Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-10-27

Ūkių pasiūlymai miestiečiams ir imigrantams: algos nuo tūkstančio eurų į rankas ir nemokamas būstas. Ūkininkai, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu, atviri – be imigrantų mes neišsiversime ir juos galime priimti net šiandien, o kvalifikuotiems darbuotojams siūlomos tokios sąlygos, kurių gali pavydėti ne vienas didmiesčiuose plušantis lietuvis. „… Skaičiuojame, kad šiandien visose bendrovėse vietą rastų 200–300 žmonių. Nors ypatingai didelio žmonių trūkumo nėra, tačiau matome, kad žemdirbio įvaizdis labai suprastėjo, jaunimas nenori ateiti pas mus. Ruošiamės darbuotojams iš trečiųjų šalių“, – aiškina Petras Puskunigis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas. Plačiau

Ūkininkai pasakė, ko tikisi iš naujos valdžios. Pasak žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo Jono Sviderskio, žemės ūkiui svarbiausia – pastovios ir aiškios ateities gairės, kurios nesikeistų kas ketverius metus. „Programos neturi būti rengiamos „į stalčių“, deja, kol kas taip buvo ir dėl to žemės ūkis Lietuvoje traukėsi. (…) Kokia gali būti pažanga, jeigu per šitą kadenciją pasikeitė trys žemės ūkio ministrai? Strategija, kuri buvo nubrėžta, praėjusios, ir dar prieš tai buvusių vyriausybių, turi būti tęstina, tolygiai vystoma“, – BNS sakė J. Sviderskis. Plačiau

Žemė ūkis keičiasi – pieną jau galima gaminti be karvių, tiesiai iš ląstelių. Viena nedidelė laboratorija ėmė gaminti tikrą pieną iš ląstelių, nė nekeldama kojos į ūkį. Ar žemės ūkis, pasitelkiant gamybą iš ląstelių, gali pakeisti tradicinę pieno ir jo gaminių gamybą? Kaip rašo straipsnio BBC autorius, pieno pramonė, jo nuomone, nėra tvari. Vien pienui auginamų galvijų ūkiai sudaro 4 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš žmogaus veiklos, tai būtų apie 2 mlrd. tonų anglies dvideginio kasmet. Galvijų auginimas sudaro 37 proc. kasmetinio metano dujų kiekio. Metano dujos yra nuodingos, be to, pieno ir jo produktų ūkiai sunaudoja didžiulius vandens ir žemės išteklius. Plačiau

Dėl kokybiškos mėsos pirkėjai rašomi į eilę. Mažos mėsinių galvijų supirkimo kainos, vos dengiančios užauginimo savikainą, verčia ūkininkus galvoti, kaip išlaikyti ūkių rentabilumą. Vienas iš būdų – įsirengti mėsos išpjaustymo cechus ir pardavinėti mėsą tiesioginiams pirkėjams. Tokiu keliu pasuko ir Klaipėdos r. ūkininkaujantys Daiva ir Vidmantas Buivydai. „Kai pamatėme, kad už 2 metų buliuką gauname tik apie 1 000 eurų, supratome, kad tokie pinigai tik vos ne vos užauginimo savikainą padengia. Tad ir nutarėme, kad reikia įsirengti mėsos išpjaustymo cechą“, – prisimena Daiva Buivydienė. Plačiau

Karvėms reikia žmogaus šalia. Robotai palengvina darbą ūkyje, tačiau gyvuliams padidėja streso lygis. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad karvės labiausiai atsipalaiduoja, kai žmonės bendrauja su jomis gyvai. Galvijų gerovei didelę įtaką daro jų aplinkos suvokimas ir vertinimas. Žmonės sudaro didelę tos aplinkos dalį, tačiau pastaraisiais metais karvių laikymas tapo vis labiau automatizuotas – karvidėse įrenginiai dalina pašarus, valo takus, melžia… Kuo rečiau darbuotojai turi kontaktą su gyvuliais, tuo didesnis streso lygis, susidūrus su žmonėmis. Plačiau

Siekis – dirbti pelningai ir nekenkti aplinkai. Ūkininkų grupė iš Žemaitijos diskusijoje su VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktoriumi prof. Vaclovu Bogužu gilinosi į tvaraus ūkininkavimo principus ir dirvožemyje vykstančius procesus. Apie dirvožemių degradaciją kalbama jau daug metų, o ją skatina augalų kaitos principų nepaisymas, humuso atsargų mažėjimas, dirvožemio suspaudimas, rūgštėjimas ir t. t. Plačiau