Žemės ūkio naujienos: 2026-03-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvoje trūksta azoto trąšų: kai kur pernakt pabrango 70 eurų, kitur stabdoma prekyba
Grūdų augintojai sako, kad prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, azoto trąšų tona sandėliuose pernakt pabrango 70 eurų. Kai kurie pardavėjai stabdo prekybą – trąšų trūksta, jos brangsta ne tik dėl dujų kainų, bet ir dėl naujų mokesčių. Beveik neabejojama, kad azoto trąšų bent jau pirmam tręšimui trūks. Trąšos ir brangios, ir jų nėra, sako ūkininkė iš Kauno rajono. Pati rami – jų pirko dar pernai ir dabar turi visam sezonui.
„Visi tikėjosi, kad kažkiek tos kainos kažkiek pasmuks, daug kas galvojo, kad laikinai bus atšauktas arba šiek tiek vėliau nutęstas į tolimesnę eigą CBAM mokestis, išgyvenus tą sunkų laikotarpį, taršos mokestis CO2 emisijai. Bet deja, kol kas to neįvyko ir kainos su kiekviena diena vis didesnės“, – teigia ūkininkė Jonata Pauraitė-Raudonė.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas situaciją vadina neeiline. Grūdų supirkimo kainos rekordiškai žemos, tačiau nuo sausio dėl anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo, vadinamo CBAM, tona įvežtų trąšų jau brango pusantro šimto eurų. O dabar – dar ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
„Kai kurie gamintojai ir tiekėjai sustabdė trąšų pardavimus, o atnaujinę prekybą nustebino su dar didesnėmis kainomis – dar papildomais 70 eurų“, – pasakoja A. Vanagas.
Asociacijos duomenimis, apie 60 procentų grūdų augintojų trąšų turi pirmam tręšimui.
„Importuoti papildomai reikia apie 40–50 tūkstančių tonų trąšų, kad būtų patenkintas poreikis pilnai. Žinant, kad dėl CBAM mokesčio tas importas yra visiškai sustojęs, ir tas paklausos ir pasiūlos santykis yra išsikreipęs“, – sako Grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Laukuose kol kas ramybė, tačiau pirmas tręšimas jau po maždaug mėnesio. Vienas didžiausių pardavėjų prekybą azoto trąšomis sustabdė – jų sandėliai beveik tušti.
„Agrokoncerno“ vadovas sako, visi laukia – azoto trąšoms gaminti naudojamos dujos, palyginti su gruodžiu, pabrango du kartus. Beveik neabejoja – Lietuvoje trąšų, kiek reikia, nebus.
„Lietuvoje tokių atsargų niekas neturi ir atvežti iš užsienio yra sudėtinga. Vakar kalbėjome su tiekėjais, iš kurių įprastai vežame, čia europiniai yra tiekėjai, jie sako, kad šiandien kainų neturi, nes nežino pozicijos dujų“, – tikina „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys.
Ar brangstant trąšoms ir degalams, brangs ir maisto produktai, Kauno technologijos universiteto ekonomistas Evaldas Stankevičius sako, kad artimiausiu metu turbūt ne. Tik priklauso, kiek konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis.
„Jei pradės kilti elektros kaina, pradės kilti tos pačios dyzelino kainos, ką dabar matome. Ko gero, tie 10–20 procentų gali taip pat nesunkiai persiduoti ir į maisto prekių grandines“, – prognozuoja ekonomistas.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis sako, situacija sudėtinga – Lietuva sieks, kad CBAM mokestis importuojamoms trąšoms būtų atidėtas.
„Ūkininkas šiai dienai, kad nupirktų toną azotinių trąšų, turi parduoti apie tris tonas kviečių. Tai yra labai didelė išlaida, kuri tikrai kelia grėsmę ūkių gyvybingumui“, – teigia G. Tamašauskis.
Pasak viceministro, svarstoma ir dėl lengvatinių ILTE paskolų ūkininkams, mokesčių lengvatų ar atidėjimų.
Šaltinis: lrt.lt,
Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-03-05
Ūkininkus pasiekė beveik 22 mln. eurų susietosios paramos
Beveik 20 tūkst. Lietuvos ūkių jau iki kovo mėnesio pradžios pasiekė beveik 22 mln. eurų susietosios pajamų paramos, mokamos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pienines ožkas. Didžiausia paramos dalis skirta mėsinių galvijų augintojams – už 2025 m. apskaičiuota 18,83 mln. eurų. Mėsinių avių augintojams skirta 2,82 mln. eurų, o pieninių ožkų augintojams – 0,31 mln. eurų. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, per trejus metus vidutinė išmoka vienam ūkiui padidėjo apie 20 proc. – nuo maždaug 910 eurų iki daugiau kaip 1 090 eurų.
