Žemės ūkio naujienos: 2026-06-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪM: penktadienį baigiasi pasėlių deklaravimas
Penktadienį baigiasi žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, remiantis ketvirtadienio duomenimis, šiemet dar nepasiekta pernykščio paraiškų skaičiaus – trūksta apie 13 tūkst., arba 12,17 proc. paraiškų. Pagal deklaruotą plotą skirtumas dar didesnis – dar trūksta apie 577 tūkst. ha, arba maždaug penktadalio (19,78 proc.) pernai deklaruoto ploto.
Visgi ministerija pažymi, kad šie skaičiai rodo ne galutinį deklaravimo rezultatą, o proceso eigą.
„Dažnai anksčiau pateikiamos mažesnės ar paprastesnės paraiškos, o didesnius plotus deklaruojantys ūkiai paraiškas pateikia vėliau – prieš tai dar tikslindami laukų ribas, duomenis ir prisiimtus įsipareigojimus. Todėl paskutinėmis deklaravimo dienomis paprastai išauga ir pareiškėjų, ir savivaldybių specialistų aktyvumas“, – teigiama ŽŪM pranešime.
Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-06-11
Europos Komisija pritarė Strateginio plano pakeitimams
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlytiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimams, kurie leis geriau atliepti žemės ūkio sektoriaus poreikius, efektyviau panaudoti paramos lėšas ir užtikrinti didesnį Strateginio plano priemonių poveikį. „Europos Komisijos patvirtinti Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į šiandienos žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau radome sprendimą dėl daugiamečių pievų – be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis.
Siekiame, kad paramos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau, o investicijos kurtų didžiausią naudą tiek ūkininkams, tiek aplinkai. Ypatingą dėmesį skiriame melioracijos infrastruktūros atnaujinimui, tvarių investicijų skatinimui ir administracinės naštos mažinimui, kad Lietuvos žemės ūkis būtų konkurencingas, atsparus klimato iššūkiams ir pasirengęs ateities pokyčiams“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Nauja melioracijos sistemų atnaujinimo veikla
Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su intervencine priemone „Investicijos į melioracijos sistemas“. Atsižvelgiant į mažą susidomėjimą reguliuojamojo drenažo įrengimo veikla jau rekonstruotose melioracijos sistemose ir didelę melioracijos sistemų rekonstravimo paklausą, nuspręsta šias dvi veiklas apjungti.
Numatoma remti melioracijos sistemų rekonstravimą su privalomu reguliuojamojo drenažo diegimu, taikant 65 proc. paramos intensyvumą. Priemonės tikslas – modernizuoti nusidėvėjusias melioracijos sistemas, gerinti dirvožemio vandens režimo valdymą, didinti žemės ūkio naudmenų atsparumą ekstremaliems klimato reiškiniams ir kartu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo. Nors paramos lėšų šioje priemonėje likę nedaug, tačiau tikimasi, kad šis pakeitimas leis efektyviau panaudoti lėšų likutį, paspartins melioracijos infrastruktūros atnaujinimą ir sustiprins aplinkosauginius rezultatus. Kvietimo šiemet neplanuojama, ateinančių metų kvietimų datos bus patvirtintos šių metų pabaigoje.
Nauja paramos skyrimo tvarka tvarioms investicijoms
EK taip pat pritarė pakeitimams, susijusiems su intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iki šiol, teikiant paramą pagal šią priemonę, nebuvo taikoma projektų atranka. Paraiškos buvo priimamos pagal ribotos trukmės kvietimus, kurie galėjo būti sustabdomi pasiekus kvietimui numatytą lėšų sumą.
Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems pareiškėjams pateikti paramos paraiškas iki kvietimo pabaigos, didinti teikiamų projektų kokybę ir atrinkti didžiausią pridėtinę vertę kuriančias tvarias investicijas, bus pradėta taikyti projektų atranka.
Prioritetas bus teikiamas investicijoms, kurios prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijų mažinimo, taip pat smulkesniems ūkiams, jauniesiems ūkininkams, kooperatyvams bei ūkiams vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Tvarioms investicijoms pagal šią priemonę iš viso numatyta 56,25 mln. Eur Strateginio plano lėšų. Kvietimas numatytas šių metų rugsėjo 1–28 d., jam skirta ne mažiau kaip 17 mln. Eur.
Pakeitimai dėl daugiamečių pievų
Pritarta Strateginio plano pakeitimams, susijusiems su daugiamečių pievų reglamentavimu, kurie parengti atsižvelgiant į naujausius ES žemės ūkio politikos supaprastinimo reglamento („Omnibus III“) pakeitimus. Pagal naująją tvarką žemė, kuri 2026 m. sausio 1 d. buvo priskirta ariamosios žemės kategorijai, ir toliau bus laikoma ariama žeme ir nebus automatiškai perklasifikuojama į daugiamečius žolynus, net jeigu ji per pastaruosius 5 metus nebuvo ariama, dirbama ar atsėta kitomis žolių ar žolinių pašarų rūšimis. Žemės statusas bus keičiamas tik pačiam pareiškėjui pageidaujant.
Rengiami ir nauji Strateginio plano pakeitimai
Žemės ūkio ministerija tęsia Strateginio plano tobulinimą ir šiuo metu rengia bei su socialiniais partneriais derina naujus pakeitimus. Jie bus pristatyti birželio 16 d. vyksiančiame Strateginio plano stebėsenos komiteto posėdyje, o vėliau teikiami derinti EK.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-11
Rinkos dalyviai prašo atmesti siūlomą Pieno įstatymą
Rinkos dalyviai ragina Seimą atmesti Vyriausybės siūlymus dėl vadinamojo Pieno įstatymo – pienininkų teigimu, į jų pastabas neatsižvelgta, esami siūlymai gali skatinti perteklinį reguliavimą ir riboti konkurenciją. Seime šiuo metu svarstomas Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektas. Kaip nurodo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ ir Lietuvos pieno ūkių asociacija, šiam projektui jos pateikė 37 pastabas ir pasiūlymus, tačiau į 36 iš jų neatsižvelgta, viena pastaba buvo atsiimta.
Anot rinkos dalyvių, pasiūlymai apėmė kainodaros taisyklių, priedų ir priemokų ribų, dvipusės atsakomybės, pieno kokybės tyrimų, konkurencijos vertinimo ir įstatymo įsigaliojimo terminų klausimus.
Sektoriaus dalyviai ypač kritikuoja siūlomą 20 proc. priedų ir priemokų ribą.
„Tokia riba neatitinka rinkos praktikos ir riboja galimybes skatinti aukštesnės kokybės pieno gamybą, todėl siūloma ją didinti iki 30–40 proc. arba išvis jos atsisakyti ir taikyti lankstesnį modelį“, – teigiama pranešime.
Kooperatyvų atstovai siūlo atsisakyti neapibrėžtų normų, kurios, jų teigimu, gali apsunkinti veiklą.
„Dalies organizacijų vertinimu, projekte numatyti informacijos atskleidimo reikalavimai dėl priedų ir priemokų sistemų yra pertekliniai, o kai kurios nuostatos – per plačios ar nepakankamai aiškios“, – nurodo rinkos dalyviai. Perdirbėjai taip pat ragina įtvirtinti dvipusės atsakomybės principą, numatant vienodas taisykles tiek pieno pirkėjams, tiek pardavėjams – teigiama, kad dabar siūlomas reguliavimo modelis yra pernelyg vienpusis.
Rinkos dalyviai kelia ir konkurencijos klausimus – siūlo atlikti išsamų poveikio konkurencijai vertinimą, kritikuoja galimą pieno tyrimų koncentravimą valstybinėje laboratorijoje ir abejoja dėl kainodaros ribojimų.
Pasak jų, reguliavimas neturėtų dirbtinai riboti konkurencijos ar suteikti išskirtinių teisių. Pastabas pateikusios žemdirbių organizacijos daugiausia atstovauja žalio pieno gamintojams, per mėnesį parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno. Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, iš šios grupės šių metų balandį buvo supirkta daugiau kaip 73 proc. viso pieno. Seime šiuo metu svarstomas Pieno įstatymas, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius žalio pieno kainodaros principus, apriboti nesąžiningų praktikų taikymo galimybes sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatant draudžiamųjų veiksmų sąrašą.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad projektus bus tobulinamas toliau, užtikrinant, kad jis didintų paskatas vietiniams pieno gamintojams bei užtikrintų smulkiųjų šio sektoriaus atstovų konkurencingumą. Anot rinkos dalyvių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nurodo, kad į suinteresuotų pusių pastabas neatsižvelgta siekiant išlaikyti projekto tikslus – apsaugoti silpnesniąją pieno tiekimo grandinės šalį, užtikrinti kainodaros skaidrumą ir išvengti piktnaudžiavimo.
Teigiama, jog pernai sausį Vyriausybė buvo siūlė kol kas nesvarstyti Pieno įstatymo, nors ir palaikė tikslą užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų, tuomet buvo žadėta surengti viešas konsultacijas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-06-11
Pasaulyje 2026–2027 m. prognozuojamas mažesnis kviečių ir kitų grūdų derlius negu 2025–2026 m.
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2026 m. gegužės mėn. prognozės duomenimis, 2026–2027 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su 2025–2026 m. derliaus prognoze, sumažinta 24,78 mln. t ir turėtų sudaryti 819,06 mln. t. Prognozuojama, kad didžiausias kviečių derliaus sumažėjimas laukiamas JAV, ES, Argentinoje ir Australijoje.
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2026–2027 m. prognozė, palyginti su 2025–2026 m., sumažinta tik 290 tūkst. t (iki 823,23 mln. t). Prognozuojama, kad didesnis kviečių sunaudojimas maistui, sėkloms ir pramonei bus dėl gyventojų skaičiaus didėjimo Indijoje. Pasaulinis kviečių eksportas 026–2027 m. gali sudaryti 211,7 mln. t – tai 11,98 mln. t mažiau nei praėjusiais metais.
Tikimasi, kad Rusija kartu su ES, Kanada, Australija ir JAV bus pirmaujančios 2026–2027 m. kviečių eksportuotojos pasaulyje. Kviečių importas 2026–2027 m. pasaulyje gali sudaryti 207,31 mln. t ir tai būtų 11,03 mln. t mažiau nei 2026–2027 m.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-06-08 Nr. 6 (476)
Iki laikino valstybinės žemės naudojimo pabaigos liko mažiau nei septyni mėnesiai
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. nebegalios ir nebebus pratęsiami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. Išimtis taikoma tik leidimams už mokestį laikinai naudotis žemės sklypais, kurie paimti visuomenės poreikiams arba rezervuoti investicijoms.
Todėl ūkininkus, kurių leidimai baigs galioti, NŽT ragina pasirinkti kitą žemės naudojimo formą. Jie gali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį iki 25 metų arba, jei naudojamo žemės sklypo plotas neviršija 3 hektarų, įsigyti sklypą nuosavybėn.
„Iki laikino valstybinės žemės naudojimo pabaigos liko mažiau nei septyni mėnesiai, todėl ūkininkams svarbu neatidėlioti sprendimų. Apie pokyčius pranešėme dar 2023 metais, ir nuo tada daugiau kaip 30 tūkst. hektarų anksčiau laikinai naudotos valstybinės žemės jau išnuomota. NŽT organizuoja žemėtvarkos projektų rengimą ir apie juos informuoja žemės naudotojus, tačiau patys ūkininkai turi laiku pateikti prašymus dėl žemės nuomos ar pirkimo. Praleidus nustatytus terminus, galimybė toliau naudoti žemę gali būti prarasta“, – sako laikinasis NŽT direktorius Dovydas Petraška.
Norint valstybinę žemę išsinuomoti ar įsigyti, pirmiausia reikia suformuoti žemės sklypą. Jis turi būti suprojektuotas NŽT organizuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame plane, atlikti jo kadastriniai matavimai ir jis turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šių darbų išlaidas apmoka asmuo, siekiantis toliau naudoti žemę.
Prieš pradėdama rengti konkretų žemėtvarkos projektą, NŽT apie tai atskirai informuoja laikinai valstybinę žemę naudojančius asmenis, kurie dar nėra pateikę prašymų ją nuomoti ar pirkti. Pranešimai siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.
Informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą, jam prilyginamą planą ir svarbius terminus NŽT taip pat skelbia savo interneto svetainėje bei vietiniame, o jei tokio nėra, regioniniame laikraštyje.
Gavę NŽT pranešimą apie rengiamą žemėtvarkos projektą, asmenys per 20 dienų nuo jo išsiuntimo turi pateikti prašymą išsinuomoti arba įsigyti naudojamą žemės sklypą.
Įsigyti galima ne didesnį kaip 3 hektarų valstybinės žemės sklypą ir tik tuo atveju, jei jis atitinka įstatymuose nustatytas sąlygas. Viena svarbiausių sąlygų, kad toks sklypas negali būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje.
Jei per nustatytą terminą prašymas nepateikiamas, laikoma, kad asmuo neketina toliau naudoti šio valstybinės žemės ploto. Tokiu atveju žemės plotas gali būti pasiūlytas kitiems asmenims.
Nuo 2023 m. daugiau kaip 30,6 tūkst. ha anksčiau laikinai naudotos valstybinės žemės jau išnuomota, tačiau šiuo metu laikino naudojimo leidimai vis dar galioja 1 314 asmenų, naudojančių 3 091 ha valstybinės žemės. Artėjant 2027 m. sausio 1 d., šiems naudotojams svarbu laiku apsispręsti dėl žemės nuomos arba įsigijimo.
