Žemės ūkio naujienos: 2026-04-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vargo metas smulkiesiems ūkiams: „Visi tie neramumai ir maisto kainas didins“
Šalies ūkiuose – intensyvūs pavasario darbai. Tačiau sezonas pradedamas su nerimu. Degalų ir trąšų kainos smarkiai išaugo, ūkininkams trūksta apyvartinių lėšų. Dalis smulkiųjų ūkių gali žlugti. Šiaulių rajone Šateikų ūkyje šiomis dienomis sodinami svogūnai. Vieni stambiausių šalies daržovių augintojų sės apie 400 hektarų morkų ir svogūnų.
„Tik morkas ankstyvas pasėjom. Apie 13 hektarų. Dabar pradėjom sėti svogūnus, svogūnų pasėjom apie 50 hektarų. Šiek tiek svogūnų plotus mažinsim. Šiuo metu yra tokia situacija, kad svogūnų yra didelė perprodukcija (perteklius – LRT.lt)“, – sako daržovių augintojas Julius Šateika.
Daržovių augintojai sako, kad žemė kai kur itin sausa, netrukus teks jungti laistymo sistemas. O tai dar labiau padidins produkcijos užauginimo savikainą, kuri jau ir taip smarkiai išaugo dėl pabrangusių degalų ir trąšų.
„Nesustabdysi veiklos vien tik dėl to, kad pakilo kuro kaina. Nors ji kilo žiauriai, ypač lengvatinio kuro. Mano paskutiniais duomenimis, padvigubėjo“, – sako daržovių augintojas.
Kelmės rajone ūkininkaujantis Benas Širiakovas augina mėsinius ir pieninius galvijus, sėja javus ir kitas kultūras. Visos sritys šiuo metu nepelningos.
„Mažos pieno kainos, ta pati grūdų rinka nieko gero nežadanti, tuo pačių ir mėsos kainų kritimas labai didelis atsirado. Pašarus reikės ruoštis, ir apyvartinių lėšų trūkumas bus didumoje ūkių tikrai“, – teigia ūkininkas B. Širiakovas.
„Kai kurie ūkininkai jau nebegauna paskolų apyvartinėm lėšom. Kai kurios įmonės, kurios anksčiau galėdavo suteikti tą vadinamą prekinį kreditą, jos irgi atidžiau žiūri į ūkininkų finansinę būklę ir prekinių kreditų neduoda“, – teigia Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Ūkininkai smarkiai taupo, bando prisitaikyti. Dalis skubiai keičia planus ir sėja kitas, mažiau reiklias kultūras.
„Esu pakeitęs iš vasarinių miežių į žirnius, į pupas. Nes plotams vis tiek jau buvo nupirktos kompleksinės trąšos. Bet nei žirniams, nei pupoms nereikia tiek daug azotinių trąšų kaip vasariniams miežiams“, – sako ūkininkas B. Širiakovas.
Ūkininkų sąjunga prognozuoja, kad dalyje ūkių šiemet derlius bus mažesnis, nei planuota. Nors ūkininkai skundžiasi žemomis produkcijos supirkimo kainomis, vartotojai to nepajus. Priešingai, maistas brangs.
„Visi tie neramumai – tai natūralu, kad ir gyventojams maisto kainas didins. Tai tiesiog mes jau pradedam jausti, kad atpigus žaliava, būtent žemės ūkio produkcijos žaliava, labai mažai įtakoja maisto galutinę kainą“, – kalba Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas G. Špakauskas.
Ūkininkų sąjungos duomenimis, pastaraisiais metais šalyje mažėja smulkesnių ūkių. Šiemet jų liks dar mažiau.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-04-16
ES pieno kainos toliau krenta: mažėjimas fiksuojamas ir Lietuvoje
Vidutinės žaliavinio pieno supirkimo kainos Europos Sąjungoje (ES) šiemet nuosekliai mažėjo, tačiau kritimo tempas lėtėjo – nuo 5,9 proc. sausį, iki 1,8 proc. kovą, kainai pasiekus 43 centus už kilogramą. Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centras (MMO) paskelbė, kad šių metų vasarį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina ES buvo 18 proc. mažesnė nei prieš metus.
