Žemės ūkio naujienos: 2026-04-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palūkanų kompensavimas plečiasi: daugiau ūkių galės pasinaudoti parama
Siekiant išplėsti paramos prieinamumą bei tiksliau nukreipti valstybės pagalbą tiems ūkio subjektams, kuriems jos labiausiai reikia, atnaujintos palūkanų kompensavimo taisyklės. „ Pakeistos Palūkanų, sumokėtų už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti, kompensavimo taisyklės yra čia.Pakeistos Palūkanų, sumokėtų už paskolas trumpalaikiam, biologiniam ir (ar) finansiniam turtui įsigyti, ir (ar) darbo užmokesčiui mokėti, kompensavimo taisyklės yra čia.
Šiais pakeitimais siekiame, kad valstybės parama pasiektų kuo platesnį ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ratą. Iki šiol palūkanų kompensavimas buvo labiau prieinamas tik tiems, kurie galėjo pasinaudoti garantijomis, tačiau realybėje nemaža dalis ūkių skolinasi ir be jų.
Todėl sudarome sąlygas gauti kompensacijas ir šiems subjektams. Kartu, atsižvelgdami į ribotus išteklius, paramą labiau koncentruojame ten, kur jos labiausiai reikia – sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantiems ūkiams. Taip pat stipriname kooperaciją, suteikdami papildomas galimybes ūkininkams tapti kooperatyvų nariais ir augti kartu“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Svarbiausi pakeitimai:
Platesnis paramos gavėjų ratas
Nuo šiol dalis palūkanų bus kompensuojama ne tik tiems ūkio subjektams, kurie naudojasi paskolomis ar lizingu su UAB ILTE garantija, bet ir tiems, kurie skolinasi be garantijos. Iki šiol kompensacijos buvo skiriamos tik su ILTE garantija gautoms paskoloms.
Diferencijuotas kompensacijos dydis
Atsižvelgiant į ribotas valstybės lėšas, kompensacijos dydis nustatomas pagal tai, ar ūkio subjektas skolinasi su garantija, ar be garantijos ir suteiktos garantijos dydį:
-80 proc. palūkanų bus kompensuojama subjektams, turintiems 60–80 proc. ILTE garantiją – tai dažniausiai sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantys ūkiai;
-40 proc. palūkanų bus kompensuojama subjektams, kurių garantija mažesnė nei 60 proc. arba jos visai nėra.
Naujos galimybės kooperatyvų nariams
Pirmine žemės ūkio gamyba užsiimančiam subjektui, norinčiam tapti pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariu, arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariui, kuris dalį pradinio pajinio įnašo jau yra įmokėjęs, bet jam trūksta lėšų likusiai daliai įmokėti, suteikiama galimybė gauti palūkanų kompensaciją, skolinantis lėšų pradiniam pajiniam įnašui įmokėti. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.
Palūkanos bus kompensuojamos:
-už ne didesnę nei 250 tūkst. Eur paskolos sumą;
-jei pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, į kurį įmokamas pajinis įnašas, paskutinio ataskaitinio laikotarpio nuosavybės koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,2.
Paraiškų teikimas
Pagal pakeistas taisykles ūkio subjektai, užsiimantys pirmine gamyba, perdirbimu ir (ar) prekyba, kuriems teikiamos paskolos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugos be garantijos, paraiškas dėl dalies palūkanų kompensavimo galės teikti nuo šių metų birželio 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-23
Valstybinė augalininkystės tarnyba operatyviai reaguoja į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai operatyviai reagavo į viešoje erdvėje žurnalisto Vidmanto Balkūno pasidalinta ir plataus visuomenės dėmesio sulaukusia informacija apie Žemaitkiemyje, Nevėžio pakrantėje lauko purkštuvu purškiamus laukus. Tarnybos specialistai iš karto nuvyko į įvykio vietą.
Neplaninio patikrinimo metu apklaustas žemės sklypo savininkas, apžiūrėti laukai, besiribojantys su šalia esančiais vandens telkiniais. Siekiant įvertinti, kokiais produktais buvo apdoroti pasėliai ir ar buvo išvengta galimos dulksnos į šalia esančią Nevėžio pakrantės apsauginę zoną, paimti augalų dalių ėminiai augalų apsaugos produktų veikliajai medžiagai nustatyti. Jau pirminės patikros metu buvo nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu augalų apsaugos produktų saugojimu. Kita informacija bus vertinama po pateiktos informacijos ir gautų augalų dalių ėminių tyrimų rezultatų.
