Žemės ūkio naujienos: 2023-04-18

Kiti rajonai:

Šilutės rajone pieno gamintojų, atitinkančių reikalavimus paramai gauti, yra 564 (91 proc. visų šio rajono ūkininkų);

Vilkaviškio r. – 552 (97 proc.);

Alytaus rajone – 543 (92 proc.);

Raseinių rajone – 532 (95 proc.);

Tauragės rajone – 493 (90 proc.);

Jurbarko r. – 455 (96 proc.);

Lazdijų r. – 436 (93 proc.);

Telšių r. – 414 (82 proc.);

Skuodo r. – 380 (88 proc.);

Biržų r. – 338 (90 proc.);

Šakių r. – 275 (93 proc.);

Prienų r. – 251 (89 proc.);

Plungės r. – 243 (84 proc.);

Kupiškio r. – 239 (92 proc.);

Pagėgių sav. – 228 (82 proc.);

Kalvarijos sav. – 188 (94 proc.);

Radviliškio r. – 187 (89 proc.);

Marijampolės sav. – 184 (94 proc.);

Anykščių r. – 179 (91 proc.);

Pasvalio r. – 160 (90 proc.);

Mažeikių r. – 155 (86 proc.);

Molėtų r. – 148 (91 proc.);

Rietavo sav. – 139 (89 proc.);

Rokiškio r. – 138 (85 proc.);

Ukmergės r. – 131 (87 proc.);

Utenos r. – 128 (84 proc.);

Kretingos r. – 97 (84 proc.);

Panevėžio r. – 89 (79 proc.);

Klaipėdos r. – 86 (77 proc.);

Šalčininkų r. – 83 (92 proc.);

Kėdainių r. – 82 (79 proc.);

Kaišiadorių r. – 78 (88 proc.);

Šiaulių r. – 70 (74 proc.);

Kazlų Rūdos sav. – 70 (96 proc.);

Širvintų r. – 68 (94 proc.);

Kauno r. – 56 (80 proc.);

Varėnos r. – 54 (87 proc.);

Elektrėnų sav. – 35 (90 proc.);

Trakų r. – 34 (83 proc.);

Ignalinos r. – 26 (70 proc.);

Joniškio r. – 25 (69 proc.);

Druskininkų sav. – 23 (88 proc.);

Jonavos r. – 22 (69 proc.);

Akmenės r. – 17 (81 proc.);

Pakruojo r. – 16 (55 proc.);

Vilniaus r. – 14 (78 proc.);

Švenčionių r. – 9 (60 proc.).

Paskaičiuota, kad visi pieno gamintojai, ūkininkaujantys Birštono, Kauno miesto ir Zarasų rajonuose tinkami nacionalinei paramai gauti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-17

Remiama veikla

Pagal priemonę remiama jaunųjų ūkininkų vykdoma veikla – žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.

Kreiptis dėl paramos gali ir juridiniai asmenys

Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad į paramą jauniesiems ūkininkams gali pretenduoti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Reikalavimai fiziniams asmenims išlieka, teikiantys paraiškas jaunieji ūkininkai turi būti:

-ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);
-pareiškėjo vardu registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda ir jis priima sprendimus dėl ūkio valdymo, vykdo ilgalaikę ūkio kontrolę, yra finansiškai atsakingas bei prisiima su ūkio veikla susijusias rizikas;
-turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba yra ne trumpesnė kaip 1 metų praktinė ūkininkavimo patirtis, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį);
-pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.

Pareiškėjai – juridiniai asmenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

-jo dalyviai (akcininkai, pajininkai, kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai turi būti ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys;
-jo vardu turi būti registruota žemės ūkio valda;
-kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.);
-pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje.

Pareiškėjas taip pat tinkamas gauti paramą, jei jo ūkis ir valda (juridinio asmens atveju – valda) paraiškos pateikimo metu įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paraiškos pateikimo. Taip pat svarbu, kad teikiant paraišką valdos ekonominis dydis (VED) būtų ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus, o VED potencialas – ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus. Kiti reikalavimai pareiškėjui nustatyti įgyvendinimo taisyklėse.

