Žemės ūkio naujienos: 2026-03-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Po nuoseklaus kritimo žaliavinio pieno kainos Europoje vasarį stabilizavosi
Nuo praėjusių metų rugsėjo nuosekliai mažėjusios žaliavinio pieno kainos Europos Sąjungoje (ES) vasarį stabilizavosi – vidutinė kaina siekė 44 centus už kilogramą. Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro (MMO) duomenimis, ryškiausiai žaliavinio pieno kainos nuo pernai krito pagrindinėse pieno produktų eksportuotojose. Šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pieno kaina labiausiai mažėjo Belgijoje – 27 proc., Lietuvoje – 26 proc., Airijoje ir Nyderlanduose – po 24 proc., Lenkijoje – 23 proc.
Tuo metu Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) skelbia, kad vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį visiems tiekėjams Lietuvoje siekė 38,2 cento už kilogramą, o stambiesiems ūkiams – apie 41 centą už kilogramą.
„Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis vasario mėnesį sudarė 72,93 proc. viso supirkto natūralaus pieno“, – teigiama ŽŪDC pranešime.
Anot centro, šį vasarį Lietuvoje supirkta 99,12 tūkst. tonų pieno – 0,42 proc. daugiau nei 2025 m. tuo pačiu metu.
Teigiama, kad kainų spaudimą ES pieno rinkoje minimu laikotarpiu lėmė didelė žaliavinio pieno pasiūla, silpna pieno produktų paklausa ir Kinijos taikomi muitai eksportui, o dėl pieno pertekliaus perdirbimo įmonės turėjo mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.
MMO išankstiniais duomenimis, kovą fiksuojamas panašus žaliavinio pieno kainos vidurkis kaip ir vasarį.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-23
ES: Europos ir MERCOSUR prekybos susitarimas pradės galioti gegužės 1-ąją
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pranešė, kad laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR laikinai įsigalios gegužės 1 dieną, nepaisant laukiamo teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. Didžiulis susitarimas, kuriuo panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. prekybos tarp dviejų blokų, Europoje sukėlė ginčų. Prancūzija vadovauja opozicijai, nuogąstaudama, kad dėl to nukentės dalis jos ūkininkų.
Tačiau, palaikomas daugumos ES šalių, Briuselis žengė pirmyn, siekdamas diversifikuoti prekybą, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų ir Kinijos keliamus iššūkius.
„Šiandien žengtas svarbus žingsnis įrodant mūsų, kaip pagrindinio prekybos partnerio, patikimumą“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.
„Dabar prioritetas yra paversti šį ES ir MERCOSUR susitarimą konkrečiais rezultatais, suteikiant ES eksportuotojams platformą, kurios jiems reikia norint pasinaudoti naujomis prekybos, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėmis“, – teigė jis.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Paragvajus praėjusią savaitę ratifikavo susitarimą ir tapo paskutine tai padariusia MERCOSUR nare po Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus.
„Laikinas taikymas užtikrina muitų panaikinimą tam tikriems produktams nuo pat pirmos dienos, sukuriant nuspėjamas prekybos ir investicijų taisykles“, – pirmadienį nurodė už ES prekybos politiką atsakinga Europos Komisija (EK).
Ji pridūrė, kad apie tai informavo MERCOSUR partnerius.
„Taigi ES įmonės, vartotojai ir ūkininkai gali iš karto pradėti naudotis susitarimo teikiama nauda“, – sakoma jos pranešime.
ES jau vasarį užsiminė, kad laikinai įgyvendins susitarimą, o tai sukėlė viešą susiskaldymą tarp dviejų didžiausių valstybių narių – Prancūzijos ir Vokietijos.
Paktui dar turi pritarti Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjai, kurie praėjus kelioms dienoms po jo pasirašymo sausį perdavė jį aukščiausiajam ES teismui.
Prancūzija nesėkmingai bandė blokuoti susitarimą dėl nerimo dėl savo ūkininkų, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnės prekės iš Brazilijos ir jos kaimynių.
Susitarimas sukuria vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. Kartu ES ir MERCOSUR sudaro 30 proc. pasaulio BVP ir turi daugiau nei 700 mln. vartotojų.
