Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-30

Zemes ukio naujienos, pieno ukis, zemes ukis, NMA parama

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pieno sektoriui – dar vienas gelbėjimosi ratas

Investicijos į pieno sektorių, kaip ir kiekviename versle, turi duoti grąžą. Tačiau uždirbti sunku: gamintojai skundžiasi dėl mažos pieno supirkimo kainos, perdirbėjai – dėl žaliavos trūkumo ir jos kokybės.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pirmadienį į nuotolinį pasitarimą sukvietė pieno gamintojus, perdirbėjus ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovus. Pokalbio tema – pieno gamybos plėtra ir kokybė. „Pasikalbėjome su Jonu Vilioniu, perdirbėjais ir kilo mintis kurti bendrą strategiją, kurios pagrindinis tikslas – žaliavinio pieno gamybos Lietuvoje didinimas ir kokybės gerinimas. Rašyti šią strategiją sutarėme su konkrečiais „pririštais“ pinigais“, – teigė viceministras. Strategiją kurs nepriklausoma konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonė „Civitta“.

Viceministro P. Lukševičiaus manymu, tam turi užtekti iki pusantro mėnesio, po to per dvi savaites turės būti parengtas veiksmų planas, pagal kurį bus numatomos investicijos į pieno sektorių, atsižvelgiant į turimus pinigus. Tai jau bus ne pirmas dokumentas, skirtas pieno sektoriui.

2017 m. gruodžio 1 d. smulkieji ir stambieji ūkininkai, pieno perdirbėjai, institucijų atstovai pasirašė deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo“, kurioje numatė gerokai padidinti pieno kiekį. 2013-ųjų pabaigoje tuometės Vyriausybės buvo patvirtinta „Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa“. Kol kas nė vienas deklaratyvus dokumentas pieno sektoriaus aukštyn nepakylėjo, tiesa, naujoji strategija turės jai įgyvendinti skirtas lėšas.

Pieno sektoriui – nemaža paramos lėšų dalis

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė informavo, kiek pinigų kasmet numatyta pieno sektoriui, į ką bus galima investuoti. Pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu bus įgyvendinama senoji Kaimo plėtros programa (KPP) naujosios BŽŪP pinigais. Priemonei „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ iš viso numatoma skirti 237 mln. Eur. Dabar paskelbtas pavasarinis paraiškų rinkimas, kuriam iš šios sumos skirta 57 mln. ir pinigai, pasak J. Stakėnienės, bus leidžiami visiems sektoriams vienodai. Iš likusių 184 mln. Eur pieno sektoriui per ateinančius dvejus metus siūloma skirti 70 mln. – 38 proc. viso priemonės lėšų krepšelio.

Nuo 2023 m. likusiems 5 metams iš viso KPP voko (977,5 mln. Eur) pienui numatyta skirti 245 mln. „Orientuosimės labiausiai į prekinius ūkius, tačiau mažesniems yra ir kitų priemonių, viena jų – „Parama smulkiems ūkiams“, kuriai vien per ateinančius dvejus metus numatyta išleisti 30 mln. Eur. Priemonėms „Smulkių ūkių subjektų bendradarbiavimas“ numatyti 8 mln., „Parama trumpoms tiekimo grandinėms“ – 11 mln. Eur dvejiems metams“, – sakė J. Stakėnienė.

Numatyta, kad 2021 m. būtų galima pasirašyti sutarčių už 20 mln. Eur, 2022 m. suma didėtų iki 50 mln., nes 2021 m. ne visi gali spėti pasiruošti. 2023 m. sutarčių galėtų būti pasirašyta už maždaug 37, 2024 – už 28 mln. Eur, o likusius trejus metus (2025–2027 m.) – po 10 mln. Eur.

Manoma, kad tai būtų investicijos į infrastruktūrą, į fermų statybą ir rekonstrukciją, nepamirštant, anot J. Stakėnienės, žaliojo kurso krypties – mėšlidžių sutvarkymo ir emisijų mažinimo. Kam investicijų daugiausia bus skiriama nuo 2023 m., kol kas aiškių nuostatų nėra. Tačiau, ŽŪM atstovų manymu, jeigu orientuojamės į gamybos didinimą ir kokybės gerinimą, su tuo ir turi būti susijusios investicijos.

Pasak P. Lukševičiaus, labai svarbu, kad investuojantys ūkininkai matytų pieno sektoriaus perspektyvą, gautų stabilią kainą už pieną: „Norime, kad perdirbėjai į tai žiūrėtų geranoriškai, nes viso žemės ūkio pinigų voko dalis pieno sektoriui skiriama gana nemaža. Norime, kad visi sektoriaus dalyviai prisidėtų prie Pieno strategijos kūrimo, kad būtų nustatyti protingi tikslai ir investicijos, kurios duotų gerą grąžą.“

Naujoji strategija – taip pat be prekybininkų Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sakė, kad išvardytos paramos pieno sektoriui sumos vilties teikia, bet „norėtųsi konkretumo“. Jis įsitikinęs, kad reikia ir didesnio paramos intensyvumo, nes „su mažais pieno ūkiais gamybos didėjimo nepasieksime.“

„Ir būtų įdomu sužinoti, ką įsipareigotų pieno perdirbėjai, nes visos investicijos labai greitai gali tapti beviltiškomis, kaip 2017 metais, kai kaina nuo 35 centų krito iki 23 centų už litrą. Ir pieno kaina iki šiol nėra atsistačiusi. Matome vieningą perdirbėjų siekį nemokėti, jeigu galima nemokėti, – rėžė P. Puskunigis. – Aišku, didelę įtaką turi bendra pasaulinė padėtis, bet, žvelgiant į pieno kainos struktūrą Lietuvoje, ji visai kitokia nei kitose ES šalyse.“

Dėl adekvačios pieno supirkimo kainos „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio klausė ir viceministras P. Lukševičius. „Labai svarbu kiekis ir kokybė, didėjant kiekiui, auga ir kaina. Įmonės parodė, kaip didėja pieno kaina stambesniems ūkiams. Turint ilgalaikes sutartis, numačius investicijas – toks mechanizmas leistų pasiekti labai gerų rezultatų. Tik reikia apsispręsti, kokius ūkius remti, kad pasiektume tikslą“, – sakė E. Simonis.

O vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ vadovas ir akcininkas Dalius Trumpa dėl stabilios pieno kainos jokių vilčių nesuteikė: „Nereikia įsivaizduoti, kad galime sudaryti sutartis su fiksuota pieno kaina – ji priklauso nuo pasaulinių rinkų.“ Šalies pieno gamintojai dažnai trauko pečiais nesuprasdami, ar Lietuvos perdirbėjams reikia lietuviško pieno.

D. Trumpa patvirtino, kad pieno reikia. „Rokiškio sūris“ kiekvieną dieną iš Estijos atsiveža po 200 t pieno – šį kiekį pagamina maždaug 7 tūkst. karvių. „Pieno į Estiją važiuojame ne dėl to, kad kaina mažesnė – tokios kokybės pieno Lietuvoje mes negalime nusipirkti. Mielai atsisakytume važinėti į Estiją, nes ir iš tolimiausio Lietuvos krašto atsivežti pieną mums būtų 400 km arčiau.“ Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė pusiau juokais prisistatė: „Ir mes esame pienininkai. Nuoširdžiai tikiu, kad 20 ir daugiau karvių ūkiai gali eiti į priekį, jie gamina puikios kokybės pieną. Ir nori dirbti, bet už savo darbą turi gauti ir teisingą atlygį.“

Nors pieno gamintojai dažniausiai džiaugiasi kiekviena iniciatyva keisti ydingą padėtį dėl pieno supirkimo kainos, vis dėlto kuriama naujoji Pieno strategija turi vieną didelį minusą – joje nėra ir nebus prekybininkų. Lygiai kaip ir 2017 m. gruodžio 1 d. pasirašytoje deklaracijoje „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo“.

Norai buvo geri, pieno gamintojai tikėjosi gaivaus oro gurkšnio, tačiau deklaracija, kurios prekybininkai irgi nepasirašė, taip nieko ir nepakeitė. LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad prekybininkai yra viena svarbiausių visos pieno grandinės dalių. „Ar šioje strategijoje bus kalbama su prekybininkais? Ar bent pabandysite su jais derėtis?“

Viceministras atvirai atsakė, kad nelabai įsivaizduoja, kaip tai galėtų padaryti laisvos rinkos sąlygomis. Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pastebėjo, kad, kalbant apie užduotį didinti gamybą ir gerinti pieno kokybę, reikia kalbėti ir apie perdirbamosios pramonės efektyvumą, nes tai susiję dalykai. „Tikiuosi, perdirbimo kaštai nebus perkelti ant gamintojų pečių“, – draugiškai atsakė viceministras, leidęs suprasti, kad padėtis bus stebima per padidinamąjį stiklą.

Pasak jo, ministerija yra tarsi bankas, kuris duoda sektoriui pinigus. Ir sektoriaus plėtra turi būti suinteresuoti ne tik gamintojai, bet ir perdirbėjai: „Ministerija į tai žiūri valstybiškai – jeigu investuojame, turi būti aiški grąža, t. y., turi didėti pieno kiekis ir ūkininko uždarbis.

Tai turi būti normali ekonominė veikla, o ne tik suvargus dirbti ir galvoti, kaip sudurti galą su galu. Mūsų tikslas – kad pieno gamintojas turėtų normalų verslą, kad skirta parama skatintų šį verslą, kad perdirbėjai turėtų daugiau pieno“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras. Rengiant Pieno strategiją bus įtraukti gamybininkai, asociacijos, abi žemdirbių savivaldos organizacijos – Žemės ūkio taryba ir Žemės ūkio rūmai. Strategijos rengimą koordinuos viceministras P. Lukševičius.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-30

Pereinamojo laikotarpio KPP priemonėms papildomai skirta 672,38 mln. Eur

Žemės ūkio ministerija padidino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) finansavimą pereinamuoju laikotarpiu. KPP priemonėms 2021-2022 m. iš viso papildomai skirta 672,38 mln. Eur. Skyrus papildomų lėšų bus ne tik įgyvendinami papildomi investiciniai projektai, didinantys žemės ūkio konkurencingumą, bet ir vykdomos aplinkosaugos veiklos bei skatinama verslų plėtra.

Iš skirtų lėšų 434,24 mln. Eur – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos, 139,91 mln. Eur – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos ir 98,23 mln. Eur – nacionalinės.

Planuojama, kad skyrus papildomas lėšas, be jau Programoje suplanuotų tikslų, papildomai bus suteiktos konsultacijos 1 200 asmenims, vykdomi 135 įvairūs bendradarbiavimo projektai, sudaryta galimybė investuoti į 650 valdų, paremta 750 jaunųjų ūkininkų, 1 640 smulkių ūkių bei pradedantys ar ekologiškai ūkininkaujantys ūkiai 83 000 tūkst. ha plote. Taip pat bus sukurtos 574 naujos darbo vietos ir tęsiamos visos su aplinka ir klimatu susijusios priemonės.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas nusprendė 33,36 proc. Lietuvai skirtų EŽŪFKP pereinamojo laikotarpio lėšų skirti šioms Žaliojo kurso tikslus atitinkančioms KPP priemonėms: „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Natura 2000 išmokos ir su Bendrąja vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“.

45 proc. EURI lėšų (iš viso jų skirta 139,9 mln. Eur) siūloma skirti priemonėms „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „LEADER“, 55 proc. EURI lėšų siūloma skirti ūkių modernizavimui pagal veiklos sritį „Investicijos į materialųjį turtą“.

