Žemės ūkio naujienos: 2026-05-15

Gamyklos pajėgumas siekia iki 500 tūkst. tonų rapsų per metus, iš kurių bus pagaminama 300 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų ir 200 tūkst. tonų biodyzelino, teigiama pranešime.

Įmonės vadovas ir galutinis naudos gavėjas Arūnas Zubas sako, jog krizės atveju „Mestillos“ biodegalai galėtų patenkinti iki 20 proc. šalies dyzelino poreikio.

A. Zubas gegužę portalui „Verslo žinios“ sakė, kad tai didžiausia rapsų perdirbimo ir biodyzelino gamykla Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, ji galėtų užimti 1,5–2 proc. šio sektoriaus Europoje ir kiek didesnę dalį – Skandinavijoje, kuri yra viena didžiausių biodegalų vartotojų.

Kaip rašė BNS, gamykla pradėta statyti 2024 metais, ją statė bendrovė „Eika Development“. Planuota statybas baigti dar 2025 metų rudenį, o jos vertė, kaip tuomet skelbta, bus apie 60 mln. eurų.

„Mestillos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Tinginys BNS yra sakęs, kad veiklą ji turėtų pradėti šių metų pavasarį.

„Mestillos“ apyvarta praėjusiais finansiniais metais, kurie baigėsi 2025 metų birželio pabaigoje, siekė 149,2 mln. eurų – 15,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais (177 mln. eurų), o jos grynasis pelnas smuko 39,3 proc. iki 10,2 mln. eurų (16,8 mln. eurų), jos pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 9,6 mln. eurų ir buvo 2,8 karto mažesnis (26,7 mln. eurų).

„Mestillą“ tiesiogiai kontroliuoja Danijos įmonė „Akola ApS“ (85 proc. akcijų), o jos galutinis naudos gavėjas yra D. Zubas (80,7 proc. akcijų).

Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-14

Kvietimui skirta bendra paramos suma:

-dotacijoms skirta 22 693 081 Eur paramos lėšų, iš jų Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 7 251 493 Eur;
-lengvatinėms paskoloms skirta 18 794 085 Eur paramos lėšų, iš jų Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 3 729 866 Eur suma.

Jaunieji ūkininkai galės pasirinkti jiems reikalingą paramos formą: dotaciją (vienkartinę išmoką), dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą.

Paramos dydis ir intensyvumas vienam paramos gavėjui:

Dotacija – iki 60 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Lengvatinė paskola – iki 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Dotacija ir lengvatinė paskola – iki 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Finansuojama veikla: žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Galimi pareiškėjai: jaunieji ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.

Svarbiausi reikalavimai pareiškėjui:

Fiziniai asmenys:

– tai ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį;

– pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.

Juridiniai asmenys:

– kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, – ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Kvietimui aktualūs svarbiausi Įgyvendinimo taisyklių (2026-04-24, Nr. 3D-210) pakeitimai:

9.4 papunktis, nustatant, kad prašant dotacijos ir lengvatinės paskolos, galima teikti ne tik vieną bendrą, bet ir dvi atskiras paraiškas skirtingu metu per nustatytą kvietimo laikotarpį bei išdėstyta taip teikiamų paraiškų teikimo tvarka. Nustatyta pakartotinės paraiškos teikimo tvarka, jei:

-pirmiau gauta dotacija, o vėliau kreipiamasi lengvatinės paskolos, tuomet vėlesnė paraiška su pirmosios paraiškos verslo plano pakeitimais, susijusiais su prašoma lengvatine paskola, gali būti teikiama tik su pirmąja paraiška patvirtinto verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu, pareiškėjas turi atitikti tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, prisiimti įsipareigojimus, bei įsigyti išlaidas, atitinkančias tinkamumo sąlygas, taikomas pareiškėjui, siekiančiam lengvatinės paskolos;

-pirmiau gauta lengvatinė paskola, o vėliau kreipiamasi dotacijos, vėlesnė paraiška su pirmosios paraiškos verslo plano pakeitimais, susijusiais su prašoma dotacija, gali būti teikiama tik su pirmąja paraiška patvirtinto verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu, pareiškėjas turi atitikti tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, prisiimti įsipareigojimus, bei įsigyti išlaidas, atitinkančias tinkamumo sąlygas, taikomas pareiškėjams, prašantiems dotacijos. Paraiškai bus atliekamas atrankos vertinimas, o iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiekti numatyti priežiūros rodikliai, įvykdyti įsipareigojimai verslo plano pabaigai ir atrankos kriterijų reikalavimai.

