Žemės ūkio naujienos: 2021-05-27

Atsižvelgdama į Europos Komisijos audito ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pastabas, ŽŪM patikslino paramos diferencijavimo, t. y. proporcingo išmokų mažinimo, tvarką. Diferencijavimas taikomas tada, kai prašoma paramos už didesnį nei 100 ha plotą, apimantį teritorijas, turinčias skirtingo intensyvumo dideles gamtines kliūtis. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse dabar aiškiai nurodyta tokių plotų rėmimo eilės tvarka. Maksimali – 100 proc. – išmoka skiriama už pirmuosius 100 ha, o už likusius deklaruotus plotus (viršijančius 100 ha) išmoka apskaičiuojama taikant kitą tarifą. Prioritetas dėl pirmųjų 100 ha taikymo suteikiamas tam plotui, kuriame nustatytos didesnio intensyvumo gamtinės kliūtys.

Taisyklėse taip pat patikslinta neteisingo deklaravimo sąvoka bei su tuo susijusios galimos sankcijos. Neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto, negu pareiškėjas valdo, arba didesnio ploto, negu jame užsiimama žemės ūkio veikla, deklaravimas. Neteisingu deklaravimu nelaikoma ir sankcijos netaikomos tada, kai pareiškėjas vietoj ganyklų ar pievų iki 5 metų, daugiamečių ganyklų arba pievų bei žolių deklaruoja kitas žemės ūkio naudmenas.

Taisyklėse patikslinta ir paraiškas pateikusių pareiškėjų vertinimo, ar jie yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, tvarka. Taip pat tiksliau apibrėžti ir pareiškėjų veiksmai, susiję su valdų paveldėjimu ir paramos gavimu.

2021 m. ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse skirta 47,2 mln. Eur. Paraiškos paramai gauti priimamos šiuo metu vykstančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-26

Šiai veiklos sričiai pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu skirta 11 mln. Eur. Iš jų 3 mln. Eur numatyti regioniniams logistikos centrams kurti. Šių metų paraiškų rinkimui ketinta skirti 4 mln. Eur. Tačiau planuojama nedelsti ir praplėsti trumpųjų maisto tiekimo grandinių mastą, įtraukiant ir logistikos centrų kūrimą. Skyrus papildomus 3 mln. Eur, bendra 2021 m. paraiškų rinkimui skirta suma sudarys 7 mln. Eur.

Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį bus renkamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-26

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius konstatavo, kad dabar klausimų dėl žemės ūkio politikos strategijos ir dėl menkesnių dalykų yra gerokai daugiau nei atsakymų. „Sakyčiau, kad klausimų kalnas tik auga, o mes vis murkdomės mažiau reikšminguose reikaluose ir net jų nesugebame išspręsti. Pavyzdžiui, dabar daug žmonių įtraukta diskutuoti dėl vis neišsprendžiamų mėšlo tvarkymo taisyklių klausimų. Tai ministro įsakymo lygio sukelta problema, kuriai išspręsti neužtenka pusės metų“, – stebėjosi Šiaulių rajono ūkininkas.

Kalbėdamas apie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įvardintą iššūkį – grūdų sektoriaus struktūrinę pertvarką – R.Juknevičius pastebėjo, kad šis klausimas daugialypis. „Neabejotina, kad gilesnis grūdų perdirbimas sukurtų didesnę pridėtinę vertę maisto sektoriuje. Bet ar tai bus naudinga grūdų augintojui ir žaliavos tiekėjui – pirminės grandies atstovui? Ar perdirbėjas pasidalins su juo pelnu? Kas iš viso to laimės?“ – svarstė LŪS vadovas.

Kas pajėgs investuoti?

Kodėl patys grūdų augintojai ir jų kooperatyvai negalėtų sukurti kažko panašaus į kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklą, kur būtų perdirbami jų išauginti grūdai? „Manau, kad teoriškai tokia misija yra įmanoma, bet praktiškai kol kas tai sunku įsivaizduoti. Gilesnio perdirbimo įmonei pastatyti tikriausiai reikėtų bent 35 mln. eurų. Norint tokiai investicijai gauti atitinkamą paramą, reikės ir didelio finansavimo, garantijų, kad būtų galima gauti kreditą. Jeigu tam iš tikrųjų būtų rodomas valstybės prioritetas, valstybė galėtų įsikišti į šį procesą laiduodama ir pan. Tačiau pateiktuose Žemės ūkio ministerijos strateginiuose planuose to neįžiūriu“, – tvirtino ūkininkų organizacijos lyderis.

