Žemės ūkio naujienos: 2023-02-23

Po susitikimo numatyta spaudos konferencija. Planuojama, ji vyks 12 val., ŽŪM 2-ojo aukšto fojė (iš Lelevelio g. pusės).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-22

„Duok, Dieve, kad jie būtų pelningi ir mes jau džiaugtumėmės. Pajamas planuojame 10-15 proc. mažesnes. Visas kritimas iš eksporto bus. Jeigu vietinėje rinkoje mažesnis kritimas – apie 7-8 proc., tai iš eksporto – apie 15-20 proc. Ne, gal 20 proc. nekrisime, bet ir 15 proc. yra daug – visi įpratę augti“, – BNS trečiadienį Vilniuje teigė D. Trumpa.

„Praeiti metai „Rokiškio sūriui“ buvo labai geri, fantastiški ir geriausi metai, o paskutiniai du mėnesiai labai blogi – jie yra minusiniai. Po kelių mėnesių bus vėl normaliai. Nors dabar rinkas prognozuoti yra labai sunku – jos pernelyg judrios“, – tvirtino D. Trumpa.

Tačiau jis tikino, kad dėl prastų įmonės veiklos rezultatų darbuotojų atleisti neplanuojama – įmonė turi pakankamai finansinių rezervų.

„Praėjusiais metais daug užsidirbome, visų pinigų nespėjome išsvaidyti, susimokėsime, kas privaloma, atleidimų dėl blogos situacijos neplanuojame, pernai padarėme reorganizaciją: kadangi gamyba mažėjo, sukėlėme iš trijų perdirbimo įmonių į dvi. Ukmergės neuždarėme, sumažinome gamybą“, – teigė D. Trumpa.

Pasak jo, toks didelis eksporto kritimas šių metų pradžioje nebuvo prognozuojamas, o pagrindinė to priežastis – kainos ir infliacija, be to, Europoje ir Lietuvoje sumažėjo vartojimas, o tai nebūdinga maisto produktų rinkoje.

„Daugiau reikia už dujas, elektrą mokėti, už palūkanas, todėl žmonės mažiau perka maisto produktų. Antra – buvo netipiškai šiltas ruduo, primelžta daugiau pieno, atsirado santykinai neilgas pieno perteklius, buvo daugiau gaminama ir kainos sureagavo“, – kalbėjo jis.

Nepaisant smukusio eksporto, „Rokiškio sūris“ ketina žengti į naujas rinkas, bet su nauja strategija.

„Jeigu seniau eidavom su labai dideliais produktų kiekiais į naujas rinkas, tai dabar turime naują politiką – kad ir su nedideliais produktų, daugiausia tai fasuotas kietasis sūris, kiekiais įeiti į kuo daugiau rinkų, ypač tiekiant produktus, paruoštus galutiniam vartotojui“, – kalbėjo „Rokiškio sūris“ vadovas.

Anot jo, naujų vartotojų tikimasi rasti nuo Balkanų iki Vidurio Rytų: „Ten laisviau ne tokia žiauri konkurencija kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje“.

Pasak jo, įmonė eksportuoja 70 proc. produkcijos. „Rokiškio sūris“ pirmąjį 2022 metų pusmetį uždirbęs 5,78 mln. eurų grynojo pelno, konsoliduoti grupės pardavimai siekė 168,2 mln. eurų. Tokiems rezultatams įtakos turėjo 2022 metų pradžioje išaugusios pasaulinės pieno produktų kainos.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-02-22

Šie reikalavimai numato veiksmus, skirtus klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugai (GAAB4), dirvožemio apsaugai ir būklės gerinimui (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai (GAAB8, GAAB9).

Šiandien valstietis.lt supažindina skaitytojus su pirmaisiais trimis GAAB reikalavimais.

„GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams, jie yra susieti su bazine tiesiogine išmoka, o už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos,“ – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. Tačiau, jei ūkininko žemėje nėra, tarkime, šlapynių ar durpžemių, erozijai jautrių teritorijų, jam ir jų apsaugą reglamentuojantys reikalavimai nėra taikomi.

Kaip teigia T. Švilpauskas, kiekvienas ūkininkas pagal viešai paskelbtus žemėlapius nesunkiai nusistatys, kuriuos GAAB reikalavimus jis privalo vykdyti.

