Žemės ūkio naujienos: 2026-03-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė pritarė lengvinti dirbamos valstybinės žemės perleidimą ūkininkų šeimos nariams
Žemdirbiams, nusprendusiems atsisakyti ūkininkavimo, nuo 2027-ųjų norima palengvinti iš valstybės išsinuomotos žemės perleidimą šeimos nariams – sutuoktiniams, partneriams, tėvams, vaikams bei anūkams. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Žemės įstatymų pataisoms, kurios bus teikiamos Seimui.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dabartinė tvarka yra kliūtis šeimos ūkių kartų kaitai – ūkininkai, nusprendę nebeūkininkauti ir perleidę savo ūkį ar jo dalį šeimos nariams, turi nutraukti valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartį, o ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudotis šiais sklypais, privalo iš naujo inicijuoti jų nuomą.
Pasak ŽŪM, atsiranda rizika prarasti ūkį perleidusio šeimos nario nuomotą žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems ūkininkams.
Žemės perėmėjai turėtų turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti, ūkininko pažymėjimą. Tokiu atveju ūkininkas jiems galėtų perleisti valstybinės žemės nuomos teises.
ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad pataisos leis iš valstybės išnuomotą žemę perleisti tik tada, kai bus perleidžiamas ir ūkininkauti atsisakančio žmogaus ūkis.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus BNS tvirtino, kad siūlomą tvarką reikėjo įvesti prieš 20 metų. Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkui Vytautui Buivydui abejonių kelia suteikiama galimybė žemę perduoti sutuoktiniui, tėvams ar įtėviams.
ŽŪM duomenimis, šių metų vasario 1-ąją 40 metų ir jaunesnių ūkininkų buvo beveik 14,2 tūkst., vyresnių, bet dar nesulaukusių pensinio amžiaus – 44,4 tūkst., o jau esančių pensijoje – 25,8 tūkst.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-04
Grūdų rinka – nežymūs savaitiniai svyravimai, ryškus metinis kritimas
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 5 savaitę (01 26–02 01) grūdų kainos, palyginti su 4 savaite (01 19–25), kito nežymiai. Kviečių kaina padidėjo 1,38 proc. ir siekė 185,58 EUR/t, o avižos pabrango 1,40 proc. (iki 129,56 EUR/t). Tuo metu miežių kaina sumažėjo 3,50 proc. (iki 182,95 EUR/t), kvietrugių – 1,64 proc. (iki 159,00 EUR/t). Žirnių ir pupų kainos beveik nesikeitė – atitinkamai sumažėjo 0,48 ir 0,24 proc. Rapsų kaina per savaitę sumažėjo 2,12 proc. ir sudarė 476,68 EUR/t.
Vertinant metinį pokytį, 2026 m. 5 savaitę visų grūdų, išskyrus rapsus, kainos buvo mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Didžiausias kainų kritimas fiksuotas avižų rinkoje – 29,49 proc. Žirnių ir pupų kainos per metus sumažėjo daugiau nei 20 proc. Kviečių, miežių ir kvietrugių kainos buvo 11–15 proc. mažesnės nei prieš metus. Rapsai išsiskyrė – jų kaina per metus padidėjo 0,92 proc., nors trumpuoju laikotarpiu buvo fiksuotas kainos sumažėjimas.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-02-09 Nr. 2 (472)
2025 m. gruodžio mėn. sumažėjo kai kurių pieno gaminių pasaulinės kainos
.Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau–FAO) duomenimis, praėjusių metų gruodžio mėn. pieno gaminių kainų indeksas sudarė 130,3 punktus ir buvo 4,4 proc. mažesnis nei 2025 m. lapkričio mėn. Pasaulinėje rinkoje sviesto kainos labai sumažėjo dėl sezoniškai didesnės grietinėlės gamybos Europoje ir sviesto atsargų susikaupimo po išaugusios gamybos 2025 m. pradžioje. Nenugriebto pieno miltelių (toliau–NPM) kainos taip pat sumažėjo, atspindėdamos didžiausią sezoninę pieno gamybą Okeanijoje ir mažą paklausą iš pagrindinių šalių–importuotojų.
Tuo tarpu nugriebto pieno miltelių (toliau–LPM) ir sūrių kainos mažėjo nuosaikiau: sumažėjusi minėtų gaminių paklausa bei lėtesni eksporto tempai turėjo įtakos stabilesnėms kainoms. Nepaisant paskutiniuoju metu sumažėjusio FAO pieno gaminių kainų indekso, 2025 m. minėtas indeksas vidutiniškai siekė 146,9 punkto ir buvo 13,2 proc. didesnis už 2024 m. šio indekso vidurkį. Tai rodo didelį kainų kilimą 2025 m. I pusmetį.
Metinį pieno gaminių kainų augimą daugiausia lėmė sūrių, NPM ir sviesto išaugusios kainos dėl didelės pasaulinės paklausos ir ribotų eksportuojamų pieno gaminių atsargų metų pradžioje, o LPM kainos padidėjo tik nežymiai, atspindėdamos didelius jų gamybos kiekius ir palyginti lėtą paklausos augimą.
Metinį pieno gaminių kainų augimą daugiausia lėmė sūrių, NPM ir sviesto išaugusios kainos dėl didelės pasaulinės paklausos ir ribotų eksportuojamų pieno gaminių atsargų metų pradžioje, o LPM kainos padidėjo tik nežymiai, atspindėdamos didelius jų gamybos kiekius ir palyginti lėtą paklausos augimą.