R.Juknevičius svarstė, kad į gilesnio perdirbimo įmonę, kuri turėtų didesnes perspektyvas įsilieti į pasaulines rinkas ir ten galynėtis, normalu būtų investuoti ir 150 mln. eurų. Tai jau dar kito lygio investicijos. Ar ūkininkai būtų pajėgūs tiek investuoti? Ar tai jau kitų investuotojų tikslas?

„Iš tikrųjų būtų galima svarstyti, kad galbūt jau yra žinomi galimi investuotojai į grūdų giluminį perdirbimą. Tik koks čia tada ūkininkų vaidmuo, jeigu jie neturės naudos iš tos pridėtinės vertės, kuri atsiras maisto grandinėje? Jeigu gilesniam perdirbimui nereikia aukščiausios klasės maistinių kviečių, tinka pašarinio lygio grūdai, tikėtina, kad žemdirbiai iš hektaro gaus mažiau pajamų. Valstybės mastu sakys, kad padarytas proveržis, nes, teoriškai skaičiuojant ir įvertinus perdirbimą, išaugs iš hektaro gaunamas pajamų lygis, bet ūkininkams tai gali būti paskutinė vinis į karstą“, – konstatavo LŪS vadovas.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius VL komentavo, kad poreikis perdirbti žaliavas ir kurti didesnę pridėtinę vertę tik identifikuotas, tačiau konkretesnių sprendimų kol kas nėra, ir nurodė, jog vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais.

Nepalanki investicinė aplinka

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vadovės Dalios Ruščiauskienės, stambių didelės pridėtinės vertės gamybos investicinių projektų pritraukimas į didelio poveikio technologijų diegimą ir naudojimą pažangioje, pridėtinę naudą šalies bioekonomikai kuriančioje apdirbamojoje pramonėje, bei į pramonės skaitmeninimą turėtų gerą poveikį verslo plėtrai.

„Tačiau šiuo metu investicinė aplinka nėra palanki stambių investicijų pritraukimui į grūdų sektorių. Siekiant turėti reguliavimą, kuris skatintų investicinės aplinkos gerinimą Lietuvoje ir konkurencingumą, palyginti su gretimomis šalimis, valstybei svarbiais pripažįstamiems investiciniams projektams šiuo metu privalomas kriterijus dėl 150 naujų darbo vietų sukūrimo yra netikslingas. Mūsų manymu, turėtų būti numatytos alternatyvos, užtikrinančios ne mažiau naudingų visuomenei ir valstybės ekonomikai rezultatų sukūrimą“, – aiškino grūdų perdirbėjų ir prekybininkų organizacijos atstovė.

Ji pridūrė, kad didelio poveikio technologijų įmonės samdo aukštos ir labai aukštos kvalifikacijos darbuotojus bei nepasižymi sukurtų naujų darbo vietų skaitlingumu, tačiau tokiems darbuotojams sumokamas vidutinį šalies ar atitinkamo regiono darbo užmokestį gerokai viršijantis atlygis. O tai, anot pašnekovės, turi žymiai didesnį poveikį tokio regiono ekonomikai. D.Ruščiauskienė užsiminė, kad Lietuva dar 2019 metais galėjo pretenduoti į stambų investicinį grūdų perdirbimo projektą. Tačiau dėl minėtų sąlygų projektas buvo įgyvendintas kitoje valstybėje.

Gyvuliai tapo baubu

Javų augintojai, kurie sulaukia nemažai priekaištų dėl didelio žaliavos eksporto, galėtų rinktis kitą alternatyvą – auginti gyvulius ir daugiau grūdų naudoti pašarams. Atrodytų, tai racionali kryptis, juolab kad stinga vietoje išaugintos kiaulienos, traukiasi pieno gamyba ir kt. Tačiau kas dabar ryšis kurti gyvulininkystės ūkius, kai mėšlas, natūrali žemei reikalinga trąša, tapo kone didžiausiu daugelio politikų ir įvairių visuomeninių judėjimų baubu? Todėl Lietuvoje gyvulininkystė traukiasi akyse.