KPP veiklos sričiai „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ papildomai skirti 2,5 mln. Eur. Kartu su lėšų likučiu – apie 450 tūkst. Eur – parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai finansuoti pereinamuoju laikotarpiu bus skirta beveik 3 mln. Eur. Papildomai numatoma paremti 17 projektų inovatyviems parodomiesiems bandymams rengti.

Priemonei „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ nuspręsta skirti dar 2 mln. Eur. Planuojama, kad už šią sumą konsultavimo paslaugomis galės pasinaudoti 1200 pareiškėjų.

Veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ nuspręsta skirti 160 027 794 Eur. Papildomai planuojama paremti 640 projektų. Atsižvelgus į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją šiai veiklos sričiai bus skirtos ir EURI lėšos, sieksiančios 76 981 077 mln. Eur. Planuojama paremti 10 projektų.

Siekiant užtikrinti, kad veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ parama nenutrūktų, papildomai skirti 30 mln. Eur. Planuojama paremti 20 investicinių projektų.

Veiklai „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ numatyta skirti 28,235 mln. Eur. Planuojama, kad už šias lėšas bus pagerinta apie 12 tūkst. ha blogos būklės melioruotas žemės ūkio naudmenų ploto.

Siekiant išsaugoti rūšių ir buveinių biologinę įvairovę, KPP programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas nusprendė skirti 2 mln. Eur veiklai „Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas“. Šios lėšos padės įgyvendinti dar 23 projektus. Nauja tai, kad ši veikla bus papildyta kitomis nykstančiomis rūšimis ir Europos Bendrijos svarbos natūraliomis buveinėmis.

Veiklai „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų daromą žalą“ skiriamos lėšos padidinamos 663 481 Eur. Bus paremti 133 nauji pareiškėjai.

Veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ nuspręsta skirti dar 30 mln. Eur. Taigi paramos sulauks net 750 jaunųjų ūkininkų.

Veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ nuspręsta skirti dar 13,52 mln. Eur, kad būtų finansuojami 2020 m. projektai, viršiję kvietimui skirtą sumą, bet surinkę tiek pat balų, kaip ir projektai, kuriems kvietimui skirtos paramos pakako. Įgyvendinant projektus, finansuojamus šiomis lėšomis, bus suteikta galimybė pradėti savarankišką veiklą ir papildomai kaime sukurta 330 naujų darbo vietų.

Atsižvelgiant į tai, kad veiklos sritis „Parama smulkiems ūkiams“ yra labai svarbi smulkių ūkių ekonominiam pajėgumui, kaimo vietovių išsaugojimui bei regionų gyvybingumui, nutarta šiai veiklos sričiai skirti 24,64 mln. Eur. Šiomis lėšomis būtų suteikta parama 1 640 smulkiųjų ūkių. Kartu su šios veiklos srities lėšų likučiu – 5 mln. Eur – suma, skirta smulkiems ūkiams, sieks beveik 30 mln. Eur.

Didelio pareiškėjų susidomėjimo sulaukdavusiai veiklai „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ nuspręsta papildomai skirti 5 mln. Eur. Už šias lėšas planuojama papildomai sukurti 100 darbo vietų.

Siekiant Programoje numatyto tikslo, kad pasinaudojant parama miškas būtų įveistas 5 300 ha plote, nuspręsta papildomai skirti 5,10 mln. Eur. Taip bus užtikrintas priemonės įgyvendinimo tęstinumas pereinamuoju laikotarpiu. Skiriamos papildomos lėšos tęstiniams įsipareigojimams vykdyti (už priežiūrą įveistam miškui 2004–2006 ir 2007–2013 m. laikotarpiais) siekia 2,65 mln. Eur.

Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių žalos prevencijai ir atlyginimui nuspręsta papildomai skirti 0,5 mln. Eur.

Programos stebėsenos komitetas nusprendė skirti papildomas lėšas ir veiklos sričiai „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Jaunuolynų ugdymui bus skirta 3,5 mln. Eur. Planuojama paremti jaunuolynų ugdymą dar 1 500 ha plote.

Atsižvelgiant į didelį pareiškėjų susidomėjimą veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ teikiamomis galimybėmis ir siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, šiai veiklos sričiai papildomai bus skirta 6,5 mln. Eur. Planuojama, kad skyrus papildomą finansavimą bus sukurtos 65 naujos darbo vietos.

Siekiant toliau skatinti pirminės produkcijos gamintojus kooperuotis, didinti jų (ypač smulkiųjų) konkurencingumą, priemonei „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ papildomai skirta 1 mln. Eur. Šiomis lėšomis papildomai planuojama paremti 2 gamintojų grupes, vienijančias ne mažiau kaip po10 narių (iš viso 20 narių).

Priemonei „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ papildomai bus skirta 37 mln. Eur.

Priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinti papildomai skiriama 103,23 mln. Eur, iš jų 51,25 mln. Eur – EURI lėšų.

Veiklos sričiai „Kompensacinė išmoka už žemės ūkio paskirties žemės hektarą Natura 2000 vietovėse“ bus skirta beveik 3,5 mln. Eur. Dėl skirto papildomo finansavimo paramą gaus apie 3,5 tūkst. valdų per metus, kuriose ūkininkaujama su privalomaisiais apribojimais „Natura 2000“ tinklo vietovėse visoje Lietuvoje.

Įvertinus preliminarų lėšų likutį ir tinkamą paramai numatomą miškų plotą, veiklos sričiai „Kompensacinė išmoka už miško hektarą N2000 vietovėse“ bus skirta papildomi 2,6 mln. Eur. Paramą gaus apie 1,2 tūkst. valdų per metus, kuriose miškų ūkinė veikla yra ribojama dėl ES aplinkosaugos direktyvų įgyvendinimo.

