Žemės ūkio naujienos: 2026-04-27

Purškiant herbicidus per šalnas ar netrukus po jų, piktžolės gali likti nepakankamai paveiktos, o kultūriniai augalai – pagelsti ar net žūti dėl sulėtėjusio veikliųjų medžiagų skaidymo. Azoto trąšos per lapus tokiomis sąlygomis taip pat gali dar labiau didinti augalų stresą ir lemti azoto nuostolius.

Žieminių rapsų būklė

Augalų išsivystymo tarpsnis pasiekė butanizaciją. Temperatūrų kaita, staigus augimas daro neigiamą poveikį rapsams. Stambiausi augalai pasėlyje deformuojasi, matomi stiebo įplyšimai. Perpjovus augalą, matyti stiebo tuštumos. Plyšimo vietos – palanki terpė plisti grybinėms ligoms, todėl fungicidų naudojimas gali būti neišvengiamas.

Vienuose rapsų laukuose pastebimas rapsinių žiedinukų antplūdis, kituose – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tačiau, gerai žinant kenkėjų plitimo ypatumus ir jų biologiją, galima efektyviau organizuoti apsaugą ir sumažinti sąnaudas.

Verta prisiminti

Stiebiniai paslėptastraubliai. Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, jie palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius, straubliuku padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais apie 3 savaites, vėliau virsta lėliukėmis. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindinė profilaktinė priemonė – tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausa pasiekia žalingumo ribą (geltonose gaudyklėse per 3 d. randama 10 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 1 vabalas ant 5 augalų).

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Vabalas gyvena apie 2–3 savaites, tačiau per tą laiką jis gali padėti nuo 50 iki 150 kiaušinių. Lervos dažniausiai išsirita per 3–7 dienas, o jų vystymosi laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir maisto resursų. Suaugėliai iškanda žiedus, o besimaitinančios žiedų viduje jų lervos gali visiškai sunaikinti žiedus.

Rekomenduojamas purškimas insekticidais priklauso nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – vidutiniškai 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.

Norint efektyviau naudoti insekticidus žieminių rapsų pasėliuose, siūloma laikytis šių principų:

-taikyti tinkamas agrotechnines priemones – gerai paruošti dirvą, pasirinkti optimalų sėjos laiką, užtikrinti pakankamą augalų aprūpinimą būtinomis maisto medžiagomis, kad būtų sudarytos palankios augimo sąlygos;
-laikytis sėjomainos, kad rapsai į tą patį lauką grįžtų ne anksčiau kaip po 3–4 metų;
-siekiant mažinti atsparumo insekticidams išsivystymo riziką, ypač kai jie naudojami kelis kartus per sezoną, rinktis skirtingų cheminių klasių produktus;
-žydėjimo laikotarpiu insekticidus ir kitus pesticidus purkšti tik vakare ar naktį (nuo 21 val. iki 4 val.), taip apsaugant bites, ir ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki purškimo užsiregistruoti PPIS sistemoje.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių jau suformavo didžiausią ūglių skaičių ir pakėlė varpelę apie 1 cm. Pasėliai visoje Lietuvoje šiuo metu susiduria su dvigubu stresu – drėgmės trūkumu ir temperatūrų svyravimais.

Sausa dirva stabdo maisto medžiagų (ypač azoto) įsisavinimą, o rytinės šalnos nuo -1 iki -4 °C sulėtina augalo vegetacijos procesus. Ant augalo esančios septoriozė ir miltligė kol kas snaudžia dėl sausros, tačiau piknidžiai ant apatinių lapų yra „uždelsto veikimo bomba“: po lietaus ir šilumos abi ligos gali išplisti.

Šiuo jautriu periodu atsargiai reikia elgtis su herbicidais ir augimo reguliatoriais, nes streso būsenoje (šalnos + sausra) augalas sunkiai skaido cheminius junginius. Purkšdami herbicidus per šalnas, galite stipriai nudeginti pasėlį arba sustabdyti jo augimą ilgam laikui. Rekomenduojama purškimus planuoti tik tada, kai nakties temperatūra taps teigiama, o augalai atsigaus po rytinio šoko. Trąšas per lapus verta naudoti su aminorūgštimis. Tai padės kviečiams lengviau ištverti temperatūrinį stresą ir naktines šalnas. Esant galimybei, pridėkite nedidelį kiekį magnio ir mangano, kad skatintumėte fotosintezę net ir nepalankiomis sąlygomis.

