Žemės ūkio naujienos: 2024-12-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Dideli svyravimai“: pakilimą pieno rinkoje kitąmet gali keisti nuosmukis
Vidutinei pieno supirkimo kainai Lietuvoje per metus augus 32 proc. ir spalį siekus 42,8 cento už kilogramą, BNS kalbinti pieno perdirbimo įmonių vadovai situaciją pieno rinkoje vertina kaip gerą, bet nestabilią. Savo ruožtu, šalies ūkininkai teigia išgyvenantys atokvėpį, tačiau su baime laukia galimo kainų kritimo. Tuo metu SEB ekonomistas sako, jog pieno kainos kritimo dar reikės palaukti bent iki kitų metų antrojo pusmečio.
Tadas Povilauskas sutinka, jog verslui iššūkių kelia dideli kainų svyravimai.
„Vienas iš šito verslo minusų yra, kad yra dideli svyravimai. Turime metus, kai yra labai geri rezultatai, kainos aukštos, bet paskui ateina metai, kai mažos supirkimo kainos ir vėl blogi rezultatai“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Situacija gera, bet nestabili
Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, jog situacija pieno rinkoje šiuo metu gera, tačiau gali greitai pasikeisti.
„Ir pirmasis pusmetis, ir dabar yra neblogi laikai tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams. Mes galime brangiau parduoti, galime daugiau uždirbti ir galime daugiau mokėti žemdirbiams“, – BNS sakė D. Trumpa.
Anot jo, pagal dabartinį reguliavimą pieno perdirbėjai negali sudaryti tvarių kontraktų ilgiau nei vienam mėnesiui.
„Kol kas geras (laikotarpis – BNS), bet jis labai greitai gali pasikeisti dėl labai paprastos priežasties – dėl Lietuvos reguliavimo mes negalime daryti užtikrintų, patvarių kontraktų pieno pirkimo ilgesniam laikui negu vienam mėnesiui (…) esant dabar gerai situacijai ir tą gerą laiką pratęsti“, – teigė D. Trumpa.
Kitos pieno perdirbimo grupės „Vilvi Group“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigė, kad šiuo metu pieno kainos Lietuvoje didesnės nei Vokietijoje.
„Šiandien yra aukščiausiame lygmenyje pieno kainos. Didžiųjų Lietuvos pieno tiekėjų kainos jau didesnės nei Vokietijoje (…). Vartotojas šioje vietoje yra kaip ir pralaimėtojas, o žemdirbiai ir pieno perdirbėjai – laimėtojai“, – BNS sakė G. Bertašius.
Pasak „Vilvi Group“ vadovo, produktų brangimas matomas ir trečiosiose šalyse, į kurias grupė taip pat eksportuoja.
„Taip yra ne vien ES, mes („Vilvi Group“ – BNS) eksportuojame apie 25-30 proc. ir į trečiąsias šalis. ES matosi spartesnis pieno produktų kainų augimas, bet ir trečiose šalyse augimas matomas“, – sakė jis.
G. Bertašiaus teigimu, perdirbėjams dėl didelės pieno produktų paklausos 2024-ieji yra geri metai.
„Šiais metais jaučiasi labai stiprus pieno produktų poreikis, jis kelia kainas eksporto rinkose. Tai nėra blogai rinkos dalyviams – perdirbėjams, nes galime mokėti už žaliavinį pieną tokiu atveju daugiau“, – kalbėjo „Vilvi Group“ vadovas.
Pasak SEB banko ekonomisto, iššūkių perdirbėjams kelia ir konkurencija tarp Baltijos šalių, tačiau „Vilvi Group“ vadovo teigimu, Lietuva yra lyderė regione.
„Pieno perdirbėjams iššūkis toliau lieka pieno supirkimo kiekiai Lietuvoje. Nepaisant to, kad ūkių mažėja, karvių mažėja, bet esamų ūkių našumas yra didėjantis, o importas – atsivežimas iš Latvijos, Estijos, jo konkurencija didėja“, – sakė T. Povilauskas.
„Matome, kad pusmečio rezultatai (pieno perdirbėjų – BNS) neblogi. Tas džiugina. Manau, kad Lietuvos pieno perdirbėjai (…) Baltijos šalyse yra lyderiai“, – teigė G. Bertašius.
