Žemės ūkio naujienos: 2025-09-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu KPP projektų vykdytojams: iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo liko dvi savaitės!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dar kartą primygtinai primena įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) – užbaigiant KPP programos laikotarpį, 2025 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė diena, kuomet NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal šios programos priemones, mokėjimo prašymus.
Primintina, kad KPP programos laikotarpis ir visos lėšos pagal KPP projektus vykdantiems paramos gavėjams turi būti išmokėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vadovaujantis KPP administravimo taisyklėmis, galutiniai mokėjimo prašymai NMA turės būti pateikti per šį mėnesį – iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Tai – paskutinė diena, kai visi KPP projektai turi būti baigti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai bei galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateiktos NMA, taigi, susitvarkyti ir pateikti visus dokumentus NMA beliko dvi savaitės.
Atkreiptinas dėmesys, jog pavėluotai, tai yra vėliau nei 2025 m. rugsėjo 30 d., mokėjimo prašymo pateikti nebus galima. Po šio termino teisės aktuose esanti nuostata, leidžianti pavėluotai pateikti mokėjimo prašymą, už vėlavimą taikant sankcijas, negalioja.
Svarbu žinoti vykdantiems pirkimus
Kaip nustatyta Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (Pirkimo taisyklės), pirkimų procedūros privalo būti vykdomos, kai įsigyjamų prekių ir paslaugų pirkimo vertė lygi arba yra didesnė kaip 70 000 Eur be PVM, o įsigyjamų darbų (jeigu pagal priemonių įgyvendinimo taisykles numatytas jų finansavimas) vertė lygi arba yra didesnė kaip 174 000 Eur be PVM.
Prekių, kurių vertė neviršija nustatytų sumų, įsigijimą patvirtinti NMA pakanka pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentus.
Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai kelios investicijos įsigyjamos tais pačiais metais ir jų prekių skaitmeninių kodų, nurodytų Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) sistemoje, pirmieji trys skaitmenys sutampa, jų vertė turi būti sumuojama, o, pasiekus ar viršijus aukščiau minėtas sumas, būtina vykdyti konkursą.
Mokėjimo prašymų teikimo tvarka
Mokėjimo prašymai NMA turi būti teikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, paskolos sutartis, įsigytų investicijų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.
Svarbu! Kai dokumentai teikiami įgalioto asmens, labai svarbu pasitikrinti, ar turimi įgaliojimai yra galiojantys. Primintina, jog pareiškėjo suteiktas įgaliojimas NMA turi būti pateiktas per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu (įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu) el. paštu dokumentai@nma.lt, likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos sutartyje ar paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino.
NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus kuo anksčiau – taip NMA galės laiku įvertinti pateiktus dokumentus ir parama projektų vykdytojams bus išmokėta greičiau.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-15
—
Klientų labui stiprinamas NMA ir VTPSI bendradarbiavimas
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovai susitiko aptarti bendradarbiavimo stiprinimo galimybių, prisidėsiančių siekiant dar spartesnio ir efektyvesnio paramos skyrimo projektams, kuriuose prašoma skirt paramą statybų išlaidoms finansuoti.
Vykusio susitikimo metu sutarta dėl galimybės stiprinti institucijų bendradarbiavimą, kad dar operatyviau ir efektyviau būtų atliekamas paramos projektų, susijusių su statybų finansavimu, vertinimas ir užtikrinama galimų pažeidimų prevencija.
Artėjant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos laikotarpio pabaigai, NMA taip pat atkreipė dėmesį, kad paramos gavėjai pateikti NMA mokėjimo prašymus turi jau iki 2025 m. rugsėjo 30 d., tad sprendimus dėl statybos dokumentų jiems ypač svarbu gauti kuo greičiau.
Susitikime taip pat sutarta pasidalinti NMA sukauptomis žiniomis bei patirtimi dėl nuotolinio stebėjimo ir duomenų analizės įrankių naudojimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-12
NŽT ragina neatidėti kadastrinių matavimų – vėluojant galima prarasti teisę į žemės sklypo nuomą
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per šį laikotarpį kadastro duomenų byla nepateikiama, NŽT priima naują sprendimą nenuomoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš patvirtinto sąrašo. Tai reiškia, kad teisė nuomotis suprojektuotą žemės sklypą yra prarandama.
Kadastrinius matavimus atlieka matininkai pagal asmens (užsakovo) ir matininko (vykdytojo) sutartį. Baigus darbus, žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikiamos tikrinti Registrų centrui per Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos posistemę „GeoMatininkas“.
Svarbu žinoti, kad už žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą moka pats asmuo, kuriam sklypas buvo suprojektuotas. Pagal teisės aktus, asmenys savo lėšomis turi sumokėti ne tik už žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės nuomojami žemės sklypai, bet už šių žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus. T. y. suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimo darbus.
NŽT kviečia visus asmenis, kuriems suprojektuoti nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, nedelsti ir pasirūpinti kadastriniais matavimais. Tai išsaugos jiems teisę į valstybinės žemės nuomą ir jie nebus išbraukti iš patvirtinto sąrašo.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-09-12
NŽT: auga valstybinės žemės nuomos sandorių skaičius
Per 2025 metų aštuonis mėnesius Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sudarė 7841 žemės nuomos sandorį, o per tą patį laikotarpį patikėjimo teise žemę valdančios savivaldybės – 1052 nuomos sandorius. Tai rodo augantį NŽT darbo efektyvumą ir geresnius rezultatus panaudojant mažiau resursų.
„Siekiame, kad žemės nuomos ir kiti sandoriai būtų sudaromi kuo greičiau ir patogiau gyventojams. Tai tiesiogiai veikia žmones, verslą ir kitas institucijas – sutrumpėja laukimo laikas, didėja aiškumas ir skaidrumas. Jau dabar dėl centralizuoto darbo ir procesų skaitmeninimo su mažesniais resursais galime pasiekti ženkliai geresnius rezultatus. Ateityje Tarnyba planuoja dar labiau plėsti elektroninių paslaugų spektrą, kad procesai taptų dar patogesni ir greitesni“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas.
Valstybinės žemės nuoma ir pardavimas yra žemės įveiklinimo priemonės, padedančios generuoti pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Per aštuonis šių metų mėnesius NŽT jau įveiklino 16,2 tūkst. ha valstybinės žemės, o į valstybės ir savivaldybių biudžetus vien iš žemės pardavimo pervedė 33,6 mln. eurų. Iš jų – į valstybės biudžetą pervesta 20,6 mln. eurų arba 31 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, į savivaldybių biudžetus pervesta 13,0 mln. eurų arba 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Įveiklinti žemę galima tik po to, kai Nekilnojamojo turto registre yra suformuoti ir įregistruoti valstybinės žemės sklypai. Todėl sklypų formavimas yra vienas iš NŽT veiklos prioritetų.
Per aštuonis šių metų mėnesius jau patvirtinti 624 Žemės reformos žemėtvarkos projektai – 66 proc. daugiau nei pernai. Taip pat sudaryta 16 Žemės reformos ir žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarčių.
NŽT kryptingai pereina nuo biurokratinio valdymo prie modernios, į rezultatą orientuotos institucijos modelio. Skaitmeninimas tampa kertine pokyčių ašimi, leidžiančia ne tik pagreitinti procesus, bet ir užtikrinti paslaugų skaidrumą bei prieinamumą. Šis pokytis grindžiamas aiškių prioritetų nustatymu, procesų efektyvinimu ir klientų aptarnavimo kokybės gerinimu.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-09-11
Kai drąsa būti pirmaisiais tampa valstybės stiprybe
„Ar kada susimąstėte, kiek mūsų kasdienybės sprendimų šiandien priklauso nuo to, ar valstybės duomenys saugūs? Kiek inovacijų gimsta tik todėl, kad galime pasikliauti patikima informacija?“ – šis klausimas nuskambėjo konferencijoje „Saugūs valstybės duomenys 2025“. Rugsėjo 10-ąją Vilniaus TV bokšte įvyko konferencija „Saugūs valstybės duomenys 2025“, kurią surengė Telecentras. Renginys subūrė valstybės įmonių, įstaigų ir savivaldybių atstovus bei kibernetinio saugumo, informacinių technologijų ir duomenų valdymo ekspertus. Per dieną buvo perskaityta daugiau nei dešimt pranešimų – nuo kibernetinių grėsmių iki veiklos tęstinumo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis.
Tarp jų – Žemės ūkio duomenų centro Skaitmenizacijos departamento direktorės Vaidos Grucienės pranešimas „Kelionė kartu: nuo idėjos iki sėkmės“. Ši istorija parodė, jog bendradarbiavimas su Telecentru buvo daugiau nei serverių migracija – tai sprendimas, sukūręs tvirtą ir tvarų pagrindą valstybės duomenų saugumui bei užtikrinęs, kad kasdien tūkstančiams žmonių svarbios paslaugos veiktų patikimai ir nenutrūkstamai.
Drąsa būti pirmaisiais
2024-ųjų pabaigoje ŽŪDC tapo pirmuoju naujai pastatyto Telecentro valstybinio duomenų centro VDC-LRTC-DC4 klientu. Sprendimas iškelti registrus į šią infrastruktūrą nebuvo spontaniškas – jam ruoštasi daugiau nei pusantrų metų. „Drąsa būti pirmaisiais“ – taip šį etapą apibūdino Vaida Grucienė.
Tai buvo tikra kelionė kartu, kurioje netrūko iššūkių ir įtampos. Kol Telecentras statė modernią duomenų centro infrastruktūrą, ŽŪDC komanda ruošė sistemas migracijai: konsolidavo IT aplinkas, kūrė automatizuotus testavimo sprendimus, migravo duomenų bazes ir diegė atsarginių kopijų sistemą. Senos įrangos keliamas neapibrėžtumas tapo kasdieniu iššūkiu – klausimas „ar sena sistema atlaikys dar vieną dieną?“ lydėjo nuolat.
„Aiškus planavimas, partnerystė ir daug testavimo – tai buvo mūsų sėkmės formulė,“ – sakė Grucienė. Šis principas virto ne vien šūkiu, o kasdieniu darbu: nuo naktinių testų iki atkaklaus klaidų taisymo, nuo bendrų sprendimų paieškų iki pasitikėjimo, kuris galiausiai virto apčiuopiamu rezultatu.
Rezultatas, kurį jaučia visa valstybė
Rezultatai šiandien matomi ne tik dokumentuose, bet ir kasdienybėje. Šių metų pasėlių deklaravimas tapo vienu sėkmingiausių istorijoje – sistemos veikė patikimai, be trikdžių, o ūkininkai galėjo laiku ir sklandžiai pateikti paraiškas.
18 registrų, kuriuos valdo ŽŪDC, nėra tik duomenų bazės. Jie apima ūkininkų dirbamą žemę, pasėlius ir gyvulius, registrus, pagal kuriuos skirstoma parama, tvarkomi melioracijos duomenys ar planuojamos savivaldybių žemės. Tai reiškia, kad nuo šių sistemų priklauso, ar parama pasieks kaimus ir miestelius laiku, ar gyvūnų gerovės priemonės bus įgyvendintos tiksliai, ar savivalda turės aiškią žemės tvarkymo viziją.
Šių registrų saugumas – tai valstybės stiprybės klausimas. Ir šiandien jie saugomi infrastruktūroje, kuri praktiškai nepertraukiamai garantuoja jų pasiekiamumą, užtikrindama, kad kasdieniams sprendimams reikalinga informacija pasiektų tiek ūkininką, tiek savivaldybę, tiek nacionalinius politikos formuotojus.
Ši kelionė kartu atvėrė naują valstybės duomenų valdymo etapą – saugesnį, patikimesnį ir atsparesnį. Tai pamoka visam viešajam sektoriui, kad drąsūs sprendimai ir bendradarbiavimas gali sukurti vertę, kurią kasdien jaučia žmonės.