GAAB1 – klimato kaitai mažinti

Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių reikalavimų – daugiamečių pievų apsauga – GAAB1. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigo nemažinti daugiamečių pievų ploto daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. Šis reikalavimas užkirs kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui ir ŠESD augimui, kuris neišvengiamai atsiranda ariant daugiametes pievas.

Todėl, jeigu einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama, pareiškėjams gali tekti jas atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Neįvykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos. Atkūrimo reikalavimas – 0,1 ha ir didesniems plotams. GAAB1 reikalavimo privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruotose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos.

Tačiau daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į bl1 bloką (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė). Taip pat GAAB1 reikalavimas netaikomas, jei žemė paimta valstybės nuosavybėn ir panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais. Dar viena šio reikalavimo išimtis yra kai daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius).

Naujas standartas – GAAB2

GAAB2 – Šlapynių ir durpžemių apsauga – naujas standartas, papildantis 2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygas. Jo atsiradimas siejamas su pasaulyje ir Lietuvoje prastėjančia šlapynių ir durpžemių būkle. Per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai. Ilgus metus į šlapynes buvo žiūrima kaip į nenaudingus plotus, todėl nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių, kurios, kaip nustatė mokslininkai, kaupia organinę anglį, formuoja mikroklimatą, valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui.

Lietuvoje vien per 2014–2018 m. laikotarpį 11,3 proc. padidėjo durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai. Tikėtina, kad išarti durpžemiai anksčiau buvo padengti žoline augmenija ir dėl arimo išaugo ŠESD emisijos.

Pagal naująjį GAAB2 reikalavimą ūkininkams draudžiama sausinti šlapynių ir durpžemių plotus bei įrengti naujas drenažo sistemas. Senas melioracijos sistemas leidžiama rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių ar šlapynių aplinkosauginei būklei. Taip pat pagal GAAB2 standartą draudžiama arti ir deginti durpžemių plotus.

GAAB2 reikalavimas įsigalioja nuo 2024 m., kadangi EK, atsižvelgdama, kad tai visiškai naujas reikalavimas, sudarė sąlygas valstybėms narėms pasirengti jo įgyvendinimui.

Ūkininkams, pažeidusiems GAAB2 reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha.

GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.

Draudimas deginti ražienas ir žoles

Strateginiame plane išlieka draudimas deginti ražienas – jau ir anksčiau buvęs reikalavimas GAAB3. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių ir kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.. Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.

GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-21

Praplėstas galimų paramos gavėjų sąrašas, atitinkamai papildytas reikalavimų pareiškėjams sąrašas, keitėsi remiamų veiklų kategorijos, nustatyti didesni paramos dydžiai, papildytas atrankos kriterijų sąrašas ir kt.

Parama ir vietos lygmeniu veikiantiems LKT nariams

Pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, nustatyta, kad nuo šiol paraiškas rengti renginius gali teikti:

– nacionaliniu lygiu veikiantys LKT nariai (pvz., nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu);
– iki paramos paraiškos pateikimo ne nacionaliniu (vietos) lygiu veikiantys LKT nariai.

Ne nacionaliniu (vietos) lygmeniu veikiantys pareiškėjai paraišką privalo teikti kartu su projekto partneriu (-iais) – tokiu atveju pareiškėju paskiriamas vienas iš bendradarbiaujančių subjektų, o kiti bendradarbiaujantys subjektai laikomi komunikacijos projekto partneriais. Projekto partneris (-iai) taip pat turi būti LKT narys (-iai) arba užpildęs (-ę) narystės formą ir gavęs (-ęs) patvirtinimą iki paraiškos pateikimo dienos. Partnerystė įteisinama jungtinės veiklos sutartimi, kuri turi būti pateikiama kartu su paraiška ir galioti ne trumpiau nei iki komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

LKT narių sąrašas skelbiamas Tinklo svetainės www.kaimotinklas.lt skyriuje „Nariai“ esančiame narių sąraše.

Svarbu pažymėti, jog dėl paramos negali kreiptis juridinis asmuo, nuo kurio įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei dveji metai, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo įsteigtas reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis ir nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.