Vidutinė paramos suma vienam gavėjui už 2025 m. laikytus gyvūnus siekia apie 1 418 eurų – mėsinių galvijų augintojams, apie 542 eurus – mėsinių avių augintojams ir apie 189 eurus – pieninių ožkų augintojams.
67 mln. eurų gyvulininkystei: kaip pasiskirsto susietoji parama
Susietoji pajamų parama Lietuvoje mokama ne tik už mėsinius galvijus, mėsines avis, pienines ožkas, bet ir už pienines karves.
Būtent pieninių karvių augintojams apskaičiuota apie 45,45 mln. eurų, arba apie du trečdaliai visos susietosios paramos Lietuvoje. Ši parama pieninių karvių laikytojus pasiekė dar 2025 m. antroje pusėje.
Tuo tarpu didžioji dalis išmokų už 2025 m. laikytus mėsinius galvijus, avis ir ožkas per NMA išmokėtos 2026 m. pirmoje pusėje. Bendra susietoji pajamų parama už 2025 m. laikytus gyvulius siekia 67,4 mln. eurų.
Paramos duomenys atskleidžia gyvulininkystės žemėlapį
Skirtingos gyvulininkystės šakos Lietuvoje turi savo regionus – tai aiškiai matyti iš susietosios paramos žemėlapio.
Pieninė galvijininkystė labiausiai koncentruota Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskritys kartu pritraukia beveik pusę visos pieninių karvių susietosios paramos, todėl šie regionai išlieka svarbiausiais pieno sektoriaus centrais Lietuvoje.
Pieninių ožkų sektorius daugiausiai koncentruojasi Vilniaus apskrityje, kur sutelktas maždaug ketvirtadalis visos šios paramos.
Mėsinių galvijų augintojai labiausiai telkiasi Vakarų Lietuvoje – Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Šiems trims regionams tenka maždaug trečdalis visos šalies mėsinių galvijų susietosios paramos.
Tuo metu mėsinių avių sektoriuje išsiskiria Utenos apskritis, kuriai tenka apie penktadalis visos šios paramos.
-Susietoji parama nėra tik finansinė priemonė – tai signalas, kad valstybė gyvulininkystę laiko svarbia žemės ūkio sritimi. Stabiliai auganti parama leidžia ūkiams užtikrinčiau planuoti veiklą, investicijas ir plėtrą. Tai viena svarbiausių tiesioginės paramos priemonių, padedančių palaikyti gyvulininkystės sektoriaus stabilumą ir stiprinti ūkių konkurencingumą regionuose.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-05
Žemės pertvarka įsibėgėja: savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimų teritorijose
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sudarė 17 asmenų tarpinstitucinę darbo grupę, turėsiančią užtikrinti, kad žemės valdymo ir naudojimo pertvarka būtų užbaigta. Tikslas yra užtikrinti, kad kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė būtų sklandžiai perduota savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Ši darbo grupė sudaryta įgyvendinant praėjusių metų pabaigoje priimtas ir nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
Darbo grupei vadovauja aplinkos viceministrė Česlava Lisovska. Ją taip pat sudaro Aplinkos ministerijos atstovai, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas ir šios institucijos profsąjungos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
„Ši reforma leis savivaldybėms administruoti visą miestuose, miesteliuose ir kaimų vietovėse esančią valstybinę žemę nuosekliai ir užtikrinti, kad žemės valdymo procesai būtų vienodi visoje savivaldybės teritorijoje. Tikiu, kad nuo kitų metų visos savivaldybės efektyviai įgyvendins joms perduotas funkcijas ir užtikrins tinkamą procesų tęstinumą“, – sako aplinkos ministras K. Žuromskas.
Darbo grupė dirbs iki kitų metų kovo 1 d. ir padės organizuojant NŽT struktūros pertvarką. Pagal ją planuojama iš NŽT perduoti savivaldybėms apie 200 etatų. Šis skaičius gali būti keičiamas.
Savivaldybėms taip pat bus pavesta vykdyti naujas funkcijas, kurias iki įstatymų pakeitimų vykdė NŽT. Savivaldybės galės organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei valstybinės žemės nuomos aukcionus. Centralizuoti procesai vienoje institucijoje leis aiškiau planuoti aukcionų grafiką, užtikrins trumpesnį kelią nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo. Vienoda tvarka visoje savivaldybės teritorijoje sudarys galimybes greičiau įveiklinti žemę, kuri iki šiol nebuvo naudojama.