Europos Komisijos duomenimis, analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2025 m. lapkričio mėn., ES sumažėjo kai kurių pieno gaminių vidutinės pardavimo (gamintojų) kainos (be PVM): sviesto – 15,88 proc. (iki 4,55 EUR/kg), NPM – 8,62 proc. (iki 3,06 EUR/kg), LPM – 4,48 proc. (iki 2,03 EUR/kg), „Gouda“ sūrių – 4,96 proc. (iki 4,26 EUR/kg), „Cheddar“ sūrių – 4,20 proc. (iki 4,14 EUR/kg), tik išrūgų milteliai pabrango 3,60 proc. (iki 1,07 EUR/kg).
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-02-09 Nr. 2 (472)
Briuselyje diskutuota apie pieno sektoriaus ateitį: jaunieji ūkininkai kelia kainų netolygumo problemą ES
Kovo 3–4 dienomis Briuselyje vykusioje (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) CEJA darbo grupės diskusijoje apie pieno sektoriaus situaciją ir ateitį Europoje dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai – valdybos narys Vytenis Grigas ir sąjungos narys Jonas Ivanauskas. Susitikime aptarta pieno sektoriaus padėtis įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria jaunieji ūkininkai.
Diskusijoje daug dėmesio skirta sektoriaus ekonominėms ir struktūrinėms problemoms. Dalyviai analizavo skirtingų ES šalių pieno sektoriaus situaciją, žaliavinio pieno kainų pokyčius ir svyravimus, pieno gamybos tendencijas bei rinkos dinamiką Europos mastu. Taip pat aptartos pagrindinės kliūtys kartų kaitai pienininkystės sektoriuje.
Remiantis European Parliamentary Research Service analize, pieno sektorius Europoje susiduria su keliais esminiais iššūkiais: jaunųjų ūkininkų trūkumu ir sudėtinga kartų kaita, pieno kainų nepastovumu, ūkių pajamų priklausomybe nuo vieno produkto, didėjančiomis klimato kaitos ir aplinkosaugos rizikomis bei augančiais visuomenės lūkesčiais žemės ūkiui.
LJŪJS atstovai diskusijoje taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbią problemą – žaliavinio pieno kainų netolygumą skirtingose ES valstybėse. Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, šis skirtumas daro tiesioginę įtaką ūkių konkurencingumui ir jaunųjų ūkininkų galimybėms pradėti veiklą pieno sektoriuje.
„Jaunam žmogui pradėti pieno ūkį šiandien reiškia prisiimti didelę finansinę ir klimato riziką. Jei norime, kad sektoriuje atsirastų nauja karta, turime užtikrinti didesnį kainų stabilumą, ilgalaikę paramą investicijoms ir aiškias taisykles, kurios nesikeistų kas kelerius metus“, – teigė LJŪJS narys Jonas Ivanauskas.
Pasak Lietuvos atstovų, svarbu, kad diskusijose Europos lygiu būtų girdimos ir Baltijos šalių problemos. Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje dažnai išlieka mažesnės nei daugelyje kitų ES valstybių, todėl nacionalinio sektoriaus konkurencingumas tampa jautrus bendrosios rinkos pokyčiams.
„Lietuvos ūkininkų problemos turi būti girdimos Europos Sąjungos lygiu. Kainų netolygumas tarp valstybių narių reiškia nevienodas konkurencines sąlygas. Jei siekiame stipraus Europos pieno sektoriaus, turime kalbėti apie sąžiningesnes rinkos sąlygas visiems ūkininkams“, – pabrėžė J. Ivanauskas.
Diskusijoje taip pat svarstyta, kokių politinių sprendimų reikėtų siekti artėjant Europos Sąjungos Gyvulininkystės strategijai, kurią planuojama pristatyti šiais metais. Jaunųjų ūkininkų nuomone, ši strategija turėtų ne tik spręsti aplinkosauginius ir klimato klausimus, bet ir užtikrinti sektoriaus ekonominį tvarumą bei sudaryti realias galimybes jaunajai ūkininkų kartai įsitraukti į pieno gamybą.
CEJA darbo grupės susitikimai laikomi svarbia platforma, kur jaunieji ūkininkai iš skirtingų Europos šalių gali pasidalyti patirtimi, aptarti sektoriaus problemas ir formuoti bendras pozicijas dėl būsimos Europos žemės ūkio politikos. Lietuvai tokios diskusijos ypač svarbios, nes pieno sektorius yra viena iš šalies žemės ūkio šakų, o kartų kaita ir ekonominis tvarumas – vieni didžiausių ateities iššūkių.
Šaltinis: zur.lt, 2026-03-05
Lengvesnis ūkių perdavimas vaikams: keičiasi valstybinės žemės nuomos tvarka
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams. Iki šiol tai nebuvo įmanoma. Dabar galiojanti tvarka riboja šeimos ūkių tęstinumą (kartų kaitą), kadangi perleidus ūkininko ūkį, šio ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras.
Tai kelia riziką prarasti šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant tokios žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta ūkio veiklos tęstinumas.
„Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Norime, kad šeimos ūkiai galėtų sklandžiai pereiti iš kartos į kartą, be nereikalingų kliūčių ir baimės prarasti dirbamą žemę. Keisdami valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tvarką mažiname biurokratiją ir padedame ūkiams toliau dirbti, planuoti investicijas bei augti“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
2026 m. vasario 1 d. duomenimis, jaunųjų – iki 40 metų ūkininkų – yra 14 189. Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus ūkininkai, nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, kurių yra net 44 462. Tuo tarpu pensinio amžiaus ūkininkų skaičius siekia 25 785.
Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė. Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pokyčiais siekiama skatinti fizinių asmenų įsitraukimą į ūkio veiklą bei jos tęstinumą, o ne visuotino žemės nuomos perleidimo.
Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas.