Veiklos sričiai ,,Kompensacinė išmoka už žemės ūkio paskirties žemės hektarą kitose vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių“ bus skirta 77,6 mln. Eur. Dėl skirto papildomo finansavimo paramą gaus daugiau kaip 55 tūkst. valdų didelių gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse visoje Lietuvoje.

2021 m. suplanuotas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Planuojama teikti paramą iki 10 EIP veiklos grupių projektų, jų paramos lėšų poreikis siekia 2 mln. Eurų. 2022 m. planuojama teikti paramą iki 8 EIP veiklos projektų, paramos lėšų suma siekia 1,5 mln. Eur. Tad iš viso pereinamuoju laikotarpiu šiai veiklos sričiai bus skirta 3,5 mln. Eur.

Veiklos sričiai „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ papildomai bus skiriama 8 mln. Eur, papildomai bus paremti 80 bendradarbiavimo projektų.

Papildomi 11 mln. Eur bus skirti veiklos sričiai „Parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu“. Su šiomis lėšomis galės būti įgyvendinti 35 bendradarbiavimo projektai.

Nuspręsta iki 2022 m. draudimo įmokas pagal veiklos sritis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ bei „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“ kompensuoti 1 450 valdų. Todėl priemonei papildomai skiriama 3,5 mln. Eur.

Pagal priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parengiamoji parama“ planuojama finansuoti 49 projektus, skiriant jiems papildomai 0,98 mln. Eur.

Veiklos sritims „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ ir „Parama VVG veiklai ir gyventojams aktyvinti“ yra atrinktos ir įgyvendinamos 49 vietos plėtros strategijos (VPS). Papildomai VPS įgyvendinimui skiriama 20,2 mln. Eur, iš jų 11,68 mln. Eur – EURI lėšos.

Priemonės „Techninė pagalba“ programos įgyvendinimui užtikrinti skirtos lėšos didinamos 5,9 mln. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-29

Neariminė žemdirbystė: kam panacėja, o kam – paslėpta rizika

Ūkininkai, taikantys dabar liaupsinamas nearimines technologijas, norėtų papildomų balų ir prašo už tai planuoti paramą „atskiroje eilutėje“. Žemės ūkio ministras yra tokios žemdirbystės šalininkas, bet kol kas neįvardija, kaip ji bus remiama. Tačiau yra mokslininkų ir pačių neariminės technikos gamintojų, kurie tokios žemdirbystės nesudievina, o kai kurie tuo anksčiau susižavėję ūkininkai jau „atsiprašo“ šonan nustumtų plūgų.

Tvirtinama, kad neariamosios technologijos diegimas yra viena iš priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio. Todėl numatyta skatinti neariminį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją į ražienas.

Neariminės technologijos Lietuvoje nėra naujiena. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, jos jau taikomos 243 000 ha plote. Iki 2030 m. numatoma juos beveik patrigubinti – iki 650 000 ha. Tačiau ŽŪM atkreipia dėmesį, kad šis rodiklis kol kas preliminarus, nes jo įgyvendinimas priklauso nuo Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai būsimų priemonių ir joms skirtų lėšų. Kol kas nėra galutinai suderėta dėl BŽŪP reglamento ir neidentifikuotos priemonės bei jų finansavimas.

Neariminės technologijos pas mus dabar „ant bangos“, nors dar prieš keletą metų buvo kalbama, kad taikant šias technologijas prireikia naudoti daugiau pesticidų, tad ES, kur labiau įsiklausoma į vartotojų poreikius vartoti maistą be pesticidų likučių, tuo nebuvo itin žavimasi. Neariminės technologijos plačiau taikomos JAV, kur plyti didžiuliai fermerių ūkių plotai. Dabar dėl šių technologijų diegimo – kardinalus pokytis ir ES. Tikinama, kad tokia žemdirbystė „įsipiešia“ į Žaliąjį kursą, kuris yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis. O tai, ką nusprendžia politikai, praktikai privalo įgyvendinti.

Vietoj kovos santarvė

Pernai įsteigtos Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) nariai į nuotoliniu būdu vykusį pasitarimą buvo pasikvietę žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, iš kurio, be kita ko, norėjo sužinoti, ar planuojama „atskira eilute“ remti nearimines technologijas taikančius ūkininkus. Pristatydamas naują asociaciją, jos vadovas, jau patyręs neariminės žemdirbystės meistras iš Rokiškio rajono, Jonas Venslovas sakė, kad įsteigta pirmoji organizacija, kuriai skauda, jeigu dirvožemis serga.

Kitas LNTŽA narys Virginijus Beinoras teigė, kad į naują organizaciją susibūrė bendraminčiai, kuriems svarbiausias dalykas – sveikas dirvožemis ir jo išsaugojimas ateities kartoms. „Tai yra pagrindinė ūkininko darbo priemonė, žemės ūkio technika ir kiti resursai be sveiko dirvožemio yra nieko verti. Pas mus dirvožemis buvo smarkiai apleistas, o politika orientuota ne į tą pusę. Kaip mes suprantame tvarią žemdirbystę? Tai pirmiausia santarvė su pačiu savimi, su aplinka, su visuomene, o žodis „kova“ yra atgyvenęs. Reikia darniai gyventi, dirbti ir kurti“, – savo filosofiją dėstė jis.

Teko eksperimentuoti

Naujai organizacijai priklausantis ūkininkas Virginijus Vaičionis, dirbantis apie 500 ha, dalijosi savo patirtimi: „Iki 2015 m. turėjau mišrų ūkį, tačiau teko atsisakyti gyvulininkystės. Nuo tų metų praktiškai neariame dirvų, taikome tik skutimą, o nuo 2018-ųjų – ir tiesioginę sėją. Buvo daug eksperimentuota, bet svarbu tai, kad kai dirvožemis pradeda pats iš savęs funkcionuoti, viskas būna labai gerai. Tiesa, vieni laukai labai greitai priima naują žemdirbystės būdą, kitiems reikia ilgesnio laiko. Per tą gan trumpą laiką įsitikinome, kad dirva niekada negali būti plika. Dar svarbi sėjomaina.“

Jis sakė kol kas negalintis pasigirti, kad taikant nearimines technologijas ženkliai atsisakoma mineralinių trąšų, bet palaipsniui, kiek įmanoma, jų kiekį mažina. Ūkininkas taip pat pabrėžė, kad pradiniame etape būna sunku, nes naujų technologijų taikymas atsiliepia ekonomiškai.

Stinga mokslo patarimų

Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas pasakojo, kad išbandė tiesioginę sėją, tačiau ne viskas pasiteisino. Jis tvirtino, kad taikant nearimines technologijas ūkininkams stinga žinių. „Dar 2015 m. nusipirkau tiesioginės sėjos sėjamąją ir pradėjau dalinai taikyti neariminę technologiją. Per 4 metus taip pasėjau apie 1 000 ha javų. Bet paaiškėjo, kad man ne visada tinka tokia technologija, nes užsiimu sėklininkyste, auginu daugiametes žoles, sėklines avižas. Galvoju prie to grįžti, kai bus man tinkamos sėjamosios, daugiau patirties ir patarimų, nes dabar mokslas mums nepadeda. Gal čia ministerija galėtų padėti, kad mokslininkai pasakytų, ar iš tikrųjų neariminės technologijos naudingos mūsų žemei, tada būtų lengviau apsispręsti“, – mokslininkų žodžio pasigenda rokiškėnas.

Jis taip pat pridūrė, kad aria mažai dirvų, daugiau dirba su skutikais, bet vis tiek susiduria su dirvų erozijos problema. Ūkininkas pripažino, kad pradėjus taikyti nearimines technologijas derlius būna daug mažesnis. „Netenki vienos tonos iš hektaro, bet gerėjant dirvožemiui derlius turėtų didėti. Tai matėme pas kolegą Latvijoje, kur gaunami neblogi derliai“, – teigė S.Jasiūnas.

Ministro dėmesys dirvožemiui

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtino išsamiai susipažinęs su neariminėmis technologijomis ir vertinantis jas kaip palankų žemdirbystės būdą. „Aplinkosaugininkai jau ne vienerius metus kalba, kad tai padeda išsaugoti tiek organinę anglį dirvožemyje, tiek apskritai dirvožemio sveikatą“, – pripažino jis.

Žemės ūkio ministras priminė, kad vienas iš Vyriausybės prioritetų – dirvožemio apsauga. „Ilgainiui norime išspręsti kelis dalykus: remti žemdirbystės būdus, atsižvelgiant į dirvožemio ir reljefo struktūrą, išlaikyti kompleksiškumą, t. y. paskatinti, kad iš specializuotų gyvulininkystės ūkių organinis mėšlas keliautų į augalininkystės ūkius. Ūkininkai turi gauti naudą už anglies „užrakinimą“ dirvožemyje. Vieni ūkininkai, naudodami mėšlą, sugrąžina anglį į dirvožemį, kiti augina technines kultūras, kurios naudojamos pramonėje. Bet norint gauti naudą dėl organinės anglies dalyvavimo cikle, būtina turėti apskaitą. Tai ir planuojame padaryti“, – aiškino K.Navickas.

Prašo atskiros paramos

LNTŽA nariai teiravosi žemės ūkio ministro, ar yra tikimybė naujame laikotarpyje gauti hektarinę išmoką už javus, auginamus taikant nearimines technologijas, ir ar bus diferencijuojamos išmokos pagal sėjos būdą. „Mes norėtume gauti papildomų balų už tokią žemdirbystę ir siūlome paramą skirti „atskira eilute“. Dar norėtume, kad jau šiemet būtų skirta parama tiesioginės sėjos sėjamosioms įsigyti“, – pageidavimus išsakė J.Venslovas.

K.Navickas tvirtino palaikantis tokius ūkininkų siekius, bet kol kas konkretumo nėra. „Šiais ir kitais metais niekas nesikeis, nes bus kopijuojama esamų programų struktūra. Bet nuo 2023-ųjų turės įvykti kokybinis pokytis, atsižvelgiant į žemdirbystės specifiką. Šį laiką turime išnaudoti naujoms priemonėms parengti“, – teigė žemės ūkio ministras.

Daugiau mados reikalas

Vienareikšmės nuomonės dėl neariminių technologijų taikymo nėra. Kai kurie jos šalininkai, taip pat ūkininkai bei specialistai mato nemažai šių technologijų minusų. Dalis ūkininkų, anksčiau susižavėjusių nearimine žemdirbyste, prasitaria, kad jiems tenka „atsiprašyti“ į nuošalę nustumtų plūgų. Net ir patys neariminės technikos gamintojai šios technologijos nesudievina, neatsisako plūgų.

Kupiškio rajono ūkininkas Jonas Pakalnis VL yra sakęs, kad ūkyje taiko nearimines technologijas, tačiau nėra aklas jų šalininkas. „Manau, kad neariminė technologija dabar daugiau mados reikalas. Mes ūkyje kasmet ariame tik pusę dirvų. Tokiu būdu kas antrus metus visi laukai suariami. Palikti vien neariminę žemdirbystę man nepriimtina, nes išplatinsime piktžoles ir ligas“, – savo nuomonę turi patyręs agronomas, apie 60 metų teorines žinias taikantis praktikoje.

Ūkininkas sakė, kad tokią praktiką perėmė iš pačių neariminės technikos gamintojų, kurie savo laukuose plūgų neatsisako. Jis pasakojo lankęsis neariminės technikos gamyklos savininkų ūkyje Rytų Vokietijoje. Vokiečiai neslėpė, kad pusę laukų aria tradiciškai, o kitoje dalyje taiko neariminę technologiją. Kitais metais atvirkščiai.

Po lygiai pliusų ir minusų

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė jau ne kartą vardijęs neariminių technologijų pranašumus ir trūkumus. „Kiek pamenu, yra 10 pliusų ir tiek pat minusų. Taigi, be persvaros. Bet kadangi laikomės ES bendrosios žemės ūkio politikos, privalėsime eiti ta kryptimi. Dabar mums reikia žiūrėti agronominės ir ekonominės pusės“, – sakė mokslininkas.

Jis pripažino, kad situacija dėl neariminės žemdirbystės nėra vienareikšmė. Pasak dr. V.Feizos, šios technologijos ne visiems pasiseks, nes ne visose dirvose bus tinkamos. Ir svarbiausias klausimas – jeigu jau taikysime, kiek metų tai galime daryti tame pačiame lauke? Vieni nearia dirvų ir nėra problemų, o kiti sako, jog blogai – pradėjo mirkti dirvos, stovi vanduo.

„Būtina sąlyga diegiant neariminę technologiją – geras drenažas. Taip pat reikia įvertinti dirvožemį, ne tik viršutinį, kur kaupiame organinę medžiagą, bet ir pasižiūrėti giliau, ar neariant ir nepurenant dirvožemio bus tų vadinamųjų drenažinių porų, kurios itin svarbios mūsų moreniniuose dirvožemiuose, kad lietaus vanduo galėtų lengvai sunktis žemyn iki augalų šaknų. O jeigu nėra lietaus, kad pats augalas galėtų pasiimti kapiliariniu būdu iš gruntinio vandens. Dažnai būna nepralaidžių sluoksnių. Tada prasideda bėdos – dirvos išsausėja, pleišėja. 3–4 metus būtų galima bet kur naudoti neariminę technologiją, bet kas toliau? Reikia žiūrėti, ar dirvos nėra per kietos, ar šaknys gali giliau prasiskverbti“, – niuansus dėstė mokslininkas.

Dr. V.Feiza atkreipė dėmesį, kad neariant dirvų visa organika kaupiasi viršutiniame sluoksnyje (10–12 cm), jis tampa labai derlingas. „Bet čia atsiranda didelė rizika nuskurdinti turimą ariminį sluoksnį. Jeigu rūpinamės tik viršutiniu sluoksniu, skursta apačia, nes ten nieko neįnešama. Iš 1920 m. Dotnuvoje atliktų bandymų žinome, kad tada armuo buvo 15–17 cm, giliau – podirvis, negyva žemė. Bet mūsų tėvai ir seneliai arė, tręšė, kultūrino, todėl dabar turime 35–37 cm juodžemio. Jeigu nusprendžiame nesirūpinti tuo, kas yra giliau, ir domimės tik viršutine dalimi, kas bus, kai dėl klimato kaitos orai sausės?“ – susirūpinimą išsakė LAMMC Žemdirbystės instituto skyriaus vedėjas.

Jis paminėjo dar vieną problemą, kurią sunku įveikti taikant nearimines technologijas: šlapiose dirvose sunkios technikos paliktas gilias vėžes, suslėgtas dirvas.

Pigu ir greitai

Mokslininkas užsiminė ir apie pesticidų poreikį taikant nearimines technologijas: „Atlikta daug bandymų, tyrimų. Sėjant tiesiai į ražienas, kai šiaudai metai iš metų lieka dirvoje, randama daug kenkėjų, ligų, ypač miltligė, kuri pradeda reikštis pirmoji. Vokiečiai kalba, kad jau ir graužikai puola, rapsus graužia. Tokiuose laukuose – pelėms rojus. Šliužai puola ir puls, nes jiems ten geros sąlygos.“

Tačiau neariminė žemdirbystė taupo degalus, laiką, o tai labai patrauklu ūkininkams. „Pliusas – pigu ir greitai. Kai nuėmus kviečius reikia greitai pasėti rapsus, tokios technologijos – tikras išsigelbėjimas, ypač stambiems ūkiams. Ar tai tvaru, kai reikia daugiau chemijos? Nėra technologijų, kurios teiktų vien privalumus, deja, jas lydi ir nemažai minusų. Žmonės apie tai turėtų žinoti“, – aiškino dr. V.Feiza.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-03-27

Didžioji dauguma 2020 m. pareiškėjų, dalyvaujančių „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ veiklose, jau sulaukė kompensacinių išmokų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dar nepasibaigus mėnesiui nuo mokėjimų pradžios 97 proc. pareiškėjų išmokėjo kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ ir 89 proc. pareiškėjų pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

NMA 2020 m. pareiškėjams pradėjo mokėti paramą pirmosiomis kovo dienomis, kai buvo atliktos patikros dėl kovo 1 d. įsipareigojimų laikymosi. Praėjusiais metais pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ buvo pateikta 2 440 paraiškų, deklaruotas plotas siekia 34 111 ha. Iki kovo 29 d. kompensacinės išmokos jau pasiekė beveik 97 proc. šių pareiškėjų, į jų sąskaitas NMA pervedė beveik 3,2 mln. Eur kompensacinių išmokų.

Tuo tarpu pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ 2020 m. paraiškas pateikė 764 pareiškėjai, deklaruotas šlapynių plotas siekia 7 646 ha. Iki kovo 29 d. NMA 89 proc. pareiškėjų jau išmokėjo 873 tūkst. Eur paramos.

Kovo 1 d. terminas aktualus dalyvaujantiems abiejose minėtose KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose. Pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, nupjovus javus, laukai turi būti neaparti iki kovo 1 d., o pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ iki kovo 1 d. turi būti pašalinta nušienauta žolė bei nuganytos arba nušienautos žolės likučiai. Tad tik atlikusi patikras ir patikrinusi, ar laikomasi įsipareigojimų, NMA gali pradėti mokėti pareiškėjams kompensacines išmokas.

Pareiškėjai sužinoti apie numatytus paramos lėšų išmokėjimo terminus ar jau išmokėtą paramą gali prisijungę prie NMA informacinio portalo ir aktyvavę 2020 m. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą.