Žinotina, jog taisyklėse neliko nuostatos, jog pareiškėjas tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti.

Paramos formos ir skirtos lėšos

Parama jauniesiems ūkininkams (juridiniams asmenims) galės būti teikiama dviem būdais – teikiamos dotacijos (vienkartinės išmokos) ir (arba) lengvatinės paskolos (teikiamos pagal NPĮ valdomą finansinę priemonę palankesnėmis sąlygomis nei siūloma komercinėje paskolų rinkoje).

Šiuo paraiškų rinkimo etapu dotacijoms skirta 15 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms – 19,94 mln. Eur paramos lėšų.
Pareiškėjas, teikdamas paraišką, gali pasirinkti paramos formą ir kreiptis:

-tik dėl dotacijos;
-dotacijos ir lengvatinės paskolos;
-tik dėl lengvatinės paskolos.

Didžiausias dotacijos (vienkartinės išmokos) dydis vienam jos gavėjui – 60 000 Eur.

Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 100 000 Eur.

Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma – 100 000 Eur.

Tiek dotacija, tiek lengvatinė paskola skirta kompensuoti 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Dotacija (vienkartinė išmoka) mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po sprendimo skirti paramą. Likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, tinkamai įgyvendinus verslo planą, t. y.: vykdoma numatyta ūkinė veikla, atliktos bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, grynojo pelningumo arba skolos rodiklio reikšmė atitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytas reikšmes, pasiektas VED ne mažesnis kaip 12 tūkst. Eur. Tinkamai neįgyvendinus verslo plano, išmoka nemokama bei susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Lengvatinė paskola suteikiama ilgiausiai 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, palūkanų norma nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose. Visos papildomos paskolos teikimo ir grąžinimo sąlygos nustatomos Finansavimo sąlygų apraše, NPĮ ir finansų tarpininko sudarytoje dvišalėje sutartyje ir (arba) paskolos sutartyje, pasirašytoje tarp finansų tarpininko ir paskolos gavėjo.

Svarbu žinoti, kad vienam pareiškėjui gali būti skirta tik viena dotacija ir viena lengvatinė paskola.

Atrankos kriterijai – tik besikreipiantiems dėl dotacijos

Paraiškų vertinimas pagal atrankos kriterijus bus taikomas tik toms paraiškoms, kuriose prašoma dotacijos (vienkartinės išmokos) arba dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos.

Žemiau patiekiami atrankos kriterijai, kuriuos atitikus suteikiamas atitinkamas balų skaičius.

1. kai kuriamas ekologinis ūkis, suteikiama 15 balų;

2. kai projekte numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus, suteikiama 5 balai;

3. kai projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, daugiausia gali būti suteikiama 20 balų. Už kiekvieną nurodytą požymį gali būti suteikiama po 5 balus:

-projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto ŽŪN ploto bent vienoje (ar keliose) Strateginio plano intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (Eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“. Tikrinama įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu;
-pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių (balai suteikiami ir tuo atveju, kai investicijos atliktos (pateikiama šios įrangos pirkimo-pardavimo sutartis ir apmokėjimą įrodantis dokumentas) arba numatomos atlikti naudojant ir kitų fondų ar nuosavas lėšas (pateikiamas patvirtinimo dokumentas). Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama). Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos;
-pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Balai suteikiami, investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Inovatyvumo metodika) 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos;
-projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami, dalyvaujant Strateginio plano kaimo plėtros rizikos valdymo intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones (investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos, nuosavomis ar kitomis lėšomis). Dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ tikrinamas įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu;

4. kai projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, suteikiama 20 balų. Balai suteikiami, jei pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų;

5. kai kuriamas mišrusis ūkis, suteikiama 10 balų. Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų;

6. kai kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, suteikiama 10 balų. Ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“). Gyvulininkystės ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos iš gyvulininkystės įgyvendinus verslo planą sudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų;

7. kai į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, suteikiama 20 balų.

Norint gauti paramą, būtina surinkti 30 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusio šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.

Paraiškos – per ŽŪMIS

Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

Svarbu – NMA rekomenduoja pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.

