Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-10-26

Kaip smulkieji pieno gamintojai įgudo naudotis parama. Maži ūkiai sulaukia daugiau dėmesio ir paramos. Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad visi smulkieji pieno ūkių valdytojai, nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. teikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir atitikę numatytus reikalavimus, sulauks paramos. Ji siekia iki 15 tūkst. eurų vienai paraiškai. Šiemet rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais teikiant paraiškas dėl paramos smulkiesiems ūkiams pienininkai buvo gana aktyvūs. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl paramos smulkiesiems ūkiams kreipėsi 542 smulkieji pieno gamintojai. Bendra jų paraiškose nurodyta paramos suma sudaro 8 135 420 Eur. Plačiau

Šiemet skirta daugiau laiko sumokėti žemės mokestį. „Šalyje yra 1,027 mln. žemės savininkų, tačiau šiemet ne visiems šį mokestį reikės sumokėti. Dalis savivaldybių, reaguodamos į susiklosčiusią COVID-19 situaciją, priėmė sprendimą sumažinti žemės mokestį. Iš viso įvairios lengvatos buvo pritaikytos 322,7 tūkst. gyventojų, todėl žemės mokesčio deklaracijos pasieks 704,7 tūkst. žemės savininkų“- teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė. Plačiau

Nauja ES žemės ūkio politika: iš veganų mėsainių neatėmė, o paramos norinčius ūkininkus „žalins“. Europos Parlamentas (EP) pritarė bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformai, tarp didžiausių pokyčių – ES išmokų ribojimas dideliems ūkiams, žemės ūkio orientavimas į aplinkos apsaugą. Pasak J. Oleko, jei ūkininkai nenaudos aplinkai tausojančių priemonų (nepakankama sėjomaina ar pan.), tuomet vis dėlto gali būti apribotos ES išmokos, bet yra išlygos mažiems ir vidutiniams ūkiams. EP pritarė pataisai, kad gali būti imamasi sankcijų (5-10 proc. paramos nukirpimas), jei ūkiai pakartotinai nesilaiko aplinkosauginių ar gyvūnų gerovės taisyklių. Beje, Lietuva jau susilaukė Europos Komisijos grasinimų, nes nenutraukia kiaulių uodegų kapojimo praktikos ir taip pažeidžia gyvūnų gerovės taisykles. Plačiau

Dalis tiesioginių išmokų bus skirta aplinkosaugai. Europos Sąjungai (ES) dėliojant artimiausių septynerių metų bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kontūrus, Lietuvos atstovas Briuselyje sako, kad ryškėja didesnė ambicija aplinkosaugai, bet tuo pačiu metu šalys turės daugiau laisvės apsispręsti, kaip jas įgyvendinti. „Pagrindinis dalykas, kad keičiasi įgyvendinimo principas – anksčiau buvo atitikimas taisyklėms, o dabar – rodiklių pasiekimas. (…) Valstybėms narėms bus labiau atviros rankos sukurti priemonę, kad pasiektų pamatuojamą rodiklį“, – BNS sakė žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Rolandas Taraškevičius. Plačiau

Kaip pasiruošę žiemoti lengvose žemėse auginami javai ir rapsai. Šio rudens pradžia buvo labai šilta, dėl kritulių stygiaus dirvos greitai džiūvo. Kokią įtaką tai turėjo žieminiams javams ir rapsams, auginamiems lengvose žemėse? Įpusėjus rudeniui, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šalčininkų r. biuro konsultantas Eugenijus Lukoševičius kviečia pasisvečiuoti Pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų krašte, kur vyrauja nenašūs smėlio ir priesmėlio dirvožemiai, ir pasidomėti, kaip žiemoti pasiruošę čia auginami žieminiai rapsai ir kviečiai. Plačiau

Iš paukštidžių ir fermų sklindančius kvapus teks mažinti. Naminių paukščių augintojai turi trejus metus pasirengti labai rimtoms permainoms – gerokai sumažinti iš paukštidžių sklindančius kvapus. Visuomenė tampa vis aktyvesnė, ji vis labiau nepakanti kvapams, tarp jų – ir tiems, kuriuos sukelia gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriai. Kol kas gyvename pagal 2010 m. patvirtintą Higienos normą HN 121:2010, kurioje teigiama, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapų intensyvumas leidžiamas iki 8 europinių kvapo vienetų (OUE/m3). Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios pakeitimas, pagal kurį kvapų intensyvumas bus leidžiamas vos ne dvigubai mažesnis – iki 5 OUE/m3. Plačiau

Ramiau išgyventi gamtos staigmenas ūkiams padeda pasėlių draudimas: svarbiausi dalykai apie tai. Pastarųjų dviejų metų vasaros pasižymėjo ypač karštu ir sausu oru. Jis džiugino poilsiautojus, tačiau ūkininkams tapo rimtu iššūkiu. Kad tokie gamtos reiškiniai kaip sausra, audra, kruša, liūtys ar kitos stichinės nelaimės, būtų lengviau įveikiami, nemaža dalis ūkių šeimininkų draudžia savo pasėlius ir kreipiasi dėl draudimo išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Plačiau

Dauguma Lietuvos europarlamentarų – už papildomas prievoles ūkininkamas. Europos parlamentas penktadienį numatė, jog bent 30 proc. ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų turi būti numatyta kovai su klimato kaita. Be to, jie ragina valstybes skatinti ūkininkus bent dešimtadalį savo žemės valdų skirti biologinei įvairovei naudingam kraštovaizdžiui kurti. Anot jų, bent 35 proc. kaimo plėtros biudžeto turėtų būti skiriama aplinkosaugai – šiuo metu rodiklis siekia 30 procentų. Be kita ko, metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, o jų limitas siektų 100 tūkst. eurų. Prieš šį sumažinimą ūkininkai turės galimybę iš bendros sumos išskaičiuoti 50 proc. savo su žemės ūkiu susijusio uždarbio. Dėl šių pakeitimų dar bus deramasi su ES ministrais. Plačiau

Agronomo ūkis – be chemijos. Valentinas Genys – Lietuvoje žinomas ekologinio ūkininkavimo entuziastas. Neariminę žemdirbystės kryptį jis pasirinko prieš du dešimtmečius, o ėmėsi ekologiškai ūkininkauti, diegdamas tvarias sėjomainas. Ūkininkas gimė ir užaugo Ukmergės rajone ir sako, kad jam svarbu kokiu oru kvėpuos, kokį vandenį gers ir kokį maistą valgys jo anūkai. Valentinas – agronomas, todėl žino, kad su dirvožemiu reikia elgtis atsakingai, nes jame yra milijardai gyvasties ir visa ji atlieka tam tikrą darbą. Plačiau