Lyginant su 2025 m. vasariu, didžiausi kainų kritimai fiksuoti Belgijoje ir Lietuvoje (po 31 proc.), Nyderlanduose (29 proc.), Danijoje (28 proc.), Airijoje ir Vokietijoje (po 25 proc.). Tuo metu tik penkiose ES valstybėse narėse pieno kainos vasarį buvo didesnės nei prieš metus.
Šių metų sausį ES pieno supirkimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 5 proc. arba 591 tūkst. tonų. Skelbiama, kad augimas registruotas 20 valstybių narių, didžiausias – Belgijoje (10 proc.), Kipre (9 proc.) ir Austrijoje (9 proc.).
Tuo metu labiausiai superkamo pieno kiekiai mažėjo Rumunijoje (11 proc.), Estijoje (7,4 proc.) ir Latvijoje (4,6 proc.).
Didėjant žaliavos pasiūlai, ES augo ir pieno produktų gamyba. 2026 m. pirmąjį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, sparčiausiai didėjo lieso pieno miltelių (20,9 proc.) ir sviesto (8,4 proc.) gamyba. Taip pat augo fermentuotų produktų, sūrių ir kondensuoto pieno gamyba.
MMO duomenys rodo, kad per keturias savaites iki 2026 m. kovo 22 d. sviesto kaina sumažėjo 4,6 proc., lieso pieno miltelių – 9,5 proc., nenugriebto pieno miltelių – 5,8 proc., sūrio – 3,4 proc., išrūgų miltelių – 15,7 proc.
Palyginti su penkerių metų vidurkiu, sviesto, lieso ir nenugriebto pieno miltelių kainos išlieka mažesnės – atitinkamai 21,9 proc., 6 proc. ir 12,1 proc. Labiausiai išsiskiria išrūgų milteliai, kurių kaina minimu laikotarpiu išaugo 36 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-04-16
ILTE netrukus teiks apyvartines paskolas ūkininkams
Žemės ūkio ministerijai pritarus paskolų sąlygoms, nacionalinis plėtros bankas ILTE gegužės pirmoje pusėje pradės teikti lengvatines apyvartines paskolas ūkininkams. Tam numatyta 40 mln. eurų. „Šiuo sprendimu siekiame kuo operatyviau atliepti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus poreikius bei pasiūlyti finansavimo sprendimą tuo metu, kai dalis ūkių susiduria su rinkos svyravimų sukeltais sunkumais“, – banko pranešime sakė ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis.
„Tai bus pirmosios paskolos žemės ūkio sektoriui, kurias ILTE teiks tiesiogiai, todėl klientams tikimės užtikrinti paprastesnį, aiškesnį ir greitesnį finansavimo procesą“, – pridūrė jis.
25 mln. eurų bus skolinama ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichinių oro reiškinių arba patiriantiems laikinų sunkumų dėl rinkos kainų svyravimo. Vienam klientui bus skolinama iki 250 tūkst. eurų, o palūkanos svyruos tarp 2 proc. ir 2,5 proc. priklausomai nuo paskolos trukmės.
15 mln. eurų bus skirta tiems, kas negali gauti finansavimo rinkoje, vienam klientui paskolinant iki 500 tūkst. eurų už rinkos palūkanas.
Dėl paskolų galės kreiptis ūkininkai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, išskyrus kailinių žvėrelių auginimą, taip pat savo valdoje pagamintų produktų perdirbimu ir pardavimu, kooperatyvai bei žuvininkystės ūkiai.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-04-16
Žemės ūkio ministras tikisi vasarą paskelbti Augalininkystės tarnybos vadovo konkursą
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paskelbti Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovo konkursą planuojama šią vasarą.„Negaliu pasakyti, ar tai bus rytoj, ar poryt, bet aš manau, kad vasaros bėgyje tai įvyks“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Nuolatinio vadovo tarnyba neturi nuo 2025 metų gruodžio, kuomet atliekant tyrimą dėl galimos korupcijos buvo sulaikytas tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko.
Tarnybai dabar vadovauja šias pareigas ir anksčiau laikinai 2024 metais ėjęs Simonas Pusvaškis. Žemės ūkio ministras tikino šiuo metu esantis patenkintas jo vykdomais darbais.