Jeigu planuojate tręšti KAS, būkite itin atsargūs. Esant sausrai ir šalnos pažeistiems lapams, skystos trąšos gali sukelti stiprius cheminius nudegimus. Geriau palaukti vakaro, kai vėjas nurimsta, o augalas nėra įkaitęs nuo saulės. Svarbiausia taisyklė dabar neskubėti su agresyvia chemija, kol augalai kenčia nuo sausringo periodo ir šalčio. Geriausia būtų palaukti šilumos ir tik tada purkšti.

Naktinės šalnos ir herbicidai – svarbu žinoti renkantis

Herbicidų pasirinkimas yra gana platus ir kasmet šiek tiek keičiasi: atsiranda naujų produktų, o dalis senesnių išbraukiami iš leidžiamų naudoti sąrašo. Dėl šios priežasties svarbu nuolat tikrinti naujausią informaciją interneto svetainėse, tokiose kaip www.ikmis.lt ir https://vatis.vatzum.lt/.

Svarbu ne tik tinkamai pasirinkti herbicidą pagal vyraujančias piktžolių rūšis ir jų augimo stadiją. Jo veiksmingumui įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz.,naudojamo vandens kokybė, purkštuvo švara bei augimo sąlygos purškimo metu. Kuo palankesnės sąlygos augalams augti, tuo geriau herbicidai veikia, nes veikliosios medžiagos lengviau įsisavinamos aktyviai augančių piktžolių. Tuo tarpu streso sąlygomis augančias piktžoles javų pasėliuose sunaikinti yra gerokai sudėtingiau.

Pasitaiko atvejų, kai augalų apsaugos priemonės neveikia taip, kaip tikėtasi. Tokiais atvejais, analizuojant galimas purškimo klaidas, verta įvertinti šiuos aspektus:

• ar tiksliai nustatyta piktžolių rūšinė sudėtis;
• ar pasirinktas tinkamas herbicidas;
• ar naudota norma atitiko piktžolių dydį;
• ar tinkamai parinktos ir dozuotos paviršiaus aktyviosios medžiagos;
• ar nebuvo kliūčių tirpalui pasiekti augalus (pvz., ražienos ar augalų liekanos);
• ar naudotas pakankamas ir kokybiškas vandens kiekis;
• ar purkštuvas buvo tinkamai sukalibruotas;
• ar nepasitaikė techninių nesklandumų (pvz., užsikimšę purkštukai ar netolygus siurblio darbas);
• ar buvo tinkamai parinkti purkštukai, slėgis, sijų aukštis ir važiavimo greitis, užtikrinantys tolygų padengimą;
• ar laikytasi etiketėje nurodytų aplinkos sąlygų reikalavimų;
• kokios kitos medžiagos buvo įmaišytos į tirpalą.

Reikėtų nepamiršti, kad kai kurie pesticidai, nors ir gali būti maišomi, tarpusavyje nesuderinami biologiškai. Tai gali sumažinti jų veiksmingumą naikinant piktžoles ir padidinti kultūrinių augalų pažeidimo riziką. Be to, neigiamas poveikis galimas ir tuomet, kai tarp nesuderinamų produktų purškimų daromas per trumpas intervalas. Taip pat svarbu, kad purškiamas tirpalas būtų gerai išmaišytas.

Vienas iš reikšmingų aplinkos veiksnių yra oro temperatūra, nes skirtingi herbicidai efektyviausiai veikia nevienodomis temperatūrinėmis sąlygomis.

Kad herbicidų veikliosios medžiagos veiktų efektyviai, būtina tinkama oro temperatūra (parengta pagal IKOK gaires) (pridedama lentelė).

Atkreipkite dėmesį, kad pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis visiems produktų naudotojams.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-04-23

Augant atsinaujinančios energetikos ambicijoms, vis akivaizdesnis tampa iššūkis – ta pati žemė tampa strategiškai svarbi skirtingoms veikloms: žemės ūkiui, rekreacijai, aplinkos apsaugai ir infrastruktūrai. Tai kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą dėl maisto saugumo, kaimo gyvybingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Seminare pabrėžta, kad šių kompleksinių iššūkių sprendimas įmanomas tik taikant integruotą, subalansuotą ir inovacijomis grįstą požiūrį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai pristatė įgyvendinamo Europos Sąjungos (ES) Interreg Europe programos finansuojamo projekto EAGER – „Saulės elektrinių spartesnio pritaikymo Europos žemės ūkyje užtikrinimas“ įžvalgas dėl Lietuvoje taikomų gerosios praktikos pavyzdžių, kaip paskatinti saulės elektrinių diegimą žemės ūkyje, nesukuriant nereikalingos priešpriešos.

