Sujudo smulkieji ūkininkai: nauji reikalavimai verčia atsisakyti karvių. Visos šalies ūkininkų situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Nauji pakeitimai ūkininkus įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. O tai reikalautų nemažai investicijų. Rajono ūkininkai žadamus pokyčius vertina kaip smulkiųjų ūkių žlugdymą, tad jau renka parašus Žemės ūkio ministerijai. Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas pasirodė likus vos kelioms dienoms iki praėjusios kadencijos Vyriausybės darbo pabaigos. Su pieno gamintojais jis nebuvo neaptartas, tad smulkiesiems ūkininkams jis atrodo kaip akibrokštas. Nauji pakeitimai ūkininkus jau artimiausiais metais įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. Plačiau
Vyriausybė spręs dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų bei pirkėjų reguliavimo. Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs dėl griežtesnio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais reguliavimo, siekiant išlaikyti derybinės galios pusiausvyrą tarp maisto tiekėjų ir pirkėjų. Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą. Praėjusį trečiadienį klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės ir atidėtas savaitei. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių prekybos sutarties sąlygų su stambesniais pirkėjais. Plačiau
Diskusijoje išskirti veiksniai, reikalingi spartesnei skaitmenizacijai žemės ūkyje. Pirmojoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ surengtoje diskusijoje prelegentai sutarė, kad skaitmenizacija agromaisto sektoriuje yra būtinas veiksnys norint atlikti kokybinį šuolį ir pradėti dirbti efektyviau, ekologiškiau bei įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus ambicingus Žaliojo kurso tikslus nemažinant gamybos. Pranešimą renginyje pristatęs ir diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas apgailestavo, kad naująją BŽŪP, kuri įsigalios 2023 m., pasitinkame pandemijos sąlygomis. Europos Parlamento narys neabejojo, jog į dvejopą transformaciją bei kitas žemės ūkį paliečiančias strategijas būtina žvelgti kaip į naują galimybę ir ją išnaudoti atsisakant kai kurių pasenusių ūkininkavimo sampratų bei į savo veiklą įsileisti pažangias naująsias technologijas, paremtas mokslu, rašoma pranešime. Plačiau
Bedarbių daug, bet dirbti ūkiuose niekas nesiveržia. Užimtumo tarnyba paskelbė apie rekordinį registruotą darbo ieškančių žmonių skaičių. Ar tai gali reikšti, kad artėjant pavasariui ūkiams, nuolat susiduriantiems su sezoninių ir nuolatinių darbuotojų trūkumu, jų rasti turėtų būti lengviau? Užimtumo tarnybos duomenimis, oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc., – darbo ieškojo 282 tūkst. žmonių. Kiek tarp jų yra tokių, kurie ieško darbo žemės ūkyje, arba keistų savo kvalifikaciją ir netekę ankstesnės veiklos sutiktų ateiti sezoniniams darbams į ūkius? Ūkiai, ypač tie, kuriems reikia daug sezoninės darbo jėgos, – sodininkystės, daržininkystės, kasmet skundžiasi, kad apsirūpinti darbuotojais nelengva. Galbūt dabartinis rekordinis bedarbių skaičius bus parankus ūkiams, ir jie galės lengviau surasti reikiamą darbuotojų skaičių. Plačiau
Kaip mėšlą tvarko airių ūkiai. Žaliąja sala vadinama Airija 2013 m. turėjo 1,2 mln., dabar – beveik 2 mln. melžiamų karvių. Tai reiškia ne tik geresnį ūkininkų gyvenimą, bet ir aplinkosauginius iššūkius. Airijos gyvulininkystės sektoriaus augimas kelia klausimų, kaip tvarkytis didėjančiuose ūkiuose, kai reikia daugiau pašarų, didesnių patalpų, kai atsiranda daugiau mėšlo, ir tuo pačiu būtina mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako išskyrimą į aplinką. Apie tai savo pranešime kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol, dalyvavusi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Plačiau
