Žemės ūkio naujienos: 2021-05-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dažniausiai nustatomi pažeidimai, dėl kurių gali būti mažinamos išmokos, susidaryti skolos
Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama padėti ūkininkams išvengti sankcijų, dėl kurių mažinamos išmokos ar kartais tenka sugrąžinti gautą paramą, atkreipia dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus. Atlikus 2020 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų sankcijų analizę, išskiriamos 3 pagrindinės pažeidimų kategorijos. Kaip rodo šių metų duomenys, tie patys pažeidimai dažniausiai lėmė ir pareiškėjų skolų susidarymą.
Kada nustatomas neteisingas deklaravimas
Neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai deklaruojant netiksliai įbraižomos laukų ribos, neišskiriami netinkami paramai plotai. Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.
Jei atnaujintoje aerofotografinėje nuotraukoje matoma, kad deklaruotiems plotams, už kuriuos buvo prašoma paramos, buvo priskirti pastatai, iškasti tvenkiniai, krūmai ar mišku apaugę laukai bei kiti paramai netinkami objektai, gali būti nustatytas pažeidimas. NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus eaerofotografinę žemės dangos nuotrauką, už šiuos deklaruotus plotus gali prireikti grąžinti gautą paramą. Su kontrolinių žemės ūkio sklypų neteisingo įbraižymo pavyzdžiais, kuriuose palyginamos skirtingais metais darytos aerofotografinės nuotraukos, galima susipažinti atmintinėje, kurią rasite čia.
Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Pateikti valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančius rašytinius dokumentus NMA reikia šiais atvejais:
kai ūkininkas deklaruoja pirmą kartą;
kai ūkininkas praeitais metais neteikė paraiškos, o šiais metais paraišką teikia savarankiškai;
kai tą patį plotą deklaruoja keli ūkininkai;
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą;
kai gaunamas sklypo savininko skundas;
kai įtariama, kad ūkininkas deklaruoja plotus neturėdamas valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (pvz., pavėluotai deklaruoti plotai);
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas sudaryti sąlygas kitam ūkininkui, sumažinusiam deklaruotą plotą ir nepateikusiam nurodytų dokumentų, išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo ar paramos sumažinimo pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.
Pažymėtina, kad dokumentai turi būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos. Patariama nuomos ir panaudos sutartis įregistruoti registruose. Jei ūkininkai deklaruojamų laukų valdymo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre ar Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, jiems valdymo teisę patvirtinančių dokumentų NMA teikti nereikia.
Preliminariais duomenimis, dėl neteisingo deklaravimo 2020 m. pareiškėjai iš viso prarado 1,91 mln. Eur išmokų.
Svarbu laikytis žalinimo reikalavimų
Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą. Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos. 2021 m. skolos dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų sudaro 15 proc. visų pareiškėjų susidariusių skolų.
Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelėje „Duomenys apie pareiškėjo EASV“ nurodomas pareiškėjo deklaruotas EASV plotas ir reikalaujamas EASV plotas) – tai padės išvengti atvejų, kai paraiškoje deklaruojami pūdymo, azotą kaupiančių augalų pasėlių plotai, tačiau užmirštama pažymėti, kad šie laukai skiriami EASV įskaitai. Primintina, kad EASV įskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje. Pasėlių įvairinimo ir EASV reikalavimų laikytis padės NMA parengta 2021 m. žalinimo reikalavimų skaičiuoklė, kurią galite rasti čia.
Paminėtina, kad, deklaruojant EASV įskaitai žieminį posėlį, kitais metais nustačius deklaruoto žieminio posėlio vietoje auginamus tos pačios rūšies žieminius augalus, šis posėlio plotas jau nebelaikomas EASV elementu – tai reiškia, kad jis neatitiks žalinimo reikalavimų.
Dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,86 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 15 proc. visų skolų.
Dažniausi kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai
Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos.
2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Nepriklausomai nuo datos, mėšlas negali būti skleidžiamas ir ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.
Kitas dažnai pasitaikantis kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimas – iki lapkričio 15 d. neapsėtas arba neapsodintas juodasis pūdymas. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.