2020 m. pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruotas plotas siekia daugiau kaip 109 093 ha. NMA dalyvaujantiems priemonės veiklose iš viso jau išmokėjo per 10,3 mln. Eur.

Šaltinis: nma.lt, 2021-03-30

NMA ieško galimybių, kaip padėti tikriems ūkininkams išvengti klaidų ir neprarasti išmokų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, gaunantys išmokas už gyvulius bei dalyvaujantys su plotu susijusių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose, neprarastų dalies jiems skirtų išmokų, analizuoja dažniausiai nustatytus pažeidimus ir ieško galimybių, kaip padėti ūkininkams išvengti galimų sankcijų.

Nors NMA sankcijų srityje per pastaruosius šešerius metus padarė didžiulį proveržį – sankcijų suma sumažėjo 3,5 karto (nuo 15,35 mln. Eur 2015 m. iki 4,4 mln. Eur 2020 m.), o pareiškėjų skaičius, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, daugiau kaip 7 kartus (nuo 47 iki 6 tūkst.), NMA toliau ieško priemonių, kaip sumažinti taikomų sankcijų skaičių tikriems ūkininkams ir padidinti išmokų už hektarą sumą.

„Remiantis pažeidimų ir sankcijų analize, ieškoma ne tik sankcijų mažinimo galimybių, bet ir nustačius galimai imituojančius ūkininkavimą asmenis siekiama padidinti išmokų krepšelį tikriesiems ūkininkams“, – pabrėžia NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pagal pritaikytų sankcijų sumą daugiausia nustatoma neteisingo deklaravimo pažeidimų. Preliminariais duomenimis dėl šio pažeidimo 2020 m. pareiškėjai iš viso prarado 1,91mln. Eur išmokų.

Netiksliai įbraižydamas savo laukų ribas bei neišskirdamas netinkamų paramai plotų ūkininkas rizikuoja, kad, NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus aerofotografinę žemės dangos nuotrauką, gali būti nustatytas pažeidimas, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos, o kai kuriais atvejais pareiškėjui gali prireikti grąžinti jau gautą paramą.

Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrąrandami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.

Toliau rikiuojasi žalinimo reikalavimų pažeidimai (0,86 mln. Eur), kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai (0,59 mln. Eur).

Nors pagal žalinimo paramos schemą išmoka mokama jau nuo 2015 m., tačiau pareiškėjų skaičius, kurie gauna mažesnę išmokų sumą dėl neatitikimo reikalavimams, vis dar nemažėja. Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą.

Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias KPP priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos. 2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo.

Sankcijų mažinimo veiksmai

NMA siekia, kad ūkininkams būtų suteikta visa reikiama informacija, jie nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, o esant teisminiams ginčams – nesibylinėti iki pat paskutinės instancijos, jeigu matoma, jog ūkininkas teisus.

Viena iš priemonių mažinant sankcijas – dar deklaravimo metu identifikuoti neatitikimus paraiškose. Jau ne pirmus metus NMA atlieka išankstinį paraiškų tikrinimą ir apie nustatytus neatitikimus informuoja atitinkamų savivaldybių žemės ūkio padalinius, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas dar deklaravimo metu.

Svarbu paminėti, kad 2020 m. pareiškėjai galėjo tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus, nes pirmą kartą galėjo matyti Lietuvos teritorijos 2020 m. palydovinius vaizdus. Taip pat NMA deklaravimo metu siuntė savivaldybių žemės ūkio skyriams informaciją apie neteisingai įbraižytus laukus, skatindama dar deklaravimo metu pašalinti netikslumus ir išvengti sankcijų.

Svarbus postūmis dėl sankcijų mažinimo –bendromis Žemės ūkio ministerijos ir NMA pastangomis pakeisti teisės aktai dėl sankcijų ir skolų prevencijos, jų skaičiaus ir apimties mažinimo. Pakoreguoti teisės aktai taikomi2020 m. paraiškoms. Pavyzdžiui, dėl COVID-19 (kaip force majeure aplinkybės) daugiau nei 4 300 pareiškėjų netaikytos sankcijos už pavėluotai pateiktas paraiškas ar tikslinamus paraiškų duomenis.

Taip pat buvo sušvelnintos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus,įvedant didesnį diferencijavimą bei toleranciją ir suteikiant galimybę pareiškėjams, kiek tai leidžia ES teisės aktai, pasitaisyti, jei pažeidimas nedidelio masto. Preliminariais duomenimis, 2020 m. kompleksinės paramos pažeidimų sankcijų sumažėjo iki 0,59mln. Eur (2019 m. pritaikytų sankcijų suma siekė 0,74 mln. Eur).

2020 m. NMA tobulino informacines sistemas taip, kad būtų galima atsisakyti itin smulkių neatitikimų neefektyvaus administravimo, automatizuoti, robotizuoti ir supaprastinti administravimo procesus (pvz., tai padėjo 2020 m. pirmą kartą istorijoje išmokėti avansus pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“).

Informacijos sklaida taip pat yra viena iš sankcijų mažinimo priemonių. Ūkininkai NMA interneto svetainėje ir žiniasklaidos priemonėse nuolat informuojami apie įsipareigojimų terminus, planuojamus patikrų ciklus, kontrolės mechanizmus, deklaravimo metu gauna NMA leidžiamą laikraštį, taip pat apie artėjančius terminus pareiškėjai įspėjami individuliai SMS žinutėmis, el. paštu.

Dėmesys rizikingiems pareiškėjams

NMA, remdamasi savo ilgamete patirtimi, vis labiau orientuojasi į tai, kad patikros netrukdytų sąžiningai veiklą vykdantiems paramos gavėjams. Patikrinimai tampa vis tikslingesni – stengiamasi tikrinti ir papildomai kontroliuoti galimus rizikingus pareiškėjus pagal kasmet atnaujinamus rizikos kriterijus.