R.Juknevičius teigė, kad dabar specializuotiems ūkiams tapti mišriais – ne pats geriausias metas. „Ūkių laukia dideli iššūkiai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus papildomų investicijų. Investicijoms į gamybą didesnės paramos nenusimato, jos bus dar mažiau nei anksčiau. Tad akivaizdu, kad ūkininkų galimybės investuoti dar į kitą šaką ir kurti mišrius ūkius labai ribotos“, – tvirtino LŪS vadovas.

Jis priminė, kad ir anksčiau dėl lėšų stokos besikuriantys Lietuvos ūkininkai rinkosi racionaliausią kelią – kūrė specializuotus ūkius. „Tokiame ūkyje sukoncentravus investicijas į siauresnę kryptį buvo galima pasiekti didesnį efektą. Mišriame ūkyje, kai užsiimama ir augalininkyste, ir gyvulininkyste, reikia daugiau įrangos, įvairesnės technikos, tvartų ir kt. Investicijų stoka nulėmė, kad Lietuvoje ūkiai specializavosi, siaurino savo kryptį. Dabar rezultatas toks, kad ūkininkai tampa labiau pažeidžiami krizių atveju“, – aiškino R.Juknevičius.

Priversti teisintis dėl sėkmės

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas VL anksčiau ne kartą tvirtino, kad nei grūdų augintojai, nei supirkėjai ar perdirbėjai neprieštarauja, kad būtų kuriami didelės pridėtinės vertės produktai, vystoma trumpoji maisto tiekimo grandinė. Tačiau, pasak jo, kritika, kuomet grūdininkai priversti vos ne teisintis dėl sėkmingai vykdomos eksporto veiklos, yra nelogiška ir dažniausiai nepagrįsta jokiais konkrečiais skaičiavimais.

Jis pabrėžė, kad itin svarbu suvokti, jog siekiant objektyvumo ir nešališkumo būtina lyginti analogiškus objektus. „Jei kalbama apie produktyvumą, reikia atskirti: diskutuojama apie vieno hektaro ar apie žaliavos eksporto, t. y. supirkėjo, eksportuotojo veiklos, produktyvumą? Kitas klausimas: su kuo lyginame – kitomis Lietuvos ūkio šakomis ar analogiška ūkio šaka užsienyje? Deja, minėtoje nepagrįstoje kritikoje į šiuos svarbius niuansus neatsižvelgiama, dažnai lyginami iš esmės nepalyginami dalykai, pavyzdžiui, javų augintojo Lietuvoje ir tulpių augintojo Nyderlanduose pajamingumas iš vieno hektaro“, – į apeinamus niuansus dėmesį atkreipė K.Šimas.

Taigi, anot jo, kalbant apie pajamas iš vieno hektaro, reikia lyginti tos pačios šakos Lietuvos ir užsienio šalių pajamingumą, šiuo atveju – grūdų augintojų. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitų šalių žemės ūkio struktūrą, klimato sąlygas bei ūkininkavimo tradicijas.

„Grūdų produktyvumo iš vieno hektaro rodiklis Lietuvoje yra aukštas. Apie 70 proc. apsėtos žemės Lietuvoje dirba profesionaliai ūkininkaujantys žemdirbiai, todėl, pavyzdžiui, javų pajamingumas iš vieno hektaro esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms siekia nuo 1 000 iki 1 300 eurų, rapsų – nuo 1 200 iki 1 500 eurų. Vadinasi, pagal tai nenusileidžiame kitoms valstybėms Europoje. Žinoma, neneigiame, jog pajamos iš kitos žemės ūkio veiklos gali būti ir didesnės, tačiau sunku įsivaizduoti, kad vynuogių auginimas Lietuvoje sukurtų bent panašią sėkmės istoriją, kaip plėtojant vynuogininkystės verslą Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje“, – palygino LGPPA prezidentas.

Siūlo remtis skaičiais

Diskutuojant, ar Lietuvos žemės ūkis yra produktyvus, K.Šimas kviečia ne postringauti, bet remtis skaičiais. „Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos skaičiavimais, profesionaliai ūkininkaujančių žemdirbių dirbamos žemės (ji sudaro apie 70 proc. užsėtos žemės Lietuvoje) pridėtinė vertė, kurią per metus sukuria vienas darbuotojas, jau peržengia 30 000 eurų ribą. Vadinasi, Lietuvos ūkininkų sukuriamos pridėtinės vertės (t. y. sumokėto darbo užmokesčio ir kitų mokesčių, investicijų, uždirbto pelno ir pan.) dydis prilygsta pramonėje sukuriamai pridėtinei vertei ir netgi ją viršija“, – tvirtino grūdų eksportuotojų atstovas.

