Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-22

Pieno rinka patyrė sunkumų, bet pandemijos išbandymus kol kas atlaikė. Lietuvos pieno sektoriui 2020 metai buvo sudėtingi: nors pieno gamyba ūkiuose išliko stabili, kurią palaikė gana aukštos pieno supirkimo kainos, tačiau pagrindinių eksportui skirtų pieno produktų – sūrių ir pieno miltų – pardavimai užsienyje pastebimai susitraukė. Tolesnes prognozes temdo neapibrėžtumas dėl pandemijos. 2020 metais per 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sūrių eksportas sumažėjo 11,2 proc., iki 50 tūkst. tonų. Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, lietuviškų sūrių pardavimai krito visose pagrindinėse rinkose, į kurias keliauja didžiausia šio produkto eksporto dalis – Italijoje, Latvijoje, JAV ir Kazachstane. Plačiau

Pernai dešimtadaliu augo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6040 mln. eurų – tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 metais, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Tuo tarpu produkcijos importuota už 4198 mln. eurų, o tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 metais. Teigiamas prekybos balansas pernai sudarė 1843 mln. eurų ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo net 47,5 proc. Kaip praneša ŽŪM, pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 21,1 proc. viso šalies prekių eksporto. Palyginti su 2019 metais, jo dalis padidėjo 2,8 proc. punkto. Importas sudarė 14,5 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,4 proc. punkto. Plačiau

Sūrininkė S.Vaicekauskienė: „Mums svarbu kurti produktus su didesne pridėtine verte“. Kai Svajonė Vaicekauskienė, sūrinės „Sūrio džiazas“ įkūrėja, kartu su vyru savo produkcija prekiauja viename Kauno turgelių, nusidriekia eilutė, kurioje žmonės lūkuriuoja ir pusvalandį. Šie sūrininkai – puikus pavyzdys, kaip puikiai gali veikti vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės, iš kurių naudą gauna ir gamintojai, ir vartotojai. Pastaruoju metu sūrininkė nebeplečia ir parduotuvėlių, su kuriomis bendradarbiauja, rato, nes sūrinės išauginti iki fabriko neturi jokio noro ir motyvacijos. Ir nors pats sūrinės pavadinimas – „Sūrio džiazas“ – skamba smagiai, produktų dešimtys ir jie paklausūs, S.Vaicekauskienė pasakoja, jog darbas šioje srityje, nors ir atnešantis daug gerų emocijų, kūrybiškas, tačiau nelengvas. Nepaisant to, jos planuose – edukacinis projektas, kurio startui beliks laukti karantino pabaigos. Tai jai dar labiau padės stiprinti ryšį su kokybišką, vietinį maistą vertinančiais žmonėmis. Plačiau

Galvijai braidžioja po sniegą? Jie rodo savo sveikatą ir stiprybę. Kiekvienais metais ir vis dažniau žiemos metu matome bandas galvijų, vaikštančių sniegu nuklotomis pievomis. Tokie vaizdai ne vienam primena prieš keletą metų Šilutės rajoną garsinusius skandalus, kuomet keletas netvarkingų ūkininkų žiemos metu taip šaltyje laikė ir melžiamas karves, ir net prieauglį. Tai piktindavo žmones, daugelis neapsikentę skambindavo tai į redakcijas, tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šilutės skyriaus inspektoriams ar net Savivaldybės valdžiai. Dabar apie tokius nevykėlius „ūkininkus“ jau nebegirdime, nesulaukiame ir skambučių dėl šaltyje stingdomų galvijų. O žiemos apklotu nuklotuose laukuose matomi tokie gyvuliai turi tankų rudą ar balkšvą kailį ir visu savo kūnu rodo, jog jie yra sveiki ir stiprūs mėsinės veislės atstovai, o mūsų žiemų šalčiai jiems – vienas juokas. Plačiau

Siekiama sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Europos Komisija, siekdama sustiprinti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą ir paskatinti jų atsigavimą po koronaviruso pandemijos, atnaujino Europos Sąjungos (ES)  Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą. ES makroregioninė strategija yra politikos programa, padedanti tame pačiame regione esančioms šalims kartu spręsti problemas, veiksmingiau išnaudoti bendrą potencialą. ES Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) buvo pirmoji 2009 m. patvirtinta ES makroregioninė strategija. Jos tikslas – stiprinti beveik 80 mln. gyventojų turinčių ES valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą apsaugant jūrą ir užtikrinant tvarų regiono augimą. Strategiją įgyvendina aštuonios ES valstybės narės: Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija. Nors ES BJRS yra vidinė ES strategija ir skirta jos narėms, tačiau į strategijos įgyvendinimą siekiama įtraukti  ir kaimynines ne ES valstybes. Plačiau

Susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti savivaldai aktualūs klausimai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais, merais aptarė trumpųjų maisto grandinių, melioracijos fondo kūrimo bei kitus savivaldai svarbius klausimus. Trumposios maisto tiekimo grandinės – ministro prioritetas – sulaukia vis daugiau ūkininkų ir įvairių asociacijų dėmesio. Žemės ūkio ministras išskyrė tris numatomas trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros kryptis. Pirmoji – tam tikrų logistikos centrų, skirtų trumposioms maisto tiekimo grandinėms, įkūrimas trijuose didžiuosiuose miestuose. Antroji kryptis – Kooperacijos įstatymo, supaprastintų maisto higienos reikalavimų, nustatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, peržiūrėjimas. Tai reikalinga, kad ūkininkams atsivertų platesnės galimybės ne tik auginti, gaminti produktus, bet ir juos perdirbti bei realizuoti. Plačiau