Sužinoti apie galimus pažeidėjus ir tikslingiau suplanuoti patikras NMA padeda ir su kitomis institucijomis pasirašyti susitarimai dėl keitimosi informacija apie rizikingus pareiškėjus, kurių valdomuose ūkiuose nustatyti pažeidimai.

Tai, kad patikros atliekamos tikslingiau, liudija ir rizikingų pareiškėjų ūkiuose įvykdytųpatikrų statistika – 2020 m. iš 1 991 atliktos patikros net 1 519 arba 76 proc. patikrų buvo neigiamos, t. y. fiksuoti tam tikri pažeidimai, tuo tarpu 2019 m. patikros, kurių metu nustatyta pažeidimų, sudarė 45 proc., 2018 m. – vos 34 proc. visų atliktų patikrų.

Taigi, rizikingų pareiškėjų patikrų efektyvumas labai išaugo, o bendras jų skaičius kasmet mažėja.

2020 m. buvo atlikta pakartotinė neatitikimų analizė, koncentruojantis tik į labiausiai rizikingas pareiškėjų grupes. Nustačius galimai nesąžiningus pareiškėjus, taip pat tuos, kurie plotus deklaravo netiksliai, preliminariais skaičiavimais, tikriesiems ūkininkams papildomai skirti net 4,5 mln. Eur.

NMA tikslas – vykdyti išankstinę pažeidimų prevenciją

Lietuva yra viena ES šalių iniciatorių, siekianti ES mastu taikyti laukų stebėsenos kosmoso palydovais sistemą, kad galėtų atsisakyti didžios dalies patikrų vietoje.

„Įdiegus automatizuotą laukų nuolatinio stebėjimo informacinę sistemą (ALNSIS), ne tik sumažės kontrolės sąnaudos NMA ir administracinė našta ūkininkams, bet ir agentūra iš kontroliuojančios institucijos taps ūkininko partnere, vykdančia išankstinę pažeidimų prevenciją“, – atkreipia dėmesį NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius.

Sistema taps nesąžiningų pareiškėjų atgrasymo priemone ir suteiks tikriesiems ūkininkams galimybę nuolat stebėti savo laukų būseną ir laiku ištaisyti neatitikimus, taigi išvengti sankcijų dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-03-30

Kviečių supirkimo kaina Lietuvoje augo

Kviečių supirkimo kaina Lietuvoje kovo antroje pusėje didėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse kovo 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 210,5 euro už toną – 1,2 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 13,1 proc. brangiau nei prieš metus.

Pašariniai miežiai supirkti vidutiniškai po 172,9 euro – 0,8 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 3 proc. didesne negu prieš metus, kvietrugiai (172,7 euro) – atitinkamai 3,1 proc. ir 11,8 proc. brangiau, žirniai (209,6 euro) – 3,4 proc. ir 15,4 proc. brangiau. Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 475,4 euro – 2,6 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 22,9 proc. brangiau nei prieš metus.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-03-29

Užimtumo tarnyba: žemės ūkyje trūksta ir darbuotojų, ir darbo

Į Užimtumo tarnybą iš žemės ūkio sektoriaus kasmet kreipiasi vidutiniškai 11,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per metus užsiregistravusių bedarbių skaičius svyruoja iki 10 proc., praneša Užimtumo tarnyba.

„Pernai užsiregistravo 7,3 proc. daugiau darbo neturinčių asmenų iš žemės ūkio sektoriaus nei 2019 m., o bendroje registruotų bedarbių struktūroje tokių asmenų dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto. Tai rodo, kad yra sektorių, gerokai labiau nukentėjusių pandemijos metais, kuriuose darbo netekusių asmenų skaičius augo labiau“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Anot tarnybos, miškų ūkio darbininkams ir sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai įregistruota daugiau nei tokį darbą norinčių dirbti. Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų buvo 1,6 karto daugiau nei norinčių dirbti kvalifikuotais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkais. Augalininkystės ūkiuose pageidaujančių dirbti kvalifikuotais darbininkais – dukart daugiau nei ieškančių kvalifikuoto gyvulininkystės darbininko darbo.

Kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių paskutinės darbovietės pagrindinė veikla – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbdaviai per šių metų pirmus du mėnesius Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 900 laisvų darbo vietų (78,7 proc. neterminuotam darbui).

Sezoniniams darbams pateikta beveik 100 darbo pasiūlymų. 2020 metais žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 3,6 proc. mažiau nei 2019 m. Žemės ūkio sektoriuje pernai įsidarbino 6,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 81,1 proc. neterminuotai.

Užimtumo tarnybai atliekant darbdavių apklausą, trečdalis apklaustų žemės ūkio sektoriaus darbdavių pabrėžė, kad 2020 m. mažėjo įmonės veiklos apimtys (37,7 proc.) ir darbuotojų skaičius (29,3 proc.). Per pandemiją veiklos apimtis padidino 18,2 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių, o darbuotojų skaičius augo 12,1 proc. įmonių. Darbuotojų trūkumą pernai parytė 27,3 proc. apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus darbdavių. Šiais metais stabilumą išlaikyti tikisi trečdalis apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus įmonių (34,3 proc.).

Beveik trečdalis apklaustų žemės ūkio darbdavių (31,4 proc.), patyrusių veiklos nuosmukį 2020 m., prognozuoja, jog grįžti į ankstesnį veiklos lygį prireiks ilgiau nei metų. 74,7 proc. žemės ūkio darbdavių prognozuoja, kad darbuotojų skaičius įmonėse šiemet nesikeis, 12,1 proc. ketina didinti darbuotojų skaičių, 13,1 proc. – mažinti. Nepakitusį vidutinį darbo užmokestį prognozuoja 77,8 proc. darbdavių, 19,2 proc. išsakė planus didinti darbo užmokestį, 3 proc. – mažinti.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-30, ELTA

Ankstesnės žemės ūkio naujienos čia.