Augalininkystės tarnyba ragina piliečius nelikti abejingais ir pastebėjus netinkamai vykdomus purškimus, kaip ir šiuo atveju, būtinai informuoti tarnybą el.paštu: info@vatzum.lt arba tel.: +370 5237 5631. Visi augalų apsaugos ar tręšiamaisiais produktais vykdomi purškimai turi būti atliekami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-23
Kviečiame kreiptis paramos už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų
Nacionalinė mokėjimo agentūra deklaravimo laikotarpiu kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Pagal priemonę remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės geros apsaugos būklės užtikrinimu, nustatant ir pritaikant ūkinės veiklos galimybes ir ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo arealams.
Parama skiriama už daugiamečių pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą, esantį laukinių paukščių apsaugos plotų už „Natura 2000“ teritorijos ribų erdvinių duomenų sluoksnyje, siekiant paramos gavėjams kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, privalo būti aktyvūs ūkininkai ir kurių žemės ūkio valda ar jos dalis patenka į laukinių paukščių apsaugos už „Natura 2000“ teritorijos ribų erdvinių duomenų sluoksnį.
Tinkamas paramai naudmenų plotas, esantis laukinių paukščių apsaugos už „Natura 2000“ teritorijos ribų erdvinių duomenų sluoksnyje, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus.
Paramos dydis
Kompensacinės išmokos už deklaruotą plotą, atitinkantį priemonės reikalavimus už daugiametes pievas, natūralias ir pusiau natūralias pievas – 102 Eur už ha.
Paraiškų teikimas
Paraiškas galima teikti nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 22 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-20
Svarbu turėti ir laiku pateikti deklaruotų plotų valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia pareiškėjų, siekiančių gauti išmokas už deklaruotus plotus, dėmesį, jog svarbu susitvarkyti žemės valdymo dokumentus ir juos laiku pateikti, kad būtų išvengta paramos sumos sumažinimo. Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. NMA turi įsitikinti, kad parama mokama tik teisėtam valdytojui, todėl primygtinai rekomenduojama turėti rašytinius dokumentus.
Nuomos ir panaudos sutartys, įregistruotos registruose, ne tik padeda išvengti ginčų ar juos išspręsti, tačiau ir mažina administracinę naštą ūkininkams.
Ūkininkams, kurių deklaruojamų laukų valdymo teisė yra registruota Nekilnojamojo turto registre ar deklaruojami sklypai yra registruoti ūkininko valdoje Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, teikti valdymo teisę patvirtinančių dokumentų nereikia – NMA vadovaujasi minėtų registrų duomenimis. Tačiau tais atvejais, kai duomenų ten nėra, tai yra žemės nuomos sutartis nėra oficialiai įregistruota viešajame registre, NMA pareikalavus ūkininkas privalės pateikti valdymo teisę įrodančius dokumentus.
Dokumentai turės būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai pranešimo tekste yra nurodomas kitas dokumentų pateikimo terminas.
Atkreipiame dėmesį, jog tais atvejai, kai deklaruoto ploto valdymo teisė nepagrindžiama, parama už tą plotą neskiriama, o bendra išmokų suma papildomai sumažinama 0,5 karto nuo nepagrįsto ploto vertės. Labai svarbu ir tai , kad neteisėtai gauta parama gali būti susigrąžinama už laikotarpį iki ketverių metų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-20
Sveiko dirvožemio link: dviejų ūkių patirtys
Ar didesnės investicijos visada reiškia didesnį derlių? Praktika rodo – nebūtinai. Viename iš Marijampolės ūkių, nepaisant augančių sąnaudų, derliai išliko mažesni nei aplinkiniuose ūkiuose. Net ir aukštesnio našumo dirvožemiuose (apie 50 balų) žieminių kviečių derlius tesiekė apie 5,5 t/ha, o vasarinių – 3–4 t/ha. Tuo tarpu kitame ūkyje, kur problemų beveik nebuvo, dirvožemio tyrimai tapo įrankiu dar labiau didinti efektyvumą.
Šie du pavyzdžiai atskleidžia tą pačią tiesą – lemiamą vaidmenį atlieka ne investicijų kiekis, o jų tikslumas. Abiejų ūkių šeimininkus tai paskatino iš esmės peržiūrėti dirvožemio būklę ir ūkininkavimo sprendimus.
Identifikuotos kompleksinės problemos
Dirvožemio tyrimai ir lauko stebėjimai parodė kelias esmines priežastis. Pirmiausia nustatytas lokalus fosforo trūkumas – būtent šiose zonose augalai buvo silpni ir skurdūs.