„Šiandien tie, kurie procesai ir naujovės diegiamos, tai šiai dienai tenkina“, – teigė A. Palionis.
Anot jo, šiuo metu padėtis Augalininkystės tarnyboje yra stabilizavusis, nebesulaukiama naujų skundų iš darbuotojų.
„Didysis išėjimo vajus ir buvo pernai, kada keitėsi nemaža dalis Augalininkystės tarnybos darbuotojų. Tą identifikavo dar tuometiniam ministrui ir Augalininkystės tarnybos patys darbuotojai, rašydami ir anoniminius laiškus, kad atmosfera nėra sveika darbine prasme“, – kalbėjo A. Palionis.
„Šiai dienai Augalininkystės tarnyboje, bendraujant su laikinuoju vadovu, ta atmosfera yra normalizavusis. Aš netgi pats po pirmų tų žinių gal savaitės bėgyje nuotoliu organizavau susitikimą su visais darbuotojais, kad tas psichologinis klimatas tarnyboje normalizuotųsi“, – tikino jis.
Tarnyba, pasak ministro, dirba mažesniu pajėgumu negu anksčiau, veiklos nevykdo savaitgaliais.
„Dabar Augalininkystės tarnyba ir savaitgaliais nedirba, tai kai kada verslas skundžiasi dėl to. Bet žiūrint iš tų pačių fitosanitarinių leidimų, tai yra ir kitos šalys, kurios gali išduoti tuos leidimus, kur dirba ir savaitgaliais“, – teigė politikas.
BNS rašė, kad buvę Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovai ir kiti asmenys įtariami imdavę kyšius už išduotus fitosanitarinius sertifikatus netikrinant gabenamų augalų ir augalinių produktų krovinių.
Ikiteisminiame tyrime dėl korupcijos Augalininkystės tarnyboje įtarimai pateikti 15 asmenų.
Šioje byloje įtarimus norima pateikti ir buvusiam demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui, žemės ūkio ministras teigė praeityje su minėtu politiku nebendravęs žemės ūkio klausimais, apie J. Kornijenko.
„Iš principo šokiravo šita byla, kad nepriklausomybės ketvirtam dešimtmety Lietuvoje dar įmanomi tokie dalykai. (…) Kad čia dalyvavo Jurijus – irgi šokiravo, nes kažkaip prevencijos skyriaus vadovai turėtų būt aukščiausio skaidrumo lygio ir taip įsivaizdavau, kad yra“, – kalbėjo A. Palionis.
Palionis: paramos sąlygų jauniems ūkininkams griežtinimas apribotų veikiančius sąžiningai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atskleidus didelio masto fiktyvių jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad finansavimo šiai žemdirbių grupei skyrimo griežtinimas nesąžiningų veiksmų neapribotų, tačiau apsunkintų veiklą dirbantiems skaidriai.
Jo teigimu, pareigūnų atskleista ES lėšų pasisavinimo schema yra žinoma.
„Tikriausiai bet kuriame finansiniame projekte, jeigu bus nesąžiningų žmonių, taisyklės ir kažkokie apribojimai vis tiek neapribos nesąžiningumo. O sugriežtinimas, kad ir ta pati jaunųjų ūkininkų įsikūrimo schema, apriboja tuos paprastus ir tikrus jaunus ūkininkus, kurie nuoširdžiai eina į žemės ūkį ir nori tęsti savo veiklą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Palionis, paklaustas, ar paramos skyrimo procedūros neturėtų būti peržiūrimos.
„Schemos jau buvo atskleistos žymiai anksčiau ir taisyklės yra keistos jau po šitų schemų dar iki šitos kadencijos“, – kalbėjo jis.
A. Palionio teigimu, jaunųjų ūkininkų skatinimas bus vienas iš pagrindinių naujo ES finansavimo laikotarpio prioritetų, jų plėtrai ketinama paskirstyti maždaug keturiskart didesnę europinę paramą. Iki tol, vasarą planuojama su Europos Komisija suderinti mažos apimties pilotinį paramos projektą, teigė ministras.