Kainas stabilizuoti galėtų padėti valstybė
Vyraujant aukštai pieno supirkimo kainai, ūkininkai išgyvena atokvėpio laikotarpį, tačiau su baime laukia „blogų kainų periodo“, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
„Šituo momentu ūkininkai vėl atsikvėpė ir konstatuoti būtų galima tai, kad, jeigu tokios (pieno supirkimo – BNS) kainos būtų pastovios, tai tikrai ūkininkai galėtų teigti, kad verslas pelningas“, – BNS sakė R. Juknevičius.
„Ūkininkai į šią situaciją žiūri su didele baime, nes, deja, pieno rinkoje yra labai drastiškai besikeičiančios tos situacijos, kai po labai gerų kainų periodų ateina labai blogų kainų periodas“, – pridūrė jis.
Pasak R. Juknevičiaus, pieno kainoms esant stabilioms ūkininkai galėtų drąsiai investuoti į verslo plėtrą bei gaminti daugiau produkcijos mažesniais kaštais, atpiginant produktus vartotojams.
Ūkininkų atstovas teigė, kad kainų svyravimų problemą pieno rinkoje galėtų išspręsti ir valstybė.
„Jau sena šneka yra apie tai, kad turi valstybė, galinti teisės aktais ne nustatyti kainas, o sureguliuoti pačią rinką, uždėti jai tam tikrus apynasrius, kitaip tariant, neleisti rinkoje turėti tokių didelių svyravimų“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Anot jo, rinką stabilizuoti būtų galima steigiant specialius fondus ir juos pildyti esant aukštoms supirkimo kainoms, o joms nukritus iš sukauptų lėšų išmokėti dotacijas tiekėjams ir galbūt perdirbėjams.
„Turėtų tikriausiai būti stabilizuota pieno rinka galbūt per Pieno įstatymą, kad būtų teisingesnis pelno pasiskirstymas (…), kad tiek ūkininkai, tiek žaliavos perdirbėjai, tiek prekybininkai gautų iš galutinio parduoto produkto sąžiningą pelno dalį“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jo teigimu, sąjunga atstovauja 40 rajoninių asociacijų, kurioms priklauso apie 5 tūkst. ūkininkų.
Ekonomistas: kitąmet kainos vėl kris
T. Povilausko teigimu, pieno produktų kaina kurį laiką dar turėtų išlikti aukšta, tačiau neišvengiamo jos kritimo teks palaukti iki kitų metų antrojo pusmečio.
T. Povilausko teigimu, didžiausia naujiena antrąjį šių metų pusmetį buvo rekordinė pieno riebalų kaina.
„Europinėje rinkoje šito pusmečio naujiena – pieno riebalų kaina sumušė rekordus (…). Tas lygis pieno riebalų kainos yra aukščiausias, kiek galima prisiminti, per kelis dešimtmečius“, – sakė SEB banko ekonomistas.
„Kitų produktų kaina padidėjusi yra mažiau, bet vėlgi, sūrio kaina, priklausomai nuo rūšies, 15 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu (…). Nugriebto pieno milteliai ar kiti sausi pieno produktai, tos kainos yra pakankamai panašios, kaip ir prieš metus“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį buvo 512,9 euro už toną (42,8 cento už kilogramą) – 20 proc. daugiau nei rugsėjį ir 32 proc. daugiau nei prieš metus.
Centras neskelbia 10 mėnesių kainos, tačiau, BNS skaičiavimais, ji vidutiniškai siekė 414,6 euro už toną – 12 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai (369,7 euro).
Pieno supirkimo įmonės pernai iš 12,9 tūkst. pieno gamintojų supirko 1,34 mln. tonų pieno – 0,1 proc. daugiau nei užpernai (1,339 mln. tonų). Šiemet per 10 mėnesių buvo supirkta 1,17 mln. tonų pieno.
„Čia tik laiko klausimas, kada sumažės sviesto, grietinėlės ir kitų pieno produktų kaina. Bet kol kas, sakyčiau, kad taip greitai nebus to nuosmukio (…). Kitų metų antrąjį pusmetį jos sumažės, bet turbūt dabar tie keli mėnesiai – kainos supirkimo produktų išliks aukštos, taip greitai nepasikeis“, – BNS kalbėjo ekonomistas.
Šaltinis: Aurimas Ragelis, lrt.lt, 2024-12-03
Apskaičiuotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis
Žemės ūkio ministerija parengė Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimo tvarkos aprašo pakeitimus – išplėstas žemės ūkio produkcijos sąrašas, atsižvelgus į paskutinių 5 metų rodiklius koreguojamos vertės. Valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimui nuo 2025 m. taikomas aprašo 7 priedas.
Jame nustatytas VED neturės įtakos valdų valdytojams, iki 2024 m. gruodžio 31 d., pateikusiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą.
Valdų valdytojams, iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikusiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, VED apskaičiuojamas pagal aprašo 4 priede nurodytas reikšmes.
Į VED apskaičiavimą įtraukiami tik tie auginamų grybų plotai, iš kurių per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) buvo ne mažesnės nei:
* paraiškoms, pateiktoms nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., aprašo 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė;
* paraiškoms, pateiktoms nuo 2025 m. sausio 1 d. aprašo 7 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė;
* tuo atveju, kai per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) mažesnės nei 4 ar 7 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė ir auginamų grybų plotas yra mažesnis kaip 100 m2, VED neskaičiuojamas.
Standartinė produkcijos vertė perskaičiuojama kas penkerius metus. Ją apskaičiuoja valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.
Numatyta, kad pokyčiai įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-03
Siekiantys gauti galutines išmokas įsipareigoja neišregistruoti valdos iki metų pabaigos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, kurio privalo laikytis ūkininkai, siekiantys gauti galutines išmokas. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, pateikę paraišką tiesioginėms išmokoms gauti,įsipareigoja neišregistruoti valdos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Daugiau informacijos čia.
Tais atvejais, kai valda yra išregistruojama iki metų pabaigos, ūkininkai nebetenka teisės į priklausiusią paramą, o jei parama jau buvo išmokėta, privaloma ją grąžinti.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-03
Seimas pakartotinai nesvarstys siūlymo į įstatymą perkelti KT rekomendacijas dėl valstybinės žemės naudojimo
Antradienį Seimas nusprendė pakartotinai nesvarstyti prezidento nepasirašytų įstatymo pataisų, kuriomis siekta patikslinti Žemės įstatymo ir lydinčiųjų nuostatas. Už įstatymų paketo pakartotinį svarstymą po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 69 parlamentarai. Įstatymų pakeitimų paketas buvo priimtas lapkričio 12 d., tačiau prezidentas jo nepasirašė ir grąžino Seimui su prašymu laikyti nepriimtu.
Seimo priimtais, tačiau prezidento vetuotais Žemės, Teritorijų planavimo, Žemės reformos įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siekta ne kartą Konstitucinio Teismo pažymėtų vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.
Projekto rengėjai teigė, kad pakeitimais būtų ištaisytos Konstitucijai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos. Šiuo metu įstatymas numato, kad areštuoti ar teisminio ginčo objektu esantys žemės ūkio sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi. Pataisomis siūlyta atsisakyti savivaldybių teisės atleisti sutarties šalį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, jei ji išnuomota aukciono būdu, tam bus numatyti specifiniai atvejai.
Įstatymų pakeitimais taip pat norėta numatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius, nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant sklypo ar jo dalies vertę.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas, tad valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, rūpinantis ypač vertingų vietovių apsauga, jų augmenija ir gyvūnija.
Lietuvos ambasadoje Italijoje siūloma įsteigti žemės ūkio atašė
Žemės ūkio ministerija siūlo trejiems metams skirti žemės ūkio atašė Lietuvos ambasadoje Italijoje. Dėl to sprendimą priims Vyriausybė. Ministerijos teigimu, ši pareigybė reikalinga atstovauti Lietuvos interesams Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), taip pat padėti koordinuoti Lietuvos dalyvavimą Pasaulio maisto programos (WFP) ir Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) veikloje.
Kitais metais pareigybės išlaikymui reikėtų 101 tūkst. eurų, 2026-aisiais – dukart tiek, o 2027 metais – 135 tūkst. eurų.
Vyriausybės nutarime pabrėžiama, kad daug diskusijų FAO vyksta dėl Baltarusijos ir Rusijos veiklos bei vaidmens organizacijoje, todėl atašė užtikrintų Lietuvos interesus mažinant šalių agresorių įtaką ir svarbą priimant tarptautinius sprendimus bei teikti pagalbą Ukrainai.
Žemės ūkio atašė pareigybė Lietuvos ambasadoje Italijoje įsteigta 2006 metais, tačiau 2020-aisiais atidarius Lietuvos ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) šis etatas buvo perkeltas ten.