Galimybė gauti tiesiogines išmoks už plotus, kuriuose stovi saulės elektrinės, prioritetiniai atrankos balai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano projektams, kuriuos įgyvendinant planuojama investuoti į saulės elektrines, fiksuotieji įkainiai, Lietuvos žemėlapiai, kuriais naudojantis galima pasitikrinti žemės plotus, sugeneruosiančius daugiausiai saulės energijos, Aplinkos ir Energetikos ministerijų paramos programos – tai tik keli pavyzdžiai, kuriuose pristatė NMA.

Pristatyta Lietuvos patirtis tapo įrodymu, kad pažangi atsinaujinančios energijos plėtra gali būti darniai ir efektyviai integruojama į žemės ūkio veiklą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-24

Posėdį atidaręs Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis pabrėžė, kad glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei praktinis žinių pritaikymas yra būtinos sąlygos siekiant stipresnio, konkurencingesnio ir tvaresnio šalies žemės ūkio.

Atnaujintą Žemės ūkio mokslo tarybos sudėtį ir prioritetines veiklos kryptis pristatęs Tarybos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad Taryba sieks dar glaudesnio mokslo potencialo ir sektoriaus poreikių suderinimo.

Posėdžio dalyvius pasveikinęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti inovacijas ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, akademija visuomet atvira mokslo bendruomenės, žemdirbių ir valstybės institucijų dialogui, taip pat palinkėjo Tarybos nariams konstruktyvių diskusijų.

Vėliau vykusiose diskusijose išskirtas pameistrystės modelio vaidmuo rengiant kvalifikuotus specialistus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Julius Jakučinskas pabrėžė, kad pameistrystė leidžia mokytis tiesiogiai darbo vietoje, taip stiprinant jaunimo praktinius įgūdžius ir prisidedant prie darbo jėgos trūkumo mažinimo žemės ūkio sektoriuje.

Tarptautinio bendradarbiavimo svarbą akcentavo Lietuvos mokslo tarybos atstovas Giedrius Surplys, pristatydamas Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Jis paragino mokslo ir verslo bendruomenę siekti ambicingesnio vaidmens – ne tik dalyvauti projektuose kaip partneriams, bet ir aktyviau imtis jų koordinavimo.

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė dr. Virginija Žoštautienė pristatė Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) plėtros kryptis. Pasak jos, ši sistema yra esminis mechanizmas, užtikrinantis efektyvius žinių ir informacijos mainus tarp ūkininkų, konsultantų, mokslo institucijų ir politikos formuotojų.

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja dr. Živilė Šukytė-Kraskauskienė supažindino su siūlomomis temomis projektams, kurie 2026 metais bus teikiami pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines žinių sklaidos ir inovacijų skatinimo priemones. Temos orientuotos į mokymus, informavimo veiklų plėtrą per parodomąsias veiklas ir inovacijų kūrimo skatinimą, vykdant Europos inovacijų partnerystės projektus ir jų metu sprendžiant ūkininkams aktualiausias problemas.

Po diskusijų Tarybos nariai lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Agroinovacijų centre, kur susipažino su vykdomais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais. Vizitas suteikė galimybę įvertinti praktinius sprendimus, jau dabar prisidedančius prie tvarios ir modernios žemės ūkio plėtros.

Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad Lietuvos žemės ūkio ateities konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo sistemingo mokslo, inovacijų ir praktikos integravimo, taip pat nuo nuoseklaus žinių perdavimo visoje sektoriaus grandinėje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-23

-miškelius, medžių ir krūmų grupes, žolinę dangą, želdynus ir želdinius (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, tačiau galintys teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei);
-vandens telkinius (kūdras, tvenkinius, ežerėlius).

Šie kraštovaizdžio elementai turi būti įbraižomi ir deklaruojami ne mažesnio kaip 0,01 ha ir ne didesnio kaip 0,5 ha ploto (medžių ir krūmų grupės, miškeliai įbraižomi pagal lajų projekciją, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai – pagal ribas), kurie yra įsiterpę arba ne didesniu nei 5 metrų atstumu ribojasi su pareiškėjo deklaruotais ariamosios žemės, daugiamečių pievų ar daugiamečių pasėlių laukais.