Remiamų renginių sąrašas

Pagal KPP veiklos sritį parama, kaip ir anksčiau, galės būti skirta rengti šiems LKT renginiams: teminiams renginiams, renginiams „Atviras ūkis“, KPP viešinimo akcijoms, tačiau pakeistose priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra numatytos naujovės, susijusios su vykdoma veikla. Nuo šiol teminiai renginiai apima ne tik konferencijų bei tarptautinių konferencijų, kuriose gali dalyvauti iki 200 žmonių, organizavimą, bet ir seminarų organizavimą. Nustatyta teminių renginių trukmė: seminarai gali trukti 1 dieną, vietinės konferencijos – ne ilgiau nei 3 dienas, tarptautinės konferencijos – ne ilgiau nei 2 dienas. Seminarai gali būti organizuojami ciklais, kai siekiama sujungti kelis susijusios tematikos renginius, taip visame cikle dalyvaujantiems būtų susidaryta galimybė kompleksiškai suprasti vienijančią tematiką, arba ciklas gali būti sudarytas iš identiško arba labai panašaus turinio renginių, kartojamų skirtingose geografinėse vietovėse, taip leidžiant su turiniu susipažinti įvairiose Lietuvos vietose gyvenantiems asmenims. Vieną ciklą gali sudaryti iki 10 seminarų.

Primintina, jog teminiai renginiai yra skirti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimui į kaimo plėtros procesus didinti, KPP įgyvendinimo kokybei pagerinti, plačiajai visuomenei ir galimiems paramos gavėjams informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, inovacijoms žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse skatinti.

Renginių „Atviras ūkis“ metu bus kviečiama apsilankyti kaimo vietovėse pas žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdančius subjektus, kad visuomenė bei galimi pareiškėjai pamatytų kaimo vietovėse vykdomų žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklų rezultatus ir jų teikiamą naudą, taip pat siekiama, kad geros idėjos skatintų galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš KPP lėšų. Dabar vienas renginys „Atviras ūkis“ galės vykti ir ilgiau nei 1 dieną, tarp renginio dienų gali būti pertrauka. Svarbu, kad per dieną kiekvieną lankomą subjektą aplankytų bent 10 asmenų, o bendras dienos dalyvių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 100 asmenų.

KPP viešinimo akcijos, kaip ir anksčiau, galės būti vykdomos parodų, mugių ir kt. renginių metu. Viešinimo akcijose turi būti dalijamasi žiniomis apie KPP įgyvendinimą, paaiškinama, kodėl žemės ūkis svarbus gyventojams, susidomėjusiems asmenims teikiama informacija apie EŽŪFKP paramą ir KPP, skatinami parama domėtis vaikai bei jaunimas. KPP viešinimo akcijos dalyviais laikomi konkretūs asmenys, kurie renginio metu išreiškė įrodymais pagrindžiamą susidomėjimą pareiškėjo komunikacijos projektu (lankėsi jo stende, dalyvavo edukacijose, klausė pranešimų ir pan.).

Tik tuomet, jei įgyvendinamos minėtos veiklos, t. y. rengiami teminiai renginiai ir (arba) „Atviras ūkis“, ir (arba) KPP viešinimo akcijos, gali būti remiamos elektroninės komunikacijos veiklos: virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, kurie skirti vaizdžiai ir patraukliai reprezentuoti gerąjį kaimo plėtros pavyzdį, taip gerinant kaimo įvaizdį ir šviečiant visuomenę, kūrimas, taip pat audiovizualinės produkcijos (pavyzdžiui: filmukų, laidų, interviu) kūrimas, elektroninio (-ių) (internetinio (-ių)) leidinio (-ių) kūrimas.

Pažymėtina, jog teminiai renginiai ir seminarai gali būti vykdomi ir nuotoliniu būdu.

Keitėsi paramos dydžiai

Pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, buvo pakeisti ir paramos dydžiai.

Vienai komunikacijos priemonei – teminiam renginiui – skirta paramos suma skaičiuojama atsižvelgiant į tai, koks numatomas renginys, kokia jo trukmė, planuojamas dalyvių skaičius ir kt., kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Organizuojant renginį „Atviras ūkis“ gali būti finansuojama iki 28 750 Eur tinkamų finansuoti išlaidų; KPP viešinimo akciją – iki 57 500 Eur. Jei kartu su planuojamomis projektuose renginių veiklomis numatoma vykdyti ir elektroninės komunikacijos veiklas, joms papildomai finansuoti gali būti skiriama: virtualiems gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turams kurti iki 11 500 Eur, audiovizualinei produkcijai – iki 23 000 Eur, vienam elektroniniam leidiniui – iki 3 450 Eur, jei kuriama daugiau nei vienas elektroninis leidinys, – iki 6 900 Eur paramos.

Didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą, kai organizuojamas teminis renginys, renginys „Atviras ūkis“ arba KPP viešinimo akcija, vienam pareiškėjui gali siekti 57 500 Eur.

Jei įgyvendinant minėtas veiklas numatomas ir virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos ar (ir) elektroninių leidinių kūrimas, parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 80 500 Eur.

Jei pareiškėjui jau buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal šią priemonę, didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą negali viršyti 28 750 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Vienam projektui finansuoti gali būti skirta iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (renginių komunikacijos priemonės) bus vertinami pagal naujai patvirtintus atrankos kriterijus, už kurių atitikimą bus skiriamas atitinkamas balų skaičius:

1. Projektas bus įgyvendinamas:

daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;
nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
iki 2 Lietuvos regionų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

2. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines tam tikros srities problemas, prisidedant prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo, ir pareiškėjas įsipareigoja pateikti projekto rezultatą – pasiūlyti konkrečius problemos sprendimo būdus, siūlymus dėl KPP įgyvendinimo tobulinimo– suteikiama 20 balų.

3. Projektas prisideda prie didesnio plačiosios visuomenės supratimo apie KPP, jos žinomumo. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose dalyvauja:

daugiau nei 150 asmenų – 25 balai;
nuo 101 iki 150 asmenų įskaitytinai – 20 balų;
nuo 51 iki 100 asmenų įskaitytinai – 15 balų;
nuo 31 iki 50 asmenų įskaitytinai – 10 balų.

4. Komunikacijos projektas įgyvendinamas:

nacionaliniu lygmeniu veikiančio tinklo nario (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus) – 20 balų;
kartu su 3 ir daugiau partnerių – 15 balų;
kartu su 2 partneriais – 10 balų.

5. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie KPP priemonių žinomumo didinimo:

tikslingai prisidedama prie 4 ir daugiau KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiami 25 balai;
tikslingai prisidedama prie 3 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 20 balų;
tikslingai prisidedama prie 2 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 15 balų.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.

Paraiškos renkamos iki gegužės 2 d.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas (renginių komunikacijos priemonės)“ bus priimamos iki gegužės 2 d. Kitas šių paraiškų rinkimo etapas numatytas rudenį – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.

Paraiška ir kiti prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami tik elektroniniu būdu: el. paštu dokumentai@nma.lt pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Raginame pareiškėjus teikti tvarkingas, lietuvių kalba užpildytas paraiškas, pridedant visus paraiškai svarbius ir projektą pagrindžiančius dokumentus, kaip nurodyta KPP administravimo taisyklėse.

Šaltinis: nma.lt, 2023-02-22

„Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones“, – interviu BNS sakė ministras.

Be to, jis teigė iš perdirbėjų laukiantis aiškaus atsakymo, kaip jie galėtų pakeiti savo eksporto struktūrą, kad supirkimo kainos vietos rinkoje nekristų taip smarkiai.

Ministras taip pat sako, kad be tiesioginių dotacijų, ūkininkams gali būti teikiama parama apyvartinėms lėšoms, įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius.

Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kaip išspręsti sudėtingą situaciją rinkoje.

– Esate minėjęs, kad susitikime tikitės sprendimo dėl struktūrinių pokyčių. Kokį sprendimą pasiūlysite dabartinėje krizėje?

– Galime pasiūlyti labai daug, ir finansinius instrumentus, ir pagalbą per Europos Sąjungos investicijas, pagalbą kooperatyvams, bet tikrai negalime priimti sprendimo už ūkininkus ir ypač skatindami juos kooperuotis.

Kalbant apie struktūrinius pokyčius, turiu du lūkesčius – lūkestį, kad rastume sprendimus, pasirengimą ūkininkų apsijungti ir turėti didesnę derybinę galią, o iš perdirbėjų tikiuosi aiškaus pasakymo, ką jie siūlo savo eksportiniuose krepšeliuose pakeisti, kad kainų smūgiai nebūtų tokie dideli.

Labai norėčiau aiškių matymų iš sektorių ir tada galime kalbėti apie labai konkrečias priemones.