Kiti kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai: nesuženklinti nustatyta tvarka ir terminais galvijai, avys, ožkos ir kiaulės (kiaulės ženklinamos tik perkeliant); per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis viršijo 170 kg/ha; pareiškėjai, laikantys gyvulius įsirengę netinkamos talpos / netinkamai įrengtus tvartus, mėšlides, srutų kauptuvus ar tirštojo mėšlo rietuves prie tvarto.
Dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,59 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 10 proc. visų skolų.
Vykdyti tęstinius įsipareigojimus
ES reglamente numatyti atvejai, kokiais kriterijais remiantis prašoma grąžinti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Įsipareigojimus prisiėmę ūkininkai juos turi vykdyti nenutrūkstamai. Jeigu, pavyzdžiui, pareiškėjas, prisiėmęs 5 metų įsipareigojimus pagal tam tikrą priemonės veiklą, ketvirtais įsipareigojimų metais netęsia jų vykdymo, paramą jis turi sugrąžinti už visus ankstesnius metus (kaip nustatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse). Primintina, kad šiemet pirmą kartą teikiantys paraišką pagal KPP priemones prisiima 3 metų įsipareigojimus, o siekiantys paramos už ekologinį ūkininkavimą prisiima 2 metų įsipareigojimus.
Pateikti laikomų gyvulių teisingus duomenis
Parama gali būti mokama tik už paraiškos teikimo metais paramos reikalavimus atitinkančius gyvulius. Pažeidimai gali būti nustatomi, kai pareiškėjas gyvulį išregistravo atgaline data (nustatomas faktas, kad paraiškos teikimo metais gyvulio, už kurį buvo prašoma paramos, jau nebuvo valdoje).
NMA siekia padėti ūkininkams
Atsižvelgiant į susidariusią pareiškėjams nepalankią situaciją, NMA visuomet stengiasi padėti pareiškėjui: išnagrinėjama konkreti situacija (dėl galimų force majeure aplinkybių), pareiškėjams suteikiama galimybė skolą grąžinti dalimis per tam tikrą laiką ar padengti būsimosiomis išmokomis.
Susidariusią skolą pareiškėjai gali grąžinti dalimis, iš anksto su NMA suderinę skolų grąžinimo planą. Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 57 pareiškėjai. Svarbu paminėti, kad ES reglamentas suteikia valstybei narei teisę nesiekti susigrąžinti iš paramos gavėjo sumos, neviršijančios 100 Eur (neįskaitant palūkanų). Taigi ūkininkai skolos iki 100 Eur (neįskaitant palūkanų) grąžinti neturi. Palūkanos skaičiuojamos po 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl skolos susigrąžinimo gavėjui išsiuntimo dienos.
Vadovaujantis teisės aktais, parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.
Šaltinis: nma.lt, 2021-05-28
Šlubam Pieno įstatymui ieško atramų
Pieno sektorius gyvena neapibrėžtomis teisinėmis sąlygomis, nes po pernykščio Konstitucinio Teismo sprendimo šlubas liko vadinamasis Pieno įstatymas. Problemų iškilo ir po teismo sprendimo, kuriuo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pralaimėjo bendrovei „Pieno žvaigždės“ dėl galimybės viešinti vidutines pieno supirkimo kainas. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo karštai diskutuota, kaip teisinėmis priemonėmis sustiprinti žemyn besiritantį pieno sektorių, kurio problemos daug kam aiškios, tačiau sprendimai vis nuklysta nuo esmės.
Priminsime, kad Pieno įstatymas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui (KT), kuris 2020 m. pripažino, jog šis įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, todėl nuo praėjusių metų liepos liko galioti tik tam tikri straipsniai. Kitaip tariant, įstatymas liko šlubas. Pieno perdirbėjai įsipareigojo, kad laikysis formaliai nebegaliojančių šio įstatymo nuostatų.