Taip pat išryškėjo netinkamas Ca:Mg santykis: magnio perteklius lėmė dirvožemio suslėgtumą, prastą struktūrą ir sumažėjusį poringumą, kas nulėmė prastą dirvožemio struktūrą, mitybos medžiagų, oro ir vandens cirkuliaciją. Šios sąlygos apsunkino agrotechninius darbus, pavasarį perteklinė drėgmė „dusino“ augalus, formavosi molio luitai.
Be to, netolygus ir kalio pasiskirstymas, taip pat ribojantis derliaus potencialą. Papildomai nustatyta, kad intensyvus žemės dirbimas (iki 4 kartų per sezoną) dar labiau blogino dirvožemio struktūrą.
Kokie sprendimai rekomenduoti?
Gerinti dirvožemio struktūrą
Siekiant išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažinti agregatų poveikį ir gerinti vandens bei oro režimą, rekomenduota atsisakyti intensyvaus dirbimo (skutikai ir freza) ir pereiti prie juostinės žemdirbystės (strip-till) technologijos.
Taip pat rekomenduota gerinti dirvožemio fizikine savybes bei tam, kad vyktų efektyvesnė mitybos elementų pernaša augalams, padidinti kalcio kiekį dirvožemyje (naudojant granuliuotą kreidą) ir subalansuoti Ca:Mg santykį. Tai ypač svarbu molinguose dirvožemiuose, kur kalcis gerina struktūrą ir agregatų stabilumą.
Optimizuoti tręšimą
Subalansuoti fosforo tręšimą – įterpti tik lokaliai problematinėse vietose. Atsižvelgiant į pakankamus kalio kiekius dirvožemyje, papildomas jo naudojimas nerekomenduojamas. Mikroelementų (Zn, Fe, Mn) trūkumui kompensuoti siūlyta taikyti purškimą per lapus.
Palaikyti organines medžiagas
Rekomenduota didinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje – tam siūlyta auginti tarpinius pasėlius ir naudoti organines trąšas. Optimizuoti sėjomainą į ją įtraukiant įvairius augalus (pvz., miežius, pupas, kvietrugius). Tai padėtų gerinti dirvožemio struktūrą, didinti mikroorganizmų kiekį ir įvairovę bei mažinti ligų plitimą.
Rekomenduota kasmet dirvožemį papildyti apie 365 kg/ha efektyvių organinių trąšų, tačiau šį poreikį iš dalies gali kompensuoti tarpiniai pasėliai. Nuoseklus organinės medžiagos papildymas užtikrina mikrobiologinį aktyvumą ir palaiko dirvožemio gyvybingumą.
Durpžemiams taikytos specifinės rekomendacijos
Intensyvus durpžemių dirbimas lėmė dirvožemio struktūros degradaciją ir hidrologinio režimo pokyčius. Mechaninis poveikis suardė natūralią poringą durpių sandarą, dėl to sumažėjo jų gebėjimas sulaikyti drėgmę. Suaktyvėjusi aeracija paskatino organinės medžiagos mineralizaciją ir durpių sluoksnio irimą. Dėl šių procesų silpnėjo dirvožemio gebėjimas kaupti vandenį ir maisto medžiagas, sutriko augalų aprūpinimas drėgme, o tai galiausiai lėmė reikšmingą derlingumo mažėjimą. Atsižvelgiant į šiuos neigiamus pokyčius, rekomenduota atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo ir taikyti minimaliojo dirbimo principus. Tai leistų stabilizuoti dirvožemio struktūrą, atkurti drėgmės režimą bei padidinti dirvožemio derlingumą.
Nors galutiniai rezultatai dar vertinami, pirminis ūkininko grįžtamasis ryšys yra teigiamas. Lauko dienos metu taip pat nustatytos papildomos galimybės tolesniam dirvožemio gerinimui. Nors galutiniai rezultatai dar vertinami, pirminis ūkininko grįžtamasis ryšys yra teigiamas. Lauko dienos metu taip pat nustatytos papildomos galimybės tolesniam dirvožemio gerinimui.
Reikalingas kompleksinis požiūris
Šis atvejis aiškiai parodo, kad dirvožemio sveikata yra kompleksinė – svarbu ne tik maisto medžiagų kiekiai, bet ir jų santykiai bei dirvožemio fizinės savybės. Per intensyvus dirbimas gali tapti viena pagrindinių derliaus mažėjimo priežasčių. Tuo tarpu tikslingai, vietos sąlygoms pritaikytos priemonės – tręšimas, kalkinimas ir žemės dirbimo technologijos – leidžia greitai stabilizuoti situaciją.