Svarbu žinoti, kad pirmosios pateiktos paraiškos duomenų pakeitimai negalimi, išskyrus verslo plano duomenų pakeitimus, susijusius su papildomai prašoma paramos suma.

31.3.4 papunktis – patikslintas atrankos vertinimo kriterijus, nustatant, kad paraiškai gali būti suteikti atrankos balai, kai projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo, dalyvaujant SP priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba jei verslo plane numatytos investicijos į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones, įskaitant savanorišką pasėlių, augalų, gyvūnų draudimą.

31.4 papunktis – papildyta reikalavimu, kad, jei patalpos, įranga, reikalinga vykdyti perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, veiklą, nepriklauso pareiškėjui nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi patalpomis, įranga sutartys turi būti sudarytos ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, o teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre iki paramos paraiškos vertinimo pabaigos.

Tinkamos finansuoti investicijos:

Jei kreipiasi dėl dotacijos – verslo plane nurodytos realiai suplanuotos, pagrįstos, būtinos ir naudojamos verslo planui įgyvendinti ir tik numatytai veiklai vykdyti išlaidos (investicijos), tiesiogiai susijusios su remiama veikla, įsigytos ne iš sutuoktinio ar artimojo giminaičio (taikoma fiziniams asmenims) arba susijusio asmens (taikoma juridiniams asmenims), patirtos (apmokėtos) ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paraiškos pateikimo dienos, ir nepatenka į Administravimo taisyklėse nurodytas netinkamas finansuoti investicijas ir išlaidų kategorijas, ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Jei kreipiasi dėl lengvatinės paskolos – verslo plane suplanuotos išlaidos (investicijos ir apyvartinis kapitalas), būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti ir atitinkančios Finansavimo sąlygų apraše nustatytas paskolų teikimo sąlygas.

Jie taikomi tik vertinant paraiškas gauti dotaciją arba dotaciją ir lengvatinę paskolą. Lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas.

Paraiškų teikimo tvarka:

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽUMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašyti kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Kai paraišką teikia fizinis asmuo – įgaliojimas gali būti suteiktas tik force majeure atveju.

NMA atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad būtina atidžiai pasirinkti konsultuojančius asmenis, rengiančius paraiškas, kadangi nekokybiškai parengti projektai tiesiogiai lemia didesnį klaidų skaičių ir apsunkina projekto vertinimą bei įgyvendinimą. Atsakingas pasirengimas padės išvengti klaidų ir palengvins projekto įgyvendinimą.

NMA ragina įmones – galimus prekių bei paslaugų tiekėjus NMA klientams – registruotis NMA pirkimų sistemoje ir būti matomiems NMA administruojamą Europos Sąjungos paramą norintiems gauti ūkininkams.

Primename, jog, jei kiltų klausimų, galima bet kuriuo metu konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje! Joris sukurtas dirbtinio intelekto pagrindu, siekiant padėti klientams dar patogiau ir greičiau gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Norint pradėti konsultaciją su Joriu, tereikia apsilankyti NMA svetainėje, dešiniame apatiniame kampe paspausti ant Jorio nuotraukos ir atsidariusiame lange pradėti pokalbį.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-14

Konferencijos metu V.Grigas skaitė pranešimą tema „Mažas ūkis ateities maisto sistemoje: niša ar būtinybė“, kuriame akcentavo smulkių ūkių svarbą Lietuvos ir visos Europos žemės ūkio sistemoje. Jis pristatė aktualius duomenis, rodančius, kad Lietuvoje smulkūs ūkiai sudaro daugiau nei pusę visų ūkių, o jų skaičius siekia 70–90 tūkst. Pasak pranešėjo, tai rodo, kad smulkūs ūkiai nėra marginalinė dalis, o esminė sistemos ašis.