Tuo atveju, jeigu paskutinę kvietimo teikti paramos paraiškas dieną dėl didelio dokumentų srauto įvyksta masinis ŽŪMIS gedimas ir nepavyksta pateikti paramos paraiškos, informacija apie tai paskelbiama NMA svetainėje www.nma.lt. Tokiu atveju, pareiškėjai paraiškas ir kitus prašomus dokumentus vis tiek privalo pateikti iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val., tačiau jie gali būti skenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu ir siunčiami elektroniniu paštu. Kai informacija apie ŽŪMIS neveikimą paskelbiama paskutinę paraiškų priėmimo dieną po 12 val., paraiška ir prašomi skenuoti arba pasirašyti el. parašu dokumentai gali būti siunčiami visą likusią paskutinę paraiškų priėmimo dieną el. paštu paraiskos@nma.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-17

Tiesioginę išmoką gali sudaryti bazinė tiesioginė išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka, susietoji parama už plotą arba ūkinius gyvūnus bei klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoka.

Pareiškėjams parama skiriama ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones bei tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones.

Taip pat ūkininkai turi deklaruoti įveistus miško ar apželdintus miško plotus, įgyvendindami KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Kviečiame pareiškėjus pasirinkti informavimo būdą el. paštu ar SMS žinute, kad operatyviau pasiektų aktuali informacija. Tais atvejais, kai pareiškėjas negalės patvirtinti el. pašto teikdamas paraišką savivaldybėje ar seniūnijoje, jis tai galės padaryti vėliau, kai paraiška bus patvirtinta. Prisijungęs prie PPIS per Elektroninius valdžios vartus, pareiškėjas galės savarankiškai pakeisti informavimo būdą.

Primename, jog nuo 2023 m. nebus mokamos žalinimo išmokos, o parama už javų auginimą iš sertifikuotos sėklos nuo 2023 m. tampa ekologinių sistemų išmoka (anksčiau buvo susietoji parama), kurią pareiškėjai gali gauti dalyvaudami kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“.

Atkreipiame dėmesį, kad deklaravimo metu bus prieinami NMA įsigyti „Sentinel“ 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdai, kurie suteiks galimybę tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus ir išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-17

Ūkinių gyvūnų laikytojai, dalyvaujantys įgyvendinant paramos priemones, pagal kurias būtina užtikrinti ūkinių gyvūnų ganymą tam tikrą nepertraukiamą laikotarpį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinių gyvūnų išleidimo ganytis į ganyklą, diendaržį ar atvirą erdvę, į Registrą turi suvesti ganymo pradžios datą ir ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinių gyvūnų pargynimo į tvartą į Registrą turi suvesti ganymo pabaigos datą. Neturintys prieigos prie Registro privalo užpildyti GAN–1 formą.

Taip pat patikslintas punktas dėl informacijos apie laikomų bičių šeimų skaičių teikimo – ūkinių gyvūnų laikytojai duomenis apie laikomų bičių šeimų skaičių bent vieną kartą per metus turi teikti Registrui. Ši informacija turi būti pateikta kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Pareiškėjai, turintys prieigą prie Registro, duomenis turi įvesti patys, o neturintys prieigos – užpildyti GŽ–1 formą raštu ir ją pateikti aprašo 30.2 ar 30.3 papunkčiuose nustatytais būdais.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-17

Turintiems valstybinės žemės nuomos sutartis:

Asmenys, turintys galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaracijas teikia įprasta galiojančia tvarka, čia jokių pokyčių nėra.

Turintiems leidimus laikinai naudoti valstybinę žemę:

Asmenys, turintys galiojančius leidimus laikinai naudoti valstybinę žemę žemės ūkio veiklai vykdyti, šiemet taip pat gali teikti deklaracijas įprasta tvarka.