„Bandysime kitokiu keliu nueiti“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, FNTT šią savaitę atskleidė didelio masto sukčiavimo schemą – asmenys siekė neteisėtai įgyti daugiau nei 0,5 mln. eurų ES fondų lėšų, skirtų žemės ūkiui.
Tarnybos teigimu, buvo sukurta sudėtinga schema, prisidengus fiktyviais jaunaisiais ūkininkais, klastojant dokumentus bei imituojant žemės ūkio veiklą, teiktos paraiškos ES finansavimui gauti.
Atsakomybėn buvo patraukti 22 asmenys, o dar keturi organizatoriai jau nuteisti.
Palionis tikisi, kad Seimas dar šioje sesijoje priims Pieno įstatymą
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikinsi, kad vadinamasis pieno įstatymas Seime bus priimtas iki liepos – dar šioje Seimo sesijoje.
„Tikslas, kad priimtume dar iki birželio pabaigos, šitoje pavasario sesijoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Palionis. – „Įstatymo vis tiek reikia.“
Pasak jo, naują pieno rinkos reguliavimą derino speciali Žemės ūkio ministerijos darbo grupė, kurioje dalyvavo ir pieno gamintojų, perdirbėjų atstovai, aiškintasi, kas lemia pieno supirkimo kainodarą.
„Žemės ūkio ministerija turėjo darbo grupę, kuri pakankamai greitai, per keturis mėnesius, ir su pieno gamintojais, ir su pieno perdirbėjais, svarstė, koks galėtų būti naujas teisinis reguliavimas ir santykiai“, – teigė ministras.
„Sutarėm, kad šita darbo grupė padaro darbą ir duosim Seimui, kad būtų greičiau tos procedūros atliktos pačiame Seime“, – pridūrė A. Palionis.
Pasak jo, naujame įstatyme numatoma įtvirtinti trumpalaikes – iki pusmečio trukmės pieno supirkimo sutartis, taip pat ilgalaikes, su pasaulinėmis kainomis biržoje susietas sutartis, be to, supirkimo kaina turės būti vienoda, nepriklausomai nuo pieno pristatymo būdo.
„Mūsų perdirbėjai estams, pavyzdžiui, moka daugiau negu mūsų ūkininkams“, – pabrėžė ministras.
Anot A. Palionio, be to, bus siūloma, jog pieno kaina priklausytų nuo jo kokybės: „Dėl bakterijų, somatų, paskui galės būti mažinama 20 procentų. O dėl riebalų, baltymų kiekio didesnio galės būti didinama.“
BNS rašė, kad Žemės ūkio rūmų atstovai tikisi, jog Vyriausybė grįš prie įstatymo ir patobulinus jį Seimas priims.
Premjerė Inga Ruginienė tuomet sakė, kad dėl jo toliau bus dirbama ieškant sutarimo sektoriaus viduje ir būdų paskatinti vietinius pieno gamintojus bei užtikrinti smulkiųjų konkurencingumą.
Pernai sausį Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui Seimui nesvarstyti pieno įstatymo, nors ir pritarė siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Vyriausybė savo išvadoje teigė, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai.
Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimui bei realizavimui – parama
Asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, vėl gali kreiptis paramos jų populiarinimui ir realizavimui. Paraiškos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles priimamos nuo balandžio 20 d. iki gegužės 15 d. Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles ir paraiškos formą galite rasti čia. Daugiau informacijos apie paramą galima rasti čia.
Ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei šiemet skyrė dar daugiau lėšų – 189 tūkst. eurų (pernai – 136,5 tūkst. eurų). Didžiausia pagalbos suma 1 metų laikotarpiui vienam pareiškėjui gali siekti iki 29 tūkst. Eur. Projektas gali būti įgyvendinamas per vienerius arba dvejus metus.
Pagalba teikiama didinti žinomumą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, paženklintų saugoma kilmės vietos ar geografine nuoroda, garantuoto tradicinio gaminio nuoroda, taip pat gaminamų pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą ir ekologiškų produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus).
Pagalba skiriama informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaidai, populiarinimo leidinių apie juos leidybai, taip pat viešiesiems renginiams, tokiems kaip konferencijos, konkursai, seminarai ir pan., išskyrus parodas ir muges, Lietuvoje organizuoti.
Paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti teikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
