Home » Vidinė komunikacija ūkyje: kiek pieno prarandame dėl nesusikalbėjimo?
Pieno ūkio naujienos Straipsniai

Vidinė komunikacija ūkyje: kiek pieno prarandame dėl nesusikalbėjimo?

Pienas, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Foto Freek Wolsink: pexels.com

Interviu su dr. Donata Uchockienė, pieno ūkių konsultante, UAB „Gameta LT“

PU: Donata, daug ūkių skundžiasi prastais rezultatais, bet retai kas sako – „pas mus prasta komunikacija“. Ar tai tikrai problema pieno ūkiuose?

dr. Donata Uchockienė: Taip, ir labai dažna. Komunikacijos trūkumas nėra toks akivaizdus kaip blogas pašaras ar serganti karvė, bet jo padariniai tokie pat realūs – prarastas pienas, nepastebėta ruja, netinkamai pašertas veršelis. Ūkiai dažnai nežino, kiek jie kasdien praranda vien todėl, kad darbuotojai nesuprato vieni kitų, neperdavė informacijos arba paprasčiausiai vengė pasitikslinti.

PU: Kaip tai atrodo praktikoje?

dr. Donata Uchockienė: Pavyzdžiui, vakar sėklinta karvė, bet rytinis darbuotojas nebuvo informuotas, todėl stebi tą pačią karvę vėl, manydamas, kad ruja – ir siunčia ją antram sėklinimui. Arba buvo pastebėta šlubčiojanti karvė, bet informacija neperduodama veterinarui – ir po savaitės turime stipriai pažeistą galūnę. Tokie dalykai ūkiuose vyksta nuolat. Ir jie nėra „smulkmenos“ – jie kainuoja.

PU: Kodėl tokie dalykai apskritai nutinka?

dr. Donata Uchockienė: Dėl to, kad daugelyje ūkių komunikacija yra atsitiktinė. Viskas remiasi žodiniu perdavimu, kuris dažnai yra neišsamus, nepatikimas arba visai neįvyksta. Nėra jokių fiksuotų perdavimo momentų – nei ryte, nei vakare. Nėra nei rašytinių lentų, nei žurnalų, nei elektroninių sprendimų. Dažnai girdžiu sakant: „O kam čia rašyti, mes juk viską pasakom.“ Bet jei viską „pasako“, kodėl tiek daug dalykų vis tiek nepadaroma?

PU: Kaip tokioje situacijoje ūkininkas galėtų pagerinti vidinę komunikaciją?

dr. Donata Uchockienė: Pradėti nuo labai paprastų dalykų. Viena – įvesti dienos darbų žurnalą, kuriame kiekvienas darbuotojas trumpai pasižymi, kas pastebėta ar padaryta. Kita – susitikimai prie lentos bent 2–3 kartus per savaitę. Ir dar svarbiau – nustatyti vieną atsakingą asmenį, kuris perduoda informaciją tarp pamainų. Ne visi visiems, o vienas aiškus žmogus, kuris apibendrina.

„Daug ūkių nori geresnių rezultatų, bet neįvertina, kad tam reikia ne tik pašaro analizės, bet ir pokalbių analizės“, – sako dr. D. Uchockienė.

PU: Galima pagalvoti, kad tokie susirinkimai tinka tik labai dideliems ūkiams…

dr. Donata Uchockienė: Ir čia yra klaida. Mažame ūkyje kiekvienas žmogus yra dar svarbesnis – kiekviena pamiršta užduotis ten turi dar didesnį poveikį. Net šeimos ūkyje, kur dirba du žmonės, verta turėti rašytinį planą ar lentą su užrašais. Nes kai viskas „galvoje“, kažkas vis tiek lieka nepastebėta.

PU: Kokį konkretų poveikį komunikacijos gerinimas gali duoti?

dr. Donata Uchockienė: Kai procesai tampa aiškūs, atsiranda mažiau streso, mažiau chaoso ir daugiau atsakomybės. Tai reiškia laiku pašertus veršelius, pastebėtas rujas, išgydytas šlubavimas, laiku praneštą gedimą. O tai – tiesiogiai reiškia pieną, laiką ir pinigus.

Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą.