Žemės ūkio naujienos: 2025-09-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu laikytis 3 GAAB standarto reikalavimų
Primename aktualius 3 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“ reikalavimus. Įgyvendinant 3 GAAB standartą, pareiškėjams draudžiama deginti ražienas, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose (Reikalavimai) lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis:
-sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių (deginant turi būti nuolat stebima, o baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.);
-sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant Reikalavimų 6 punkte nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms arba tai būtų nuostolinga.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-12
Pakeistos ekologinio ūkininkavimo taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog parama sumažinama, jei per įsipareigojimų laikotarpį plotas pagal Priemonę sumažinamas
lyginant su pirmoje paraiškoje nurodytu plotu (jei paraiška pirmą kartą buvo teikta 2023 m., į bendrą plotą įskaičiuojami ir plotai, deklaruoti pagal ekologines sistemas „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) ar „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ arba pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ negamybines veiklas „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, pažymėti sutartiniu kodu DKS, įskaitant kodą EKS).
Tokiu atveju, už sumažintą plotą, viršijantį Priemonės taisyklių 15.8 ir 15.9 papunkčiuose nurodytą leistiną ribą, einamaisiais metais parama neskiriama arba susigrąžinama ankstesniais metais išmokėta parama.
Pavyzdžiui:
2023 m. pagal Priemonę deklaruota 20 ha ploto, o 2024 m. deklaruota 19,5 ha.
Šiuo atveju įsipareigotas plotas sumažėjo 0,5 ha ir tai neviršija nurodytos 10 proc. leistinos ploto sumažinimo ribos, todėl paramos sumažinimas nėra taikomas, kompensacinės išmokos mokamos už einamaisiais metais deklaruotą plotą.
Jei 2025 m. deklaruota 16,5 ha, t. y. nuo įsipareigojimų pradžios plotas iš viso sumažėjo 3,5 ha, tai yra daugiau nei leistina 10 proc. riba ir pareiškėjas turėtų grąžinti paramą už plotą, viršijantį leistiną 10 proc. sumažinimo ribą (šiuo atveju tai sudarytų 1,5 ha).
Jeigu įsipareigojimai prisiimami 20 ha ploto, per visą įsipareigojimų laikotarpį pareiškėjas galėtų sumažinti šį plotą iki 18 ha. Toks sumažinimas neviršytų 10 proc. leistinos sumažinimo ribos, paramos susigrąžinimas už ankstesnius metus nebūtų taikomas.
Primename, jog plotas, už kurį yra mokamos kompensacinės išmokos, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog tais atvejais, kai tinkamas paramai plotas sumažėjo dėl pasibaigusių 5 m. tęstinių įsipareigojimų laukams, kurie ankstesniais metais dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veikloje „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ar ekologinėse sistemose „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, ir pareiškėjai naujų įsipareigojimų, deklaruodami ekologinės gamybos laukus, neprisiėmė, sankcijos dėl ploto sumažėjimo yra netaikomos.
Per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos paraiškos pateikimo datos pareiškėjai įsipareigoja nesumažinti paraiškoje nurodyto bendro ploto daugiau kaip 10 proc. arba ne daugiau kaip 15 proc., esant vienai iš šių sąlygų:
-kai atlikus kadastrinius ar geodezinius žemės matavimus nustatomos neatitiktys su kontroliniu žemės sklypu;-kai paraiškoje deklaruoti -laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių atpažinties kodas bl3 „Kontrolinis žemės sklypas, kurio didžiąją dalį užima miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.“, bl9 „Kontrolinis žemės sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė, pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.“, bl6 „Užstatytos teritorijos žemės sklypas ne mieste“, bl3g „Kontrolinis medžių ir krūmų grupių žemės sklypas“, bl4 „Kontrolinis kūdrų žemės sklypas“, bl9u „Kontrolinis kasmet užmirkęs žemės sklypas“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-11
Palionis žada stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines
Paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad vienas jo prioritetų bus trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimas. Pasak jo, trumpąsias grandines bus bandoma paskatinti kitokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, lengvinamas kooperatyvų dalyvavimas – jie galės būti tarpininkai ir taip išplėsti savo siūlomų produktų asortimentą.
„Dabar keičiam strateginį planą, palengvinam kooperatyvams dalyvavimą trumposiose grandinėse, nes iki šiol jie negalėjo būti tarpininkai, kad galėtų išplėsti ratą asortimento savo siūlomų produktų, ne tik iš kooperatyvo narių“, – susitikime su Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais ketvirtadienį teigė A. Palionis.
Ministras pabrėžė, kad jau aštuonerius metus stebima tendencija, kad trumposios grandinės nesivysto.
„Turim ir priemones trijų lygių, net iki logistikos centrų, parama yra didelė, bet nesiryžta – arba susijungia, kooperuojasi ūkininkai, bet rezultato nėra. Pakeitėm ir viešuosius pirkimus – nuo 2022 metų yra tik trys pirkimai atlikti. Vasarą buvo kvietimas trumpųjų grandinių, neatėjo nė vienas, neatnešė nė vienos paraiškos“, – kalbėjo A. Palionis.
Anot jo, pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nesivystė trumposios grandinės – sudėtinga pradžia, kurią ministras prilygino plyno lauko investicijai. Todėl, pasak jo, bus siekiama skatinti palaipsniui, suteikiant po vieną priemonę.
„Vakar priėmėm sprendimą eiti palaipsniui (…), pavyzdžiui, mėsinė galvininkystė, kadangi kooperacija yra ne mažiau penkių ūkininkų, kurie susijungia į bendrą veiklą, tai duoti iš pradžių mobilią skerdyklą, kad galėtų skersti gyvulius, nes dabar jie dažnai samdo, veža gyvulius į skerdyklas, tada parsiveža mėsą, tai jiems kainuoja, plius vietoje skerdžiant gyvulį ir stresas mažesnis, ir mėsos kokybė geresnė“, – aiškino A. Palionis.
„Tada duoti kitą saldainį, kad gal kooperuojamės, pradedam kartu prekiauti, palaipsniui daryti žingsnius, nei duoti visą paketą iš karto“, – pridūrė jis.
A. Palionio teigimu, ministerija paruošė vietos savivaldos įstatymo projektą dėl pagalbos savivaldybėms perkant maistą viešosioms įstaigoms.
„Jei nebus sinergijos tarp savivaldybių ir mūsų gamintojų, realizacijos šuolio ir nematysim. Dažnu atveju daržovių augintojai sako: turim potencialo užauginti daugiau, bet neturim realizacijos. (…) Tai tikslas būtų toks, kad savivaldybėms valstybė papildomai skirtų asignavimus stiprinti viešųjų pirkimų skyrius, kadangi krūvis būtų didesnis“, – teigė paskirtasis žemės ūkio ministras.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba po Gitano Nausėdos susitikimo su A. Palioniu rugpjūčio pabaigoje sakė, jog būsimam ministrui keliamas tikslas koncentruotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, o trumpųjų maisto grandinių srityje tuometinis viceministras esą turi didelę patirtį, iš jo tikimasi konkrečių rezultatų šioje srityje.
Žemės ūkio ministerija pernai birželį skelbė, kad žemės ūkio bendrovė „Žemtecha“ Kėdainių rajone pradėjo statyti pirmą regioninį žemės ūkio produkcijos logistikos centrą, kuris padės žemdirbiams tiekti maisto produktus trumpąja grandine.
A. Palionis sakė, jog ministro portfelį jam pasiūlė paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, jis buvo suderintas su „Nemuno aušra“.
50-ies A. Palionis keletą kadencijų yra dirbęs Seime, 2019–2020 metais jis buvo žemės ūkio ministras.
Palionis teigė nesulaukęs raginimų keisti Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų
Nuskambėjus istorijai apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ketinimus pakeisti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių įstaigų vadovus, paskirtasis žemės ūkio ministras A. Palionis tikina, jog tokių raginimų eidamas viceministro pareigas nesulaukė.
„Aš negaliu pasakyti, ką partijos pirmininkas kalbėjo su ministru, bet aš tokių pavedimų nei iš ministro, nei iš partijos pirmininko neturėjau“,– ketvirtadienį susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teigė A. Palionis.
„Kaip bebūtų keista, bet dvi iš trijų jūsų paminėtų organizacijų yra mano kuravimo srityje ir dabar, kaip viceministro“ – tikino jis.
XIX-osios Vyriausybės žemės ūkio ministrui I. Hofmanui užsiminus, kad R. Žemaitaitis ragino keisti ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus vien dėl to, kad jie buvo paskirti valdant konservatorių Vyriausybei, A. Palionis tikina, kad tapęs ministru juos vertins pagal jų kompetenciją.
„Kaip stuburą turėjau, taip ir turėsiu, aš žmones vertinu pagal kompetenciją“,– sakė paskirtasis žemės ūkio ministras.
Kaip skelbė LRT.lt, XIX-osios Vyriausybės žemės ūkio ministras I. Hofmanas teigė, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis spaudė jį atleisti kai kuriuos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių tarnybų ir institucijų vadovus.
Po šių pareiškimų STT pradėjo aplinkybių patikslinimą, apklausoje dalyvavo ir pats I. Hofmanas. Tada jis patikslino, kad iš R. Žemaitaičio patyrė ne spaudimą, o šmeižtą ir melą. Anot jo, iš „aušriečių“ lyderio sulaukdavo prašymų, pageidavimų, tačiau to nevykdė ir dabar yra šmeižiamas.
Vėliau I. Hofmanas įvardijo, kad R. Žemaitaitis siekė keisti ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovus.
Pasak jo, buvo sulaukęs raginimų keisti vadovus ne dėl prastai atliekamo darbo, bet dėl to, kad jie pradėjo dirbti vadovaujant konservatorių Vyriausybei.
Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, Marta Kraujelytė, ELTA, 2025-09-11
NŽT į valstybės ir savivaldybių biudžetus iš žemės pardavimo šiemet pervedė 34 mln. eurų
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per aštuonis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus žemės pardavimo pervedė 33,6 mln. eurų, iš jų į valstybės biudžetą – 20,6 mln. eurų, arba 31 proc. daugiau nei prieš metus, į savivaldybių – 13 mln. eurų – 44 proc. daugiau. Per aštuonis šių metų mėnesius sudaryta 8,9 tūkst. žemės nuomos sandorių – 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien NŽT nuomos sandorių šiemet buvo aštuonis kartus daugiau nei jų sudarė savivaldybės.
NŽT per šį laiką įveiklino 16,2 tūkst. hektarų valstybinės žemės.
Šiemet patvirtinti 624 žemės reformos žemėtvarkos projektai – 40 proc. daugiau nei pernai, sudaryta 16 projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo sutarčių.
Prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. ha valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.
Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę kaimiškose vietovėse. Toks siūlymas bus teikiamas Seimui.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-09-11
Lukšių pieninę perka lietuvių kilmės JAV verslininkas Egis Klimas
Vilkyškių pieninės perkamos finansinių sunkumų turinčios bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdomą ir restruktūrizuojamą nuostolingą Lukšių pieninę perka lietuvių kilmės JAV verslininkas Egis Klimas. Tą BNS ketvirtadienį patvirtino MPK generalinis direktorius ir ją valdančios bendrovės „Karpis“ vienas akcininkų Henrikas Karpavičius.
Anot jo, E. Klimas maždaug prieš mėnesį perėmė visus Lukšių pieninės įsipareigojimus.
„Jis yra tapęs pagrindiniu kreditoriumi. Taip, jis šią įmonę ir įsigis“, – BNS ketvirtadienį sakė H. Karpavičius.
Remiantis vieša informacija, Lietuvoje gimęs JAV verslininkas E. Klimas yra gerai žinomas profesionalaus bokso vadybininkas.
H. Karpavičiaus teigimu, sandoris turėtų būti užbaigtas per kelias savaites. Motyvuodamas konfidencialumu jis neatskleidė nei perimtų įsipareigojimų, nei sandorio sumos.
Lukšių pieninė 2024 metų veiklos ataskaitoje atskleidė, kad bendros jos mokėtinos sumos metų pabaigoje buvo 15,2 mln. eurų, o vien bankui – 1,82 mln. eurų. Pasak dokumento, vasario 14 dieną „Artea“ bankas pardavė pastarąją skolą Be to, didžiausia pieninės kreditorė MPK žadėjo nereikalauti 10,874 mln. eurų skolų grąžinimo iki restruktūrizavimo pabaigos.
BNS anksčiau rašė, kad įmonę MPK perka vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė – sandorį dar turi patvirtinti Konkurencijos taryba.
G. Bertašius: planų įsigyti Lukšių pieninę neturėjome
„Vilvi Group“ vadovas ir akcininkas Gintaras Bertašius BNS tikino niekada neturėjęs planų įsigyti sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoją Lukšių pieninę, nes jau valdo panašią produkciją gaminančią įmonę Kelmėje.
„Kada tarėmės (dėl MPK įsigijimo – BNS), tai (Lukšių pieninė – BNS) nebuvo mūsų akiratyje“, – BNS teigė G. Bertašius.
„Kelmės pienas“ mūsų poreikius pilnai patenkina, nes (Lukšių pieninėje gaminami – BNS) labai analogiški – didžiąja dalimi tie patys produktai. Tai būtume nusipirkę tokią pat gamyklą“, – pridūrė jis.
G. Bertašiaus teigimu, Vilkyškių pieninė kartu su MPK skolomis buvo įsigijusi ir Lukšių pieninės kreditorinius reikalavimus, tačiau juos perpirko E. Klimas.
„Mes neprieštaravome, kad toks sandoris įvyktų“, – BNS pabrėžė verslininkas.
BNS rugpjūtį rašė, kad Vilkyškių pieninė ir MPK valdytoja Klaipėdos įmonė „Karpis“ baigė derybas dėl MPK įsigijimo,
G. Bertašius tuomet BNS sakė, kad Vilkyškių pieninė pateikė prašymą Konkurencijos tarybai dėl 100 proc. Marijampolės įmonės akcijų paketo įsigijimo. Tačiau sandorio vertės G. Bertašius neatskleidė.
Konkurencijos taryba kol kas viešai neskelbia apie gautą prašymą dėl sandorio.
Reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui „Artea“ bankui Vilkyškių pieninė už neįvardijamą sumą įsigijo vasarį. 2024 metų pabaigoje jų suma siekė 16 mln. eurų.
Tuo metu Lukšių pieninė 2024-ųjų finansinėje ataskaitoje nurodė, jog šiemet toliau veikia nuostolingai, nepaisant pastangų išlaikyti gamybą ir tęsti veiklą siekiant atsiskaityti su kreditoriais bei įvykdyti pirkėjų užsakymus.