Nors minėtas įstatymas galioja tik iš dalies, KVRPA išliko pareiga užtikrinti jame nustatytų nesąžiningų veiksmų priežiūrą. Tačiau po KT sprendimo ši viešoji įstaiga neteko įrankių pritaikyti sankcijas už nustatytus pažeidimus. „Vykdant priežiūrą esminis pokytis tai, kad nustačius Pieno įstatymo pažeidimą šiuo metu negalima pritaikyti ekonominių sankcijų, nes nebegalioja nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus“, – teigė Š.Celiešius.
Jis informavo, kad pernai buvo atliktos 64 patikros, iš kurių viena buvo neplaninė pagal gautą skundą. Nustatytas vienas pažeidimas, kai toje pačioje pieno pardavėjų grupėje tokiu pačiu būdu pristatant pieną buvo taikoma skirtinga žalio pieno supirkimo kaina. Pažeidimą nustatė, tačiau tikrintojai neturėjo galios pritaikyti sankcijų už nesąžiningus veiksmus.
Š.Celiešius pabrėžė, kad yra inicijuota galimybė pateikti skundą, taip pat ir anoniminį, dėl galimai nesąžiningų veiksmų. Anot jo, pernai buvo gauti 3 skundai, iš kurių du nepasitvirtino. O vienas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad ūkio subjektas nesilaikė Pieno įstatymo nuostatų ir pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, neišmokėdamas priedo prie sutartyje numatytos bazinių pieno sudėties rodiklių pirkimo kainos. „Agentūra negalėjo pritaikyti sankcijų, tačiau situaciją pavyko išspręsti pieno gamintojo naudai, ir jam buvo kompensuotas patirtas nuostolis“, – aiškino KVRPA vadovas.
Orientuojasi į prevenciją
Š.Celiešius atkreipė dėmesį, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui KVRPA daugiau orientuojasi į kryžminius patikrinimus, kurių tikslas – sutikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų pateikiamų duomenų, dokumentų teisingumą. Nuo 2020-ųjų rugpjūčio tokių patikrinimų atlikta 430. Anot jo, tai duoda tam tikros naudos – bent prevenciškai užkerta kelią galimiems nesąžiningiems veiksmams perkant ir parduodant žalią pieną.
KVRPA direktorius taip pat padarė išvadą, kad nors minimas įstatymas veikia tik iš dalies, vykdoma priežiūra užkirto galimybę pieno pardavėjams ir pirkėjams vienašališkai nutraukti ar pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai prieš 30 dienų. Taip pat nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainą daugiau kaip 3 proc. punktais.
Tiesa, jis dar pabrėžė, kad tęsiant ūkio subjektų patikras toliau pastebimas skirtingas priedų ir nuoskaitų taikymas prie sutartyje numatytų bazinių pieno sudėties rodiklių kainų. Pieno gamintojai tokią sistemą jau seniai vadina spekuliacine, kuri esą leidžia manipuliuoti kainomis, ir prašo šiuo atžvilgiu padaryti tvarką.
Ar pagrįstai krito kainos?
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius prašė paaiškinti, kodėl tikrintojai nenustatė pažeidimų, kai pernai balandį, palyginti su kovu, vidutinė pieno supirkimo kaina nukrito 9 proc. Juk reglamentuota, kad kai žalio pieno supirkimo kaina sumažinama daugiau kaip 3 proc., tai reikia pagrįsti.
„Sureguliuoti pieno kainas nėra mūsų funkcija. Aišku, nesąžininga veikla yra susijusi ir su kainomis. Sunku įvardinti, kodėl tas kainų kritimas turėjo atsispindėti mūsų veikloje. Sunku tai pakomentuoti“, – kalbėjo Š.Celiešius.
Pieno sektorius labai apleistas
Situaciją šlubu įstatymu paremtame pieno sektoriuje KRK narys Kęstutis Mažeika pavadino daugiau nei keista. „Nežinau, ar tai, ką pamatėme ir išgirdome, suteiks naudos ŽŪM ir mums, parlamentarams. Pieno žaliavos kainos nukrito 9 proc., o parduotuvėse pienas turbūt 15 proc. pabrango. Mes visi patenkinti, perkame. Bet kokias išvadas padarome matant, kaip Lietuvoje mažėja karvių? Ar tai niekam neįdomu? Situacija blogėja, nepaisant to, kad agentūra stebi ir kontroliuoja. Šis įstatymas neveikia, užregistruotas naujas projektas, bet ten irgi nekalbama apie prekybininkus, tik apie pieno gamintojo ir perdirbėjo santykius, tad pagerėjimo nesimato“, – rėžė parlamentaras.
Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius konstatavo, kad pieno sektorius ilgai buvo apleistas, čia susikaupė daug problemų. Jis pastebėjo, kad po KT nutarties dėl Pieno įstatymo nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų, nors laiko tam buvo. Dar priminė, kad ŽŪM po kelerių metų bylinėjimosi su bendrove „Pieno žvaigždės“ dėl to, ar galima viešai skelbti vidutines pieno supirkimo kainas, bylą pralaimėjo.
„Tai karštas klausimas. Manome, kad kainų viešinimas yra svarbus dalykas, tai turi išlikti. Seimo nariams pasiūlysime variantą, kokias korekcijas būtų galima daryti ir kaip skelbti pieno supirkimo kainas, nes tai yra bent minimali prevencija. Vieša informacija apie supirkimo kainas pirmiausia būtų kaip temperatūros pasimatavimas“, – palygino žemės ūkio viceministras.
Išgelbės investicijos?
Replikuodamas į K.Mažeikos pastebėjimą dėl prekybininkų galios maisto tiekimo grandinėje, P.Lukševičius išsakė nuomonę, kad laisvos rinkos sąlygomis tramdyti prekybininkus reglamentuojant kainas būtų sudėtinga. „Klausimas, ar tai būtų įstatymiška. Iš principo reikėtų kalbėti apie tam tikrą perdirbėjų ir prekybininkų įsipareigojimą, ypač turint omeny tai, kad dabar į pieno sektorių ateis pakankamai didelės investicijos“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras.
K.Mažeika įplieskė dar ugnies: „Ūkininkui, kuris už pieną gauna centus, pikta matyti, kiek parduotuvėse kainuoja pieno produktai. Nereikia čia vaidinti didelių politikų ir sakyti, kad kažkas kažko anksčiau nepadarė. Tai jūs padarykite, o mes, komiteto nariai, kartu su pirmininku, padėsime.“
Po tokios replikos į parlamentarą strėles nukreipė KRK narys Andrius Vyšniauskas, palinkėjęs kolegai įdėmiau įsiklausyti, kokią didžiulę investicinę programą, skirtą pieno sektoriui, pristatė ŽŪM. „Tai investicijos į pieno gamybą, perdirbimą ir kt. Jos tam, kad spręstume pieno kiekio ir kokybės klausimą, nes dėl nepakankamos kokybės yra mažesnės supirkimo kainos. Kitas sprendimas bus Seime svarstant Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektą dėl pieno supirkimo kainų viešinimo. Vieša informacija apie kainas yra viena pagrindinių rinkos ekonomikos sąlygų, kad pieno gamintojai ir perdirbėjai galėtų normaliai derėtis“, – kalbėjo seimūnas.
K.Mažeika neliko skolingas ir pasiūlė A.Vyšniauskui nuvažiuoti į kaimą bei pamatyti bent vieną darbų etapą – žolės pjovimą ir vartymą, kad galėtų giliau diskutuoti apie žemės ūkį. „Tikrai atidžiai klausiau, kaip žemės ūkio ministras pristatė priemonių planą. Nemanau, kad situaciją išspręs pieno ūkio plėtrai numatyti pinigai, už kuriuos galbūt galima pastatyti 4 pieno fermas. Būkime realistai“, – žadamų investicijų mastą įvertino parlamentaras.
