Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-27

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pokyčiai ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino išmokų teikimo tvarką ūkininkaujantiems vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.   Šias išmokas ūkininkai gali gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Išmokų paskirtis – padengti ūkininkavimo šiose vietovėse ir teritorijose, kuriose gamtinių kliūčių nėra, pajamų skirtumą.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos audito ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pastabas, ŽŪM patikslino paramos diferencijavimo, t. y. proporcingo išmokų mažinimo, tvarką. Diferencijavimas taikomas tada, kai prašoma paramos už didesnį nei 100 ha plotą, apimantį teritorijas, turinčias skirtingo intensyvumo dideles gamtines kliūtis. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse dabar aiškiai nurodyta tokių plotų rėmimo eilės tvarka. Maksimali – 100 proc. – išmoka skiriama už pirmuosius 100 ha, o už likusius deklaruotus plotus (viršijančius 100 ha) išmoka apskaičiuojama taikant kitą tarifą. Prioritetas dėl pirmųjų 100 ha taikymo suteikiamas tam plotui, kuriame nustatytos didesnio intensyvumo gamtinės kliūtys.

Taisyklėse taip pat patikslinta neteisingo deklaravimo sąvoka bei su tuo susijusios galimos sankcijos. Neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto, negu pareiškėjas valdo, arba didesnio ploto, negu jame užsiimama žemės ūkio veikla, deklaravimas. Neteisingu deklaravimu nelaikoma ir sankcijos netaikomos tada, kai pareiškėjas vietoj ganyklų ar pievų iki 5 metų, daugiamečių ganyklų arba pievų bei žolių deklaruoja kitas žemės ūkio naudmenas.

Taisyklėse patikslinta ir paraiškas pateikusių pareiškėjų vertinimo, ar jie yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, tvarka. Taip pat tiksliau apibrėžti ir pareiškėjų veiksmai, susiję su valdų paveldėjimu ir paramos gavimu.

2021 m. ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse skirta 47,2 mln. Eur. Paraiškos paramai gauti priimamos šiuo metu vykstančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-26

Trumposioms maisto tiekimo grandinėms – 7 mln. Eur

Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skiriama ūkininkams, kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims, norintiems sustiprinti savo produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje.

Šiai veiklos sričiai pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu skirta 11 mln. Eur. Iš jų 3 mln. Eur numatyti regioniniams logistikos centrams kurti. Šių metų paraiškų rinkimui ketinta skirti 4 mln. Eur. Tačiau planuojama nedelsti ir praplėsti trumpųjų maisto tiekimo grandinių mastą, įtraukiant ir logistikos centrų kūrimą. Skyrus papildomus 3 mln. Eur, bendra 2021 m. paraiškų rinkimui skirta suma sudarys 7 mln. Eur.

Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį bus renkamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-26

Grūdų pridėtinės vertės svarstyklės – į kurią pusę nusvers?

Grūdininkai jau kuris laikas linčiuojami, kad priaugina ir eksportuoja daug grūdų. Žemės ūkio ministras užsimojo įgyvendinti struktūrinį grūdų sektoriaus pokytį – nuo žaliavos į gilųjį perdirbimą. Ar tai vienintelė alternatyva? Kiek ji bus naudinga pačiam žaliavos augintojui – ūkininkui? Gal jau apsireiškė ir galimi potencialūs investuotojai į giluminį perdirbimą?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius konstatavo, kad dabar klausimų dėl žemės ūkio politikos strategijos ir dėl menkesnių dalykų yra gerokai daugiau nei atsakymų. „Sakyčiau, kad klausimų kalnas tik auga, o mes vis murkdomės mažiau reikšminguose reikaluose ir net jų nesugebame išspręsti. Pavyzdžiui, dabar daug žmonių įtraukta diskutuoti dėl vis neišsprendžiamų mėšlo tvarkymo taisyklių klausimų. Tai ministro įsakymo lygio sukelta problema, kuriai išspręsti neužtenka pusės metų“, – stebėjosi Šiaulių rajono ūkininkas.

Kalbėdamas apie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įvardintą iššūkį – grūdų sektoriaus struktūrinę pertvarką – R.Juknevičius pastebėjo, kad šis klausimas daugialypis. „Neabejotina, kad gilesnis grūdų perdirbimas sukurtų didesnę pridėtinę vertę maisto sektoriuje. Bet ar tai bus naudinga grūdų augintojui ir žaliavos tiekėjui – pirminės grandies atstovui? Ar perdirbėjas pasidalins su juo pelnu? Kas iš viso to laimės?“ – svarstė LŪS vadovas.

Kas pajėgs investuoti?

Kodėl patys grūdų augintojai ir jų kooperatyvai negalėtų sukurti kažko panašaus į kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklą, kur būtų perdirbami jų išauginti grūdai? „Manau, kad teoriškai tokia misija yra įmanoma, bet praktiškai kol kas tai sunku įsivaizduoti. Gilesnio perdirbimo įmonei pastatyti tikriausiai reikėtų bent 35 mln. eurų. Norint tokiai investicijai gauti atitinkamą paramą, reikės ir didelio finansavimo, garantijų, kad būtų galima gauti kreditą. Jeigu tam iš tikrųjų būtų rodomas valstybės prioritetas, valstybė galėtų įsikišti į šį procesą laiduodama ir pan. Tačiau pateiktuose Žemės ūkio ministerijos strateginiuose planuose to neįžiūriu“, – tvirtino ūkininkų organizacijos lyderis.

R.Juknevičius svarstė, kad į gilesnio perdirbimo įmonę, kuri turėtų didesnes perspektyvas įsilieti į pasaulines rinkas ir ten galynėtis, normalu būtų investuoti ir 150 mln. eurų. Tai jau dar kito lygio investicijos. Ar ūkininkai būtų pajėgūs tiek investuoti? Ar tai jau kitų investuotojų tikslas?