Įsigaliosiantys pokyčiai taip pat suteiks daugiau galimybių tvarkyti ir ilgą laiką nenaudotas teritorijas. Galimybė išnuomoti žemę šalia apleistų ar sunykusių statinių padės išjudinti civilinėje apyvartoje nefunkcionavusius objektus, bus atvertas kelias naujoms investicijoms ir kuriama darnesnė aplinka visoje savivaldybės teritorijoje.
Įgyvendinus žemės pertvarką, daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės bus perduoti kaimų gyvenamosioms vietovėms. Tikslūs perduodami žemės plotai ir sklypų skaičius paaiškės šių metų pabaigoje, kuomet bus suskaičiuota visa perduodama valstybinė žemė.
Pirmasis žemės perdavimo etapas buvo baigtas 2024 m. sausio 1 d., valstybinę žemę perdavus miestų ir miestelių savivaldybėms. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-03-05
Kuo skiriasi žemės sklypo kadastro numeris nuo unikalaus numerio?
Tvarkant žemės sklypo dokumentus ar planuojant sandorį dažnas susiduria su dviem panašiai skambančiomis sąvokomis: žemės sklypo kadastro numeriu ir unikaliu numeriu. Nors abu šie numeriai sudaryti iš dvylikos skaitmenų ir yra oficialūs identifikatoriai, jų paskirtis skiriasi. Praktikoje žmonės juos neretai painioja, o tai gali sukelti neaiškumų tiek sudarant sutartis, tiek tikrinant duomenis VĮ Registrų centre. Painiojimas dažniausiai kyla dėl to, kad abu numeriai turi po dvylika skaitmenų ir dažnai pateikiami tuose pačiuose dokumentuose.
Žinant šių numerių skirtumus yra lengviau orientuotis žemės sklypo dokumentuose, tiksliau nurodyti duomenis institucijoms ir išvengti nereikalingų nesusipratimų.
Kiekvienam nekilnojamojo turto kadastro objektui, įregistruotam Nekilnojamojo turto kadastre, suteikiamas identifikavimo kodas. Žemės sklypas turi du numerius, tai yra kadastro numerį ir unikalų numerį. Abu jie reikalingi, tačiau naudojami skirtingais tikslais. Tiek kadastro numerį, tiek unikalų numerį suteikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas VĮ Registrų centras.
Kadastro numeris suteikiamas formuojant žemės sklypą ir atliekant kadastrinius matavimus. Jis atspindi sklypo „adresą“ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šis numeris parodo, kuriai kadastro vietovei ir kuriam blokui sklypas priklauso bei koks jo numeris tame bloke. Šis numeris sudaromas iš trijų dalių ir rašomas formatu XXXX/YYYY:ZZZZ. Pirmieji keturi skaitmenys žymi kadastro vietovės kodą, kiti keturi žymi kadastro bloko kodą, o paskutiniai keturi skaičiai žymi konkretų žemės sklypo numerį tame bloke.
Tai reiškia, kad kadastro numeris yra tiesiogiai susijęs su sklypo geografine padėtimi ir jo ribomis. Jis plačiai naudojamas matininkų dokumentuose, teritorijų planavimo procesuose, žemėtvarkos bylose. Jei sklypas padalijamas, sujungiamas su kitu ar kitaip pertvarkomas, naujai suformuotiems sklypams suteikiami nauji kadastro numeriai, o ankstesnieji tampa archyviniais. Taigi šis numeris gali keistis, kai keičiasi pats sklypo „fizinis“ pavidalas.
Unikalus numeris turi kitą paskirtį. Jis suteikiamas įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir yra skirtas teisiniam identifikavimui. Šis numeris rašomas formatu XXXX-XXXX-XXXX ir išlieka toks pats visą objekto egzistavimo laiką. Kitaip tariant, kol egzistuoja konkretus žemės sklypas kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, jo unikalus numeris nesikeičia.
Unikalus numeris dažniausiai naudojamas teisiniuose dokumentuose: pirkimo–pardavimo sutartyse, paveldėjimo bylose, teismų sprendimuose, skaičiuojant mokestinę vertę, registrų išrašuose. Jis leidžia aiškiai identifikuoti konkretų žemės sklypą nepriklausomai nuo to, kur jis yra ar kokie jo techniniai duomenys. Jei sklypas padalijamas ar sujungiamas ir nustoja egzistuoti kaip atskiras objektas, tuomet naujai suformuotiems sklypams suteikiami nauji unikalūs numeriai, o ankstesnis tampa archyviniu.