Jis palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui, o Pietų Amerikos jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojų pupelėms bus lengviau patekti į Europą.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-23
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d. ir truks iki birželio 12 d. Žemės ūkio ministerija, VĮ Žemės ūkio duomenų centras ir Nacionalinė mokėjimo agentūra aktyviai ruošiasi artėjančiam pasėlių deklaravimui. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena.
Jau galima ruoštis deklaravimui
Nuo kovo 2 d. žemdirbiai, savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai jau gali ruoštis 2026 m. deklaravimui Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS): kurti paraiškas, pildyti jų duomenis, braižyti laukus ir pagal planuojamą šių metų sėją tikslinti pasėlių informaciją. Paraiškoje įsibraižius laukus ir užpildžius jų duomenis, klaidas bus galima taisyti ir paraišką tvirtinti tik nuo oficialios deklaravimo pradžios.
Siekdamas sudaryti galimybę stebėti pasirengimą deklaravimui, VĮ Žemės ūkio duomenų centras savo interneto svetainėje jau skelbia 2026 m. deklaravimo statistinę informaciją.
Interaktyvioje švieslentėje kasdien atnaujinami duomenys apie sukurtas, bet dar nepatvirtintas paraiškas ir jose deklaruotiną plotą. Statistika pateikiama pagal savivaldybes ir savarankiškai paraiškas kuriančius pareiškėjus.
Minėtąją švieslentę galima rasti skiltyje „Žemėlapiai“, pasirinkus kortelę „Paraiškų statistika 2026 m.“.
Sklandžiam darbui su PPIS
Prie PPIS (paseliai.vic.lt) pareiškėjai gali prisijungti savarankiškai per Elektroninių valdžios vartų portalą (https://www.epaslaugos.lt) ar su savivaldybės darbuotojo pagalba, nuvykę į savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją ar struktūrinį padalinį, ir pateikti paraišką.
Kad darbas su PPIS būtų sklandus, rekomenduojama naudoti „Google Chrome“ naršyklę. Naudojant kitas naršykles, ypač „Mozilla Firefox“, gali pasitaikyti sistemos veikimo nesklandumų. Taip pat rekomenduojama reguliariai atnaujinti naršyklę ir periodiškai išvalyti jos istoriją bei talpyklą.
Jeigu paraišką teiks įgaliotas asmuo, svarbu pasirūpinti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu įgaliojimu (iš Įgaliojimų registro, išduotu notaro ar įmonės vadovo). Įgaliotas asmuo VĮ Žemės ūkio duomenų centrui e. pašto adresu pagalba@zudc.lt turės pateikti užpildytą prašymą suteikti prieigą prie PPIS ir įgaliojimą (prašymo formą ir įgaliojimo teksto pavyzdį galima rasti ŽŪDC interneto svetainėje adresu https://zudc.lt/prasymai/, skiltyje „Prašymai“, 17 prašymas). Jeigu paraišką teiks juridinis asmuo, jis privalės pateikti užpildytą prašymą ir išrašą iš Juridinių asmenų registro.
Ruošiantis paraiškos teikimui, taip pat svarbu įregistruoti ir (arba) atnaujinti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS).
Be to, svarbu turėti žemės valdymo teisę patvirtinančius (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) dokumentus, pagrindžiančius planuojamų deklaruoti plotų valdymo teisę, ir juos įregistruoti ŽŪIKVRIS.
Kur kreiptis kilus klausimų
Primename, kad klausimus dėl deklaravimo galima siųsti el. paštu tiesiogines@zum.lt. Į juos atsakoma individualiai, o atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti ir ŽŪM tinklalapyje.
Kilus klausimų dėl PPIS veikimo, galima kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-03-17
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2026 m. vasario mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. vasario mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,52 proc., vidutinis baltymingumas – 3,56 proc.) supirkimo kaina sudarė 382,02 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2026 m. sausio mėn., vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo 5,34 proc. Palyginti su 2025 m. vasario mėn., kaina buvo 30,57 proc. mažesnė. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina vasario mėn. siekė 283,28 Eur/t ir buvo 5,29 proc. mažesnė nei sausio mėn.
PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. vasario mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 409,58 Eur/t (be PVM). Tai yra 5,37 proc. mažiau nei 2026 m. sausio mėnesį. Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis vasario mėn. sudarė 72,93 proc. viso supirkto natūralaus pieno.
2026 m. vasario mėn. Lietuvoje buvo supirkta 99,12 tūkst. t pieno, palyginus su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, 0,42 proc. daugiau ir 11,55 proc. mažiau, palyginus su 2026 m. sausio mėn.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2026 m. vasario mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-03-19
Apleista pieva – ne našta, o galimybė: kaip gauti paramą jos sutvarkymui?
Ne vienas ūkininkas savo valdose turi kampelių, kurie laikui bėgant buvo apleisti, buvusios ganyklos užžėlė krūmais, šlapynės tapo sunkiai prieinamos, o jų priežiūra reikalauja papildomų išlaidų. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio politika siūlo išeitį – apleistas teritorijas paversti vertingais gamtos plotais, kurių sutvarkymo išlaidas valstybė pasiruošusi finansuoti iki 100 proc.
Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Šiam kvietimui skirta daugiau nei 3 mln. eurų.
Pagrindinis paramos tikslas – atkurti palankią būklę apleistose natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse, kuriose anksčiau buvo vykdoma ekstensyvi žemės ūkio veikla, tačiau šiuo metu ji nutrūkusi. Sutvarkius šias teritorijas būtų sudarytos palankesnės sąlygos išlikti retoms gyvūnų ir augalų rūšims.
Taip pat atkuriamos Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės: miškapievės, kadagynai, medžiais apaugusios ganyklos, nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, karbonatinių smėlynų pievos, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai.
Nors pagrindinis paramos tikslas – išsaugoti retas rūšis, tokias kaip meldinė nendrinukė ar balinis vėžlys, praktikai pastebi ir kitą pusę. Natūralios, atkurtos pievos yra itin naudingos gyvulininkystės ūkiams.
Tokiose pievose auga dešimtys rūšių augalų, kurie turi biologiškai aktyvių organinių junginių, stiprinančių gyvulių imunitetą. Be to, natūralios pievos pasižymi itin tvirta velėna – galvijai ar avys jų neišmindo taip greitai kaip sėtų ganyklų, todėl ganymo sezonas tokiuose plotuose gali trukti ilgiau.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 70 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos iki 100 proc.
Tinkamos finansuoti išlaidos apima:
-pievų bei šlapynių palankios buveinių būklės atkūrimo ir sąlygų šioms buveinėms išlikti sudarymo darbų išlaidas, tokias kaip sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimas, sutvarkymas, išvežimas ir pan. – 3 124,31 euro už 1 ha;
-ganyklų tvorų įsigijimą ir įrengimą ten, kur jų nebuvo arba jos yra sunykusios – 61,26 euro už 1 m;
-elektrinių piemenų, įskaitant jų komponentus, įsigijimą – 2,82 euro už 1 m;
-seklių kūdrų (iki 0,1 ha) įrengimą balinių vėžlių buveinėse;projekto rengimo ir kitas bendrąsias išlaidas (iki 10 proc. projekto vertės).
Dėl paramos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, ūkininkaujantys kaimo vietovėje. Svarbiausia sąlyga – pareiškėjo valda ar jos dalis turi patekti į EB svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių plotus. Pasitikrinti, ar konkreti valda patenka į šias teritorijas, galima VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje.
„Svarbu žinoti, kad kartu su paraiška būtina pateikti gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą. Jis turi būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas“, – akcentuoja ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.
Specialistė taip pat primena, kad ši parama yra skirta investicijoms, o ne nuolatinei priežiūrai. Todėl lėšų negalima prašyti už tuos plotus, kurie jau buvo deklaruojami paramai gauti pagal Strateginio plano ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ arba už tuos plotus, kurie praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais buvo tinkami tiesioginėms išmokoms gauti. Paramos galima prašyti tik už plotus, kurie nebuvo deklaruoti pagal minėtą ekologinę sistemą ir minėtais laikotarpiais nebuvo tinkami tiesioginėms išmokoms gauti arba iš viso nebuvo deklaruoti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje.
