Žemės ūkio naujienos: 2026-04-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo mėšlo prie RENURE trąšų: neišvengiami pokyčiai ir naujos galimybės ūkiams
Europos Komisija priėmė naują direktyvą, kuri atveria kelią inovatyvioms RENURE trąšoms. Šis sprendimas leis ūkininkams efektyviau panaudoti gyvulių mėšlą, jį perdirbant į itin gryną, mineralinėms trąšoms prilygstantį produktą. Nors Lietuva dar tik ruošiasi šioms technologinėms investicijoms, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau pradeda teisinį pasirengimą, kad būtų sudarytos sąlygos tvaresniam ir modernesniam tręšimui.
RENURE(ang. REcovered Nitrogen from manURE) yra mineralinės azoto trąšos, sudėtingu technologiniu būdu pagamintos iš mėšlo. Šiam specifiniam produktui taikomi itin griežti gamybos, cheminės sudėties, kokybės standartai ir mikrobiologinės saugos kontrolė.
Direktyvos įgyvendinimui pasiruošti – dveji metai
Kovo mėnesį įsigaliojusioje naujoje Europos Komisijos Nitratų direktyvoje (ES) 2026/288, kuria dėl tam tikrų tręšiamųjų medžiagų iš gyvulių mėšlo naudojimo iš dalies pakeista Tarybos direktyva 91/676/EEB, RENURE trąšoms numatyta išimtis. Šios direktyvos įgyvendinimui būtini nacionaliniai teisės aktai valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, turės įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d.
Šiuo metu taikoma 170 kg/ha azoto riba yra standartinė Nitratų direktyvos nuostata, skirta apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ant laukų iškratant mėšlą ar išpilant srutas. Jei reikia, papildomus 80 kg kg/ha azoto galima naudoti tik tuomet, jei mėšlas yra perdirbtas į RENURE trąšą – šis azotas jau paruoštas taip, kad veiktų kaip mineralinė trąša, o ne kaip įprastas mėšlas.
Tačiau žingsnis link didesnių tręšimo normų bus derinamas su griežtu aplinkosauginiu saugikliu. Kadangi RENURE trąšos pasižymi dideliu azoto aktyvumu, Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares taikyti vadinamąjį „vieneto lygiavertiškumo koeficientą“. Paprastai tariant, šios trąšos teisiškai prilygintos įprastoms cheminėms trąšoms. Siekiant išvengti azoto išsiplovimo, Nitratų direktyva laukuose, kur naudojamos RENURE trąšos, reikalauja kiek įmanoma išlaikyti gyvąją augalų dangą arba taikyti kitas lygiavertes priemones. Be to, norint suvaldyti nemalonius kvapus ir amoniako garavimą į atmosferą, ūkininkai privalo imtis griežtų atsargumo priemonių, t. y. trąšas turi įterpti tiesiai į dirvą arba, jas paskleidus paviršiuje, nedelsiant įterpti mechaniškai. Taip pat Lietuva ir kitos valstybės narės turės teikti informaciją Europos Komisijai apie pagamintų ir panaudotų RENURE trąšų kiekius.
Kaip gaminamos RENURE trąšos
Gaminant RENURE trąšas, taikomi sudėtingi technologiniai procesai: pašalinamas amoniakas, gaminamos amonio druskos, atliekama atvirkštinė osmozė mineralinių koncentratų gamybai ir nusodinamos daug azoto turinčios fosfato druskos (struvitas) iš gyvulių mėšlo. Po šių procesų turi būti gaunamos nekintančios kokybės medžiagos, kurioms taikomi griežti kokybės standartai – jos turi atitikti saugias atitinkamų teršalų (vario, cinko) ir patogenų (mikroorganizmų ) ribines vertes.
Siekiant užtikrinti, kad gauta tręšiamoji medžiaga būtų saugi ir efektyvi, visose jos partijose kokybė privalo išlikti pastovi ir atitikti bent vieną iš dviejų kriterijų – mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne didesnis kaip 3. Taip pat šios medžiagos privalo atitikti saugias patogenų (mikroorganizmų) ribines vertes bei neviršyti nustatytų viršutinių sunkiųjų metalų ribų sausojoje medžiagoje: variui (Cu) – 300 mg/kg, o cinkui (Zn) – 800 mg/kg.
Norint, jog medžiagų kiekis visą laiką atitiktų RENURE trąšoms nustatytus kriterijus, reikalavimai keliami ir RENURE trąšų gamybos įrenginiams bei gaminio informacinėms etiketėms.
Ateities perspektyvos
Šiuo metu nei Lietuvoje, nei kaimyninėse Latvijoje ar Estijoje nėra pramoninių pajėgumų, leidžiančių gaminti RENURE trąšas, nes tai brangus produktas, reikalaujantis didelių investicijų į gamybos infrastruktūrą. Vis dėlto, vystantis technologijoms ir griežtėjant reikalavimams dėl vandenų apsaugos, ateityje Europos Sąjungoje gali būti leidžiama naudoti tik pagal RENURE technologiją perdirbtą mėšlą. O tai reikštų esminį pokytį ūkininkavimo praktikoje – faktiškai tai verstų ūkius, norinčius išlaikyti dabartinius gamybos mastus bei tręšimo galimybes, investuoti į RENURE gamybos sprendimus.
Nors šiuo metu Lietuvoje realių gamybos pajėgumų nėra, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos svarsto sudaryti teisines prielaidas atsirasti RENURE gamybai ir perkelti Nitratų direktyvos nuostatas iki ES numatytų terminų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-07
Grūdų supirkimo kainos 2026 m. kovo mėnesio pabaigoje kilo, tačiau išliko mažesnės negu praėjusiais metais
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 13 savaitę (03 23–29) kviečių vidutinė supirkimo kaina sudarė 190,34 EUR/t ir, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 0,58 proc., tačiau per metus sumažėjo 12,33 proc. Miežių vidutinė supirkimo kaina padidėjo iki 195,21 EUR/t (+2,52 proc. per savaitę), tačiau išlieka 9,48 proc. mažesnė negu 2025 m. 13 savaitę (03 24–30). Didžiausias savaitinis augimas fiksuotas kvietrugių segmente – jų kaina padidėjo 7,07 proc. (iki 174,40 EUR/t), nors metinis pokytis vis dar neigiamas (-8,95 proc.).
Žirnių vidutinė supirkimo kaina paskutinę 2026 m. kovo mėnesio savaitę, palyginti su prieš tai buvusia savaite, padidėjo 2,52 proc. ir sudarė 208,89 EUR/t, tačiau per metus ji sumažėjo labiausiai – 13,59 proc. Rapsų supirkimo kainos išliko stabiliausia: ji nežymiai (+0,33 proc.) padidėjo – iki 492,80 EUR/t, o metinis sumažėjimas buvo mažiausias – 6,53 proc.
Apibendrinant galima teigti, kad trumpuoju laikotarpiu grūdų kainos rodo atsigavimo ženklus, tačiau ilgalaikė tendencija vis dar išlieka mažėjanti.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-04-07, Nr. 4 (474)
Balandžio 13 d. prasideda kasmetinis pasėlių deklaravimas
Nuo balandžio 13 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos(PPIS) ar atvykę į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūniją. Deklaruoti bus galima nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti dar 10 kalendorinių dienų, t. y. nuo birželio 13 d. iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena).
Tiesioginę išmoką gali sudaryti:
-bazinė tiesioginė išmoka;
-išmoka jaunajam ūkininkui;
-papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka;
-susietoji parama už plotą ir ūkinius gyvūnus;
-klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoka.
Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos pagal šias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones: „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Miško priežiūra ir apsauga“ „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, taip pat už ūkinius gyvūnus pagal intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Be to, ūkininkai gali prašyti susietosios paramos už pienines karves, už mėsinius galvijus, avis arba ožkas ar ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ išmokų už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą ar išmokų penimoms kiaulėms už 20 proc. didesnį laikymo plotą, ar išmokų už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, ar išmokų už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas.
Taip pat pareiškėjai galės prašyti paramos pagal tęstinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Nacionalinė mokėjimo agentūra kviečia pareiškėjus pasirinkti informavimo būdą el. paštu ar trumpąją (SMS) žinute, kad kuo operatyviau juos pasiektų aktuali informacija. Tais atvejais, kai pareiškėjas negalės patvirtinti el. pašto teikdamas paraišką savivaldybėje ar seniūnijoje, jis tai galės padaryti vėliau, kai paraiška bus patvirtinta. Prisijungęs prie PPIS per Elektroninius valdžios vartus, pareiškėjas galės savarankiškai pakeisti informavimo būdą.
Atkreipiame dėmesį, jog deklaruojant bus galima matyti visos Lietuvos 2025 m. pabaigos palydovinius vaizdus, kurie padės ūkininkams kuo tiksliau identifikuoti dirbamų laukų ribas ir išvengti neatitikimų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą.
Konsultuokitės su Joriu Nemiga!
Primename, jog jei kiltų klausimų, galima bet kuriuo metu konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje!
Joris sukurtas dirbtinio intelekto pagrindu, siekiant padėti klientams dar patogiau ir greičiau gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Norint pradėti konsultaciją su Joriu, tereikia apsilankyti NMA svetainėje, dešiniame apatiniame kampe paspausti ant Jorio nuotraukos ir atsidariusiame lange pradėti pokalbį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-07
Ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ už pieninius ir mėsinius galvijus pagrindiniai reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad ūkininkai gali gauti papildomas išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ (Priemonė) veiklas „Parama už galimybę pieniniams galvijas išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.
Pagal Priemonę išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurie:
-yra įregistravę savo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
-pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas gauti paramą irparaiškose nurodė, jog prašo skirti ekologinės sistemos išmoką pagal pasirinktą Priemonės veiklą, nurodydami: galvijų bandos numerį, ganymo pradžios (ne ankstesnę nei einamųjų metų gegužės 1 d.) ir pabaigos datas;
-įsipareigotą ganyti ganykloje / išleisti ganytis į atvirą erdvę sutartinių gyvulių (SG) skaičių.
Pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną privalo turėti tokį SG skaičių, kad, susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, ekologinės sistemos išmokų suma viršytų 100 Eur sumą.
Pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijas išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ (1 veikla) pareiškėjai privalo įsipareigoti pieninių veislių galvijus ganyti ganykloje nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų einamaisiais metais.
Pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ (2 veikla) pareiškėjai įsipareigoja išleisti ganytis galvijus į atvirą erdvę, diendaržius ar ganyklas nepertraukiamai ne mažiau kaip 120 dienų arba pienines užtrūkusias karves 60 dienų per einamuosius metus pasirinktu nepertraukiamu laikotarpiu iki gruodžio 31 d.
Jei pareiškėjas laiko mėsinius ir pieninius galvijus, jis gali pretenduoti dalyvauti abiejose Priemonės veiklose. Tačiau jei valdoje laikomi tik pieniniai galvijai, galima dalyvauti tik vienoje veikloje (pvz., jei pareiškėjas pasirenka pieninius galvijus ganyti ganykloje pagal 1 veiklą, jis negali su pieninėmis užtrūkusiomis karvėmis dalyvauti 2 veikloje).
Pareiškėjai įsipareigoja:
-išlaikyti SG skaičių, nurodytą paraiškoje, visą įsipareigojimų laikotarpį;
-pagal 1 veiklą ganyti pieninius galvijus ganyklose nepertraukiamai ne trumpiau nei 140 dienų per metus;
-pagal 2 veiklą užtikrinti, kad iki gruodžio 31 d. pieniniai ir mėsiniai galvijai turėtų galimybę išeiti į diendaržius, atvirą erdvę ar ganyklas nepertraukiamam ne trumpesniam kaip 120 dienų.
Ekologinės sistemos išmokų dydžiai apskaičiuojami diferencijuojant pagal SG dydžio vienetus – galvijams, jaunesniems negu 6 mėn. amžiaus, taikomas 0,25 SG, galvijams nuo 6 mėn. iki 2 metų amžiaus – 0,7 SG, o galvijams, vyresniems nei 2 metų, – 1 SG.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-07
Pasirengimas FAO vadovo rinkimams: svarbus vaidmuo teks Lietuvai
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitiko su Phil Hogan, kandidatu į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus postą. P. Hogan buvo dukart paskirtas Europos Sąjungos komisaru žemės ūkio ir prekybos klausimams, o į dabartinį postą jo kandidatūrą remia Airijos vyriausybė. Susitikime apsikeista nuomonėmis apie geopolitinės situacijos keliamus iššūkius, Ukrainą ir pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumą, pasidalinta mintimis apie pačią organizaciją ir joje vykstančius peržiūros procesus, taip pat paliesti jos biudžeto ir skaidrumo klausimai, išklausyta kandidato vizija dėl FAO veiklos ateityje.
P. Hogan pabrėžė, kad FAO institucinis stabilumas yra būtinas norint išvengti galimo organizacijos susiskaldymo rizikos, taip pat pažymėjo bendradarbiavimo ir veiklos suderinamumo būtinybę su kitomis Jungtinių Tautų organizacijomis, veikiančiomis maisto saugumo užtikrinimo pasaulyje srityje. Svečias akcentavo ir FAO veiklos regionuose stiprinimo svarbą.
FAO, įsteigta 1945 m., yra viena didžiausių organizacijų Jungtinių Tautų sistemoje, veikianti kaip neutralus forumas. FAO, kuri apima žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sritis, narėmis yra 194 valstybės. Šiai organizacijai vadovauja generalinis direktorius, išrenkamas FAO konferencijos metu 4-ių metų kadencijai. Šiuo metu generaliniu direktoriumi yra Dr. Qu Dongyu (Kinija), kurio antroji kadencija baigsis 2027 m. Intensyviausias pasirengimas vadovo rinkimams vyks Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, todėl Lietuvai teks svarbus parengiamasis darbas, siekiant ES kandidato išrinkimo į šį postą.
„Jei siekiame sėkmės, būtina sutarti dėl vieno bendro Europos kandidato. Lietuva yra pasirengusi aktyviai remti bendrą ES kandidatą ir prisidėti prie jo sėkmingo išrinkimo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu“, – pažymėjo ministras A. Palionis.
