Žemės ūkio naujienos: 2025-08-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dėl ilgo lietingo laikotarpio Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją
Vyriausybė dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų. Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:
-Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
-Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
-Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
-Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais.
Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius.
Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (ilgą lietingą laikotarpį) ir jo sukeltus padarinius.
Rokiškio r., Akmenės r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Anykščių r., Šilutės r., Biržų r., Kupiškio r., Pakruojo r., Švenčionių r., Radviliškio r., Pasvalio r., Telšių r. ir Raseinių r. savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. (apie 8136 ha) derliaus.
Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.
Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius.
Nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-13
Ekstremalios liūtys – nauja realybė. Aplinkosaugos priemonės padeda pasiruošti
Šių metų liepa Lietuvoje išsiskyrė rekordiniais kritulių kiekiais – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinis mėnesio kritulių kiekis buvo 1,7 karto didesnis nei daugiametis vidurkis ir tapo vienu didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Tokios liūtys užlieja dirvas greičiau, nei jos pajėgia sugerti ar nutekinti vandenį, todėl nukenčia pievos, laukai ir sodybos. Ilgalaikės klimato prognozės rodo, kad tokių situacijų ateityje tik daugės – iki amžiaus pabaigos metinis kritulių kiekis gali padidėti iki 14 proc., o liepa ir toliau išliks lietingiausiu metų mėnesiu.
Aplinkosaugos priemonės šioje situacijoje – vienas efektyviausių būdų mažinti neigiamą stichijų poveikį.
Dėl gausių kritulių derlius būna prastenis, o ūkininkai patiria ir tiesioginę ekonominę žalą. Europos investicijų banko ir Europos Komisijos duomenimis, klimato kaitos padariniai žemės ūkiui ES šalyse kasmet kainuoja apie 28,3 mlrd. eurų, o jei nebus imamasi prisitaikymo priemonių, nuostoliai iki 2050 m. gali išaugti daugiau nei per pusę. Tai reiškia, kad kiekviena investicija į aplinkosaugines priemones yra ne tik gamtos išsaugojimo žingsnis, bet ir ekonominė apsauga nuo stichijų padarytų nuostolių.
Pavyzdžiui, išmanioji melioracija leidžia ne tik greitai pašalinti vandens perteklių liūčių metu, bet ir sukaupti jį tvenkiniuose ar grioviuose sausesniam laikotarpiui. Pievos ir šlapynės tampa natūraliais „vandens rezervuarais“ – jos užliejamos, bet derlius nenukenčia, o tokios teritorijos netgi praturtėja biologine įvairove. Sveikas, organinės medžiagos turtingas dirvožemis geba ilgiau sulaikyti vandenį, taip mažindamas ir potvynių, ir sausros žalą.
Svarbus vaidmuo tenka ir renatūralizacijos projektams. Tai – sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas vagoje, tėkmės srautą keičiančių bunų įrengimas vagoje, vagos skerspjūvio pakeitimai panaudojant natūralias gamtines medžiagas iš akmenų, gargždo ir medienos, medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse ribojant vandens paviršiaus (vagos) apšvietimą. Daugelis Lietuvos upių praeityje buvo tiesintos, gilinamos, melioruojamos, todėl prarado natūralią gebą reguliuoti vandens lygį. Švelniosios renatūralizacijos priemonės – sraunumų, užutekių, medžių pakrantėse atkūrimas – padeda upėms vėl tapti natūraliomis vandens „saugyklomis“. Tokios priemonės ne tik atkuria buveines ir gerina vandens kokybę, bet ir prisideda prie potvynių rizikos mažinimo, nes perteklinis vanduo užlaikomas užliejamuose upių slėniuose (salpose) ir šlapynėse, užuot staiga užtvindęs gyvenvietes ar kelius.
2017-2022 m. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) įgyvendino 55 švelniosios renatūralizacijos projektus, dar keliolika projektų turėtų būti baigti įgyvendinti šiais metais. Pavyzdžiui, Strėvos upėje įgyvendintos renatūralizacijos priemonės buvo parinktos taip, kad netrukdytų melioracijos darbams, nekeistų vagos trajektorijos ir nepažeistų privačių žemių. Tokie sprendimai padeda išlaikyti upės ekosistemos funkcionalumą, o potvynių metu sumažinanama žala konkrečiai teritorijai.