„Smulkūs ūkiai pasižymi lankstumu, veiklų įvairove ir gebėjimu kurti pridėtinę vertę ne tik ekonomikoje, bet ir visuomenėje bei aplinkoje. Tai ne niša – tai dauguma“, – konferencijoje pabrėžė V.Grigas.

Pranešime taip pat aptarta, kad smulkieji ūkiai aktyviai veikia tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriuose, o papildomai užsiima perdirbimu, edukacijomis, agroturizmu ar kitomis veiklomis. Tačiau, nepaisant savo svarbos, jie susiduria su iššūkiais – ribotomis investicijomis, silpna derybine galia rinkoje, nepakankama kooperacija ir ūkininkų senėjimu.

Konferencijos diskusijoje „Atsakinga technologinė pažanga: žmogui, maistui, aplinkai“ buvo nagrinėjama, kaip suderinti inovacijų plėtrą su aplinkos apsauga ir ekonominiu efektyvumu. V.Grigas pabrėžė, kad technologijos turi būti prieinamos visiems ūkininkams, ypač smulkiesiems.

„Šiandien svarbiausia ne tik diegti inovacijas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos ūkininkams bei kurtų ilgalaikę vertę – tiek ekonominę, tiek aplinkosauginę. Tik taip galime kurti tvarią ir konkurencingą žemės ūkio ateitį“, – tvirtino jis.

Savo pranešime ŽŪR vicepirmininkas taip pat akcentavo, kad be smulkių ūkių neįmanoma sukurti atsparios maisto sistemos. Jie užtikrina regionų gyvybingumą, biologinę įvairovę ir prisideda prie vietos ekonomikos stiprinimo. „Jei išnyks smulkūs ūkiai – išnyks ir gyvybingi bei spalvingi regionai“, – apibendrino V.Grigas.

Konferencija tapo svarbia platforma dialogui tarp skirtingų sektorių atstovų, ieškant sprendimų, kaip suderinti technologinę pažangą, maisto gamybą ir aplinkos apsaugą, užtikrinant tvarią žemės ūkio ateitį.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-14

Kaip teigia Baltijos aplinkos forumo ekspertas Justas Gulbinas, klimato kaita per pastaruosius keletą metų pastebimai pakoregavo ir netgi išderino gamtos kalendorių. Anot jo, jei anksčiau dar pavykdavo nuspėti orų permainas, dabar tai padaryti – itin sunku.

„Geriausias ūkio darbų indikatorius – ne kalendorius, o dirva ir jos drėgmė. Jei dirvožemis limpa prie technikos ratų, išvažiavus į laukus galima tik daugiau bėdos prisidaryti. Tačiau dabartinė situacija yra kardinaliai priešinga: dirva – sausa, o dulkės sklinda visur. Būtent dirvožemis, o ne traktorius yra pagrindinis ūkininkavimo įrankis, tad ir stebėti bei rūpintis jo būkle – itin svarbu, ypač esant labai nepastoviems orams“, – sako J. Gulbinas.

Teks prisiderinti prie klimato kaitos

Maždaug prieš dešimt metų – tokia data įvardijama, kai aiškinamasi, kada pradėjo ryškėti klimato kaitos nulemti pokyčiai Lietuvoje. Padidėjusi vidutinė temperatūra, trumpesnės žiemos, beveik be jokio įšalo – nauja klimato šalyje tendencija. Pasak J. Gulbino, tokie pokyčiai iš esmės keičia įprastą ūkininkavimą.

„Pavyzdžiui, jeigu laukas žiemą paliekamas be jokių augalijos liekanų, o ir nėra įšalo – tik lietus, dirvožemis kenčia nuo vandens ir vėjo erozijos. Jis netenka maistinių medžiagų, suardoma dirvos struktūra, tad tikėtis gero derliaus gali būti sunku“, – sako aplinkosaugos ekspertas.