Taigi sklypo kadastro numeris daugiau pasako apie sklypo vietą ir jo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o sklypo unikalus numeris pažymi jo teisinę tapatybę registre. Tai yra, vienas numeris yra labiau susijęs su matavimais ir teritorijų planavimu, kitas numeris yra susijęs su nuosavybe ir sandoriais.
Atskirti kadastro numerį nuo unikalaus numerio taip pat lengva ir pagal šių numerių užrašymo formatą. Kadastro numeris turi pasvirąjį brūkšnį ir dvitaškį, o unikalus numeris turi tik brūkšnelius.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-03-04
Dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovės veiklos – tarnybinio nusižengimo tyrimas
Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorės Audronės Mikalauskienės veiksmų yra pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, BNS ketvirtadienį informavo Žemės ūkio ministerija. „Jis susijęs su tarnybos vadovės veikla, tačiau, siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą, detalesnė informacija šiuo metu nėra teikiama“, – BNS nurodė ministerija.
Pati A. Mikalauskienė teigė, kad ministerija apie jos atžvilgiu pradedamą tyrimą informavo vasario pradžioje. Jos teigimu, tyrimas atliekamas pagal darbuotojo skundą, kuris buvo atleistas 2024 metais vykdytos tarnybos reformos metu.
„Prieš dvejus metus vykdyta VMVT struktūrinė reforma palietė apie 600 VMVT darbuotojų, bendro sprendimo neradome tik su vienu darbuotoju“, – komentare BNS teigė A. Mikalauskienė.
Anot jos, tarnybos reorganizacija vyko ministerijos iniciatyva, siekiant optimizuoti įstaigos veiklą.
„Vykdant struktūrinius pokyčius daliai vadovų ir darbuotojų buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos. Darbuotojui, apie kurį kalbame, du kartus buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos, su kuriomis jis nesutiko, todėl buvo priimtas įsakymas dėl šio darbuotojo atleidimo. Darbuotojas kreipėsi į teismą, teismas nustatė procesinius pažeidimus, todėl darbuotojas buvo grąžintas į pareigas ir dar 2026 metais dirbo VMVT. Jau pasibaigus teismų procesams ir teismui tarus galutinį žodį, iš naujo pradėtas tyrimas dėl to paties atvejo“, – komentare teigė tarnybos vadovė.
Anksčiau šią savaitę žemės ūkio ministras Andrius Palionis BNS sakė, kad VMVT vadovė nėra gavusi papeikimų.
„Papeikimo iš manęs nėra gavusi. Aš iš principo negaliu vertinti, kadangi Maisto veterinarijos tarnyba yra prie Vyriausybės, o ne prie Žemės ūkio ministerijos. Tai darbą įvertina premjerė. Bet papeikimų nėra gavusi. Ne, turim tarnybinių patikrinimų, bet papeikimų nėra gavusi“, – sakė ministras.
BNS rašė, kad Vyriausybė sausio pabaigoje pritarė valdančiosios „Nemuno aušros“ deleguoto ministro vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos iniciatyvai atlikti Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos patikrinimą.
Premjerė Inga Ruginienė tuomet teigė, kad auditas rodo atsakingą Vyriausybės požiūrį į valstybės institucijas.
ŽŪM atrinks nepriklausomus ekspertus, kurie iki birželio 1-osios įvertins tarnybos darbą – vidaus kontrolės sistemą, informacinių išteklių valdymą, finansinius išteklius ir valdomą turtą, viešųjų pirkimų procesų organizavimą ir vykdymą.
Ministerijos atstovai tuomet portalui „Delfi“ aiškino, kad auditai atliekami nuolat ir tai nesusiję su ketinimais atleisti tarnybos vadovę A. Mikalauskienę.
Pasak „Delfio“, A. Mikalauskienė 2024 metų vasarą sulaukė tuometinio Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio pasiūlymo trauktis iš posto – jis esą aiškino, jog dėl A. Mikalauskienės darbo sulaukta personalo ir klientų skundų, jos atžvilgiu vyksta tyrimas.
Dviejuose skunduose, pasak portalo, VMVT vadovė kaltinama psichologiniu spaudimu, mobingu, didelių priedų mokėjimu artimam darbuotojų ratui, prastai vykdomomis reformomis.
Anot „Delfi“, buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, jog „aušriečių“ lyderis anksčiau spaudė pakeisti dalį ŽŪM pavaldžių institucijų vadovų, įskaitant ir A. Mikalauskienę.