Esame pasirengę visą paletę priemonių, kurias galime daryti – ūkininkai, kurie įgyvendina investicinius projektus su 40 proc. valstybės pagalba, galime pratęsti šitų projektų įgyvendinimo laiką, galime suteikti papildomas paskatas apyvartinėms lėšoms, galime turėti valstybės pagalbą įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius. Galimybių yra, bet tam turi būti iniciatyva tiek iš ūkininkų, tiek perdirbėjų.

– Ūkininkai sako, kad trūksta ne ilgalaikių planų, bet būtent greitų sprendimų išspręsti krizę. Kreipėtės skubios EK paramos pieno gamintojams…

– Dėl krizių rezervo aktyvavimo yra priemonės, bet jos nėra sprendimas nuo visų bėdų. Jei yra intervencinio pirkimo priemonė, tai intervencinis pirkimas dar labiau sumažina ilgiuoju laikotarpiu žaliavinio pieno kainas, jis sudaro prielaidas tam.

Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones.

Techniškai su Europos Komisija deriname pagalbos schemas, tai užtrunka, nenorime daug laiko prarasti, bet pirma kokybiniai pokyčiai, o paskui arba lygiagrečiai ir pagalba.

– Gal turite kokių indikacijų, ar EK ruošiasi prisidėti, skirti pagalbą, dėl kurios kreipėtės?

– Kol kas didelio aktyvumo nėra, nes tai yra kol kas tik Baltijos valstybių krizė, kitos šalys nesusiduria su tokiu dideliu pieno kainų kritimu. Jeigu būtų bendras kritimas visoje Europos Sąjungoje, tai mechanizmas veiktų labai greitai. Mes įtikinėjame, prisijungė latviai prie mūsų, tikiuosi ir estai prisijungs ir tikiuosi, turėsime stipresnį balsą.

– Ar ūkininkai gali tikėtis tiesioginių dotacijų?

– Dotacijos neveikia taip automatiškai, kad nukrito vieną dieną kainos į žemumas ir įsijungia valstybės pagalba. Skaičiuojame per ilgesnį laikotarpį. Mes nelaukiame blogiausios situacijos, jau dabar projektuojame priemones ir kai tie kriterijai visi susidės, galime tikėtis valstybės pagalbos, bet pirmiausia tikimės ir Europos Sąjungos krizių rezervo paramos, nes niekas negali prognozuoti krizės užsitęsimo laiko, poveikio dydžio visame Europos Sąjungos kontekste.

Dėl to šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad palaikysime ūkininkus ilguoju laikotarpiu, būtų per daug neatsakinga. Ruošiamės, kalbamės, tikimės tam tikrų struktūrinių pokyčių ir ruošiamės, kad būtų galimybė įjungti ir valstybės pagalbą.

– Sakėte, kad tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamą rezultatą, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui – ką tuomet turėtų remti EK, kokia būtų pagalba?

– Gali būti pridedama išmoka už pieninę karvę, išmoka prie pieno kainos, mechanizmų yra ne vienas, dabar konkrečiai nenoriu eiti į detales, bet reikia nepamiršti, kad pernai Europos Sąjungos ir valstybės pagalba buvo teikiama kiaulininkystės, paukštienos sektoriui.

– Susitikime penktadienį turėtų dalyvauti ir Konkurencijos tarybos atstovai – ar matote rizikų, kad gali būti piktnaudžiavimų rinkoje?

– Mes nematome, bet yra poreikis iš pačių prekybininkų. Nuskambėjusi vaistinių byla, jie visi daro prevencines priemones, nori, kad dalyvautų ir Konkurencijos taryba, kad būtų prevencija prieš kažkokius susitarimus.

– Kai kurių ūkininkų vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę. Ar siūlysite keisti dabartinį reguliavimą?

– Esame tam pasirengę, laukiame penktadienį susitikimo, kuriuo keliu geriau eiti. Mes norime pasiūlymus apsitarti bendrame susitikime.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-02-23

Per televiziją prisižiūrėję vaizdų, kaip pienas pilstomas tiesiai iš cisternų, ukmergiškiai, atsinešę įvairaus dydžio, net ir 40 litrų, tarą, stojo į ilgą eilę. Ūkininkus nemaloniai nustebino, kad kai kurie reikalavo pieno, net apstumdydami kitus. Kai kurie į ūkininkų streiką atsinešė savą – mažų pajamų – problemą. Dalis žmonių rėmė ūkininkus – siūlė už dalijamą pieną sumokėti, kiti pasiėmė kontaktus ir žadėjo pirkti pieną iš ūkių nuolatos.

