Žemės ūkio naujienos: 2026-03-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palionis: trąšų brangimas konkurencijos žemės ūkyje nepaveikė, bet bėda – naujas mokestis
Besitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose stebimas ne tik kuro, bet ir trąšų kainų augimas, tačiau, kaip sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tai nekelia grėsmės dėl galimo konkurencijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iškraipymo. Anot jo, trąšos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Izraelio pradėtų karinių veiksmų Irane brangsta visame pasaulyje.
„Trąšų brangimo priežastys yra dvi – viena pasaulinė, dėl įvykusio karo prieš dvi savaites ir vienų ar kitų šalių sprendimo nebeeksportuoti trąšų į kitas šalis. Tame kontekste trąšos brangsta visame pasaulyje, tad konkurencijos iškraipymo mes čia nematome“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo A. Palionis.
Tiesa, anot ministro, kol trąšų kainos nekelia rizikos Lietuvos ūkiui tarptautiniame kontekste, pavojus konkurencingumui kyla dėl naujojo Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokesčio.
„Tiesa, (aktualūs – ELTA) yra kiti sprendimai – dar 2023 m. Europos Komisijos (EK) priimtas mokestis dėl anglies dioksido (CO2), vadinamasis CBAM, kuris tikrai iškraipo Europos Sąjungos (ES) ūkininkų konkurenciją, lyginant su trečiųjų šalių ūkio dalyviais“, – tikino A. Palionis.
Pasak jo, kone visi Bendrijos žemės ūkio ministrai išreiškė savo pozicijas dėl minėto naujojo mokesčio susitikime su žemės ūkio bei prekybos eurokomisarais. Todėl, kaip teigia Vyriausybės narys, EK inicijavo minėto CBAM mechanizmo straipsnio stabdymo procedūras.
„Visos šalys išsakė savo nuogąstavimą, o prekybos eurokomisaras dabar yra inicijavęs CBAM 27A straipsnio sustabdymo procedūras. Komisija dabar turėtų gauti iš Europos Parlamento (EP) patvirtinimą, kad tai galėtų daryti, o tada EK įvykdys minėto straipsnio poveikio vertinimą ir priims sprendimą. Lietuva dabar turi paruošti savo poziciją, o ją atstovaus ne Žemės ūkio, o Aplinkos ministerija“, – aiškino A. Palionis.
Šalies žemės ūkio vadovo teigė, jog premjerės Ingos Ruginienės pavedimu yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje šiuo klausimu diskutuoja Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijos.
ELTA primena, kad ministrė pirmininkė I. Ruginienė praėjusią savaitę susitiko su Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovais Vyriausybėje, kur aptarė minėtą CBAM mokestį, kurį netrukus turėtų pradėti mokėti ir Lietuvos ūkininkai.
Tiesa, po pokalbio su ūkininkais I. Ruginienė teigė mananti, jog šio mokesčio įsigaliojimą reikėtų atidėti. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė suprantantis šalies ūkininkų nerimą ir tikino, jog situacija yra rimtai vertinama.
„Pieno centras“: karas Artimuosiuose Rytuose trikdo lietuviškų pieno produktų eksportą
Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį gali turėti pasekmių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pieno produktų eksportui, teigia pienininkų asociacija „Pieno centras“. Anot jos, karas Artimuosiuose Rytuose jau trikdo pagrindinius tarptautinės prekybos maršrutus, kuriais europietiška produkcija pasiekia Persijos įlankos šalis bei Azijos rinkas.
Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, dėl įtampos regione dalis Lietuvos pieno perdirbimo įmonių jau susiduria su produkcijos eksporto sunkumais į kai kurias Persijos įlankos valstybes.
„Šiame regione didžiausios lietuviškų sūrių, sviesto ir kitų pieno gaminių rinkos pagal eksportuotos produkcijos vertę yra Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Toliau, link Azijos šalių, pagrindinės lietuviškų pieno produktų pirkėjos yra Malaizija, Indija, Vietnamas bei Indonezija“, – pranešime teigia jis.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2025 m. Lietuva į trečiąsias šalis už ES ribų eksportavo pieno produktų už 177 mln. eurų, iš kurių maždaug penktadalį sudarė eksportas į Azijos šalis, dar apie 9 proc. – į Persijos įlankos valstybes.
„Vis dėlto pagrindinė Lietuvos pieno sektoriaus eksporto kryptis išlieka ES – į ją pagal vertę keliauja apie 80 proc. viso lietuviškų pieno produktų eksporto. Sutrikimai Bendrijos prekybos maršrutuose ar eksporto rinkose veikia ir Lietuvos pieno perdirbėjus, kurie yra giliai integruoti į bendrą Europos rinkos tiekimo grandinę“, – nurodo E. Simonis.
Pienininkų asociacijos vadovo teigimu, pats Iranas nėra reikšminga ES pieno produktų eksporto rinka, tačiau sąsiaurio uždarymas gali smarkiai apsunkinti prekybą su kitomis regiono valstybėmis.
„Hormūzo sąsiaurio uždarymas faktiškai sustabdytų jūrų eksportą į Iraką, Kuveitą, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir rytinę Saudo Arabijos dalį“, – teigia E. Simonis.
EK duomenys rodo, kad pernai šios rinkos iš ES importavo pieno produktų už 1,59 mlrd. eurų – beveik 8 proc. viso ES pieno produktų eksporto.
„Eksportuotojams iš ES, taigi ir Lietuvos, sunkumų kelia ne tik geopolitinė įtampa Persijos įlankoje, bet ir smarkiai pabrangusios gamtinės dujos bei transporto kuras. Atitinkamai išaugus gamybos ir logistikos kaštams į kai kurias šalis eksportuoti produkciją tampa nuostolinga daugumai Europos pieno perdirbėjų“, – teigia E. Simonis.
Jo teigimu, Saudo Arabija gali dalį importo nukreipti per Raudonosios jūros uostus, tačiau kitos Persijos įlankos valstybės jūrų transportu lieka nepasiekiamos, jei sąsiauris uždarytas. Tai, pasak jo, pirmiausia paveiktų ES kondensuoto pieno, sūrio, sviesto ir nugriebto pieno miltelių eksportą.
Anot asociacijos, papildomą riziką kelia ir Irano remiamų grupuočių Jemene grasinimai trikdyti laivybą Bab el Mandebo sąsiauryje, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Arabijos jūra, kadangi šis maršrutas yra svarbus ES prekybai su Azija. Pernai į šį regioną eksportuota pieno produktų už 4,9 mlrd. eurų – apie 24 proc. viso ES pieno produktų eksporto.
ELTA primena, kad vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.
Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.
Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2026-03-19
ES link: Lietuvos pamokos Moldovos žemės ūkiui
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitiko su Moldovos Respublikos parlamento Žemės ūkio ir maisto pramonės komiteto delegacija. Susitikime kalbėta apie Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) patirtį, taip pat aptarti klausimai, aktualūs Moldovai, aktyviai besirengiančiai tapti ES nare. „Lietuva yra ES šeimoje, ten, kur mes siekiame patekti, todėl jūsų patirtis mums ypač svarbi. Žinome, kad kelias sunkus, bet norime juo eiti kuo greičiau, todėl norime sužinoti visus pliusus ir minusus, ačiū, kad jūsų šalis mus palaiko“, – dėkojo Moldovos parlamento Žemės ūkio ir maisto pramonės komiteto pirmininkas Serghei Ivanov.
Žemės ūkio ministras A. Palionis pritarė, kad kelias į ES nėra paprastas, o klaidų bus net įstojus į ES, juk kiekvienas naujas finansinis laikotarpis atneša savų iššūkių.
„Noriu jus nuraminti, nėra skirtumo, greitai įstosite ar kelias bus ilgesnis, kiekvienas naujas finansinis periodas atneša naujovių ir mes kartu su visa ES mokomės iš praeities klaidų. Šias klaidas taisome kiekviename naujame finansiniame periode. Neturite manyti, kad įstosite ir viskas bus gerai, klaidų bus, nes gyvenimas dinamiškas. Dabar, pavyzdžiui, svarstome būsimą 2028-2034 m. laikotarpį ir nežinome visko, kas gali būti, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje“, – sakė ministras A. Palionis, pabrėžęs, kad įstojimas į ES yra naudingas kompromisas.
Susitikime diskutuota apie gerąją Lietuvos praktiką, kuri galėtų būti aktuali Moldovai, kas keitėsi, Lietuvai įstojus į ES.
Aptartos ir konkrečios priemonės, skatinančios ūkininkų kooperaciją bei investicijas į vietinį perdirbimą, siekiant didinti žemės ūkio produktų pridėtinę vertę ir stiprinti sektoriaus konkurencingumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-19
NMA primena, jog draudžiama naudoti nelegalius augalų apsaugos produktus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams išvengti neatitikties paramos reikalavimams, atkreipia dėmesį, jog siekiantys gauti išmokas už deklaruotus plotus, privalo laikytis žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog draudžiama naudoti nelegalius augalų apsaugos produktus. Ūkininkai, siekiantys gauti išmokas už deklaruotus plotus, įsipareigoja laikytis 7 valdymo reikalavimo „Augalų apsaugos produktų naudojimas“.
Primename, jog augalų apsaugos produktų profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose turi naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ar produktus, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams.
Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti tik tuos augalų apsaugos produktus, kuriems yra išduotas leidimas tiekti augalų apsaugos produktus rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 dienų laikotarpį.
Naudojant nelegalius augalų apsaugos produktus, pažeidžiami valdymo reikalavimai.
NMA, gavusi informaciją iš Valstybinės augalininkystės tarnybos apie tokių produktų naudojimą laukuose, fiksuoja paramos sąlygų neatitikimą. Šiuo atveju neatitikimas laikomas tyčiniu ir taikomas vienas iš didžiausių paramos sumažinimas – jis siekia net 21 proc. nuo bendrai skiriamos paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus sumos.
Jei turite informacijos apie nelegaliai naudojamus augalų apsaugos produktus, praneškite apie tai per NMA „Pasitikėjimo liniją“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-19
Vietos projektų vykdytojų metinės ataskaitos – jau per ŽŪMIS
Informuojame, kad vietos projektų vykdytojai, įgyvendinę projektus pagal Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisykles, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turintys teikti metines projekto įgyvendinimo ataskaitas už 2025 m., jas privalo pateikti užpildydamos Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) esančią elektroninę ataskaitos formą. Taigi, pritaikius ŽŪMIS sistemą priimti metines ataskaitas elektroniniu būdu, jų, kaip ankstesniais metais, siųsti el. paštu atitinkamoms VVG nebereikia.
Tokia ataskaitų teikimo tvarka – jas pateikiant naudojantis ŽŪMIS, užpildant čia esančią elektroninę formą – įtvirtinta Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse ir taikoma tiek pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER programa“ projektus įgyvendinusiems vietos projektus įgyvendinusiems paramos gavėjams.
Primintina, jog metines ataskaitas NMA būtina pateikti iki einamųjų metų gegužės 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio verslo arba bendruomeninio verslo vykdytojams bei sumanių kaimų projektų vykdytojams kartu su metine ataskaita privaloma pateikti ataskaitos Priedą Nr. 1 – “Vietos projekto metinės ataskaitos priedas Nr. 1_Socialinio/bendruomeninio verslo poveikio rodikliai”, jį rasite čia (prie kitų pavyzdinių dokumentų formų).
Svarbu žinoti, kad nuo šiol, neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o projekto ataskaitą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, projekto ataskaita nebus priimama. Papildomi dokumentai ŽŪMIS gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, JPEG ir JPG. Į ŽŪMIS per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami į ŽŪMIS per kelis kartus.