Rusija kilstelėjo grūdų eksporto muitus. Rusijoje vasario 15-ąją įsigaliojo vyriausybės nutarimas dėl grūdų eksporto muitų didinimo. Muitai galioja eksportui už Eurazijos Ekonominės Sąjungos ribų. Nutarimas skelbia, jog eksportui pagal galiojančias kvotas kviečiams ir kvietrugiams nuo kovo 1-osios iki birželio 30 dienos galios 50 eurų už toną, o miežiams ir kukurūzams nuo kovo 15 dienos iki birželio 30-osios – 25 eurų už toną dydžio muitas. Rugių eksportas pagal galiojančias kvotas neapmuitinamas. Nuo vasario 15 dienos įgaliojusi eksporto kvota laikotarpiui iki šių kalendorinių metų vidurio – 17,5 mln. tonų. Kvotą viršijančiam eksportui taikomas 50 proc. vertės, bet ne mažiau kaip 100 eurų už toną muito tarifas. Plačiau
Ekologinis sertifikatas – reklamos triukas ar sunkus darbas ne tik ūkyje? Ekologinis ūkininkavimas įgija pagreitį. „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Žmonės vis labiau rūpinasi maisto kokybe ir aplinkosauga, todėl dažniau atsigręžia į ekologiškus produktus. Vis tik tokia produkcija dar gausiai apipinta mitų. Vienas jų – kad ekologinį sertifikatą galima „nusipirkti“ arba tai tik rinkodaros triukas. Na, o jei ir ne – tai kontroliuojamas tik pirminis auginimo etapas – visa kita ne. Viešoji įstaiga „Ekoagros“ yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri sertifikuoja ekologišką produkciją bei nuolat prižiūri visus kitus etapus laikantis griežtų reikalavimų, kurie taikomi ir kitose ES šalyse. Plačiau
Dar vienas bandymas išjudinti kooperacijos vežimą. Per tris dešimtmečius po Nepriklausomybės atkūrimo buvo ne vienas bandymas plėsti kooperaciją, tačiau nesėkmingai. Žemdirbiai vis raginami kooperuotis, tačiau šis procesas buksuoja. Išjudinti kooperaciją mėgins ir naujoji valdžia. Nutarta atnaujinti Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) anksčiau veikusią darbo grupę kooperacijai skatinti. Ūkininkai tikisi, jog tai nebus tik formalūs raginimai kooperuotis, kaip dažnai būdavo iki šiol, o pagaliau bus pakoreguoti teisės aktai, kad kooperacija taptų patraukli ir naudinga. Lietuvoje tik 12 proc. ūkininkų dalyvauja kooperatyvų veikloje, o kitose šalyse šie skaičiai žymiai didesni: Prancūzijoje – 94 proc., Austrijoje – 91 proc., Airijoje – 75 proc. Nė viena iš posovietinėje erdvėje buvusių valstybių, tarp jų ir Lietuva, kol kas nėra pasiekusi didelės kooperacijos. Kitokia situacija Vakarų šalyse, kurios nepatyrė komunistinio režimo, totalinio nuosavybės nacionalizavimo. Plačiau
Ūkininkai švenčia trumpalaikę pergalę prieš valdininkus. Žemės ūkio ministerija atšaukė praėjusių metų pabaigoje patvirtintą naują prievolę – įpareigojimąapie pesticidų panaudojimą per dvi paras pranešti tik per elektroninės bankininkystės sistemą, nepaliekant kitų alternatyvų. Ministerijos valdininkai aiškino, kad neišvengiama totalinė skaitmenizacija. Tačiau po ūkininkų sukeltos pasipiktinimo audros teko atsitrauktibei palikti ir popierinius žurnalus. Tiesa, jiekol kas paliktineilgam – tik šiems metams. „Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie kadencijos pabaigoje žemės ūkio ministro Andriaus Palionio paliktas skandalingas „dovanas“ ūkininkams. Viena jų – įpareigojimas apie pesticidų panaudojimą per dvi paras atsiskaityti tik per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungus prieParaiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS). Plačiau