Pasigenda politinės valios
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis perspėjo, kad investicijos į pieno ūkį neturės įtakos supirkimo kainoms. „Lisabonos sutartyje parašyta, kad kainų reguliavimas yra galimas, jeigu to reikia. Šiandien matome, kad pas mus yra tokia būtinybė. Pieno supirkimas mažėja, supirkimo kainos apie 10 metų beveik nesikeičia. Jeigu į įstatymo nuostatas neįtrauksime prekybininkų, niekas nesikeis. Jie tik prekiauja, bet pasiima daugiau nei tie, kurie augina gyvulius, gamina ir perdirba pieną. Todėl gamybininkai su perdirbėjais gali pešiotis, bet kainų klausimo tai neišspręs. Čia reikalinga gilesnė analizė ir platesnis sprendimas, bet viena ŽŪM to nepadarys. Būtina politinė valia, jeigu norime bent sustabdyti gyvulių ir pieno gamybos mažėjimą. O tai darbo vietos, kaimo gyvybingumas ir regionų plėtra“, – konstatavo žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas.
Naujas teisinis reguliavimas
Seime registruotame Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbimui, derybines galias ir didinti pieno rinkos skaidrumą, yra tikslinga nustatyti, jog informacija apie žalio pieno pirkimo–pardavimo kainas turi būti renkama ir viešinama. Tai padėtų žalio pieno pardavėjams, kurių derybinės galios yra ženkliai silpnesnės negu žalio pieno pirkėjų, priimti racionalesnius sprendimus rinkoje.
Projekte siūloma skelbti vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į supirkimo punktą; paimamas tiesiogiai iš ūkio; pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkamo žalio pieno kiekį.
Projekte numatyta, kad tokią informaciją rinktų ir viešintų valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o žemės ūkio ministras patvirtintų informacijos rinkimo, naudojimo ir viešinimo tvarką.
Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-27
Ūkininkai irgi gali investuoti į žaliąją energetiką
Saulės ir vėjo elektrines įsirengti ketinančios įmonės ir ūkininkai netrukus ir vėl galės pasinaudoti valstybės parama. Jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų. Ką dar reikėtų žinoti, siekiant investuoti į žaliąją energetiką?
Artimiausiu metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvies verslą teikti paraiškas atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti. Neabejojama, kad konkurencija bus nemenka – ankstesnio kvietimo metu finansavimą gavo mažiau nei trečdalis teigiamai įvertintų projektų, be to, pareiškėjų skaičių gali išauginti tam tikri sąlygų palengvinimai. „Būsimame kvietime teikti paraiškas numatytas palengvinimas, susijęs su pastatais, ant kurių ketinama įrengti saulės jėgainę. Anksčiau galiojo sąlyga, kad jėgainę galima statyti tik ant administracinių arba pramonės, gamybos pastatų stogų. Šio punkto neliks, o jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų – svarbiausia, kad jie būtų įmonei priklausantis turtas“, – sako A. Eskis. Tikėtina, kad šis palengvinimas pritrauks dar daugiau norinčiųjų investuoti į saulės energetiką.
Statyti jėgainę ar įsigyti dalį parko?
Saulės jėgaines ketinantiems įsirengti verslams patariama dar iki kvietimo teikti paraiškas atlikti namų darbus. Svarbiausia įsivertinti, ar turima pakankamai stogo ploto, ar jėgainei tinka sklypas šalia pastato – efektyviausia jėgainę statyti ten, kur elektros energija bus vartojama. Jei stogas ar sklypas saulės elektrinei įrengti netinka, tada tinkamesnė alternatyva yra dalies nutolusio saulės parko įsigijimas. „Ne mažiau svarbūs ir kai kurie techniniai niuansai, pavyzdžiui, elektros įvado galingumas – planuojamos saulės jėgainės galia negali būti didesnė nei įvado. Optimaliai jėgainės galiai parinkti būtina įsivertinti metinį elektros energijos suvartojimą, taip pat atkreipti dėmesį, kada elektros energijos suvartojama daugiausiai – jei dienos metu, jėgainės atsiperkamumas bus pakankamai greitas“, – komentuoja A. Eskis.