„Iš tikrųjų būtų galima svarstyti, kad galbūt jau yra žinomi galimi investuotojai į grūdų giluminį perdirbimą. Tik koks čia tada ūkininkų vaidmuo, jeigu jie neturės naudos iš tos pridėtinės vertės, kuri atsiras maisto grandinėje? Jeigu gilesniam perdirbimui nereikia aukščiausios klasės maistinių kviečių, tinka pašarinio lygio grūdai, tikėtina, kad žemdirbiai iš hektaro gaus mažiau pajamų. Valstybės mastu sakys, kad padarytas proveržis, nes, teoriškai skaičiuojant ir įvertinus perdirbimą, išaugs iš hektaro gaunamas pajamų lygis, bet ūkininkams tai gali būti paskutinė vinis į karstą“, – konstatavo LŪS vadovas.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius VL komentavo, kad poreikis perdirbti žaliavas ir kurti didesnę pridėtinę vertę tik identifikuotas, tačiau konkretesnių sprendimų kol kas nėra, ir nurodė, jog vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais.

Nepalanki investicinė aplinka

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vadovės Dalios Ruščiauskienės, stambių didelės pridėtinės vertės gamybos investicinių projektų pritraukimas į didelio poveikio technologijų diegimą ir naudojimą pažangioje, pridėtinę naudą šalies bioekonomikai kuriančioje apdirbamojoje pramonėje, bei į pramonės skaitmeninimą turėtų gerą poveikį verslo plėtrai.

„Tačiau šiuo metu investicinė aplinka nėra palanki stambių investicijų pritraukimui į grūdų sektorių. Siekiant turėti reguliavimą, kuris skatintų investicinės aplinkos gerinimą Lietuvoje ir konkurencingumą, palyginti su gretimomis šalimis, valstybei svarbiais pripažįstamiems investiciniams projektams šiuo metu privalomas kriterijus dėl 150 naujų darbo vietų sukūrimo yra netikslingas. Mūsų manymu, turėtų būti numatytos alternatyvos, užtikrinančios ne mažiau naudingų visuomenei ir valstybės ekonomikai rezultatų sukūrimą“, – aiškino grūdų perdirbėjų ir prekybininkų organizacijos atstovė.

Ji pridūrė, kad didelio poveikio technologijų įmonės samdo aukštos ir labai aukštos kvalifikacijos darbuotojus bei nepasižymi sukurtų naujų darbo vietų skaitlingumu, tačiau tokiems darbuotojams sumokamas vidutinį šalies ar atitinkamo regiono darbo užmokestį gerokai viršijantis atlygis. O tai, anot pašnekovės, turi žymiai didesnį poveikį tokio regiono ekonomikai. D.Ruščiauskienė užsiminė, kad Lietuva dar 2019 metais galėjo pretenduoti į stambų investicinį grūdų perdirbimo projektą. Tačiau dėl minėtų sąlygų projektas buvo įgyvendintas kitoje valstybėje.

Gyvuliai tapo baubu

Javų augintojai, kurie sulaukia nemažai priekaištų dėl didelio žaliavos eksporto, galėtų rinktis kitą alternatyvą – auginti gyvulius ir daugiau grūdų naudoti pašarams. Atrodytų, tai racionali kryptis, juolab kad stinga vietoje išaugintos kiaulienos, traukiasi pieno gamyba ir kt. Tačiau kas dabar ryšis kurti gyvulininkystės ūkius, kai mėšlas, natūrali žemei reikalinga trąša, tapo kone didžiausiu daugelio politikų ir įvairių visuomeninių judėjimų baubu? Todėl Lietuvoje gyvulininkystė traukiasi akyse.

R.Juknevičius teigė, kad dabar specializuotiems ūkiams tapti mišriais – ne pats geriausias metas. „Ūkių laukia dideli iššūkiai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus papildomų investicijų. Investicijoms į gamybą didesnės paramos nenusimato, jos bus dar mažiau nei anksčiau. Tad akivaizdu, kad ūkininkų galimybės investuoti dar į kitą šaką ir kurti mišrius ūkius labai ribotos“, – tvirtino LŪS vadovas.

Jis priminė, kad ir anksčiau dėl lėšų stokos besikuriantys Lietuvos ūkininkai rinkosi racionaliausią kelią – kūrė specializuotus ūkius. „Tokiame ūkyje sukoncentravus investicijas į siauresnę kryptį buvo galima pasiekti didesnį efektą. Mišriame ūkyje, kai užsiimama ir augalininkyste, ir gyvulininkyste, reikia daugiau įrangos, įvairesnės technikos, tvartų ir kt. Investicijų stoka nulėmė, kad Lietuvoje ūkiai specializavosi, siaurino savo kryptį. Dabar rezultatas toks, kad ūkininkai tampa labiau pažeidžiami krizių atveju“, – aiškino R.Juknevičius.

Priversti teisintis dėl sėkmės

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas VL anksčiau ne kartą tvirtino, kad nei grūdų augintojai, nei supirkėjai ar perdirbėjai neprieštarauja, kad būtų kuriami didelės pridėtinės vertės produktai, vystoma trumpoji maisto tiekimo grandinė. Tačiau, pasak jo, kritika, kuomet grūdininkai priversti vos ne teisintis dėl sėkmingai vykdomos eksporto veiklos, yra nelogiška ir dažniausiai nepagrįsta jokiais konkrečiais skaičiavimais.