Dar jis siūlo įvertinti, kad ne visi Lietuvos ūkininkai laikytini profesionaliai ūkininkaujančiais verslininkais. „Žinia, tokių grūdų augintojų Lietuvoje yra apie 20 000, o iš viso priskaičiuojama apie 100 000 asmenų, auginančių grūdines kultūras. Savaime suprantama, kad asmenų, kurie nelaikytini profesionaliai ūkininkaujančiais žemdirbiais, sukuriama pridėtinė vertė yra ženkliai mažesnė. Todėl vertinant statistinius duomenis būtina žinoti ir atsižvelgti į šias aplinkybes“, – aiškino K.Šimas.

Jis atkreipė dėmesį, jog iki pardavimo galutiniam vartotojui užsienyje grūdai gali būti ne kartą perkami ir vėl parduodami. Grūdai – itin likvidi ir standartizuota prekė, kurią galima lyginti su biržose parduodamomis akcijomis ir kitais finansiniais instrumentais. „Dažnai pardavimo grandinėje, dar neišplaukus laivui, grūdų kontraktai parduodami keletą kartų – įvykdoma net iki dešimties pirkimo–pardavimo sandorių. Prekiaujama ne tik jau turimais grūdais, bet ir kontraktais dėl grūdų pardavimo. Tokios grandinės atsiranda dėl reikšmingų grūdų kainų svyravimų ir importuojančių šalių poreikių, kurie nuolat keičiasi. Lietuvos eksportuotojų profesionalumas leidžia tinkamai ir greitai reaguoti į situaciją rinkose bei sėkmingai vykdyti veiklą, kai kiekvieną kartą parduodant grūdus sukuriama papildoma pridėtinė vertė. Neabejotina, kad prekyba grūdais sukuria ne mažesnę pridėtinę vertę nei jų perdirbimas“, – konstatavo LGPPA prezidentas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-26

Pirmadienį LŪS išsiųstame laiške Prezidentui rašoma, kad ūkininkai palaiko Lietuvos poziciją, jog ES prisiimant lyderystę tarptautinėje klimato politikoje siekiant suvaldyti klimato kaitos grėsmes, būtina atsižvelgti į pastangų pasidalijimo struktūrą, vertinti nacionalines aplinkybes ir sektorių patiriamus iššūkius. LŪS atkreipė dėmesį, kad būtina papildoma investicinė pagalba, kad ES Žaliojo kurso išsikeltų tikslų įgyvendinimo priemonės neturi neigiamai paveikti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus raidos ir jo konkurencingumo.

„Atsižvelgiant į klimato kaitos klausimo esmę, labai svarbu atkeipti dėmesį į tai, jog Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija nuo 1990 m. jau yra sumažėjusi 53 proc., ir taip atsitiko dalinai dėl gamybos mažėjimo. Todėl visi nauji įsipareigojimai ŠESD mažinimui neturėtų lemti žemės ūkio ekonominės padėties blogėjimo“, – rašoma LŪS rašte Prezidentui. Pasak LŪS, kad pasiektume mūsų bendrą tikslą, būtina pastangas ES viduje pasidalinti sąžiningai, išlaikant dabartinę pastangų pasidalijimo struktūrą, grindžiamą BVP vienam gyventojui rinkos kainomis kriterijumi. LŪS nepalaiko kaštų efektyvumo principo įtraukimo, kadangi tai sąlygotų neadekvatų įsipareigojimų augimą valstybėms, patiriančioms didžiausius socio-ekonominius iššūkius transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Prezidentas: turi būti atsižvelgiama į nacionalinius šalių interesus

Antradienį Europos Vadovų Taryboje žemyno lyderiai įtvirtino balandį išreikštą ryžtą iki 2030-ųjų sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc., palyginti su 2005 m. Kaip po susitikimo pranešė Prezidentūra, Lietuvai svarbu, kad teisinis reglamentavimas atsiremtų į sąžiningumo ir solidarumo principus bei šalių narių nacionalines ypatybes, dalijantis įsipareigojimus ir siekiant ES tikslo. Prezidento teigimu, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas turi būti ambicingas ir suderintas, atsižvelgiant į nacionalinius šalių ypatumus.