Tinkamiausias laikas ruošti paraiškai – dabar
2020-ųjų pabaigoje APVA paskelbus kvietimą teikti paraiškas mažos galios saulės ir vėjo jėgainių įrengimo finansavimui gauti sulaukta 215 paraiškų. Iš jų teigiamai įvertintos 126, o finansavimas skirtas 37 projektams (bendra paramos suma – beveik 10 mln. eurų). Didžioji dalis paraiškų būna netenkinamos dėl dokumentacijos trūkumų. Į dokumentų rinkimą, jų išdavimo terminus reikėtų atkreipti dėmesį jau planuojant paraiškos pateikimo laiką. „Teikiant paraišką reikalaujama priduoti ne mažiau kaip 60 proc. dokumentų, likusieji turi būti pateikiami iki vėlesnio nustatyto termino. Dažnai būtent ir nespėjama susirinkti trūkstamų dokumentų, nes neįvertinami jų išdavimo terminai“, – aiškina A. Eskis.
Pavyzdžiui, VERT pažymos gavimo procesas užtrunka apie mėnesį, dar maždaug poros savaičių prireikia ESO išankstinėms ir prisijungimo sąlygoms gauti. Jei dokumentų nespėjama gauti laiku, paraiška atmetama. Tad pradėti ruoštis paraiškos teikimui reikėtų iš karto, nelaukiant paskutinės minutės. Kita priežastis, dėl kurios paraiškos neretai būna netenkinamos – jas teikiančios įmonės neatitinka kvietime nurodytų reikalavimų ir kriterijų. Pasitaiko, kad negaunamas savivaldybės pritarimas dėl jėgainės statybos, taip pat ESO nesuteikia leidimo pajungti jėgainę dėl būtinybės rekonstruoti elektros tinklus. Problemų gali kilti, kai pastatas ar sklypas priklauso keliems dalininkams arba įmonė yra skolinga „Sodrai“. Didėja saulės elektrines norinčių įsirengti ūkininkų skaičius „Ūkininkai paprastai turi tinkamus pastatus ir sklypus, tiesiog anksčiau jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti valstybės parama, praėjusių metų pabaigos kvietimas buvo pirmoji tokia proga.
Paraiškų iš jų gauta kur kas daugiau, nei suplanuota skirti finansavimo, o iš jėgainėmis besidominčių ūkininkų dažnai tenka išgirsti viltį, kad jiems skirta paramos dalis kitų kvietimų metu bus padidinta“, – sako A. Eskis. Jo teigimu, labiausiai verslą domina jėgainių įrengimo kainos ir jų atsiperkamumo terminai. Pasinaudojant parama jų atsipirkimo galima tikėtis per 4-5 metus, perkant iš nutolusio saulės parko – per 7-8 metus. Tapti energijos gamintojomis įmones skatina ir brangstanti elektra.
„Elektros kaina – svarbiausias faktorius vertinant jėgainių atsiperkamumą. Jei pernai elektra rinkoje pigo, šiais metais matome priešingą vaizdą – kaina kyla. Be to, įvertinus brangstančias žaliavas bei didėjantį spaudimą elektros iš tradicinių šaltinių gamintojams dėl anglies dvideginio išmetimo, sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu elektros kainų rodyklė pasuks į priešingą pusę. Visa tai skatina verslą peržiūrėti investicijų portfelį ir patiems gaminti elektrą“, – sako A. Eskis. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuvoje atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros suvartojime 2050 m. sudarytų 100 proc.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-28
Pieno, mėsos, kiaušinių gamyba Ukrainoje menksta
Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, mėsos gamyba šalyje sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 3,6 proc., pieno – 5,2 proc., kiaušinių – 13,8 procento.
Kiaulių padaugėjo 2,4 proc. iki 5,88 mln., o smulkių raguočių ir naminių paukščių – sumažėjo atitinkamai 5,3 proc. iki 1,39 mln. ir 6 proc. iki 195,3 milijono. Vyriausybės prognozėmis, šiemet kiaulienos gamyba šalyje gali sumenkti 3,1 proc., jautienos – 6 proc., paukštienos – 0,1 proc., pieno – 4,2 proc., kiaušinių – 4,3 procento. 2020-aisiais Ukraina mėsos gamybą sumažino 1,1 proc., pieno – 4,2 proc., kiaušinių – 2,9 procento.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