Klimato kaitos iššūkiams prisitaikiusios upės, dirvos ir kraštovaizdis gali tapti patikimu skydu tiek ūkininkams, tiek gyventojams. Todėl aplinkosaugos priemonės neturi būti matomos kaip barjeras – jos yra investicija į saugesnę, atsparią ir tvarią ateitį, kurioje išvengiama dalies stichijų padarytų nuostolių ir užtikrinamas stabilus žemės ūkio produktyvumas.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-08-14
Grūdų kainas veikia ne tik orai
Kasmet Lietuva į užsienio šalis eksportuoja apie 70 proc. savo užaugintų javų, absoliuti dauguma kurių – kviečiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip aiškina žemės ūkio ir finansų ekspertai, ūkininkams itin aktualios tarptautinės kviečių kainos, o jas labiausiai lemia globalūs veiksniai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Daugiau nei du trečdaliai mūsų šalyje užaugintos žemės ūkio produkcijos iškeliauja svetur, tad esame pakankamai priklausomi nuo to, kas vyksta pasaulyje, tiek nuo gerų, tiek nuo blogų įvykių.
Tai liečia ir grūdų kainas, kurias tiesiogiai veikia geopolitiniai veiksniai, o jie pastaruoju metu – itin ryškus“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.
Didžiausias poveikis – dėl prekybos „karų“
Kaip sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, esminis pastarųjų metų pasaulio ekonomiką koreguojantis veiksnys – nesutarimai dėl tarptautinės prekybos ir įvedami vis griežtesni muitų tarifai. Anot jo, didžiausias vaidmuo čia tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV).
„Šių metų pasaulio ekonominę darbotvarkę formuoja JAV, su prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje – tai ypač pastebima viešojoje erdvėje. Visa ši informacija turi įtakos ir įmonių, ir investuotojų sprendimams. Tai atsiliepia ir galutiniams vartotojams – Lietuvos ir kitų šalių gyventojams, o poveikis pastebimas per žaliavų kainas, valiutų kursus, palūkanas“, – sako T. Povilauskas.
Kaip apžvelgia ekonomistas, daugiausiai nerimo pasaulyje buvo pavasarį, kai balandžio 2 d. buvo paskelbti drastiški muitai į JAV įvežamoms prekėms. Tačiau, praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo pirmųjų grasinimų, priimti muitai – kur kas žemesni, nei planuota.
„Muitų poveikis pasaulio ekonomikai – kol kas mažesnis, nei tikėtasi. Padidėjusiais tarifais siekta papildyti JAV biudžeto pajamas, paskatinti gamybą šalyje ir spręsti kitas geopolitines problemas. Mums svarbu, kad Europos Sąjungos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį augo, kad ir lėtesniu tempu. Vis dėlto, neapibrėžtumas išlieka, ir jis verčia įmones ir investuotojus pergalvoti savo planus bei peržiūrėti investicijas, o tai, savo ruožtu, artimiausiu metu veikiausiai lems lėtesnį, negu norėtume ekonomikos augimą pasaulyje“, – paaiškina T. Povilauskas.
Muitai koreguoja ir valiutų kursus: tai atsiliepia ir kainoms
Nenuspėjama JAV prekybos politika veikia ir valiutų kursus: ryškiausi pokyčiai pastebimi vertinant JAV dolerio ir euro santykį. Kaip teigia ekonomistas, silpnėjančio dolerio ir stiprėjančio euro įtaka jaučiama ir Lietuvoje.
„Šiuo atveju, į mūsų šalį dalis importuojamų prekių, už kurias atsiskaitoma JAV doleriais, tampa pigesnėmis, pavyzdžiui, žemės ūkiui reikalingos trąšos ir kitos žaliavos. Kita vertus, kai iš Lietuvos į ne euro zonos valstybes eksportuojame pagamintą produkciją – užaugintus grūdus ir pan., ir galutinis pirkėjas moka JAV doleriais, galiausiai dėl to mes gauname mažiau eurų“, – sako T. Povilauskas.
J. Eimontas pabrėžia, kad JAV dolerio ir euro santykio pokyčiai tiesiogiai veikia kainas tarptautinėje MATIF grūdų biržoje. Pasak eksperto, 10 proc. susilpnėjus JAV doleriui, atitinkamai tokiu pat dydžiu MATIF esančios grūdų kainos atsilieka nuo tikrųjų verčių.
Europai reikia galvoti apie konkurencingumą
Dabartiniais duomenimis, kviečių kaina MATIF grūdų biržoje siekia apie 190–200 eurų už toną, nors prieš 3–4 metus, iki prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, ji svyravo apie 250–310 eurų už toną. Tuo pat metu dujų kaina išaugo kone 10 kartų. Vis dėlto, kaip pastebi J. Eimontas, grūdų kaina – nelinkusi žemėti, ir tai siejasi su tam tikrais ekonominiais bei socialiniais pokyčiais.