Svarbu žinoti, kad šiuo metu pateikti nauji prašymai dėl leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nėra tenkinami. Asmenys, pageidaujantys gauti leidimą laikinai naudoti naujus valstybinės žemės plotus ir juos šiemet deklaruoti, to padaryti negalės. Kiekvienas tokį prašymą pateikęs asmuo yra raštu informuojamas apie galimybę nuomos sutartimi išsinuomoti pageidaujamą žemės sklypą.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma, kai žemės sklypas yra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, pažymėtas vietovėje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad valstybine žeme galima naudotis iki nuomos sutartyje nustatyto termino (maksimalus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas – 25 metai).

Kai pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros:

Tais atvejais, kai pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tačiau asmenims yra suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme iki tol, kol bus gauti statybą leidžiantys dokumentai ir prasidės statyba, žemės ūkio naudmenų deklaravimas taip pat vyks įprasta tvarka.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-14

Trūksta konsultavimo paslaugų

Pilnoje Utenos A. ir M.Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje susitikę ūkininkai daugiausiai kalbėjo apie tai, kas jiems šiandieną kelia didžiausią nerimą, – apie deklaravimo naujoves ir gerosios agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Jas žemdirbiams išsamiai pristatė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir NMA atstovai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Utenos skyriaus pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė, kad Utenos krašto ūkininkų pamatas – smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, todėl nenuostabu, kad prieš įsibėgėjant pasėlių deklaravimui, į ūkininkai tokius renginius renkasi gausiai.

„Deklaravimo naujienos aktualios visiems ūkininkams. Tačiau regionuose, kur vyrauja šeimos ūkiai, užduodami visai kitokie klausimai nei, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje. Ten vyrauja stambūs ūkiai, korporacijos, kur žemės sutelktos į kelias rankas. O Utenos krašte yra šeimos ūkių, čia daug kalvų, pelkių, šlapynių, todėl norint pasėlius deklaruoti nepadarant klaidų, tenka kruopščiai įsigilinti į visas smulkmenas. Natūralu, kad dėl nežinojimo žmonės jaučia nerimą, todėl kartu su ŽŪR, LŪS ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga dirbame kartu, kad padėtume ūkininkams. Pakvietėme ŽŪM, NMA atstovus, kurie tiesiogiai atsakė į ūkininkams rūpimus klausimus. Konferencija užtruko, tačiau pasisakyti galėjo kiekvienas norintis“, – pasakojo dr. A.Svitojus, pastebėdamas, kad regionuose vis dar trūksta kokybiškų konsultavimo paslaugų.

Dėmesys melioracijai

Renginyje taip pat aptartos žemės ūkio kooperacijos ir trumpųjų grandinių perspektyvos Lietuvoje, pieno ūkių problemos ir galimi sprendimo būdai. Kalbėta ir apie melioracijos priemonių planą. Utenos r. Kaimo reikalų ir bendruomenių skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė po diskusijos su išrinktuoju Utenos meru Marijumi Kaukėnu patikino, kad programai reikėtų didesnio finansavimo. „Šį pavasarį turime daug avarijų, laukai tvinsta, melioracijos sistemas būtina taisyti. Tam, kad jas tinkamai sutvarkytume, iš savivaldybės biudžeto reikėtų 100 tūkst. eurų“, – sakė R.Jankauskienė.

Suka į ekologinę gamybą

Konferencijoje pasėlių deklaravimo naujienas atidžiai sekė ir Vyžuonų kaimo augalininkas Mečislovas Bučelis. Jo ūkis šiuo metu ant permainų slenksčio. Tris dešimtmečius ūkininkavimo patirtį kaupęs žemdirbys keičia ūkininkavimo kryptį ir chemizuotą augalininkystės ūkį siekia perorientuoti į ekologinę gamybą. Jam tikru sėkmės pavyzdžiu tapo gretimuose laukuose ūkininkaujantis Darius Varnas. „Jo laukai – kaip iš paveiksliuko. Nė neįtartum, kad ūkis prižiūrimas be trąšų, agrochemijos“, – negailėjo gerų žodžių kaimynui M.Bučelis.