Pasak jų, geriau palaikyti ūkininkus ir pirkti produkciją tiesiai iš jų nei iš prekybininkų, kurių kainos tik auga. Streiko organizatorius sakė, kad žmonių už išdalytą pieną paaukotų pinigų ūkininkai sau nepasiliks – skirs labdarai. Tiesa, tie, kurie dovanos atėjo su didžiulėmis talpomis, pinigų nesiūlė. Daugiausia susimokėti norėjo žmonės, atsinešę kelių litrų tarą. Pasak D. Šepkaus, jeigu ateityje dar rengs panašų streiką Ukmergėje, tai dalijamo pieno kiekį ribos iki kelių litrų.

Pasak streikuotojų, perdirbėjai ir prekybininkai pasiima didžiausią dalį, o ūkininkai už pieną gauna centus. „Negali taip būti, kad 12 tonų pieno priduodantis ūkininkas už litrą gauna 25 centus, o parduotuvėje tas pats litras kainuoja 1,60 euro“, – komentavo situaciją vyras. Nuo praėjusių metų rugpjūčio pieno supirkimo kainos pradėjo kristi ir tebekrenta. Ūkininkai neseniai gavo pranešimus, kad jos vėl mažinamos.

Tai esą žlugdo pienininkystės sektorių. Jau ir taip negausios pienininkų gretos gali dar labiau išretėti. D.Šepkus pats yra ūkininkas. Anksčiau laikęs 70 karvių ūkį Širvintose, vyras galvijus išpardavė ir perėjo prie žemdirbystės. Tačiau taip pat jis dirba brigadininku Ukmergės rajono Vidiškių ūkininkės pieno ūkyje, į kurio modernizavimą investuotos didžiulės lėšos. Įsigyti melžimo robotai, mėšlas šalinamas technologizuotai. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos duomenimis, perdirbėjų metiniai rezultatai skaičiuojami milijonais, nė viena perdirbimo įmonė pernai dėl rinkos nebankrutavo ir gamybos nestabdė.

O ūkininkai bankrutuoja ar tiesiog atsisako pienininkystės. Streikuodami ūkininkai siekia valstybės bei savivaldybių įsikišimo ir palaikymo ar kainų reguliavimo. Jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei kitas institucijas, tačiau veiksmų iki šiol nesulaukė. Ministerija yra išsakiusi poziciją, kad smulkius ūkius turėtų remti savivaldybės, o stambius – patys perdirbėjai. Pažadėjo ieškoti paramos Europos Sąjungos fonduose. Pasiteiravus, kiek ilgai ūkininkai nusiteikę streikuoti, D. Šepkus pasidalijo nuomone, kad reikia kovoti, kol išsikovos palankesnes sąlygas. Jei jų nepavyks išsireikalauti streikuojant vietoje, eiti toliau.

Kitaip pieno ūkiai bus priversti žlugti, o pieną teks pirkti iš Lenkijos. „Arba kovoti ir kažką išsikovoti, arba nuleisti rankas, viską išsiparduoti ir nutraukti pienininkystės veiklą“, – kalbėjo jis. Kitų savivaldybių ūkininkai taip pat streikavo. Skelbta apie protestus Tauragėje, Alytuje, Šilutėje. Kitur ūkininkai net užblokavo įvažiavimus į ūkius ir neįsileidžia pienovežių. Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus duomenimis, 2023 metų sausio 1 dieną Ukmergėje pieninių veislių karvių laikytojų buvo 319, jų ūkiuose iš viso laikomos 2 353 karvės. Ūkiai skirstomi į smulkius, vidutinius bei stambius.

Stambiųjų, kuriuose auginama per 150 karvių, Ukmergės rajone yra trys, iš viso juose laikoma 800 karvių. Vidutinių, kuriuose būtų nuo 100 iki 150 karvių, nėra, vienas ūkininkas augina 83 karves (nuo 51 iki 100). Nuo 21 iki 30 karvių mūsų rajone laiko 10 ūkių, o nuo 31 iki 50 – 8 ūkiai. Visi kiti – smulkieji ūkininkai: 1–2 karves laiko 197 ūkiai, 3–5 – 55 ūkiai, 6–10 – 31 ūkis, 11–20 – 14 ūkių.

Šaltinis: delfi.lt, Skaistė VASILIAUSKAITĖ – DANČENKOVIENĖ, ukzinios, 2023-02-22