Jis taip pat pabrėžia ir vis ryškesnius temperatūrų ekstremumus bei kritulių nepastovumus. „Jau ne vienerius metus turime ir karščio bangas, ir stichines liūtis, kai per vieną ar kelias dienas iškrenta viso mėnesio kritulių norma. Todėl klimato kaita neabejotinai turi įtakos ūkininkavimui, ir ūkininkams reikės imtis priemonių, kad jų ūkiai būtų atsparesni šiems iššūkiams.“

Kaip pastebi Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, palyginti su ankstesniais metais, šiemet visi žemės ūkio procesai atsilieka praktiškai mėnesiu. Pasak jos, tokius nepastovumus ir lemia klimato kaita.

„Palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet laukuose dar nėra padaryti tie darbai, kurie jau būdavo atlikti pernai. Ūkininkai vis dar negali panaudoti pagrindinių augalų apsaugos produktų, nes labai stipriai atsilieka augalų vegetacija – dėl besikeičiančio klimato“, – pabrėžia G. Pšibišauskienė.

Jos teigimu, Lietuva patenka į tarpinę klimato zoną, kurią veikia itin nepastovūs orai Europoje: jei Vakarų Lietuvą labiau veikia jūrinis klimatas, rytinė šalies pusė pereina į labiau žemyninio klimato zoną. Vienas to požymių – skirtingas drėgmės lygis Lietuvoje.

„Nors ir nedidelėje, mūsų šalyje galima pastebėti ryškius skirtumus tarp lietaus intensyvumo: kol vienur gausiau palijo, augalai auga geriau, o kur jo trūksta, augalai gyvena praktiškai chaose. Tad ir skirtingų regionų ūkininkams reikia atitinkamai pasirinkti reikalingas priemones. Tačiau aišku yra viena: ūkininkauti vien tik pagal kalendorių – netikslinga, nes būtina stebėti realią situaciją laukuose“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.

Būtinas ilgalaikis požiūris

Paklaustas, kaip vertėtų stiprinti ūkių atsparumą klimato ir kitiems pokyčiams, J. Gulbinas pataria pradėti nuo požiūrio keitimo. Anot jo, ūkininkavimas – ne vienadienis procesas, o ilgalaikė veikla, kuriai būtina strategija.

Jam pritarianti G. Pšibišauskienė teigia, jog investuoti į dirvos būklės gerinimą būtina palaipsniui, nes pačios investicijos – nemažos. Pasak jos, per vienerius metus neįmanoma kardinaliai pakeisti dirvos, kad joje augantys pasėliai dar tais pačiais metais duotų žymiai geresnį derlių.

„Svarbu sukurti stiprų dirvos pagrindą, kuris palaikytų augalų imunitetą: kuo dirvožemis turtingesnis maistinėmis medžiagomis, tuo augalai yra stipresni, vešlesni. Be to, šaknų sistema tuomet būna gilesnė ir tvirtesnė. Žinoma, egzistuoja pačių įvairiausių priemonių, kurios gali sustiprinti augančius pasėlius. Tačiau svarbiausia, kad dirva turėtų pakankamai humuso, o jame esantys mikroorganizmai gebėtų pritraukti higroskopinę drėgmę, kurios augalai nepasiima“, – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė.

Ji paaiškina, kad humuso sluoksnį suformuoti gali padėti organinės liekanos iš priešsėlių, šiaudų ir kitų likučių po pjūties. „Tokiu būdu į dirvožemį patenka suaktyvintos medžiagos, kurias jau gali per šaknis pasiimti augalai. Tačiau tai – tik pirmas žingsnis link dirvos būklės gerinimo. Vis dėlto, jei situacijos danguje – kritulių ir temperatūros chaoso – pakeisti negalima, pokyčius žemėje galima bent iš dalies valdyti.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-13

Pareiškėjai, deklaruojantys pagal ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikantys tiesioginės sėjos būdą, nuo žemės ūkio augalų sudygimo per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. (vasarinių žemės ūkio augalų), per „NMA agro“ programą turi pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.

Pavėluotai nuotraukos priimamos iki birželio 30 d.

Primename, kad ūkininkai, planuojantys rudenį sėti žieminius žemės ūkio augalus, po jų sėjos nuotraukas per „NMA agro“ programą turės pateikti iki lapkričio 15 d.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-14