Sveika, gerai šeriama ir prižiūrima karvė per metus turi atsivesti veršelį ir po veršiavimosi vėl turi būti apvaisinama praslinkus 60 – 100 dienų. Gerai valdomose pieno fermose taip atsitinka vidutiniškai su 90 proc. karvių. Tačiau ir gerai tvarkomose bandose dalis karvių dėl įvairių priežasčių sunkiau apvaisinamos. Jeigu bandose sunkiai apvaisinama daugiau nei 15 proc. karvių, reikia ieškoti reprodukcijos problemų ir jas šalinti.
Dirbant ūkiuose pastebėjau sekančias karvių neapvaisinimo priežastis :
• Karvių šėrimas
• Karvių sveikata
• Rujos nustatymas
• Sėklinimas
Karvių šėrimas
Nevaisingos (bergždžios) dažniausiai lieka tos karvės, kurių pašaruose trūksta maisto medžiagų, nesubalansuoti racionai. Tada sutrinka medžiagų apykaita, kraujyje trūksta mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, kobalto, cinko, jodo) arba netinkamas jų santykis, sumažėjęs cukraus kiekis, mažėja rezervinis šarmingumas, padaugėja ketoninių medžiagų ir t.t.
Apie karvių apvaisinimą turim galvoti dar jai esant užtrūkusiai, nes produktyvumas ir reprodukcinės savybės yra glaudžiai susiję su jų įmitimu prieš ir po veršiavimosi. Turim rūpintis, kad užtrūkusios karvės nenutuktų. Kūno būklė veršiavimosi metu turi būti 3,5 balo pagal 5 balų skalę. Per daug įmitusių karvių kepenys būna suriebėjusios, o po apsiveršiavimo apetitas labai sumažėja.
Tuoj po apsiveršiavimo karvei duokite geriausios kokybės žolinių pašarų ir skatinkite gyvulius kuo daugiau suėsti.
Karvės sveikata
Apvaisinti galima tik tada, kai lytiniai organai ir visas organizmas yra pilnai atsistatę ir pasiruošę priimti ir išauginti naują vaisių. Pirmos rujos pasireiškimo laikui ir pilnavertiškumui įtakos turi gimdymo eiga ir pagalbos suteikimas gimdymo metu. Sunkus veršiavimasis ir lytinių takų sužalojimai sulėtina lytinių organų atsistatymą, pablogina apvaisinimą. Parenkant bulius karvių sėklinimui visada reikia atsižvelgti į veršiavimosi lengvumą.
Nesilaikant sanitarinių reikalavimų, teikiant gimdymo pagalbą, į gimdymo takus patenka mikroorganizmų, kurie sukelia įvairaus laipsnio uždegiminius procesus. Dėl to sulėtėja lytinių organų atsistatymas, sutrinka lytinis ciklas, apvaisintos kiaušialąstės blogai implantuojasi uždegimo pažeistoje gimdos gleivinėje ir įvyksta embrioninis mirtingumas.
Karvės neapvaisinamos ir dėl kiaušidėse susidariusių cistų. Jos būna folikulinės ir liuteininės. Karvės, kurių kiaušidėse susidarė viena ar kelios folikulinės cistos, dažnai ir nereguliariai rujoja, bet sėklinant neapvaisinamos. Kai kiaušidėse susidaro liuteininės (geltono kūno) cistos, karvės nerujoja.
Kartais karvės neapvaisinamos dėl hormoninės sistemos sutrikimų. Tada tikslinga naudoti hormoninius preparatus, po kurių dažniausiai karvės lieka veršingomis.
Rujos nustatymas
Karves sunku apvaisinti, kai nepastebimos rujos, ir per vėlai arba per anksti sėklinamos rujos metu. Dažniausiai rujos nustatomos stebėjimo būdu. Stebint kartą per dieną, nustatoma 50 -60 proc., du kartus 65 – 70 proc. , tris kartus 75 – 80 proc. rujojančių gyvulių. Apie 34 proc. būna nepastebimų, vadinamųjų ,,tyliųjų” rujų. Norint nustatyti ryškesnius tokios rujos požymius, reikia pamasažuoti lytinius organus per tiesiąją žarną.
Karvių lytinis ciklas skirstomas į priešrujį, rują, porujį ir tarprujinę stadiją.
Priešrujis trunka 2-4 dienas. Karvės būna neramios, bando šokti ant kitų karvių. Sėklinti per anksti.
Ruja trunka vidutiniškai 18 valandų. Karvė stovi, kai ant jų užšoka kitos karvės, pačios taip pat šokinėja ant kitų karvių. Geriausias laikas sėklinti praėjus nuo rujos pradžios 12-18 valandų. Galima sėklinti periodo pradžioje ir pabaigoje.
Porujis trunka 1-3 dienas. Jo metu karvės neprisileidžia kitų karvių. Sėklinti jau per vėlu.
Esant blogam apvaisinimo procentui galima panaudoti ,,ryto- vakaro” taisyklę: jei ruja pastebėta ryte – sėklinti reikia vakare, jei ruja pastebėta vakare – sėklinti reikia kitos dienos ryte. Neapvaisinta karvė pakartotinai rujoja po 18- 21 dienos. Kai kurie ūkiai jau naudoja automatines rujų stebėjimo sistemas Heatime. Jų įdiegimas palengvina rujų stebėjimą ir pagerina karvių apvaisinimo procentą.
Sėklinimas
Galvijų sėklinimas yra pakankamai sudėtingas, aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Sėklintojas turi išmanyti spermos paruošimą ir panaudojimą, sugebėti įvertinti sėklinamo gyvulio fiziologinį stovį bei nustatyti rujas. Karvės gali būti neapvaisinamos dėl sėklinimo technologijos pažeidimo atšildant spermą, pažeidžiant atšildymo rėžimą bei trukmę, atšildytos spermos neapsaugant nuo pakartotinio temperatūros kritimo. Gyvuliai taip pat gali būti neapvaisinami dėl prastos spermos kokybės arba žemos spermos apvaisinamosios galios.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