Taip pat privaloma laikytis draudimo kirsti ir genėti medžius ir gyvatvores paukščių jauniklių perėjimo ir auginimo metu nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-23

Jaunajam Dzūkijos ūkininkui 31-eri, iš kurių, kaip jis pats sako, 24 metus atidavė mokslams. Ir nė kiek nesigaili, nes parašęs mokslinę disertaciją apie mineralinių trąšų, praturtintų biologiškai aktyviomis medžiagomis, įtaką vasarinių miežių auginimui, gali vaikščioti, kaip sakoma, iškėlęs galvą – derlius, naudojant tokias trąšas, vidutiniškai padidėja 10–15 procentų.

Tai jau praktiškai įrodyta tiesa, bet Justinas nežada sustoti ir žada mokytis toliau, studijuoti agronomijos mokslus. „Mūsų dirbamos žemės aplink Butrimonis labai jau nevienodos, užtenka ir smėlėtų, ir molingų dirvų, kai nueinu į laukus ir žvelgiu, kaip auga mano pasėti augaliukai, suprantu, kad man dar trūksta žinių apie juos“, – neslepia ketinimo mokytis toliau Justinas.

Pats Justinas sako, kad ūkyje viską būtina iš anksto planuoti. Pavyzdžiui, už azotinių trąšų toną jis mokėjo 419 eurų, tuo tarpu šį pavasarį šių trąšų kaina siekė daugiau kaip 550 eurų. Dyzelino litrą pirko už 1,19 euro, o dabar jis kone dvigubai brangesnis.
Gerai Justinas atsiliepia ir apie valdžią, sako, kad ir patiems ūkininkams neretai pritrūksta ryžto susitikti su rajono vadovais, išsakyti savo skaudulius. Atrodo lyg ir smulkmena, bet naujai išasfaltuotas kelias dažnai tampa siauresnis. Gal asfalto ir sutaupo, tačiau su žemės ūkio technika tokiame kelyje praktiškai neįmanoma prasilenkti.

Justinas giria ir premjerę Ingą Ruginienę, sako, kad jos paskutinis susitikimas su ūkininkų atstovais palikęs gerą įspūdį, nes Vyriausybės vadovė tiesiai šviesiai jų paklausė: „Sakykit, pasakokite, ką aš turiu padaryti, kad jūs gyventumėte geriau…“

„Galime sakyti, ką norime, tačiau Lietuva ir ateityje bus žemės ūkio kraštas“, – įsitikinęs Justinas. Anot jo, ūkininkavimo tradicijos Dzūkijoje perduodamos iš kartos į kartą, tą jis įrodęs savo pavyzdžiu.

Justino tėvai Alvyra ir Mindaugas Anušauskai išaugino penkis sūnus, kaip sako pats Justinas, jis stebisi, kaip tėvai su 15 hektarų sugebėjo išmaitinti gausią šeimą, nes jam ir turint 50 hektarų, reikia dar darbuotis VDU Žemės ūkio akademijoje, žmona Rita taip pat dirba.

M. Anušauskas, kai lankiausi Trakininkuose, ruošė dirvą svogūnų sodinimui, o jo ūkis, įkurtas Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo vienas pirmųjų Alytaus krašte.

„Tėvas neturėjo jokios ūkininkavimo patirties, dirbo paukštyne, bet jo užsispyrimas laimėjo – įkūrė mišrų ūkį, augino ne tik javus, bet ir daržoves, kiaules, mėsinius galvijus. Mums, dzūkams, 100 hektarų ūkis yra labai jau didelis, kai tuo tarpu Joniškio ar Pakruojo krašte toks ūkis būtų tik vidutinis“, – pasakojo Justinas.

Justinas neslepia, kad pasiilgsta brolio dvynio Martyno, kuris, sukūręs šeimą, gyvena Kauno rajone. „Tas mūsų dvasinis ryšys su broliu yra ypatingas, jis visada buvo ir bus geriausias mano draugas. Kai baigėme Butrimonių gimnaziją, juokaudami sakėme: viskas, išsiskiriame, mokomės skirtinguose universitetuose, tačiau netoli vienas nuo kito pabėgome – studijavome toje pačioje Žemės ūkio akademijoje, tik skirtinguose fakultetuose“, – sakė Justinas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-04-23