Home » Karvių eksterjero vertinimas, II dalis
Veisimas

Karvių eksterjero vertinimas, II dalis

Pradžia: Karvių eksterjero vertinimas

Šį kartą aptarsime bendrą kūno sudėjimą apibūdinančius požymius. Tai yra karvės aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas. Už šiuos požymius yra skiriama 30 % bendro vertinimo. Bendrą kūno sudėjimą apibūdinantys požymiai yra susiję su karvės produktyvumu, ilgaamžiškumu, reprodukcinėmis savybėmis.

 1. Aukštis

Atskaitos taškas: matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško.

1 Žemas                           (1,30 cm)

5 Vidutinis                        (1,42 cm)

9 Aukštas                         (1,54 cm)

Vertinimo skalė: 1,30–1,54 cm; už tašką 3 cm.

 2. Krūtinės plotis

Atskaitos taškas: vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

Vertinimo skalė: 13–29 cm; už tašką 2 cm.

1                                                   5                                                      9

3. Kūno gylis

Atskaitos taškas: atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios, ties paskutiniu šonkauliu – giliausias taškas. Jis priklauso nuo gyvulio ūgio.

1–3                                Negilus

4–6                                Vidutinis

7–9                                Gilus

Vertinimo skalė: gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas.

1                                                   5                                                      9

4. Pieninis tipas

Atskaitos taškas: šonkaulių kampas ir jų išskėtimas (išlinkimas). Nepatikimas požymis.

1–3                                Silpnai išskėsti (išlinkę)

4–6                                Vidutiniškai išskėsti (išlinkę)

7–9                                Labai išskėsti (išlinkę)

Vertinant šonkaulių išlinkimą, kartu galima įvertinti ir tarpšonkaulinių tarpų dydžius. Kai šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, kai šonkauliai išlinkę – tarpai didesni.

1                                                   5                                                      9

 5. Kūno įmitimo vertinimas

Vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis.

Atskaitos taškas:

1–3                                Liesas

4–6                                Vidutinis

7–9                                Nutukęs

Vertinant nuo 1 iki 6  dažniausiai vertinamos strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus vertinant aukštesniu balu (7 – 9).

1                                                 5                                                  9

 6. Užpakalio plotis

Atskaitos taškas: atstumas tarp dviejų sėdynkaulio kaulų.

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

Vertinimo skalė: 10–26 cm; už tašką 2 cm.

1                                                   5                                                  9

 7. Užpakalio kampas

Atskaitos taškas: vertinamas kampas nuo klubagumbio iki sėdynkaulio.

1 Aukštas sėdynkaulis       (+4 cm)

2                                           (+2 cm)

3 Lygu                                 (+0 cm)

4 Mažas kampas                (-2 cm)

5 Vidurkis                           (-4 cm)

6                                           (-6 cm)

7                                           (-8 cm)

8                                           (-10 cm)

9 Stipriai nuleistas             (-12 cm)

1                                                   5                                                  9

Pieno tipas – vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant ir atrenkant pienines karves. Norint nustatyti ar gerai išreikštas šis požymis, karvė apžiūrima iš užpakalio ir iš šono. Pieno tipo karvių užpakalinė dalis išvystyta geriau negu priekinė ir atrodo lyg būtų trikampio, kurio viršūnė baigiasi aukščiausioje keteros vietoje, formos, o jo pagrindą sudaro atstumas tarp klubo gumburų. Jei karvės nugaros trikampis labai ištęstas, smailus, o krūtinė siaura, kūnas negilus, ji nors ir daug duotų pieno, nebus stiprios sveikatos, o jos produktyvusis amžius bus trumpas.

Apie pieno tipą taip pat sprendžiama iš odos elastingumo. Pieno tipo karvių oda yra plona, elastinga, plaukų danga tanki, minkšta, blizganti. Pieningų karvių ketera gerai išvystyta, tiesi, ilga ir pakankamai plati, o kaklas ilgas, plonas, su daugybe smulkių odos raukšlelių. Karvių, kurių pieno tipas gerai išreikštas, šonkauliai plokšti, platūs, įstrižai prisitvirtinę prie stuburo, tarpas tarp paskutinių šonkaulių didelis. Tokių karvių poodinis jungiamasis ir riebalinis audiniai silpnai išvystyti, nes jos nelinkusios penėtis – suvirškinto pašaro maistinės medžiagos skiriamos pienui gaminti.

Be minėtų požymių, bendrą kūno sudėjimą apibūdina dar du požymiai: užpakalio plotis ir kampas. Nors pieno tipo karvės yra lengvo kūno sudėjimo, jos užpakalis turi būti platus, o kampas nei per daug iškeltas, nei per daug nuleistas. Karvė, kurios užpakalis siauras, per daug iškeltas, stogo formos – veršiuosis sunkiai. Jei užpakalis per daug nuleistas – dažnesni ginekologiniai susirgimai.

Nepageidaujami pieno tipo karvių bendro kūno sudėjimo paveldimi trūkumai: kuprota ir įlinkusi nugara, juosmuo, dviguba ketera, buliška galva, aukštai ,,prisegta,, uodega, stogo formos užpakalis, krūtinė įsmaugta už menčių ar į priekį atsikišęs mentės sąnarys.

Ankstesnis straipsnis:  Karvių eksterjero vertinimas

Kitame straipsnelyje aprašyti karvių galūnių požymiai.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.