„Per tuos keletą metų kardinaliai pasikeitė ekonominė padėtis, taip pat kiti veiksniai, formuojantys grūdų rinką: keitėsi trąšų, augalų apsaugos produktų, žemės ūkio technikos kainos, galiausiai, išaugo pragyvenimo lygis ir darbo užmokestis. Visa tai – auga, ir susiformuoja tam tikras ekonominis prasilenkimas, tam tikros „žirklės“ tarp pajamų (grūdų kainos) ir išlaidų (investicijų bei pragyvenimo lygio)“, – paaiškina „Linas Agro“ atstovas.
Jam antrinantis T. Povilauskas teigia, jog su tokia padėtimi tenka susitaikyti ir galvoti, kaip pagerinti esamą situaciją.
„Prieš gerą dešimtmetį, kai MATIF kainos svyruodavo apie 190 eurų už toną, didžiųjų Europos šalių ūkininkai buvo tokioje pat padėtyje, kaip kad dabar yra Lietuvos ūkininkai. Esant žemesnėms grūdų kainoms, jie turėjo mokėti santykinai didesnius atlyginimus, investuoti į savo ūkius, o jų eksporto apimtys nesikeitė. Taip dabar mums tenka perimti tą dalią ir gyventi prie žemesnių MATIF kainų, bet kartu ieškant sprendimų, kaip ne tik išlaikyti, bet ir didinti derlių“, – sako jis.
Būtini pokyčiai pasaulinėje trąšų rinkoje
Tačiau ekonomistas tvirtina, kad būtina visos Europos mastu spręsti rimtą problemą – per dideles žemės ūkio sąnaudas, kurias labiausiai lemia aukštos trąšų kainos. Pasak jo, kol Europa neišspręs šio klausimo, tol ji negalės sustiprinti savo konkurencingumo.
„Pavyzdžiui, azotinių trąšų kainoms pakilus 20 proc., grūdų kainos smuko 10 proc., ir tai – aiškus signalas, jog reikia imtis pokyčių. Su tuo susiduria ūkininkai ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse. Todėl sprendimų teks ieškoti visam regionui“, – teigia T. Povilauskas.
Norint sustiprinti Europos, taip pat ir Lietuvos, ūkininkų konkurencingumą, ekonomistas įvardija, jog pasaulyje turėtų atsirasti azotinių trąšų perteklius. Tai, anot jo, sumažintų trąšų kainas ir atpigintų ūkininkų investicijas.
„Jei šias trąšas gamintume patys, jų kaina būtų sąlyginai didelė, nes reikėtų ir importuoti dujas, ir jas apdirbti. Todėl reikėtų tikėtis pokyčių pasauliniu mastu. Tos šalys, kurios gali pasigirti pigiomis dujomis, turėtų didinti azotinių trąšų gamybą, o tai leistų tikėtis konkurencingesnių kainų ir geresnių rezultatų ūkininkams“, – tvirtina SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Šaltinis: valstiets.lt, 2025-08-13
FAO 2025 m. prognozuoja rekordinį grūdų derlių pasaulyje
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2025 m. liepos mėnesį atnaujino pasaulinę grūdų derliaus prognozę 2025 metams, ją padidindama beveik 14 mln. tonų – iki 2 925,4 mln. t, tai būtų 2,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais ir rekordinis visų laikų dydis. Derliaus prognozės padidintos dėl gerėjančių kviečių, kukurūzų ir ryžių derliaus lūkesčių. Pasaulinis kviečių derlius 2025 m. turėtų sudaryti 805,3 mln. t – tai 0,7 proc. daugiau nei buvo prognozuota birželį ir 0,9 proc. daugiau nei 2024 m. Prognozės pagerintos daugiausia dėl geresnių nei tikėtasi derlių Indijoje ir Pakistane.
Kitų grūdų – daugiausia kukurūzų – derlius taip pat prognozuojama šiek tiek didesnis nei anksčiau – 1 564,5 mln. t, tai būtų 3,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Kukurūzų derliaus padidėjimą lemia geresni derliaus rezultatai Brazilijoje bei pagerinta kukurūzų derliaus prognozė Indijoje, kur auganti vidaus paklausa pašarams ir pramonei skatina plėsti pasėlių plotus.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2025 m. turėtų sudaryti 284,8 mln. t, tai būtų 9,5 proc. daugiau nei 2024 m. bei 2,6 proc. daugiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2025 m. turėtų sudaryti 135,6 mln. t (2024 m. buvo 119,8 mln. t), o kitų grūdų – 146,5 mln. t ir tai būtų 1,3 proc. didesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį.