„Lietuvai ypač svarbus jos interesus atitinkantis kriterijus – pasidalyti įsipareigojimus pagal BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis principą“, – sakė Prezidentas, tuo tarsi palaikydamas ir mūsų ūkininkų išreikštą poziciją. Pasak pranešimo, šalies vadovas paragino Tarybą bei Komisiją greitai pateikti teisės aktų paketą kartu su nuodugniu poveikio aplinkai, ekonominiu ir socialiniu tyrimu. Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti ES masto sektorines priemones, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Prezidentas teigiamai įvertino atnaujintą JAV įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir išreiškė lūkestį, kad tai nuteikia optimistiškai dėl artėjančio COP26 klimato viršūnių susitikimo Glazge būsimų rezultatų.

Aplinkos viceministrė: išryškėjo didelė nuomonių įvairovė

Prezidento G. Nausėdos delegacijoje dalyvavusios aplinkos viceministrės Gintarė Krušnienės žodžiais, Lietuva išsakė lūkestį ES klimato politikos tikslus pasidalyti sąžiningai, atsižvelgus į kiekvienos šalies BVP vienam gyventojui, energinį skurdą ir kitus nacionalinius ypatumus. „Naujajame ES klimato teisės aktų pakete tikimės veiksmingų priemonių pasiekti proveržį mažinant šiltnamio dujų emisijas ir kartu apsaugant socialiai pažeidžiamiausius namų ūkius. Mūsų lūkestis, kad žalioji energija, tvarus transportas ir kiti klimatui draugiški pasirinkimai kuo sparčiau taptų prieinami kiekvienam“, – grįžusi iš Briuselio sakė viceministrė. Europos Vadovų Taryboje, pasak G. Krušnienės, diskusijoms pasisukus apie konkrečių ES klimato tikslų pasidalijimą, išryškėjo didelė nuomonių įvairovė, kokiais kriterijais reikėtų remtis.

„Visi sutarėme, kad Taryba grįš prie klimato tikslų klausimų vasarą, Europos Komisijai pateikus visus teisės aktų paketo pasiūlymus ir numačius aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį poveikio vertinimą“, – sakė viceministrė. Kaip po susitikimo aiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michel‘is (Šarlis Mišelis), tai buvo itin kompleksiniai debatai, persidengiantys daugybėje sričių. „Galite būti tikri, kad ir toliau daug dirbsime su valstybėmis narėmis, su Europos Komisija ir Europos Parlamentu“, – antradienį sakė Ch. Michel`is. Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje brėžiama kartelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2030 m. sumažinti bent 30 proc. ir kartu sudaryti sąlygas, kad Lietuvos privalomi teisiniai įsipareigojimai ES atitiktų mūsų šaliai skiriamą ES finansavimą. Šiuo metu Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 9 proc., palyginti su 2005 m. Įpareigojimas bus peržiūrėtas įgyvendinant padidintą 2030 m. tikslą. ES yra užsibrėžusi po trijų dešimtmečių tapti klimatui neutralia erdve.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-26

Prieš trejus metus paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sričiai „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateikęs ir paramą gavęs Šakių regiono ūkininkas A. Navarskas džiaugiasi sprendimu savo dirbamą žemę papildyti ramybės oaze smulkiems laukiniams gyvūnams.

„Šiuo metu rūpinuosi 13,5 ha medingųjų augalų ir daugiamečių žolių plotu. Mano ariamojoje žemėje auga facelijos, rausvieji bei baltieji dobilai, liucernos, taip pat auginu grūdines kultūras. Kol nebuvo įrengtos augalų juostos ir prižiūrėjau tik ariamą žemę, ją apdirbant po pjaunamąja papuldavo kiškiai, stirnos, danieliai, lapės, o dabar šie gyvūnai turi kur pasislėpti“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, jog medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostoms nenaudoja jokių chemikalų ar trąšų, nes tai kenktų kaimynystėje gyvenančio ūkininko bitėms.

Pats kadaise auginęs bites šakietis žino, kiek daug laiko ir pastangų atima bitininkystė bei kaip malonu kopinėti ekologišką medų. A. Navarskas atskleidžia, kad vis dar dirba ties paramos įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriems buvo skirtas 5-erių metų laikotarpis, o pati parama suteikė daug galimybių ir paskatino sukurti tokį ūkį, apie kurį svajojo. „Raginčiau didelius plotus dirbamos žemės turinčius ūkininkus kreiptis dėl paramos, kuri gali prisidėti prie gyvūnijos išsaugojimo. Aš apie paramą sužinojau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės bei regioninės spaudos, tad tikiu, kad tą patį gali padaryti kiekvienas norintis. Paraišką užpildyti visai nesunku, juolab kai yra specialistų ir konsultantų, visuomet pasiruošusių padėti“, – pažymi ūkininkas A. Navarskas.

NMA Žemės ūkio paramos departamento vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė paaiškina, jog dirbamos žemės masyvai, kuriuose auginama viena žemės ūkio kultūra, gali tapti tarsi biologinėmis dykynėmis. Taip atsitinka todėl, kad naudojant chemines augalų apsaugos priemones, sumažėja vabzdžių, smulkių stuburinių gyvūnų, besislepiančių vystomoje žemės ūkio kultūroje. „Įrengus medingųjų augalų ar daugiamečių žolių juostas, jos gali tapti puikiu prieglobsčiu gyvūnams bei augalus apdulkinantiems vabzdžiams, jauniklius vedantiems paukščiams. Čia įsikūrusios rūšys natūraliai prisideda ir prie žemės ūkio kultūrų kenkėjų skaičiaus sumažinimo“, – sako specialistė.

Kaip turi atrodyti medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostos arba laukai dirbamoje žemėje?

Iki birželio 7 dienos ūkininkai raginami pretenduoti į KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 2 d., bet S. Stakvilevičienė pataria nelaukti termino pabaigos, nes skubant dažniau priveliama klaidų. Ankstesniais metais priemonės įgyvendinimo įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – trukdavo 5–7 metus, tačiau nuo šių metų visoms priemonės veikloms bus skirtas 3 metų įgyvendinimo laikotarpis.

Anot specialistės, siekiant gauti paramą pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, paraiškos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, ne mažesniame nei 5 ha ariamosios žemės plote privalo būti įveista ne mažesnė kaip 0,5 ha medingųjų augalų juosta arba laukas, tačiau tai – minimalus medingųjų augalų plotas. Ūkininkai, deklaravę ne mažesnį nei 5 ha ariamosios žemės plotą, gali auginti bei rūpintis neribojamo dydžio medingųjų augalų plotu.

„Ūkininkai įsipareigoja pasėti medingųjų augalų mišinį savo dirbamoje žemėje, tačiau jis būtinai turi susidėti iš trijų skirtingų augalų rūšių. Šiais augalais reikia apsėti atskirus laukus arba ne siauresnes nei 6 m pločio juostas. Svarbu ir tai, kad vizualiame sėjamo lauko arba juostos vaizde atsispindėtų, jog nė vienas iš medingųjų augalų nesudaro daugiau kaip 70 proc. mišinio. Jokiems medingiesiems augalams negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, įskaitant mineralines ir organines trąšas“, – įvardija S. Stakvilevičienė ir priduria, kad ūkininkai taip pat įsipareigoja birželį nupjauti pusę ploto, o rugsėjį – visą likusį ir iki pastarojo mėnesio pabaigos nupjautą žolę išvežti, o ne paskleisti ar susmulkinti – tai naujas reikalavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų.

Kalbant apie veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, reikalaujama, kad ne mažesniame kaip 10 ha ariamosios žemės plote būtų įvesta ne mažiau nei 2 ha ir ne daugiau nei 5 ha daugiamečių žolių juosta ar laukas. Taip pat privalu pirmaisiais metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje pasėti daugiametes žoles, o jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, to daryti nereikia.

Visgi, tokiu atveju, šienavimas yra būtinas jau pirmaisiais veiklos vykdymo metais. „Pagal šią veiklos sritį dirbantiems ūkininkams taip pat būtina nenaudoti augalų apsaugos produktų, o antraisiais ir trečiaisiais metais po žolių sėjimo, šienavimo procesus pradėti ne anksčiau, kaip liepos mėnesio viduryje, t. y. 15 d. ir visą nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d., jos nesmulkinant ir nepaskleidžiant po ariamą žemę“, – priduria NMA atstovė. Ji taip pat pasidalija praėjusių metų statistika pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: 2020 metais buvo pateiktos 58 paraiškos, o deklaruotas plotas siekė 315 ha. Daugiausiai medingųjų augalų plotų buvo vystoma Marijampolės, Vilniaus bei Šiaulių apskrityse.

Papildoma informacija

Nuo balandžio 12 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius. Deklaruoti galima savarankiškai, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus, ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. Deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki liepos 2 d. Šiais metais, vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-26

Įmonė priklauso mėsos perdirbimo įmonei „Delikatesas“, tačiau įkurdinta prie pat jau veikiančio Alsių paukštyno ir Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje jau dirbančios biojėgainės. Visų šių objektų pagrindinis akcininkas Vilius Kaikaris. „Birželio 10 dieną bus baigti testavimo darbai, atvažiuos įrangos tiekėjų atstovai ir pradėsime darbą. Užimsime ketvirtadalį Pabaltijo rinkos. Manome, kad turime meilę darbui ir pačią moderniausią įrangą. Sugebėsime konkuruoti“, – planais dalinasi Ričardas Milkintis,

„Delikateso“ pirmininkas ir sako, kad pasirinko palyginti atokią vietą, nes aplinkui įsikūrę tiems patiems šeimininkams kaip ir perdirbimo įmonė priklausančios žemės ūkio bendrovės, kuriose bus statomi paukštynai. Iš jėgainės bus galima pirkti iki megavato elektros energijos, o bendrai reikės apie pusantro megavato. Jau renkami ir būsimi darbuotojai. Technologai ir kiti svarbiausi specialistai jau dirba. „Dalį produkcijos perdirbsime „Delikatese“ iki galutinio produkto. Kitą dalį parduosime didmenininkams Europoje ir Afrikoje“, – dėsto R. Milkintis ir sako, kad pasaulyje gyventojų daugėja ir dauguma jų valgo paukštieną, kaip pigiausią mėsą, todėl tokią plėtrą vertina kaip pamatuotą. Šiuo metu žaliavos, pagal pasirašytas sutartis (po konflikto su „KG Group“ su „Delikatesu“ tiekimo sutartį pasirašė Jono Jagmino kooperatyvas „Agroaves group“, antras pagal dydį paukščių augintojas šalyje) nauja įmonė turės tiek žaliavos, kad jos užteks pilnai apkrauti vieną pamainą.

Pasak. R. Milkinčio jau dabar jie patys stato kompleksus ir ateityje užsiaugins paukščių, reikalingus bent vienai pamainai. Tuo pačiu tiesiogiai konkuruos su „KG Group“ ir „Kekava“. Vadovas skaičiuoja, kad mėnesiui jiems reikia apie 50 vadinamųjų „tvartų“, kuriuose auginama iki 50 tūkst. paukščiukų. Vienoje fermoje gali būti nuo kelių iki keliolikos tokių tvartų ir vieno statyba kainuoja apie 500 tūkst. eurų.

„Delikatesas“ tai žemės ūkio bendrovė, kuri per mėnesį pagamina virš 200 t produkcijos iš kiaulienos, paukštienos ir jautienos. Ji parduodama tiek vietos rinkoje, tiek užsienyje“, – aiškina R. Milkintis ir įvardina, kad dirba ne tik su prekybos tinklais, jų stiprioji pusė nišinė rinka – kaimo parduotuvės, maži prekybininkai. „Delikateso“ mėnesinė apyvarta dabar apie milijonas eurų, kai prisijungs skerdykla, pajamos augs keturis kartus, nes vien iš skerdyklos bus gaunama 100 t produkcijos per parą. „Delikatese“ dabar dirba 190 žmonių, skerdykloje vienoje pamainoje dirbs dar 100.

Jei pavyks išplėsti veiklą iki antros pamainos, žmonių bus 200. Jie taip pat turi savo logistikos bendrovę – 40 transporto priemonių, kuri aptarnauja be mėsos perdirbimo bendrovės ir tam pačiam savininkui priklausančią „Žagarės pieninę“. Ši įmonė išvežios ir būsimos skerdyklos gaminius 1700 klientų. Planuojama, kad Baltijos šalyse liks 30 proc. paukštienos, kita dalis bus eksportuojama. „Klientai mūsų gaminamos produkcijos jau laukia, nes dirba eksporto vadybininkai tiek ES, tiek Skandinavijos šalyse“, – aiškina R. Milkintis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-05-26