Jis pabrėžė, kad itin svarbu suvokti, jog siekiant objektyvumo ir nešališkumo būtina lyginti analogiškus objektus. „Jei kalbama apie produktyvumą, reikia atskirti: diskutuojama apie vieno hektaro ar apie žaliavos eksporto, t. y. supirkėjo, eksportuotojo veiklos, produktyvumą? Kitas klausimas: su kuo lyginame – kitomis Lietuvos ūkio šakomis ar analogiška ūkio šaka užsienyje? Deja, minėtoje nepagrįstoje kritikoje į šiuos svarbius niuansus neatsižvelgiama, dažnai lyginami iš esmės nepalyginami dalykai, pavyzdžiui, javų augintojo Lietuvoje ir tulpių augintojo Nyderlanduose pajamingumas iš vieno hektaro“, – į apeinamus niuansus dėmesį atkreipė K.Šimas.

Taigi, anot jo, kalbant apie pajamas iš vieno hektaro, reikia lyginti tos pačios šakos Lietuvos ir užsienio šalių pajamingumą, šiuo atveju – grūdų augintojų. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitų šalių žemės ūkio struktūrą, klimato sąlygas bei ūkininkavimo tradicijas.

„Grūdų produktyvumo iš vieno hektaro rodiklis Lietuvoje yra aukštas. Apie 70 proc. apsėtos žemės Lietuvoje dirba profesionaliai ūkininkaujantys žemdirbiai, todėl, pavyzdžiui, javų pajamingumas iš vieno hektaro esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms siekia nuo 1 000 iki 1 300 eurų, rapsų – nuo 1 200 iki 1 500 eurų. Vadinasi, pagal tai nenusileidžiame kitoms valstybėms Europoje. Žinoma, neneigiame, jog pajamos iš kitos žemės ūkio veiklos gali būti ir didesnės, tačiau sunku įsivaizduoti, kad vynuogių auginimas Lietuvoje sukurtų bent panašią sėkmės istoriją, kaip plėtojant vynuogininkystės verslą Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje“, – palygino LGPPA prezidentas.

Siūlo remtis skaičiais

Diskutuojant, ar Lietuvos žemės ūkis yra produktyvus, K.Šimas kviečia ne postringauti, bet remtis skaičiais. „Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos skaičiavimais, profesionaliai ūkininkaujančių žemdirbių dirbamos žemės (ji sudaro apie 70 proc. užsėtos žemės Lietuvoje) pridėtinė vertė, kurią per metus sukuria vienas darbuotojas, jau peržengia 30 000 eurų ribą. Vadinasi, Lietuvos ūkininkų sukuriamos pridėtinės vertės (t. y. sumokėto darbo užmokesčio ir kitų mokesčių, investicijų, uždirbto pelno ir pan.) dydis prilygsta pramonėje sukuriamai pridėtinei vertei ir netgi ją viršija“, – tvirtino grūdų eksportuotojų atstovas.

Dar jis siūlo įvertinti, kad ne visi Lietuvos ūkininkai laikytini profesionaliai ūkininkaujančiais verslininkais. „Žinia, tokių grūdų augintojų Lietuvoje yra apie 20 000, o iš viso priskaičiuojama apie 100 000 asmenų, auginančių grūdines kultūras. Savaime suprantama, kad asmenų, kurie nelaikytini profesionaliai ūkininkaujančiais žemdirbiais, sukuriama pridėtinė vertė yra ženkliai mažesnė. Todėl vertinant statistinius duomenis būtina žinoti ir atsižvelgti į šias aplinkybes“, – aiškino K.Šimas.

Jis atkreipė dėmesį, jog iki pardavimo galutiniam vartotojui užsienyje grūdai gali būti ne kartą perkami ir vėl parduodami. Grūdai – itin likvidi ir standartizuota prekė, kurią galima lyginti su biržose parduodamomis akcijomis ir kitais finansiniais instrumentais. „Dažnai pardavimo grandinėje, dar neišplaukus laivui, grūdų kontraktai parduodami keletą kartų – įvykdoma net iki dešimties pirkimo–pardavimo sandorių. Prekiaujama ne tik jau turimais grūdais, bet ir kontraktais dėl grūdų pardavimo. Tokios grandinės atsiranda dėl reikšmingų grūdų kainų svyravimų ir importuojančių šalių poreikių, kurie nuolat keičiasi. Lietuvos eksportuotojų profesionalumas leidžia tinkamai ir greitai reaguoti į situaciją rinkose bei sėkmingai vykdyti veiklą, kai kiekvieną kartą parduodant grūdus sukuriama papildoma pridėtinė vertė. Neabejotina, kad prekyba grūdais sukuria ne mažesnę pridėtinę vertę nei jų perdirbimas“, – konstatavo LGPPA prezidentas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-26

Tarp lauko ir stalo – praraja

Prieš metus Europos Komisija (EK) visuomenei pompastiškai pristatė strategiją „Nuo lauko iki stalo“. 30 didžiausių Europos Sąjungos (ES) maisto sektoriaus ir žemdirbių organizacijų šiomis dienomis bendroje deklaracijoje pareiškė, kad yra nusivylusios šios strategijos įgyvendinimu, jos priemonėmis ir finansavimu. Pasak ES žemdirbių, nėra dėl ko švęsti šios strategijos pirmosios sukakties.

Žemės ūkio sektorius nemato aiškių perspektyvų plėtojant šį kursą. Kol kas ES mastu nėra padaryta jokios strategijos įgyvendinimo pasekmių analizės. Strategiją ir jos perspektyvas vertina Raimundas JUKNEVIČIUS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:

„Strategijos pavadinimas „Nuo lauko iki stalo“ mažiau įsigilinusiajam į jos esmę sukelia labai gerų lūkesčių, tarsi reikštų, kad maisto tiekimo grandinė turėtų sutrumpėti, maisto kokybė gerėti, taip pat tobulėti maisto tiekimo proceso atsekamumas. Bet pačioje strategijoje apie tai vos užsimenama. Maisto tiekimo grandinės trumpinimas – tai tik vienas iš daugelio strategijos tikslų. Iš tikrųjų šis dokumentas apima gerokai daugiau ES politikos krypčių. Viena jų – kad europiečiai turėtų įperkamo, tvariai pagaminto, garantuotos kokybės maisto. Tikslas kilnus, bet kaip to siekiama?

Akivaizdu, kad strategija tiesiogiai susijusi su Žaliuoju kursu, t. y. su klimato kaita, aplinkos apsauga, biologine įvairove. Joje kalbama ir apie ekologinio ūkininkavimo plėtrą. Taigi, strategijos įtakos laukas maisto gamyboje labai išsiplečia, o, pažvelgus į suformuluotus tikslus, tai ir į labai konkrečius uždavinius. Pavyzdžiui, numatyta 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir atitinkamai gyvulininkystėje tiek pat sumažinti medikamentinį gydymą antibiotikais. Kalbama ir apie būtinybę 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, o maisto medžiagų nuostolius – 50 proc. Be to, dėl bioįvairovės turėtų dešimtadaliu sumažėti plotai, kuriuose gaminama žemės ūkio produkcija. Visi šie tikslai, iškelti prieš metus, jau tada sukėlė visų ES valstybių ūkininkų nerimą: ar šie tikslai yra tarpusavyje suderinami, ar vienas kitam neprieštarauja?

Kita vertus, klausta, ar tiems tikslams pasiekti bus skiriama pakankamai ES dėmesio ir lėšų. Juk kiekviena alternatyva kainuoja. Jei atsisakome trąšų, pesticidų, iškastinio kuro, dirbamos žemės plotų, kas bus jų alternatyva? Jei sumažės derlius, padidės jo savikaina ir atitinkamai kils maisto kainos, nes klasikinis pasiūlos ir paklausos dėsnis lieka: mažėjant pasiūlai, didėja paklausa, didėjant paklausai, auga kainos. Gerai, sakykime, kad kurį laiką vartotojai atsisakys už maistą mokėti daugiau. Rinka padarys savo. Gamyba mažės. Bet koks verslas, negaudamas pelno, nutrauks veiklą. Tai aktualu ir žemės ūkio sektoriui. Jis Lietuvoje traukiasi dabar ir dar sparčiau trauksis ateityje. ES mastu vidutinis ūkininko amžius yra 59, Lietuvoje – 58 metai. Pensinio amžiaus ūkininkų tikrai daug. Ar minėta strategija pakeisime šią tendenciją? Dėl brandaus amžiaus ir dėl naujų gamybos reikalavimų, sunkinamų verslo sąlygų daugybė ūkininkų ryžtųsi priimti sprendimą palikti šį verslą. Ar tikrai to siekiama? Politikai deklaruoja visiškai kitus siekius. Skiria lėšų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai, bet jaunimui žemės ūkis nėra prestižas, todėl kaime demografinė padėtis ir toliau blogėja. Bendrojoje žemės ūkio politikoje įvardytas siekis, kad būtų stabdomas spartėjantis žemės ūkio subjektų stambėjimo procesas. Bet į pasitraukusių ūkininkų vietą neatėjus naujų, likę ūkiai plečiasi. Tai nedera su strategijoje keliamais tikslais ir dažnai kyla klausimas, ar patys politikai žino, ko ja siekiama. Visi tikslai keliami vienu metu ir vienas kitą paneigia!

ES valstybių žemės ūkio subjektai nuolat klausia EK, koks bus minėtos strategijos poveikis. Komisija negali atsakyti, nes poveikis nėra įvertintas. EK vicepirmininkas Frans’as Timmermans’as netrukus po strategijos pristatymo pažadėjo, kad bus atliktas strategijos įgyvendinimo pasekmių vertinimas. Tą patį ir mums pažadėjo Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius dar 2020 m. gruodį susitikime su Lietuvos žemdirbiais, esą nebus priimami jokie dokumentai, kol nebus išanalizuotas priemonių poveikis. Bet padėtis kita, tyrimo nesulaukiame, o strategijos įgyvendinimo teisės aktų kūrimo darbai sparčiai stumiami pirmyn.

Labai greitai po to, kai buvo paskelbta ES strategija „Nuo lauko iki stalo“, sulaukėme informacijos iš JAV apie Žemės ūkio departamento užsakymu atliktą tyrimą, kuriame mokslininkų grupė padarė išvadas, kad įgyvendinus strategiją poveikis bus jaučiamas ne tik ES, bet ir pasaulyje. Mokslininkai darė prielaidas, kad į ES importuojančios šalys gamins produktus pagal ES reikalavimus, tokius, kurie būtų taikomi visai ES gaminamai produkcijai. Išvada: ši strategija neišvengiamai mažins galutinio produkto kiekį ir kels maisto kainas. JAV mokslininkai įvertino, kad vienam maistą vartojančiam ES piliečiui per metus jis pabrangs 125 eurais. Galime nepasitikėti JAV mokslininkų atliktomis studijomis, bet kitų neturime, visus metus beviltiškai laukiame EK pažadėtų tyrimų. Nors sakydamas, kad EK jokių tyrimų neatlieka, nebūčiau teisus. Pavyzdžiui, yra atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kokią įtaką strategija padarys šešioms dešimtims ES pasirašytų prekybos sutarčių. Mat jose yra numatomi ir produkcijos kokybės reikalavimai, tad šiuos reikalavimus tektų griežtinti. Mes, ūkininkai, reikalaujame, kad konkurencija būtų sąžininga ir teisinga, todėl, investuodami į ES reikalavimus atitinkančios produkcijos gamybą, nesutinkame konkuruoti su produkcija, atvežama iš trečiųjų šalių, kuri neatitinka europinių reikalavimų. Bet išsamios ES patvirtintos strategijos poveikio analizės, deja, neturime. Tiesa, dar yra Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto užsakytas tyrimas „Žaliasis kursas ir BŽŪP: politikos poveikis ūkininkavimui ir ES gamtos išteklių išsaugojimui“, kurį atliko Prancūzijos mokslininkai iš INEAE ir „AgroParisTech“. Tyrimas parodė, kad poveikis bus stiprus ir neigiamas. Prancūzų mokslininkų išvados yra identiškos toms, kurias padarė JAV mokslininkai. Neseniai pasiekė išvados iš Portugalijos, kurios gautos Nacionalinės augalų apsaugos pramonės asociacijai atlikus tyrimą dėl strategijos poveikio vynuogių, vyno pramonės, alyvuogių aliejaus, kriaušių, kukurūzų, grūdų ir pomidorų pramonės sektoriams. Buvo padaryta išvada, kad strategija Portugalijai kainuos 257 mln. eurų per metus.

Mažėjant trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimui, mažėja derlius, o gyventojų, norinčių valgyti, pasaulyje vis daugiau. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje bus 10 mlrd. gyventojų, arba penktadaliu daugiau, nei yra dabar. Nepaisant pasaulio žmonių populiacijos per pastaruosius pusantrų metų smarkiai praretinusio koronaviruso, gimė gerokai daugiau, todėl vien šiemet per 5 mėnesius pasaulio populiacija padidėjo daugiau nei 30 mln. žmonių – dešimteriopai, kiek gyvena Lietuvoje. Sunkiai protu suvokiami skaičiai. Sparčiausiai žmonių skaičius auga ten, kur galimybės pasigaminti daugiau maisto baigia išsekti. Jei tose šalyse kils badas, pabėgėlių problemos Europoje neišspręsime. Žmonės, bėgdami nuo bado, griaus bet kokias užtvaras.

Galėtume kalbėti tik apie siekį, kad ES piliečiai turėtų valgyti geriau ir gyventi sveikoje aplinkoje, tačiau pasaulis yra sutvertas kitaip, nepavyks nuo jo atsiriboti. Jungtinės Tautos, kurioms priklauso ir ES valstybės, yra įsipareigojusios iki 2030 metų badaujančių žmonių problemą pasaulyje įveikti, tačiau matome priešingas tendencijas. Dar 2014 metais Brazilijos Vyriausybė skelbė išsprendusi šią šimtmečiais kankinusią problemą, bet, koronaviruso sukeltai krizei įsismarkavus, į šalį badas grįžo. Brazilija problemą sprendžia lokaliai – kerta Amazonės miškus ir plečia plotą, kuriame bus auginama žemės ūkio produkcija. Tokios pat tendencijos vyrauja ir visame pasaulyje. Šalys, importavusios maisto produktus, matydamos ES veiksmus ir suprasdamos, kad maistas brangs, pradeda plėsti gamybą, niokodamos natūralios gamtos oazes. Tokia politika kenksminga klimato atžvilgiu.

Lietuvoje erdvės žemės ūkiui yra užtektinai, gyvename kaip Dievo ausy. Žemės ūkiui turime įspūdingą plotą, esame apsirūpinę maistu, būdami draugiškesni aplinkai. Visą laiką nuo nepriklausomybės atgavimo miškingumas Lietuvoje didėja, nes žemės ūkio naudmenų plotai mažinami, o dabar planuojama, kad šis rodiklis pasieks daugiau kaip trečdalį teritorijos, 35 proc. Net 8 tūkst. hektarų nusausintų durpžemių, kurie buvo naudojami žemės ūkyje, vėl ketiname paversti pelkėmis, nes taip planuojame išspręsti viso pasaulio klimato bėdas! O kur dar plotai statyboms, infrastruktūros plėtrai… Badas mums dar negresia, tačiau tokia politika turi savo kainą. Jei žemės ūkio naudmenų plotai mažėja, o likusiame plote žemės ūkio gamybai toliau bus keliami papildomi griežti reikalavimai, žemės ūkio produkcijos bus pagaminama mažiau ir valstybės pajamos iš žemės ūkio sumažės. Jau ir dabar kiauliena apsirūpiname tik 53 proc., vaisiais ir uogomis – 32 proc., daržovėmis – 61 proc., bulvėmis – 84 proc., linų pluošto iš viso nebeturime.

Tos stambiausios žemės ūkio ir maisto pramonės ES asociacijos, pasirašiusios deklaraciją, įvardijo, kad atėjo laikas nuo politikavimo, lozungų pereiti prie konkrečių darbų, įvertinant, kas mūsų laukia. Skaičiuoti netektis po aklo strategijų įgyvendinimo būtų nusikalstama politika. Reikia viską pasverti prieš ko nors reikšmingo imantis. Politikai visada stengiasi įtikti rinkėjui, bet rinkėjai, kurie lipa ant statinių ir nuo jų šaukia visuomenės vardu, reikalauja labai daug, patys neprisiima jokios atsakomybės, politikų yra matomiausi, todėl ES strategai regi iškreiptą vaizdą ir neįvertina nuosaikesnių piliečių pageidavimų bei lūkesčių.

Niekas nei ES, nei Lietuvoje nenori sugriauti planetos, kad joje būtų neįmanoma gyventi mūsų vaikams ir anūkams, todėl visi rūpinamės Žeme ir daug esame nuveikę, kad gamyba būtų draugiškesnė aplinkai. Ir toliau investuosime į tvaresnes technologijas, jei neprarasime tikėjimo, kad žemės ūkis yra perspektyvus verslas. Tačiau strategijoje keliami tikslai nėra proporcingi žemdirbių uždirbamam pelnui, todėl, norint jų pasiekti, reikės visuomenės svarios pagalbos. Tikimės visų šalies gyventojų, politikų, sprendimų priėmėjų supratimo ir palaikymo.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Kazimieras Šliužas, 2021-05-27

ES lyderiai – už ambicingus tikslus mažinant klimato kaitą

Gegužės 24-25 dienomis Briuselyje vyko ES valstybių Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame buvo kalbama apie valstybių įsipareigojimų kriterijus klimato kaitos krizei suvaldyti. Prieš išvykstant į Briuselį Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išsiuntė kreipimąsi, kuriame palaiko Lietuvos poziciją klimato politikoje.

Pirmadienį LŪS išsiųstame laiške Prezidentui rašoma, kad ūkininkai palaiko Lietuvos poziciją, jog ES prisiimant lyderystę tarptautinėje klimato politikoje siekiant suvaldyti klimato kaitos grėsmes, būtina atsižvelgti į pastangų pasidalijimo struktūrą, vertinti nacionalines aplinkybes ir sektorių patiriamus iššūkius. LŪS atkreipė dėmesį, kad būtina papildoma investicinė pagalba, kad ES Žaliojo kurso išsikeltų tikslų įgyvendinimo priemonės neturi neigiamai paveikti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus raidos ir jo konkurencingumo.

„Atsižvelgiant į klimato kaitos klausimo esmę, labai svarbu atkeipti dėmesį į tai, jog Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija nuo 1990 m. jau yra sumažėjusi 53 proc., ir taip atsitiko dalinai dėl gamybos mažėjimo. Todėl visi nauji įsipareigojimai ŠESD mažinimui neturėtų lemti žemės ūkio ekonominės padėties blogėjimo“, – rašoma LŪS rašte Prezidentui. Pasak LŪS, kad pasiektume mūsų bendrą tikslą, būtina pastangas ES viduje pasidalinti sąžiningai, išlaikant dabartinę pastangų pasidalijimo struktūrą, grindžiamą BVP vienam gyventojui rinkos kainomis kriterijumi. LŪS nepalaiko kaštų efektyvumo principo įtraukimo, kadangi tai sąlygotų neadekvatų įsipareigojimų augimą valstybėms, patiriančioms didžiausius socio-ekonominius iššūkius transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Prezidentas: turi būti atsižvelgiama į nacionalinius šalių interesus

Antradienį Europos Vadovų Taryboje žemyno lyderiai įtvirtino balandį išreikštą ryžtą iki 2030-ųjų sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc., palyginti su 2005 m. Kaip po susitikimo pranešė Prezidentūra, Lietuvai svarbu, kad teisinis reglamentavimas atsiremtų į sąžiningumo ir solidarumo principus bei šalių narių nacionalines ypatybes, dalijantis įsipareigojimus ir siekiant ES tikslo. Prezidento teigimu, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas turi būti ambicingas ir suderintas, atsižvelgiant į nacionalinius šalių ypatumus.

„Lietuvai ypač svarbus jos interesus atitinkantis kriterijus – pasidalyti įsipareigojimus pagal BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis principą“, – sakė Prezidentas, tuo tarsi palaikydamas ir mūsų ūkininkų išreikštą poziciją. Pasak pranešimo, šalies vadovas paragino Tarybą bei Komisiją greitai pateikti teisės aktų paketą kartu su nuodugniu poveikio aplinkai, ekonominiu ir socialiniu tyrimu. Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti ES masto sektorines priemones, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Prezidentas teigiamai įvertino atnaujintą JAV įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir išreiškė lūkestį, kad tai nuteikia optimistiškai dėl artėjančio COP26 klimato viršūnių susitikimo Glazge būsimų rezultatų.

Aplinkos viceministrė: išryškėjo didelė nuomonių įvairovė

Prezidento G. Nausėdos delegacijoje dalyvavusios aplinkos viceministrės Gintarė Krušnienės žodžiais, Lietuva išsakė lūkestį ES klimato politikos tikslus pasidalyti sąžiningai, atsižvelgus į kiekvienos šalies BVP vienam gyventojui, energinį skurdą ir kitus nacionalinius ypatumus. „Naujajame ES klimato teisės aktų pakete tikimės veiksmingų priemonių pasiekti proveržį mažinant šiltnamio dujų emisijas ir kartu apsaugant socialiai pažeidžiamiausius namų ūkius. Mūsų lūkestis, kad žalioji energija, tvarus transportas ir kiti klimatui draugiški pasirinkimai kuo sparčiau taptų prieinami kiekvienam“, – grįžusi iš Briuselio sakė viceministrė. Europos Vadovų Taryboje, pasak G. Krušnienės, diskusijoms pasisukus apie konkrečių ES klimato tikslų pasidalijimą, išryškėjo didelė nuomonių įvairovė, kokiais kriterijais reikėtų remtis.

„Visi sutarėme, kad Taryba grįš prie klimato tikslų klausimų vasarą, Europos Komisijai pateikus visus teisės aktų paketo pasiūlymus ir numačius aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį poveikio vertinimą“, – sakė viceministrė. Kaip po susitikimo aiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michel‘is (Šarlis Mišelis), tai buvo itin kompleksiniai debatai, persidengiantys daugybėje sričių. „Galite būti tikri, kad ir toliau daug dirbsime su valstybėmis narėmis, su Europos Komisija ir Europos Parlamentu“, – antradienį sakė Ch. Michel`is. Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje brėžiama kartelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2030 m. sumažinti bent 30 proc. ir kartu sudaryti sąlygas, kad Lietuvos privalomi teisiniai įsipareigojimai ES atitiktų mūsų šaliai skiriamą ES finansavimą. Šiuo metu Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 9 proc., palyginti su 2005 m. Įpareigojimas bus peržiūrėtas įgyvendinant padidintą 2030 m. tikslą. ES yra užsibrėžusi po trijų dešimtmečių tapti klimatui neutralia erdve.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-26

Ūkininkui iš Šakių r. ES parama padėjo suteikti saugų prieglobstį smulkiems gyvūnams

Didelis ariamos žemės masyvas, kuriame auginamos ir cheminėmis priemonėmis tręšiamos žemės ūkio kultūros, gali stipriai pakenkti vabzdžiams, smulkiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Gamtai draugiškesnio ūkio siekęs ūkininkas Albertas Navarskas gavo Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą ir savo ūkyje užaugino medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostas, kuriose prieglobstį randa kiškiai, lapės, danieliai ir kiti iš miškų atklystantys gyvūnai. Anot ūkininko, ši parama – puiki paskata visiems, kurie nori prisidėti prie gyvūnijos gerovės.

Prieš trejus metus paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sričiai „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateikęs ir paramą gavęs Šakių regiono ūkininkas A. Navarskas džiaugiasi sprendimu savo dirbamą žemę papildyti ramybės oaze smulkiems laukiniams gyvūnams.

„Šiuo metu rūpinuosi 13,5 ha medingųjų augalų ir daugiamečių žolių plotu. Mano ariamojoje žemėje auga facelijos, rausvieji bei baltieji dobilai, liucernos, taip pat auginu grūdines kultūras. Kol nebuvo įrengtos augalų juostos ir prižiūrėjau tik ariamą žemę, ją apdirbant po pjaunamąja papuldavo kiškiai, stirnos, danieliai, lapės, o dabar šie gyvūnai turi kur pasislėpti“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, jog medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostoms nenaudoja jokių chemikalų ar trąšų, nes tai kenktų kaimynystėje gyvenančio ūkininko bitėms.

Pats kadaise auginęs bites šakietis žino, kiek daug laiko ir pastangų atima bitininkystė bei kaip malonu kopinėti ekologišką medų. A. Navarskas atskleidžia, kad vis dar dirba ties paramos įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriems buvo skirtas 5-erių metų laikotarpis, o pati parama suteikė daug galimybių ir paskatino sukurti tokį ūkį, apie kurį svajojo. „Raginčiau didelius plotus dirbamos žemės turinčius ūkininkus kreiptis dėl paramos, kuri gali prisidėti prie gyvūnijos išsaugojimo. Aš apie paramą sužinojau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės bei regioninės spaudos, tad tikiu, kad tą patį gali padaryti kiekvienas norintis. Paraišką užpildyti visai nesunku, juolab kai yra specialistų ir konsultantų, visuomet pasiruošusių padėti“, – pažymi ūkininkas A. Navarskas.

NMA Žemės ūkio paramos departamento vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė paaiškina, jog dirbamos žemės masyvai, kuriuose auginama viena žemės ūkio kultūra, gali tapti tarsi biologinėmis dykynėmis. Taip atsitinka todėl, kad naudojant chemines augalų apsaugos priemones, sumažėja vabzdžių, smulkių stuburinių gyvūnų, besislepiančių vystomoje žemės ūkio kultūroje. „Įrengus medingųjų augalų ar daugiamečių žolių juostas, jos gali tapti puikiu prieglobsčiu gyvūnams bei augalus apdulkinantiems vabzdžiams, jauniklius vedantiems paukščiams. Čia įsikūrusios rūšys natūraliai prisideda ir prie žemės ūkio kultūrų kenkėjų skaičiaus sumažinimo“, – sako specialistė.

Kaip turi atrodyti medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostos arba laukai dirbamoje žemėje?

Iki birželio 7 dienos ūkininkai raginami pretenduoti į KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 2 d., bet S. Stakvilevičienė pataria nelaukti termino pabaigos, nes skubant dažniau priveliama klaidų. Ankstesniais metais priemonės įgyvendinimo įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – trukdavo 5–7 metus, tačiau nuo šių metų visoms priemonės veikloms bus skirtas 3 metų įgyvendinimo laikotarpis.

Anot specialistės, siekiant gauti paramą pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, paraiškos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, ne mažesniame nei 5 ha ariamosios žemės plote privalo būti įveista ne mažesnė kaip 0,5 ha medingųjų augalų juosta arba laukas, tačiau tai – minimalus medingųjų augalų plotas. Ūkininkai, deklaravę ne mažesnį nei 5 ha ariamosios žemės plotą, gali auginti bei rūpintis neribojamo dydžio medingųjų augalų plotu.

„Ūkininkai įsipareigoja pasėti medingųjų augalų mišinį savo dirbamoje žemėje, tačiau jis būtinai turi susidėti iš trijų skirtingų augalų rūšių. Šiais augalais reikia apsėti atskirus laukus arba ne siauresnes nei 6 m pločio juostas. Svarbu ir tai, kad vizualiame sėjamo lauko arba juostos vaizde atsispindėtų, jog nė vienas iš medingųjų augalų nesudaro daugiau kaip 70 proc. mišinio. Jokiems medingiesiems augalams negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, įskaitant mineralines ir organines trąšas“, – įvardija S. Stakvilevičienė ir priduria, kad ūkininkai taip pat įsipareigoja birželį nupjauti pusę ploto, o rugsėjį – visą likusį ir iki pastarojo mėnesio pabaigos nupjautą žolę išvežti, o ne paskleisti ar susmulkinti – tai naujas reikalavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų.

Kalbant apie veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, reikalaujama, kad ne mažesniame kaip 10 ha ariamosios žemės plote būtų įvesta ne mažiau nei 2 ha ir ne daugiau nei 5 ha daugiamečių žolių juosta ar laukas. Taip pat privalu pirmaisiais metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje pasėti daugiametes žoles, o jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, to daryti nereikia.

Visgi, tokiu atveju, šienavimas yra būtinas jau pirmaisiais veiklos vykdymo metais. „Pagal šią veiklos sritį dirbantiems ūkininkams taip pat būtina nenaudoti augalų apsaugos produktų, o antraisiais ir trečiaisiais metais po žolių sėjimo, šienavimo procesus pradėti ne anksčiau, kaip liepos mėnesio viduryje, t. y. 15 d. ir visą nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d., jos nesmulkinant ir nepaskleidžiant po ariamą žemę“, – priduria NMA atstovė. Ji taip pat pasidalija praėjusių metų statistika pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: 2020 metais buvo pateiktos 58 paraiškos, o deklaruotas plotas siekė 315 ha. Daugiausiai medingųjų augalų plotų buvo vystoma Marijampolės, Vilniaus bei Šiaulių apskrityse.

Papildoma informacija

Nuo balandžio 12 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius. Deklaruoti galima savarankiškai, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus, ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. Deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki liepos 2 d. Šiais metais, vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-26

Kaime investuoja dešimtis milijonų eurų ir pretenduoja į ketvirtadalį Baltijos šalių rinkos

Netoli Joniškio, Skaistgiryje, prasidės paukščių skerdyklos, kainavusios keliasdešimt milijonų eurų, testavimas. 8 tūkst, kvadratinių metrų plote įrengtas objektas taps vienu iš didžiausių šalies paukštininkystės fabrikų, galintis pakeisti visą šalies paukštininkystės sektorių.

Įmonė priklauso mėsos perdirbimo įmonei „Delikatesas“, tačiau įkurdinta prie pat jau veikiančio Alsių paukštyno ir Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje jau dirbančios biojėgainės. Visų šių objektų pagrindinis akcininkas Vilius Kaikaris. „Birželio 10 dieną bus baigti testavimo darbai, atvažiuos įrangos tiekėjų atstovai ir pradėsime darbą. Užimsime ketvirtadalį Pabaltijo rinkos. Manome, kad turime meilę darbui ir pačią moderniausią įrangą. Sugebėsime konkuruoti“, – planais dalinasi Ričardas Milkintis,

„Delikateso“ pirmininkas ir sako, kad pasirinko palyginti atokią vietą, nes aplinkui įsikūrę tiems patiems šeimininkams kaip ir perdirbimo įmonė priklausančios žemės ūkio bendrovės, kuriose bus statomi paukštynai. Iš jėgainės bus galima pirkti iki megavato elektros energijos, o bendrai reikės apie pusantro megavato. Jau renkami ir būsimi darbuotojai. Technologai ir kiti svarbiausi specialistai jau dirba. „Dalį produkcijos perdirbsime „Delikatese“ iki galutinio produkto. Kitą dalį parduosime didmenininkams Europoje ir Afrikoje“, – dėsto R. Milkintis ir sako, kad pasaulyje gyventojų daugėja ir dauguma jų valgo paukštieną, kaip pigiausią mėsą, todėl tokią plėtrą vertina kaip pamatuotą. Šiuo metu žaliavos, pagal pasirašytas sutartis (po konflikto su „KG Group“ su „Delikatesu“ tiekimo sutartį pasirašė Jono Jagmino kooperatyvas „Agroaves group“, antras pagal dydį paukščių augintojas šalyje) nauja įmonė turės tiek žaliavos, kad jos užteks pilnai apkrauti vieną pamainą.

Pasak. R. Milkinčio jau dabar jie patys stato kompleksus ir ateityje užsiaugins paukščių, reikalingus bent vienai pamainai. Tuo pačiu tiesiogiai konkuruos su „KG Group“ ir „Kekava“. Vadovas skaičiuoja, kad mėnesiui jiems reikia apie 50 vadinamųjų „tvartų“, kuriuose auginama iki 50 tūkst. paukščiukų. Vienoje fermoje gali būti nuo kelių iki keliolikos tokių tvartų ir vieno statyba kainuoja apie 500 tūkst. eurų.

„Delikatesas“ tai žemės ūkio bendrovė, kuri per mėnesį pagamina virš 200 t produkcijos iš kiaulienos, paukštienos ir jautienos. Ji parduodama tiek vietos rinkoje, tiek užsienyje“, – aiškina R. Milkintis ir įvardina, kad dirba ne tik su prekybos tinklais, jų stiprioji pusė nišinė rinka – kaimo parduotuvės, maži prekybininkai. „Delikateso“ mėnesinė apyvarta dabar apie milijonas eurų, kai prisijungs skerdykla, pajamos augs keturis kartus, nes vien iš skerdyklos bus gaunama 100 t produkcijos per parą. „Delikatese“ dabar dirba 190 žmonių, skerdykloje vienoje pamainoje dirbs dar 100.

Jei pavyks išplėsti veiklą iki antros pamainos, žmonių bus 200. Jie taip pat turi savo logistikos bendrovę – 40 transporto priemonių, kuri aptarnauja be mėsos perdirbimo bendrovės ir tam pačiam savininkui priklausančią „Žagarės pieninę“. Ši įmonė išvežios ir būsimos skerdyklos gaminius 1700 klientų. Planuojama, kad Baltijos šalyse liks 30 proc. paukštienos, kita dalis bus eksportuojama. „Klientai mūsų gaminamos produkcijos jau laukia, nes dirba eksporto vadybininkai tiek ES, tiek Skandinavijos šalyse“, – aiškina R. Milkintis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-05-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos