jei kai kuriems šiemet grūdines kultūras auginantiems ūkininkams pavyko sumušti rekordus, daug naudos tai nebūtinai turės – šiųmetiniai grūdai prastos kokybės.
Pasak Šakių rajone augalininkyste besiverčiančio ūkininko Dariaus Ufarto, šią vasarą iškrito pakankamas kritulių kiekis, lėmęs gerą grūdų derliaus potencialą. Vis dėlto, anot pašnekovo, Lietuvos ūkininkai tarsi skilo į dvi dalis – vieni sakę tikėjęsi itin gausaus grūdų derliaus, kiti prognozavo, kad šių metų derlius išskirtinis nebus.
Jei vasaros pradžioje vyravę palankūs orai leido planuoti gerą derlių, tai pradėjus jį nuimti prognozės pasikeitė – grūdų kūlimo metu įsivyravę lietūs nulėmė prastą derliaus kokybę.
„Nors atrodo, kad grūdų tūris yra didelis, tačiau jų kokybė suprastėjo – dėl didelio kritulių kiekio ir blogų oro sąlygų nuimant derlių kviečiai tapo lengvi ir neteko saiko svorio. Pavyzdžiui, jei anksčiau į vieną priekabą tilpdavo 20 tonų kviečių, tai dabar tik 17-18, nors tūris išliko tas pats“, – Eltai komentavo ūkininkas D. Ufartas.
Kad šiųmetinis kviečių derlius prastos kokybės, antrina ir LGAA pirmininkas – pasak jo, dėl didelio kritulių kiekio derliaus nuėmimo metu grūdams trūksta baltymų ar hektolitro masės. Kitaip tariant, net jei ūkininkai manė auginantys aukštų kokybinių parametrų kviečius, jie atitinka tik pašarinių kviečių klasės parametrus.
Pasak A. Vanago, šįmet suprastėjusi kviečių kokybė lems 10-20 proc. mažesnes ūkininkų pajamas.
Supirkimo kainos – žemumose
Šiemet Lietuvos ūkininkai nerimauja ne tik dėl suprastėjusios derliaus kokybės, bet ir dėl žemos kviečių supirkimo kainos, kurios, pasak LGAA pirmininko, yra dešimtmečio žemumose.
Remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skaičiavimais, vidutinė grūdų supirkimo kaina Lietuvoje siekia apie 210 euro už toną. Vis dėlto, šalies ūkininkai sako kritikuojantys tokius skaičiavimus ir tikina, kad tikroji grūdų supirkimo kaina skaičiuojama pagal MATIF grūdų biržoje esančius skaičius.
„ŽŪDC duomenys nėra tikslūs. Šį sezoną kviečių kaina MATIF biržoje patenka į 188-195 eurų rėžį. Ūkininkai kviečių supirkimo kainą apskaičiuoja pagal formulę, pavyzdžiui, antros klasės kviečių supirkimo kaina yra lygi iš biržos kainos atėmus 15 eurų, vadinasi, 175 eurų už toną. Pašarinės klasės kviečių supirkimo kaina šiuo metu lygi 150 eurų už toną“, – sakė A. Vanagas.
Jis priduria, kad kviečių supirkimo kainos apskaičiuojamos pagal vietą, kurioje grūdai superkami – uoste ar elevatoriuje. Aukščiau yra pateiktos kviečių supirkimo uoste kainos, tačiau pasak LGAA pirmininko, tikslesnį vaizdą atskleidžia kviečių supirkimo elevatoriuje kainos.
„Pašarinių kviečių, kurie dėl per mažo saiko ir per mažo kritimo skaičiaus šiuo metu dominuoja Lietuvoje, elevatoriaus supirkimo kaina yra apie 140-150 eurų už toną, o kai kurie supirkėjai mini ir 120 eurų už toną“, – sako A. Vanagas.
Kaip Eltai teigė D. Ufartas, šiemet labai stipriai išaugo gamybos kaštai, o grūdų supirkimo kainos krito. Anot jo, žemos grūdų supirkimo kainos Lietuvos ūkininkams taps tikru išbandymu ir privers susimąstyti, kaip nebankrutuoti.
Pats D. Ufartas tikina, jog šiemet žemas supirkimo kainas kompensuos kita jo ūkyje auginama kultūra.
„Šiuo metu kviečiai eina į visišką minusą, o kviečių praradimus kompensuos rapsas. Dar buvau apsidraudęs pasėlius, draudimo išmokos taip pat padės ūkiui išlikti gyvybingam“, – komentavo D. Ufartas.
Pasak LGAA primininko, šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra itin žemos, todėl šalies ūkininkai dirba „už savikainą arba nuostolingai“.
Prikulama daugiau nei oficialus rekordas
Nors šiemet Pakruojyje užfiksuotas pirmas oficialus kviečių derliaus rekordas, LGAA pirmininko teigimu, dažniau linkstama dalintis ūkio visų laukų tam tikros kultūros vidurkiu iš vieno hektaro, kuris, anot A. Vanago, atspindi tikrąjį vaizdą.
„Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, Lietuvoje kiekvienais metais galima surasti panašaus derlingumo kaip užfiksuotas rekordas laukų. (…) Šiemet iš pasėlių deklaravimo rezultatų matome padidėjusį kviečių plotą, o tai savaime lemia, kad ir kviečių turėtų būti prikulta daugiau“, – teigė LGAA pirmininkas.
Jo teigimu, aukštas derlingumas šią vasarą pasiektas tose vietovėse, kurių nepaveikė pavasarinės šalnos, pasėlių augimo metu buvo lietaus, o derliaus nuėmimo metu neiškrito didelis kiekis kritulių. Anot A. Vanago, aukštas derlingumas dažniausiai pasiekiamas pažangiuose šalies ūkiuose ir tai nepriklauso nuo ūkių dydžio.
Tiesa, Lietuva negali varžytis su pasaulio rekordu –17,96 tonos iš hektaro grūdų derliumi, kuris fiksuotas Didžiojoje Britanijoje. Pasak LGGA pirmininko, tai įrodo, kad grūdų sektoriuje Lietuva nėra šalis rekordininkė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-09-29
Nauji įtarimai dėl mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje: aktuali informacija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tirdama situaciją aplinkiniuose ūkiuose, identifikavo dar kelis ūkius, kuriuose įtariama mėlynojo liežuvio liga (MLL). Rugpjūčio 29 dienos duomenimis, MLL užkrėstų pieninių galvijų ūkių yra penki: Tauragės, Prienų ir Vilkaviškio rajonuose.
Visuose ūkiuose, kuriuose įtariama MLL, yra apribotas galvijų išvežimas. MLL juose aptikta tik pagal stebėsenos laboratorinių tyrimų rezultatus – galvijai neturėjo jokių klinikinių požymių. Iki šios dienos VMVT jau ištyrė 499 iš galvijų paimtus mėginius.
Lietuvoje MLL iki šiol nebuvo pasireiškusi, todėl galutinę diagnozę ir viruso serotipą nustatys ES referentinė laboratorija Vokietijoje. Preliminariai atsakymus tikimasi gauti kitos savaitės pradžioje. Kol MLL oficialiai nepatvirtinta, Lietuvoje nėra taikomos papildomos sąlygos imlių gyvūnų perkėlimui į kitas ES valstybes, nebus taikomi pieno, pieno produktų, mėsos ir mėsos produktų prekybos apribojimai su ES valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, net ir patvirtinus MML.
Tiesioginė komunikacija su ūkininkais
Siekdama aptarti naujausią situaciją ir supažindinti ūkininkus su biosaugos priemonėmis VMVT reguliariai organizuoja nuotolinius konsultacinius susitikimus su MLL imlių gyvūnų augintojų asociacijomis bei ūkių savininkais. Penktadienį, rugsėjo 26 d. buvo organizuotas skubus susitikimas su asociacijomis bei ūkių savininkais, o šiandien, rugsėjo 29 d., 17 val. taip pat planuojamas išplėstinis nuotolinis susitikimas, kuriame bus aptariama naujausia informacija dėl MLL įtarimų Lietuvoje ir aptartos būtinos prevencinės priemonės.
Biosauga – tavo ūkio skydas. Praktinės rekomendacijos galvijų, avių ir kitų MLL ligai imlių gyvūnų laikytojams:
-Stebėkite gyvūnų sveikatą. Pastebėję įtartinų požymių (karščiavimas, patinimai, gausesnis seilėtekis, išskyros iš nosies, šlubavimas) arba kitus sveikatos pokyčius (pvz., sumažėjęs primilžis), nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba VMVT, užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).
-Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
-Taikykite vektorių kontrolės priemones: naudokite mašalus atbaidančias priemones (repelentus), tinkamai tvarkykite vietas, kuriose gali veistis mašalai (stovintis vanduo, srutų ar mėšlo sankaupos), ribokite gyvulių laikymą atvirose vietose nakties metu,
-Tvartus vėdinkite mechaniniu būdu, o mašalams atbaidyti naudokite smulkius tinklus ant langų ir durų.
-Valykite ir dezinfekuokite transporto priemones.
-Venkite nebūtinų naujų gyvulių įsigijimų, gyvulius įsivežkite tik iš patikimų ūkių.
MLL yra virusinė liga, kurią platina kraujasiurbiai smulkieji mašalai. Liga neplinta tiesiogiai tarp gyvūnų ir nekelia pavojaus žmonėms. Imliausi šiai ligai atrajojantys gyvūnai: avys, galvijai, ožkos, elniai, kt.
Visa aktualiausia informacija apie MLL bei dažniausiai užduodami klausimai (DUK) nuolat pildomi specialioje VMVT skiltyje interneto svetainėje.
Šaltinis: vmvt.lt, 2025-09-29
Ministerija: apsaugai nuo plėšrūnų – 1,73 mln. eurų paramos
Ūkininkai nuo spalio galės pretenduoti į paramą apsaugai nuo vilkų ir kitų plėšrių gyvūnų įsirengti arba šunims aviganiams įsigyti, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerija tam dar šiemet ketina paskirstyti 1,73 mln. eurų. „Tokios investicijos suteikia ne tik realią apsaugą, bet ir ramybę ūkiui“, – pranešime teigė ministerija.
Ūkininkai pasinaudoti parama galės statant vielinius, juostinius arba mobilius tinklinius elektrinius aptvarus, elektros tiekimo įrenginius bei neelektrinius stacionarius aptvarus, taip pat įsigyjant daugiausia du jaunus aviganius su kilmės dokumentais.
Pasak ŽŪM, parama bus galima finansuoti iki 65 proc. išlaidų (be PVM). Vienas pareiškėjas galės gauti iki 10 tūkst. eurų, jei ketina įsirengti aptvarą su elektros apsauga bei iki 12 tūkst. eurų, jei ruošiasi įsirengti ir aptvarą, ir įsigyti šunį aviganį.
Tuo metu vienam Podhalės aviganiui įsigyti bus skiriama iki 1 tūkst. eurų, Vidurio Azijos aviganiui – iki 850 eurų (be PVM).