Jis tikisi, kad dar 2025 metais savo dirbamus laukus pavyks sertifikuoti kaip ekologiškus. „Iki šiol nenaudojau daug chemijos, laukus tręšiau tik ten kur būtina. Tačiau atėjo laikas pokyčiams. Ekologiškai auginsiu žirnius, grikius, žieminius kviečius, rugius“, – ūkininkauti tvariau nusiteikęs M.Bučelis, dirbantis 300 ha žemės. Su tiek pat žemės į ekologinę gamybą žada pasukti ir Mečislovo sūnus.

Didžiausias iššūkis – realizacija

Nuo 2004 metų ekologiškai žemę dirbantis D.Varnas sako nesustojantis mokytis ir kiekvienais metais aplanko bent kelis seminarus apie ekologinį žemės dirbimą, naujausias technologijas. Šiandieną jis 400 ha ūkyje augina grikius, žirnius, avižas, anksčiau sėjo spelta kviečius. Tačiau jis atviras – ekologišką derlių ūkininkai išmoko užauginti, tačiau kol kas didžiausias galvos skausmas ekologams – produkcijos realizacija. Šiandieną jo sandėliai pilni grūdų, kurių supirkėjams nereikia. Anot D.Varno, jam lieka dvi išeitys: realizuoti grūdus už chemizuotų grūdų kainą arba laikyti toliau ir tikėtis geresnės kainos.

Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra išvystyta ekologinė perdirbimo grandis, trūksta supirkėjų, o dalis vietos perdirbėjų ir lietuvišką ekologišką žaliavą net nežiūri, nes rinka užpildoma pigia importine produkcija. „Iš neoficialių šaltinių girdime, kad, pavyzdžiui, rusiški grikiai atvažiuoja per Kazachstaną. Grikius visą laiką sėkmingai pardavinėdavo Italija. Tačiau ji dabar „užkimšta“ rusiškais grikiais. Viso to pasekmė – drastiškai kritusios kainos“, – apie įtemptą situaciją ekologiškos produkcijos rinkoje kalbėjo D.Varnas.

Panašios nuomonės ir Utenos LŪS pirmininko pavaduotoja ir tarybos narė Brigita Mosiejauskė. Ji apgailestavo, kad šiandieną ekologišką produkciją parduoti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Jaunoji ūkininkė sako, kad sandėliai pilni ekologiškų grūdų, kol kas nėra kam parduoti produkcijos. „Mūsų ekologiško perdirbimo grandinis Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Grūdai į Vakarų rinką išvažiuoja tik per įvairius perpardavinėtojus. Šiuo metu sandėlyje turime 2 metų grikių, kviečių, tačiau nėra kam jų nupirkti, perdirbti. Manau, kad ekologiška produkcija turėtų skintis kelią į mokyklas, darželius. Kol to nebus, ekologiškos produkcijos perdirbimo grandis merdės“, – tikino B.Mosiejauskė.

Kainos beveik susivienodino

Kaip skelbia leidinys „Agrorinka“, ekologiškų grūdų supirkimo kiekis 2022 m. sumažėjo, o kaina – padidėjo. Ekologiškų grūdų supirkimo kiekis 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 9,67 proc. Sertifikuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės 2022 m. iš Lietuvos augintojų supirko 144,29 tūkst. t ekologiškų grūdų, iš kurių ekologiški kviečiai sudarė 55,64 proc., avižos – 16,50 proc., pupos – 10,16 proc., žirniai – 7,34 proc., rugiai – 3,91 proc., grikiai – 2,61 proc., kvietrugiai – 1,80 proc.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEUA) pirmininkas Saulius Daniulis sako, kad ekologiškų grūdų rinka yra priklausoma nuo chemizuotų grūdų. Praėjusiais metais pastarųjų grūdų kaina svyravo, o avižų, rapsų, kviečių kainos už toną kone susilygino su ekologinės produkcijos kaina. Pasak pašnekovo, ekologinių ūkių šeimininkai tikėjosi, kad ekologinių grūdų kaina taip pat šaus į viršų, tačiau taip neatsitiko. „Kaip ir bet kokioje kitoje rinkoje, taip ir čia, yra grūdų kainos pakilimai ir nuosmukiai. Tie, kas laiku pardavė – išlošė, kas laikė – šiuo atveju turi tai, ką dabar siūlo rinka. Grūdų kainoms iššovus į kosmosą sulėtėjo pašarų gamyba, paukštynai ir kiti gyvulininkystės ūkiai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pašarų kainos“, – dėsto S. Daniulis.

Jis pastebi, kad sandėliai pilni ekologiškų grūdų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, šiuos klausimus sprendžia operatyviau, siekdama skatinti gamybą ir paremti vietos ūkininkus. „Vokietijoje yra nuoroda, kad perdirbėjai supirktų vietos regionų grūdus. Tačiau čia yra vienas „bet“. Vokietijoje nemažą dalį grūdų perdirbimo grandžių valdo patys ūkininkai. Savaime suprantama, tokiu atveju jie yra suinteresuoti, kad pirmenybė tektų jų žaliavai“, – kalbėjo LEUA pirmininkas ir pridūrė, kad panaši situacija yra Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse.

Tvirtinti perdirbimą ūkiuose

S.Daniulis tikisi, kad ilgainiui ūkininkams pavyks pasiekti, kad vis daugiau ūkininkų įsitrauks į perdirbimo grandį ir inicijuos svarbius pokyčius. Jis pateikia konkretų pavyzdį. Šalyje yra ekologinis avių ūkis, avys šeriamos ekologiškomis žalienomis, ūkis sertifikuotas, tačiau ekologiškos avienos vietos rinkoje nematyti. Priežastis paprasta – nėra nė vienos sertifikuotos skerdyklos.

„Jei norime paskersti ekologinius paukščius, juos turime vežti per visą Lietuvą į skerdyklą Alytaus rajone. Ji kol kas yra vienintelė ir jos kaštai labai dideli. Europoje jau daug kur leidžiama naudotis mobilios skerdyklos paslaugomis, tačiau pas mus tai vangiai juda į priekį. Turime stiprinti perdirbimo grandį, tuomet ūkininkai galėtų kvėpuoti laisviau“, – įsitikinęs ekologinius ūkius vienijančios asociacijos pirmininkas S.Daniulis.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-04-17

„Šiandien vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos“, – žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Samuelis Vlčanas. Jo teigimu, draudimas įsigalios trečiadienį ir skirtas apsaugoti vietos ūkininkų sektorių bei vartotojų sveikatą. Praėjusią savaitę ministerija pranešė ištyrusi Ukrainos grūdų mėginį ir aptikusi „pesticido, neleistino Europos Sąjungoje ir neigiamai atsiliepiančio žmonių sveikatai“.

Draudimas bus taikomas įvairiems produktams, įskaitant grūdus, cukrų, vaisius, daržoves, vyną ir medų. S. Vlčanas pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas Ukrainos produktams, tranzitu vežamiems per Slovakiją į trečiąsias rinkas.

Europos Sąjungos narės Lenkija ir Vengrija šeštadienį uždraudė grūdų ir kitų maisto produktų importą iš Ukrainos.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-17

„Būtų prašymas, kad šios normos nebūtų diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Yra apsėjamas, ariamas ir akėjamas ne ūkis, o hektaras“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant akcizų didinimą kurui teigė J. Sviderskis.

„Jeigu taip nutiktų, iš principo būtų turbūt dar vienas kiršinimas žmonių. Tiek kaime gyvenančių, tiek dirbančių“, – pridūrė jis.

J. Sviderskis įsitikinęs, kad nauja tvarka taip pat mažintų konkurencingumą su kitomis šalimis.

„Tą patį hektarą nudirbti, ar mažas ūkis, ar didelis bus panaudojama dyzelinio kuro vienodai“, – kalbėjo J. Sviderskis.

„Žaliųjų“ mokesčių pakete numatyta, kad dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalės – numatomos „lubos“, kurios 2024 metais būtų 100 tūkst. litrų, o vėliau „lubos“ žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų.

Žemės ūkio ministerija 2022 metais buvo pasiūliusi ūkininkams 100 tūkst. litrų per metus „lubas“ nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų „žaliojo“ dyzelino.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų. 2020-2021 metams leidimą įsigyti „žalią“ dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-04-17