Žemės ūkio naujienos: 2026-03-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno gamybos savikaina Lietuvoje išlieka konkurencinga ES mastu
Lietuvos pieno gamybos savikaina jau kelerius metus išlieka stabili ir mažesnė nei daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, o pieno supirkimo kainos pastaraisiais metais dažnai viršijo gamybos sąnaudas. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2024 m. žemės ūkio bendrovėse, kooperatyvuose ir kitose įmonėse žaliavinio pieno gamybos savikaina siekė apie 35 centus už kilogramą, įvertinus pagrindines išlaidas – darbo užmokestį su socialiniais įsipareigojimais, pašarus, kurą, energiją ir kitas gamybines sąnaudas.
Vidutinė supirkimo kaina iš šių gamintojų sudarė apie 48 centus už kilogramą, o tai reiškia, kad pieno gamintojų marža – skirtumas tarp kainos ir savikainos – siekė apie 13 centų už kilogramą.
Tuo metu 2025 m. metinė žaliavinio pieno kaina, ŽŪDC duomenimis, iš įmonių sudarė maždaug 54 centus už kilogramą.
Konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris Edmundas Piesarskas sako, kad praėjusių metų galutiniai pieno gamybos savikainos rodikliai dar nepaskelbti, tačiau, vertinant ankstesnių metų struktūrą ir rinkos pokyčius, tikėtina, kad savikaina išliko panašiame lygyje.
„Energijos ir pašarų kainos pernai reikšmingai nedidėjo, o darbo sąnaudos augo nuosaikiai, todėl žemės ūkio bendrovių pajamos už pieną preliminariai ir toliau viršijo vidutines gamybos sąnaudas“, – teigia E. Piesarskas.
Jo teigimu, maržos stabilumas yra vienas svarbiausių sektoriaus atsparumo rodiklių, ypač esant dideliam sąnaudų nepastovumui Europos rinkoje.
„Bendra tendencija rodo, kad Lietuvos pieno sektorius išlieka konkurencingas ES mastu: santykinai žema savikaina ir palankios supirkimo kainos sudarė prielaidas sektoriui dirbti pelningai ir stiprinti ilgalaikį tvarumą“, – pažymi E. Piesarskas.
ES kontekste Lietuvos padėtis taip pat išlieka palanki. Remiantis Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro (MMO) duomenimis, 2025 m. vidutinė ES žaliavinio pieno kaina siekė apie 52 centus už kilogramą, o pagrindinių sąnaudų – pašarų ir energijos – indeksai metų eigoje išliko stabilūs.
„Tai rodo, kad Lietuvos pieno sektoriaus rodikliai natūraliai dera bendrame ES paveiksle: supirkimo kainų svyravimai, kontroliuojamos sąnaudos ir išliekanti teigiama marža atspindi bendrą europinę rinkos dinamiką“, – sako E. Piesarskas.
Vis dėlto ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebimi žaliavinio pieno prekybos rezultatai signalizuoja ribotą erdvę tolesniam kainų kritimui.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje nuo pernai kovo nuosekliai mažėjo. Šių metų sausį bendra supirkimo kaina iš visų ūkių nukrito iki 40,4 cento, o iš stambiųjų tiekėjų – iki 43,3 cento už kilogramą. Išankstiniai MMO duomenys rodo, kad vasarį žaliavinio pieno kaina Europoje stabilizavosi.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-16
ŽŪM: daugiamečių pievų nereikės atkurti joms sumažėjus iki dešimtadalio
Žemės ūkio ministerija siūlo, kad ūkininkams nereikėtų atkurti daugiamečių pievų, jeigu jų plotas Lietuvoje sumažės iki 10 proc., palyginti su referenciniais 2018 metais. Iki šiol numatyta 5 proc. riba. Anot ministerijos, pakeitimai parengti atsižvelgiant į naujausias ES teisės aktų nuostatas ir praktinius ūkininkų veiklos aspektus.
„Siūloma patikslinti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus. Šie pakeitimai skirti tiek administracinės naštos mažinimui, tiek efektyvesniam aplinkosauginių tikslų įgyvendinimui, kartu sudarant aiškesnes ir lankstesnes sąlygas ūkininkams laikytis nustatytų standartų“, – pranešė ministerija.
Be to, ūkininkams vietoj augalų kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo būtų taikoma pasėlių įvairinimo praktika. Taip pat numatoma, kad paramos sąlygų kontrolė ir sankcijos nebūtų taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Be kita ko, numatoma atsisakyti kai kurių reikalavimų ekologiniams ūkiams norint gauti paramą, taip pat atnaujinamas paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apibūdinimas.
Siekiant mažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją įtraukiamas papildomas erozijos rizikos vertinimo kriterijus – šlaito ilgis, nustatant, kad reikšminga rizika dėl erozijos būtų išskiriama tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų.
Taip pat tikslinamas draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpis, kuris nustatomas nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, suderinant jį su Aplinkos ministerijos nustatytais ribojimais.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-16
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d. ir truks iki birželio 12 d. Žemės ūkio ministerija, VĮ Žemės ūkio duomenų centras ir Nacionalinė mokėjimo agentūra aktyviai ruošiasi artėjančiam pasėlių deklaravimui. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena.
Jau galima ruoštis deklaravimui
Nuo kovo 2 d. žemdirbiai, savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai jau gali ruoštis 2026 m. deklaravimui Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS): kurti paraiškas, pildyti jų duomenis, braižyti laukus ir pagal planuojamą šių metų sėją tikslinti pasėlių informaciją. Paraiškoje įsibraižius laukus ir užpildžius jų duomenis, klaidas bus galima taisyti ir paraišką tvirtinti tik nuo oficialios deklaravimo pradžios.
Siekdamas sudaryti galimybę stebėti pasirengimą deklaravimui, VĮ Žemės ūkio duomenų centras savo interneto svetainėje jau skelbia 2026 m. deklaravimo statistinę informaciją.
Interaktyvioje švieslentėje kasdien atnaujinami duomenys apie sukurtas, bet dar nepatvirtintas paraiškas ir jose deklaruotiną plotą. Statistika pateikiama pagal savivaldybes ir savarankiškai paraiškas kuriančius pareiškėjus.
Minėtąją švieslentę galima rasti skiltyje „Žemėlapiai“, pasirinkus kortelę „Paraiškų statistika 2026 m.“.
Sklandžiam darbui su PPIS
Prie PPIS (paseliai.vic.lt) pareiškėjai gali prisijungti savarankiškai per Elektroninių valdžios vartų portalą (https://www.epaslaugos.lt) ar su savivaldybės darbuotojo pagalba, nuvykę į savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją ar struktūrinį padalinį, ir pateikti paraišką.
Kad darbas su PPIS būtų sklandus, rekomenduojama naudoti „Google Chrome“ naršyklę. Naudojant kitas naršykles, ypač „Mozilla Firefox“, gali pasitaikyti sistemos veikimo nesklandumų. Taip pat rekomenduojama reguliariai atnaujinti naršyklę ir periodiškai išvalyti jos istoriją bei talpyklą.
Jeigu paraišką teiks įgaliotas asmuo, svarbu pasirūpinti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu įgaliojimu (iš Įgaliojimų registro, išduotu notaro ar įmonės vadovo). Įgaliotas asmuo VĮ Žemės ūkio duomenų centrui e. pašto adresu pagalba@zudc.lt turės pateikti užpildytą prašymą suteikti prieigą prie PPIS ir įgaliojimą (prašymo formą ir įgaliojimo teksto pavyzdį galima rasti ŽŪDC interneto svetainėje adresu https://zudc.lt/prasymai/, skiltyje „Prašymai“, 17 prašymas). Jeigu paraišką teiks juridinis asmuo, jis privalės pateikti užpildytą prašymą ir išrašą iš Juridinių asmenų registro.
Ruošiantis paraiškos teikimui, taip pat svarbu įregistruoti ir (arba) atnaujinti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS).
Be to, svarbu turėti žemės valdymo teisę patvirtinančius (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) dokumentus, pagrindžiančius planuojamų deklaruoti plotų valdymo teisę, ir juos įregistruoti ŽŪIKVRIS.
Kur kreiptis kilus klausimų
Primename, kad klausimus dėl deklaravimo galima siųsti el. paštu tiesiogines@zum.lt. Į juos atsakoma individualiai, o atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti ir ŽŪM tinklalapyje.
Kilus klausimų dėl PPIS veikimo, galima kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-17
GAAB reikalavimų pakeitimai: daugiau lankstumo ūkininkams ir aiškesnės taisyklės
Atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir praktinius ūkininkų veiklos aspektus, parengtas įsakymo projektas, kuriuo siūloma patikslinti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus. Šie pakeitimai skirti tiek administracinės naštos mažinimui, tiek efektyvesniam aplinkosauginių tikslų įgyvendinimui, kartu sudarant aiškesnes ir lankstesnes sąlygas ūkininkams laikytis nustatytų standartų.
Ką numatoma keisti?
-GAAB 1 standarte „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ didinamas leistinas daugiamečių pievų ploto sumažėjimas Lietuvoje nuo 5 proc. iki 10 proc., palyginti su 2018 m. referenciniais metais;
-Nustatoma, kad ekologiniams ūkiams, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams GAAB 1, GAAB 3, GAAB 4, GAAB 5, GAAB 6 ir GAAB 7 standartų reikalavimai nebus papildomai kontroliuojami kaip paramos sąlyga;
-GAAB 4 standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ tikslinamas suderinant melioracijos griovio sąvoką su nacionaliniais teisės aktais. Taip pat atnaujinamas paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apibūdinimas pagal 2026 m. patvirtintus ir įregistruotus žemėlapius, kuriuose šios teritorijos atvaizduojamos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, naujų nuostatų įgyvendinimas numatomas pradėti nuo 2027 m.;
-GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ įtraukiamas papildomas erozijos rizikos vertinimo kriterijus – šlaito ilgis, nustatant, kad reikšminga rizika dėl erozijos būtų išskiriama tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų;
-GAAB 7 standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ papildomas nuostatomis, leidžiančiomis pareiškėjams vietoj augalų kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo taikyti pasėlių įvairinimo praktiką. Taip pat numatoma, kad paramos sąlygų kontrolė ir sankcijos nebūtų taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 ha žemės ūkio paskirties žemės;
-GAAB 8 standarte „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ tikslinamas draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpis, kuris nustatomas nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., suderinant jį su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais.
Įsakymo projektas „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ skelbiamas derinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-16
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2025–2026 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 1,51 mln. t ir turėtų sudaryti 1,59 mlrd. t
Bendra 2025–2026 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 2,44 mln. t (iki 252,08 mln. t),o importo – 2,74 mln. t (iki 236 mln. t). Pagrindiniai kitų grūdų pasaulinės prekybos pokyčiai 2025–2026 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš JAV, bet mažesnį iš Ukrainos. Kukurūzų importo prognozė padidinta į Iraną, Meksiką, Turkiją, Libaną ir Vietnamą, o sumažinta – į ES. Miežių eksporto apimtys analizuojamu laikotarpiu padidintos iš Argentinos ir Rusijos.
2025–2026 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė sumažinta 2,09 mln. t ir turėtų sudaryti 319,79 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 1,93 mln. t (iki 288,98 mln. t. Kukurūzų atsargos sumažintos Meksikoje, tik dalinai šį sumažėjimą gali kompensuoti numatomos didesnės kukurūzų atsargos Ukrainoje ir Irane.