Dirvožemio tyrimai Kauno rajone: kai problemų mažai, bet optimizavimo galimybių – daug
Kauno rajone veikiančiame šeimos augalininkystės ūkyje jau ne vienerius metus kryptingai investuojama į dirvožemio derlingumo palaikymą. Ūkyje ūkininkaujama intensyviai: auginami žieminiai kviečiai, rapsai, pupos bei posėliniai augalai. Pasiekiami derlingumo rodikliai (rapsai – 3,5–4 t/ha, kviečiai – 8–9 t/ha, pupos – apie 5 t/ha) rodo aukštą agronominį lygį, todėl šiuo atveju dirvožemio tyrimai atlikti ne problemoms spręsti, o siekiant dar labiau optimizuoti ūkininkavimą.
Dirvožemio būklė – gera, tręšimą reikėjo koreguoti
Atlikus detalius 7 laukų tyrimus nustatyta, kad dirvožemiai yra derlingi, geros struktūros ir turtingi maisto medžiagomis. Daugelyje laukų kalio kiekiai labai aukšti, todėl papildomas tręšimas šiuo elementu artimiausiu laikotarpiu nereikalingas – pakanka kompensuoti su derliumi išnešamus kiekius.
Vis dėlto, išryškėjo kita svarbi tendencija – fosforas tampa pagrindiniu derlių ribojančiu veiksniu. Kai kuriuose laukuose jo kiekis ne tik mažas, bet ir netolygiai pasiskirstęs. Tai rodo būtinybę taikyti tikslesnį, kintamos normos tręšimą ir subalansuoti Ca:Mg santykį, siekiant užtikrinti efektyvią katijonų mainų gebą ir geresnį maisto medžiagų pasisavinimą.
Taip pat nustatyta, kad daugelyje laukų dirvožemio pH reakcija yra artima šarminei arba šarminė. Tokios sąlygos mažina mikroelementų (cinko, geležies, mangano) prieinamumą augalams, todėl rekomenduota taikyti tręšimą per lapus.
Intensyvi mineralizacija – nematoma rizika
Nors dirvožemiai produktyvūs, nustatyta intensyvi organinės medžiagos mineralizacija. Tai siejama su santykinai žemu C/N santykiu. Ilgainiui tai gali lemti humuso kiekio mažėjimą ir neefektyvų azoto panaudojimą, kai mikroorganizmai konkuruoja su augalais dėl mitybos medžiagų.
Kokie sprendimai rekomenduoti?
Vertinant bendrą situaciją, ūkiui pasiūlyti ne radikalūs, o tiksliniai sprendimai:
Tręšimo optimizavimas – atsisakyti perteklinio kalio tręšimo, o fosforo trąšas naudoti kintamomis normomis, atsižvelgiant į laukų zonas.
Mikroelementų valdymas – didinti cinko, geležies ir mangano normas, ypač taikant tręšimą per lapus.
Dirvožemio struktūros gerinimas – vietose, kur nustatytas magnio perteklius ir dirvos susispaudimas, rekomenduotas tikslinis kalcio turinčių medžiagų įterpimas (ypač kreidos pagrindu).
Organinės medžiagos atkūrimas – kasmet naudoti organines trąšas (apie 0,6–2,0 t/ha, priklausomai nuo lauko), siekiant didinti C/N santykį, palaikyti mikrobiologinį aktyvumą ir stabilizuoti humuso kiekį.
Tikslumas vietoje intensyvumo
Šio ūkio pavyzdys rodo, kad net ir pasiekus aukštą derlingumo lygį, dirvožemio tyrimai išlieka svarbiu įrankiu. Jie leidžia pereiti nuo intensyvaus prie tikslaus ūkininkavimo – mažinti perteklines sąnaudas, išvengti maisto medžiagų disbalanso ir ilgalaikėje perspektyvoje išsaugoti dirvožemio produktyvumą ir gyvybingumą.
Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šiuolaikiniame ūkininkavime, kur svarbus ne tik derlius, bet ir efektyvus išteklių naudojimas bei dirvožemio tvarumas.
Didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo didesnių investicijų, o nuo tikslaus dirvožemio pažinimo ir subalansuotų sprendimų.
Autoriai: Modestas Stakvilevičius, LŽŪKT Kaišiadorių r. biuro augalininkystės konsultantas, dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė
