Žemės ūkio naujienos: 2026-05-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekologiniuose ūkiuose vakcinuoti galima
Prasidėjus šiltajam sezonui, Lietuvoje didėja vabzdžių platinamų gyvūnų ligų rizika. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyvulių laikytojus nedelsti ir imtis prevencinių priemonių dėl mėlynojo liežuvio ligos (MLL). VšĮ „Ekoagros“ specialistai ramina ūkininkus, kad ekologiniuose ūkiuose vakcinuoti galima ir tai nesukelia neigiamų pasekmių ekologinio ūkio statusui.
Lietuvoje 2025 metais MLL buvo nustatyta galvijų ūkiuose Marijampolės ir Pagėgių savivaldybėse, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose. Lietuvoje nustatytas 3 viruso serotipas, todėl visa šalies teritorija laikoma užkrėsta zona, kurioje gali būti taikoma vakcinacija.
„Prasidėjus šiltajam sezonui, ūkininkams svarbu nelaukti ligos protrūkių, o veikti iš anksto. Vakcinacija šiandien yra pagrindinė ir efektyviausia priemonė apsaugoti bandas nuo MLL plitimo bei galimų ekonominių nuostolių“, – sako VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
„Tarp ekologinių ūkių sklando mitas, kad auginant gyvulius ekologiškai vakcinacija negalima, tačiau Ekologinės gamybos reglamentas numato, kad ligų profilaktikai gali būti naudojami imunologiniai veterinariniai vaistai“, – teigia VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
P.Bušauskas papildo, kad VMVT susitikimuose su ūkininkais ir veterinarijos gydytojais dažnai sulaukiama klausimų, ar ekologiniuose ūkiuose vakcinacija yra leidžiama. Jis patvirtina, kad galvijų, avių ir ožkų vakcinavimas ekologiniuose ūkiuose yra galimas ir nesukelia neigiamų pasekmių ekologinio ūkio statusui. VMVT akcentuoja, kad gyvūnų sveikata ir ligų prevencija turi būti prioritetas visuose ūkiuose.
Specialistai taip pat primena, kad ekologiniuose ūkiuose galima ir reikia naudoti papildomas biosaugos priemones, pavyzdžiui, specialius dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus autorizuota biocidine priemone, kloti prie įėjimų į gyvulių laikymo vietas (darbuotojų batams dezinfekuoti).
MLL – virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga, kurią platina vabzdžiai. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, tačiau sunkiausiai serga avys. Dėl gyvūnų sveikatos sutrikimų, produktyvumo mažėjimo ir prekybos ribojimų MLL gali sukelti reikšmingų ekonominių nuostolių.
Informaciją apie pasiekiamas vakcinas ir chemines medžiagas ūkiui galite rasti VMVT puslapyje: Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-12
NMA patirtis tapo pavyzdžiu Europai: Lietuva pirmoji ES pritaikė pažangų laukų ribų nustatymą
Lietuva įtvirtina lyderės poziciją Europos Sąjungoje, diegdama pažangius paramos žemės ūkiui administravimo sprendimus. Europos Komisijos užsakytas tyrimas apie automatinį žemės ūkio laukų ribų nustatymą rodo – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pirmoji ES šalyse nacionaliniu mastu pradėjo taikyti inovatyvią technologiją, kuri padeda automatiškai nustatyti žemės ūkio laukų ribas naudojant dirbtinį intelektą ir aukštos (iki 1 metro tikslumo) raiškos vaizdus.
Šis proveržis pasiektas pasitelkus pažangius sprendimus, kai iš palydovinių „Sentinel-2“ duomenų, kurių įprasta raiška siekia 10 metrų, dirbtinio intelekto pagalba sukuriami gerokai detalesni vaizdai. Tai leidžia itin tiksliai identifikuoti laukų ribas visoje šalies teritorijoje ir automatizuoti iki šiol daug rankinio darbo reikalavusius procesus.
NMA šią technologiją sėkmingai integravo į kasdienę veiklą – nuo 2022 m. naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruoti iki 1 metro tikslumo vaizdai ir automatiškai sugeneruotos laukų ribos pateikiamos ūkininkams deklaravimo sistemoje. Ūkininkai, deklaruodami savo žemės ūkio naudmenas, gali atsižvelgti į pateikiamus vaizdus ir ribas bei tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus ir sumažinti klaidų deklaracijose skaičių.
Tarptautiniu mastu šioje srityje Lietuva išsiskiria kaip viena pažangiausių šalių – dauguma kitų ES valstybių dar tik testuoja panašius sprendimus. Lietuvos patirtis nuo 2022 metų jau dabar vertinama kaip įrodymas, kad automatizuotas laukų ribų nustatymas gali būti sėkmingai taikomas nacionaliniu mastu, užtikrinant tiek aukštą tikslumą, tiek efektyvesnį paramos administravimą.
NMA diegiami sprendimai ne tik modernizuoja žemės ūkio administravimo procesus, bet ir prisideda prie skaidresnio, efektyvesnio bei ūkininkams patogesnio paramos valdymo modelio kūrimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-13
Primename 4 GAAB standarto įsipareigojimus
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, jog reikia tinkamai įgyvendinti 4 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimus. Įgyvendinant 4 GAAB standartą, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir melioracijos griovių pagrioviuose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir srutas.
Šiais metais prie nesureguliuotų vandens telkinių ar jų nesureguliuotų ruožų turi būti paliekamos mažiausiai 5 m pločio paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos. Prie sureguliuotų vandens telkinių ar jų sureguliuotų ruožų (ištiesintų, pagilintų ir pertvarkytų upių ar upių vagos ruožų) turi būti paliekamos mažiausiai 3 m pločio paviršinių vandens telkinių pakrančių juostos (neįskaitant griovio šlaito).
Nuo 2027 m. prie paviršinių vandens telkinių turės būti paliekamos paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos.
Svarbu, jog prie visų pareiškėjui priklausančių laukų, kurie ribojasi su melioracijos grioviais, turi būti paliekami pagrioviai:
-prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 km2, arba yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningumo metais juose būna vandens tėkmė ne mažiau kaip 6 mėn., paliekami mažiausiai 3 m pločio pagrioviai (neįskaitant griovio šlaito);
-prie kitų melioracijos griovių turi būti paliekami mažiausiai 1 m pločio pagrioviai (neįskaitant griovio šlaito).
Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ir melioracijos griovių pagrioviuose galima deklaruoti žemės valdymo teise priklausančius ne mažesnius kaip 0,01 ha laukus klasifikatoriaus kodais GPŽ, KEP ir NEP.
Tais atvejais, kai aukščiau minėtuose laukuose yra atliekami numatyti ar planuojami atlikti darbai, turėsiantys įtakos šių plotų atitikčiai reikalavimams (pvz., melioracijos sistemų įrengimo ar tvarkymo darbai), deklaruojant jie turi būti nurodomi kaip tinkami paramai plotai, kurie einamaisiais metais neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, tai yra klasifikatoriaus kodu TPN.
Atkreipiame dėmesį, jog ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, laikomi atitinkančiais 4 GAAB standartą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-12
Parama – tik už realiai įvykdytus mokymus
Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai netinkamai vykdytus mokymus pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ (Priemonė), pažymime, kad parama išmokama tik NMA gavus paramos gavėjo mokėjimo prašymą išlaidoms kompensuoti ir NMA patikrinus pateiktus patirtas išlaidas bei dalyvių skaičių pagrindžiančius duomenis.
Administruojant paramą mokėjimo prašymų vertinimas – vienas svarbiausių etapų. Paramos gavėjui pateikus mokėjimo prašymą, tikrinama aibė duomenų: dalyvių sąrašai, sąskaitos faktūros ir kita svarbi informacija, numatyta vertinimo procedūroje.
Svarbu, kad tinkama mokėti suma nustatoma pagal taisyklėse numatytą įkainį ir faktiškai mokymuose dalyvavusių dalyvių skaičių. Jei reikia, inicijuojama patikra, kuri dar labiau sustiprina kontrolę ir užtikrina lėšų panaudojimo skaidrumą.
Paramos gavėjo patirtos išlaidos už mokymus, kurie neįvyko, nėra kompensuojamos (pvz. lektoriaus atlyginimas, salės nuoma ir kitos išlaidos). Tokiu atveju, tai yra paramos gavėjo lėšomis dengiamos išlaidos, jei tokios patiriamos.
Pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu, netinkamai įgyvendinančiam projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) taikomos sankcijos.
Kai nustatomi neatitikimai, jie yra tiriami, išsiaiškinamos aplinkybės. Jas įvertinus nustatoma, ar buvo padarytas teisės aktų pažeidimas ar ne. Jei pažeidimas pasitvirtina, yra taikomos sankcijos nuo paramos sumos sumažinimo iki visos ar dalies paramos sumos susigrąžinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu įtariama, jog NMA deklaruoti kaip įvykę mokymai faktiškai neįvyko, informacija apie galimą sukčiavimą, siekiant neteisėtai gauti paramos lėšas, nedelsiant perduodama teisėsaugos institucijoms tyrimui atlikti.
Vertiname bet kokią informaciją, kuri padeda užtikrinti skaidrų paramos lėšų naudojimą. Dėkojame žiniasklaidos atstovams, pranešusiems apie galimus netinkamo paramos panaudojimo atvejus.
Informacija apie juos NMA labai reikalinga ir svarbi – tai yra pagrindas inicijuoti tyrimus ir laiku priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo.
Kviečiame visuomenę aktyviai dalyvauti užtikrinant teisėtą ir skaidrų Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir įtarus galimus neteisingo paramos panaudojimo atvejus apie tai nedelsiant pranešti NMA Pasitikėjimo linijos kontaktais.
NMA, vos gavusi informacijos apie galimus neteisėto paramos panaudojimo pagal Priemonę atvejus, ją įtraukė į rizikingiausių kaimo plėtros bei strateginio plano priemonių sąrašą ir pateikė siūlymus ŽŪM pakeisti priemonės įgyvendinimo taisykles. siekiant sustiprinti mokymų vykdymo kontrolę tiek nuotolinių, tiek kontaktinių mokymų atveju.
Jau balandžio 14 d. šios taisyklės buvo pakeistos. Jose nustatyta, kad mokymai turi būti vykdomi sudarant galimybę atsakingoms institucijoms stebėti jų eigą realiuoju laiku ir (ar) peržiūrėti mokymų įrašus. Mokymų eiga turi būti fiksuojama, o įrašai saugomi iki paramos išmokėjimo proceso pabaigos. Tai sudaro sąlygas patikrinti faktinį mokymų vykdymą, trukmę ir dalyvių dalyvavimą. Papildomai dalyvavimas turi būti pagrindžiamas nuotraukomis, teikiamomis per „NMA agro“ programą, kuriose aiškiai matomi visi mokymų dalyviai bei lektoriai. Taip pat paramos gavėjai turi teikti informaciją apie vykdomus mokymus naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“.
Skaidrumas ir nulinė tolerancija sukčiavimui yra svarbūs NMA veiklos principai. Siekdami užtikrinti teisėtą ir skaidrų Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, nuolat tobuliname sukčiavimo rizikų valdymą ir stipriname paramos skyrimo kontrolę.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-12
2026 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse padidinta 1,86 mln. t (iki 60,64 mln. t) ir, palyginti su 2025 m., ji turėtų būti didesnė 1,41 mln. t
Vis dėlto, kadangi pastaraisiais metais ūkininkai dažnai nusivilia kukurūzų derlingumu, tikėtina, kad jų pasėlių plotai ir toliau mažės ir ūkininkai pereis prie kitų vasarinių augalų – saulėgrąžų ir sojos pupelių auginimo. Coceral kovo mėn. duomenimis, 2026 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,48 mln. t iki 7,55 mln. t ir tai būtų 65 tūkst. t daugiau, palyginti su 2025 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta nuo 8,05 mln. t iki 8,48 mln. t ir tai būtų 546 tūkst. t mažiau nei 2025 m. ES šalyse 2026 m., palyginti su 2025 m., prognozuojami panašūs rugių ir avižų pasėlių plotai, bet mažesni derlingumai.
Prognozuojama, kad rapsų derlius 2026 m. ES šalyse, pagal 2026 m. kovo mėn. duomenis, turėtų sudaryti 20,11 mln. t – tai būtų 427 tūkst. t mažiau, palyginti su 2025 m. Mažesnis rapsų derlius 2026 m. prognozuojamas dėl numatomo mažesnio rapsų derlingumo, nors pasėlių plotai turėtų nežymiai padidėti.
