Žemės ūkio naujienos: 2026-05-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seime – pataisos, leisiančios valstybės žemę perduoti dideliems investuotojams be konkurso
Seimas ėmėsi dviejų įstatymų pataisų, kuriomis siekiama supaprastinti valstybinės žemės perdavimą stambiems investicijų projektams – ji būtų suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų įmonių.
Pristatydamas Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad jie būtų taikomi stambiems investuotojams.
„Tik numatytus kriterijus atitinkantiems, didžiausią ekonominę naudą valstybei turintiems projektams, kurie tenkina investicijų dydžio, kuriamų darbo vietų, mokamo atlyginimo ir kitus minimalius kriterijus“, – Seime tvirtino ministras.
Pakeitimais siūloma nustatyti galimybę visiškai ar iš dalies atleisti investuotojus nuo žemės nuomos mokesčio, kai investicijos siekia bent 250 mln. eurų ir projektas turi stambaus projekto statusą, taip pat ir tada, kai investicijos siekia bent 20 mln. eurų ir projektas įgyvendinamas regione.
„Didėjant valstybių konkurencijai dėl stambių investicijų, kai kurie investuotojai, rinkdamiesi šalį, kurioje įgyvendinti planuoja savo projektus, gali teikti pirmenybę toms šalims, kurios numato palankesnes sąlygas nuomotis ar įsigyti žemę“, – pridūrė E. Grikšas.
Lengvata nebūtų taikoma valstybinei žemei laisvojoje ekonominėje zonoje ir pramonės parke, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Taip pat siūloma numatyti galimybę valstybės valdomų bendrovių žemę joms pritarus perleisti investuotojams – išnuomoti be konkurso, parduoti ne aukcione arba perleisti neatlygintinai. Atlyginimo šioms bendrovėms žemės rinkos verte tvarką nustatytų ekonomikos ir inovacijų ministras.
E. Grikšas sako, kad priėmus pataisas, būtų galima sukurti investuotojams palankesnę ir efektyvesnę teisinę aplinką, kuri padėtų Lietuvai sėkmingiau konkuruoti dėl strateginių investicijų tarptautinėje rinkoje ir skatins aukštos pridėtinės vertės verslų plėtrą šalies viduje.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai fiktyviai organizuojamus mokymus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija imasi griežtų priemonių. Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu sudaroma komisija, kuri vertins šią informaciją, o paramos lėšų mokėjimai – stabdomi. Žiniasklaidos tyrimo duomenys atskleidė galimas schemas, kai ES lėšomis finansuojami ūkininkų mokymai vyko tik „popieriuje“: slaptomis kameromis užfiksuotos tuščios salės, nors oficialiai lėšos gaunamos už nustatytą minimalų 12-os dalyvių skaičių.
„Nulinė tolerancija bet kokiam skaidrumo trūkumui ar piktnaudžiavimui valstybės ir ES lėšomis yra mūsų prioritetas. Šiandien pasirašiau įsakymą dėl komisijos sudarymo, kuri nedelsiant pradės visapusišką tyrimą. Kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės, bet koks paramos mokėjimas minėtoms įstaigoms yra stabdomas“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.
Nustačius šiurkščius pažeidimus ar dokumentų klastojimo požymius, visa medžiaga bus nedelsiant perduota teisėsaugos institucijoms ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad lėšos, skirtos žemdirbių kompetencijoms kelti, privalo būti naudojamos tikslingai ir efektyviai. Institucijos, kurios deklaravo neįvykusius mokymus, privalės ne tik grąžinti gautą paramą, bet ir praras galimybę pretenduoti į finansavimą ateityje.
„Mes negalime leisti, kad pavieniai neskaidraus verslo interesai mestų šešėlį visai žemės ūkio sektoriaus paramos sistemai ir sąžiningai dirbančioms mokslo bei mokymo įstaigoms. Taisykles jau esame sugriežtinę – nuo šių metų projektų vykdytojai privalo fotografuoti dalyvius ir filmuoti visą mokymo procesą, kas užtikrins galimybę vykdyti stebėseną ir faktinio mokymų vykdymo patikrą“, – pridūrė ministras.
Daugiau informacijos apie tyrimo eigą ministerija pateiks artimiausiu metu, kai komisija pateiks pirminę išvadą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-12
Stiprinama augalų apsauga: priimta nauja Fitosanitarijos įstatymo redakcija
Siekdamas užtikrinti efektyvesnę augalų apsaugą nuo kenkėjų ir suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, Lietuvos Respublikos Seimas šiandien vieningai priėmė Žemės ūkio ministerijos parengtą naujos redakcijos Fitosanitarijos įstatymą. Už teisės akto pakeitimus balsavo 107 Seimo nariai. Naujosios nuostatos įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.
Daugiau aiškumo verslui ir profesionaliems veiklos vykdytojams
Naujajame įstatyme tiksliau apibrėžtos profesionalių veiklos vykdytojų pareigos. Jos taikomos asmenims ir įmonėms, užsiimantiems augalų ir jų produktų sodinimu, auginimu, dauginimu, įvežimu į ES teritoriją, tranzitu, sandėliavimu ar tiekimu rinkai. Teisės aktas aiškiai reglamentuoja leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, taip suteikdamas verslui daugiau teisinio aiškumo ir nuspėjamumo.
Stiprinami Valstybinės augalininkystės tarnybos įgaliojimai
Vienas svarbiausių pakeitimų – stiprinamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vaidmuo. Tarnybai suteikta teisė organizuoti kenkėjų židinių naikinimą tais atvejais, kai ūkio subjektai nevykdo privalomų nurodymų.
Taip pat nustatyta aiškesnė administracinės atsakomybės taikymo tvarka juridiniams asmenims. Profesionalūs veiklos vykdytojai, kurie nevykdys būtinų fitosanitarijos priemonių, galės sulaukti administracinių sankcijų.
Skaitmeninė transformacija: nuo registro prie informacinės sistemos
Atsižvelgiant į šiuolaikinius duomenų valdymo reikalavimus, įstatymu numatytas esamo Fitosanitarijos registro pertvarkymas į modernią informacinę sistemą. Šis pokytis užtikrins:
-efektyvesnį skaitmeninių duomenų valdymą;
-didesnį informacijos prieinamumą;
-greitesnę oficialiąją kontrolę.
Lietuvos augalininkystės sektorius kasmet susiduria su naujais iššūkiais dėl globalios prekybos ir klimato kaitos, kurie sudaro palankesnes sąlygas invazinių kenkėjų plitimui. Atnaujintas Fitosanitarijos įstatymas leis operatyviau reaguoti į kylančias grėsmes, apsaugoti vietinę ekosistemą bei užtikrinti, kad Lietuvos produkcija atitiktų aukščiausius ES augalų sveikatos standartus.
Simboliška, kad naujos redakcijos Fitosanitarijos įstatymas priimtas būtent Tarptautinę augalų sveikatos dieną, kuri atkreipia dėmesį į augalų sveikatos svarbą maisto saugumui, aplinkos apsaugai ir tvariam žemės ūkiui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-12
Artėjant darbymečiui: kaip teisingai naudoti paslaugų kvitus?
Įsibėgėjant pavasario darbams, žemdirbiai ir miškininkai vis dažniau pasitelkia laikiną pagalbą. Žemės ūkio ministerija primena, kad paprastiems, specifinės kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams atlikti galima naudoti paslaugų kvitus. Tai leidžia išvengti sudėtingų darbo sutarčių procedūrų, tačiau būtina laikytis taisyklių. Daugiau informacijos apie paslaugų kvitus galite rasti čia.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai – tai patogus būdas ūkininkams bei bendrovėms gauti laikiną pagalbą tokiems darbams, kuriems nereikia turėti specialių pažymėjimų, leidimų, mokymų ar kursų. Visgi, siekiant išvengti nelegalaus darbo rizikos, galioja tam tikri apribojimai.
Ką privalu žinoti apie terminus?
Paslaugų teikimas pagal kvitus yra ribojamas: svarbu, kiek dienų per metus paslaugų teikėjas (juo gali būti tik fizinis asmuo) dirba.
-Vienam paslaugų gavėjui: asmuo gali teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus.
-Keliems paslaugų gavėjams: bendras paslaugų teikimo laikas negali viršyti 90 dienų per metus, neatsižvelgiant į valandų skaičių.
-Svarbu: viršijus šiuos terminus, su asmeniu privaloma sudaryti įprastą darbo sutartį.
Kaip teisingai įforminti kvitą?
Paslaugų kvitas turi būti išrašytas dar prieš pradedant darbus. Vienas kvito egzempliorius lieka paslaugų kvito knygelėje pas užsakovą, o antrasis išplėšiamas ir įteikiamas darbuotojui. Svarbu tai, kad darbuotojas privalo turėti kvitą su savimi darbo vietoje. Vienas kvitas gali būti išrašomas ne ilgesniam kaip vienos kalendorinės savaitės laikotarpiui.
Atsiskaitymas ir atsakomybė
Už atliktus darbus privaloma sumokėti pasibaigus dienai arba ne vėliau kaip po savaitės. Šalims susitarus, atsiskaityti galima per 5 darbo dienas nuo darbų pabaigos.
Žemės ūkio ministerija įspėja, kad darbymečio metu aktyviau vykdomi prevenciniai patikrinimai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, kad dažniausios klaidos yra neapskaitytas darbo laikas arba kvitų naudojimas darbams, kurie nėra įtraukti į oficialų Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
Ministerija ragina žemdirbius būti atidžius, laikytis nustatytos tvarkos ir taip išvengti galimų pažeidimų ar baudų už nelegalų darbą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-12
ES šalyse 2026 m. prognozuojamas mažesnis grūdų ir rapsų derlius negu 2025 m
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2026 m. kovo mėn. duomenimis, ES šalyse 2026 m. prognozuojamas 277,40 mln. t grūdų derlius, tai būtų 1,82 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn., bei 14,57 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m. Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2026 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 128,76 mln. t, tai 952 tūkst.t mažiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn. ir 8,76 mln. t mažiau nei buvo 2025 m.
Prognozuojama, kad kviečių derlingumas gali būti mažesnis, palyginti su išskirtinai aukštu 2025 m. lygiu. Pietinėje Europos dalyje prasidėjus svarbiam javų augimo etapui, drėgmės dirvožemyje yra pakankamai.
Coceral kovo mėn. padidino 2026 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,96 mln. t, tai būtų 482 tūkst. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn., bet 4,21 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m. Bendras miežių pasėlių plotas 2026 m., palyginti su 2025 m., prognozuojamas labai panašus, bet mažesnį derlių turėtų nulemti mažesnis miežių derlingumas.
