Didžiausias karvių produktyvumas pasiekiamas po apsiveršiavimo praėjus 6–10 savaičių. Vėliau kasdien pieno primelžiama 0,2–0,3 proc. mažiau, tai yra per mėnesį jo sumažėja 6–9 procentais. Kuo ilgiau karvė neapsėklinama – tuo didesni nuostoliai. Paprastai servis periodas (nuo apsiveršiavimo iki apsivaisnimo) turėtų trukti apie 85–110 dienų. Per 12 mėnesių, o labai produktyvios karvės – iki 14 mėnesių, turi atvesti veršelį. Nuo to priklauso pieno primilžis per laktaciją. Užsitęsus servis periodui, kai karvė neapvaisinama laiku, ūkininkas negauna mažiausiai 5 litų pajamų per dieną iš vienos karvės, o per kelis mėnesius nuostoliai skaičiuojami šimtais litų.
Žinoma, svarbiausia – produktyvi, sveika banda, tačiau užauginti ir išlaikyti ją produktyvią yra itin sunku ir sudėtinga. Norint gauti iš karvės per laktaciją daug pieno, reikia žinoti, kad tai gali sukelti įvairių problemų, kurios turės įtakos karvės sveikatai ir produktyvumui. Siekdami to išvengti, turime iš anksto numatyti kai kuriuos esminius dalykus. Vienas iš tų – reprodukcija. Didelio produktyvumo karvėms būdingas silpnesnis rujos pasireiškimas. Jos rečiau rujoja, dažniausiai naktį, kai pastebėti beveik neįmanoma. Tai lemia ir blogesnį apsivaisinimą, ankstyvą embrionų žūtį, gimdos ir kiaušidžių patologiją, abortus ir kt. Taigi, reikia numatyti galimas problemas ir kuo anksčiau joms užkirsti kelią.
Atlikus mokslinius tyrimus įrodyta, kad apsivaisina apie 95 proc. sveikų karvių, tačiau ankstyvas embrioninis mirtingumas dėl daugybės faktorių (karščio streso, toksinų, aplinkos sąlygų, šėrimo, genetinių faktorių) siekia iki 42 procentų. Bandose, kurių produktyvumas siekia 6000 – 8000 kg pieno per laktaciją, dažniausiai embrioninė mirtis įvyksta iki 45 dienos.
Išvengti ir sumažinti nuostolius galima ištyrus karves ultragarso aparatu, kuriuo galima nustatyti veršingumą jau 28 dieną po sėklinimo. Atliekant šį tyrimą, nustatomas ir tikslus vaisiaus amžius bei gyvybingumas. Tai saugu. Įrodyta, kad tyrimas nekenkia embrionui ir nesukelia ankstyvo jo žuvimo.
Ultragarsu nustatomi reprodukciniai sutrikimai
Atliekant tyrimą ultragarso aparatu, gaunama labai daug vertingos informacijos apie kiaušidžių ir gimdos būklę. Pirmiausiai nustatoma kiaušidžių struktūra ir jų funkcinis pajėgumas. Tai atliekama skaičiuojant ir matuojant kiaušidžių darinius. Be to, įvertinamas folikulų ir geltonkūnių augimas, nustatomi slapti gimdos uždegimai ir kt. Įvertinus karvės būklę, galima priimti greitus ir efektyvius sprendimus dėl gydymo, rujų sinchronizavimo ar gyvulio brokavimo.
Dažnai pasireiškiantis kiaušidžių sutrikimas yra cistos. Jos susidaro dėl įvairiausių priežasčių, sutrikdo normaliai vykstančią rują. Kai kada cistos išnyksta savaime, bet būna, kad dėl jų užsitęsia ruja arba karvė išvis neberujoja. Dažniausiai savaime išgyja tos karvės, kurios turi folikulines cistas. Jei liga diagnozuojama per pirmąsias 50 dienų po veršiavimosi, išgyja 50 proc. karvių. Diagnozavus vėliau, išgyja tik 20 procentų. Jei cistomis sergančios karvės negydomos, 30 proc. pagyja per 30 d.; 39 proc. – per 30–300; 30 proc. – praėjus daugiau kaip 300 dienų.
Dažniausiai (net 70 proc.) atsiranda folikulinė cista. Pastarosios – tai 2,5 cm skersmens dariniai, išsilaikantys kiaušidėse ilgiau kaip 10 parų. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad folikulinių cistų struktūra keičiasi. Jos gali regresuoti ir būti pakeistos kitomis. Tokios cistos susidaro dėl liuteinizuojančio hormono (LH) trūkumo. Subrendęs folikulas neovuliuoja, jame kaupiasi skysčiai. Kiaušidėje gali būti viena ar daugiau folikulinių cistų. Liuteininė cista dažniausiai būna viena ir vienoje kiaušidėje, pilkai geltonos spalvos ir paprastai mažesnė už folikulinę. Jos atsiranda dėl folikulinės cistos liuteinizacijos. Dažniausiai liuteininė cista turi storesnį liuteininių ląstelių sluoksnį. Folikulinės cistos atsiranda dėl neurohumoralinės veiklos sutrikimo, kai pažeidžiamas fiziologinis ryšys tarp kiaušidžių hipofizės, epifizės ir nervų sistemos. Manoma, kad tai sukelia gyvulių patiriami stresai, netinkamas šėrimas, laikymo sąlygos, paveldimumas ir kt.
Karvės nerujoja ir dėl kito kiaušidžių sutrikimo – geltonkūnio užsilaikymo. Pastarasis išskiria daug progesterono, kuris slopina rujos pasireiškimą. Geltonkūnis susidaro po karvės lytinio ciklo (21 d.), kai subrendęs kiaušinėlis (folikulas) sprogsta. Kiaušinėlio vietoje susidaro geltonkūnis, kuris gamina progesteroną, vadinamąjį vaikingumo apsaugos hormoną. Tai natūralu, tačiau nutinka taip, kad geltonkūnis užsilaiko. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai, kurie sutrikdo smegenyse esančios Hypothalamus-Hipophyse sistemos natūralią veiklą. Geltonkūnis panašus į kiaušidžių cistą, tad reikia jų nesumaišyti. Šis sutrikimas tiksliai nustatomas tiriant karves ultragarso aparatu.
Kiaušidžių neveiklumą (hipofunkciją) sukelia hormonų disbalansas. Sutrikus gonadotropinių, steroidinių hormonų (inhibino) išsiskyrimui, sutrinka folikulų augimo procesai, kiaušidžių ląstelių dauginimasis. Dažniausiai šių sutrikimų priežastys yra nesubalansuotas šėrimas (aminorūgščių stygius), karščio stresas, šviesos trūkumas, mociono stoka, amžius, įmitimas, ligos ir kt. Dėl šių veiksnių kiaušidėse neauga, nebręsta folikulai arba laiku neįvyksta ovuliacija.
Neapsivaisinimo priežastimi gali būti ir ryškūs bei slapti gimdos uždegimai (endometritas). Labai svarbu jų nesumaišyti su veršingumu. Palpuojant per tiesiąją žarną, slaptą gimdos uždegimą nustatyti sunku. Tai lengvai nustatoma tiriant ultragarso aparatu. Gimdos uždegimas – medžiagų apykaitos sutrikimo, neprofesionalios pagalbos veršiuojantis, užsilaikius placentai ir kt. pasekmė.
Anksti nustačius veršingumą ultragarso aparatu, mažiau patiriama nuostolių dėl pavėluoto sėklinimo, greičiau nustatomi reprodukciniai sutrikimai ir pradedamas efektyvus gydymas. Šią paslaugą teikia LŽŪKT gyvulininkystės specialistai. Ūkininkai, norintys pasinaudoti šia paslauga, gali kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistus ir rajonų biurų gyvulininkystės konsultantus.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2014 m.
Parengė Andrius Trakis,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro gyvulininkystės specialistas.