2025 m. derliui ES šalyse vasarinių kviečių sėja buvo baigta gegužės mėnesį, o pagrindinio žieminių kviečių derliaus nuėmimas šiuo metu jau vyksta. Optimistinį derliaus vertinimą ES šalyse lemia tiek padidėję pasėlių plotai, tiek geresni derliaus rodikliai, ypač palankios sąlygos leidžia tikėtis didelio derlingumo. ES šalyse kviečių derliaus padidėjimą 2025 m. gali nulemti ypač palankios derlingumo sąlygos Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.
Šaltinis: Agro Rinka, 2025 m. Rugpjūčio 11 d. Nr. (466)
Ūkininkai žemės ūkio ministru nori matyti I. Hofmaną – pradėjo palaikymo akciją
„Prezidente, Gitanai Nausėda, ministru turi likti Ignas Hofmanas!“, – socialiniame tinkle skelbia ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. „Pasidalinkime šia ministrą palaikančia žinute! Žemdirbiai nori pastovumo ir nepritaria dabartinio žemės ūkio ministro pakeitimui! Nors ministras dirba tik 8 mėnesius, bet per šiuos kelis mėnesius suspėta nuveikti reikšmingų darbų palengvinančių ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą, taip pat pagerintos veiklos sąlygos, sulaukta aktyvaus palaikymo ūkininkų interesų gynime“, – įsitikinęs M. Puidokas.
Žemdirbiai taip pat ragina gerai pasvarstyti ar Valstybei naudinga keisti ministrą, kuriuo pasitiki žemdirbiai ir primena reikšmingiausius I. Hofmano per 8 mėnesius nuveiktus darbus:
Supaprastintas trąšų pildymo žurnalas;
Atnaujintos Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo ‒ pardavimo sutarties tipinės sąlygos;
Pakeistas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas;
Supaprastinta ir patobulinta pasėlių deklaravimo sistema;
Pagerintos sąlygos kooperatyvams trumposiose grandinėse;
Sumažinta administracinė našta investicinėse kaimo plėtros priemonėse;
Numatytas papildomas finansavimas gyvulininkystei;
Supaprastintas Atliktų ūkio darbų žurnalas;
Valdų atnaujinime panaikintas nuomos sutarčių įkėlimas;
Prisidėta prie kelių mokesčio palengvinimo ūkininkams;
Pritraukiamos potencialios užsienio investicijos į baltymų gamybą, bei biotechnologijas;
Sustabdytas UAB „Genetiniai ištekliai“ ir AB „Lietuvos veislininkystė“ valstybei priklausančių akcijų privatizavimas;
Pasirašytas trišalis susitarimo memorandumas tarp JK Aplinkos, maisto ir kaimo plėtros departamento, Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo;
Parengtas Individualių garantijų teikimo nuostatų pakeitimo projektas;
Parengtas naujos skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos tvariam ūkininkavimui“ schemos projektas;
Formuojamas valstybės rezervas maisto produktų atsargomis;
Parengtas įstatymo pakeitimo projektas atsisakyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos;
Patvirtinta Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 metų programa;
Supaprastinta prekyba turgavietėse ir viešose vietose;
Sudaryta darbo grupė teisinio reguliavimo pieno sektoriuje pasiūlymams parengti;
Sudaryta Ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo veiksmų koordinavimo darbo grupė;
Skatinamas pagamintų maisto produktų vartojimo vaikų ugdymo įstaigose;
Sukurta invazinių augalų valdymo paramos priemonė ir inicijuota ekoschema tvariam dirvožemio valdymui;
Inicijuota mažareikšmių pažeidimų tvarka;
Sudarytos palankesnės paramos sąlygos perdirbėjams;
Peržiūrėtas strateginis planas ir inicijuoti jo pokyčiai;
Inicijuoti veiksmai dėl ES rytinio pasienio kaimo vietovių stiprinimo;
Premjerui socialdemokratui Gintautui Paluckui nusprendus trauktis iš pareigų nutarimą dėl atsistatydinimo priėmė ir visa Vyriausybė.
Kaip rašė BNS, G. Paluckas nutarė trauktis iš pareigų teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities.
Konstitucija numato, kad atsistatydinant premjerui, privalo trauktis visas Ministrų kabinetas.
Atsistatydinus G. Palucko Vyriausybei, diskutuojama ir dėl pokyčių valdančiojoje koalicijoje. Laikinasis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, jog pirmtako vietoje nebūtų formavęs valdančiosios daugumos su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, tačiau pastaruoju metu kalba, jog svarbu užtikrinti valdančiosios daugumos stabilumą, primena ELTA.
Savo ruožtu klaida koaliciją su „Nemuno aušra“ vadinęs Seimo pirmininkas, valdančiosios daugumos partnerės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė – jo vedama politinė jėga diskutuos apie galimą tolimesnį darbą su „aušriečiais“.
I. Hofmaną į žemės ūkio ministeriją delegavo partija „Nemuno aušra“.
