Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-15

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Neariminė žemdirbystė – nauda ir žmogui, ir gamtai

Ar įmanoma nearti laukų ir gauti naudos? Neariminės žemdirbystės ūkius aplankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – taip, įmanoma ir patartina: neariminė žemdirbystė gelbsti dirvą nuo erozijos, o pasėlius – nuo ligų.

Intensyvi ariamoji žemdirbystė lemia didelę dirvožemio degradaciją, tuo tarpu neariminė žemdirbystė tausoja žemę, kurioje knibžda gyvybė. Todėl neariminė žemdirbystė gali būti vienas svarbiausių būdų kovoti su aplinkai ir žmogui pražūtingomis dirvožemio degradacijos pasekmėmis.

Tokius ūkius Lietuvoje vienijanti Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės (LNTŽ) asociacija, pakvietusi žemės ūkio ministrą į „Lauko dienas“, įrodo, kad sėkmingai ūkininkauti galima ir be plūgo. Už tai dirva atsidėkoja – ne tik dovanodama derlių, bet ir pažadindama gyvybę.

„Neariminės žemdirbystės asociacijos organizuotos lauko dienos yra gera platforma dalytis patirtimi ir parodyti rezultatus žemės ūkio politikos formuotojams. Išties buvo įdomu ir gerąja prasme buvau nustebintas visiškai kitokio požiūrio į augalininkystę. Nauja buvo išgirsti, kad modernios, IT ir palydovo nuotraukomis grįstos tręšimo priemonės niekada nebus išmanios, jei nebus vertinamas organinės anglies ir humuso kiekis dirvožemyje, dirvožemio gamtinė struktūra ir taip pat sąlygos, kurios lemia greitą maistinių medžiagų išsiplovimą“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Jono Venslovo ir Aleksandro Kireilio ūkiuose apsilankęs ministras apžiūrėjo pasėlius, stebėjo, kaip laukuose dirba tokiam ūkininkavimui skirta technika. Dalį šios technikos ūkininkams pavyko įsigyti pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa.

Ministras su ūkininkais aptarė neariminės tausojamosios žemdirbystės iššūkius bei perspektyvas.

„Neariamosios technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio. Todėl turi daugėti taip dirbamų žemių plotų, o investuojama įsigyti tokiai augalininkystei reikalingą techniką. Dirvožemį būtina išlaikyti sveiką ir išsaugoti ateičiai. Naujuoju Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu Žemės ūkio ministerija planuoja pritaikyti neariamųjų technologijų plėtrai skirtus paramos instrumentus“, – teigia ministras.

Neariminės žemdirbystės privalumai

J. Venslovos ūkis yra ne tik neariminės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas, bet ir įkvėpimo šaltinis kitiems, dar tik mąstantiems apie aplinkai draugišką ūkininkavimą. Jo ūkyje atsirado ir pirmoji Lietuvoje neariminė sėjamoji bei kita šiai žemdirbystės formai reikalinga technika.

Kalbėdamas apie didžiausius neariminės žemdirbystės pliusus, LNTŽ asociacijos įkūrimo iniciatorius J. Venslovas sako, kad taip ūkininkaujant išsaugoma gera dirvožemio ir vandens būklė, dirvožemio biologinė įvairovė, taip pat prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

„Todėl ir ėmiausi tokio žemės dirbimo būdo, sėmiausi patirties iš kitų šalių. Svarbu paisyti tausojamosios žemdirbystės principų: tinkamos augalų kaitos, sėjomainos, auginti tarpinius pasėlius žaliajai trąšai,“ – teigia ūkininkas.

Kas paskatintų atsisakyti plūgo?

Anot K. Venslovos, tam, kad tokių ūkių daugėtų, būtina ūkininkų savimonė, valstybės palaikymas, tinkamas Žemės ūkio ministerijos požiūris ir taikomos paramos schemos.

Pasak ūkininko A. Kireilio, būtina propaguoti ir skatinti šią žemdirbystę, rengti ūkininkų mokymas. Pats jis prie neariminės žemdirbystės perėjo pamažu, o šiandien 350 ha plote augina kviečius, rapsus, pupas, žirnius ir grikius. Ūkininkas teigia, kad taip tausojama gamta, mažinamos sąnaudos ir darbo laikas.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030 m. būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. Praeitų metų pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje sudaro 243 tūkst. ha, o neariamąsias technologijas taiko 1 641 ūkiai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-14

Žalieji prašo peržiūrėti draudimą mulčiuoti žolę

Žemės ūkio ministerija šiemet priėmė sprendimą drausti ūkininkams laukuose paskleisti smulkintą žolę. Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė tokį sprendimą kritikuoja teigdama, kad toks reguliavimas gali turėti neigiamų padarinių žemės ūkio veiklos vystymuisi bei Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui.

Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų kontrolė ir kaip ketinama užtikrinti jų apsaugą, rašoma pranešime. „Neturėdami kur dėti nupjautą žolę gyvulių neauginantys ūkininkai šiemet pradėjo masiškai arti daugiametes pievas, įterpdami žolę į žemę.

Dėl to kyla grėsmė, kad pievų plotas žymiai sumažės. „Natura 2000“ teritorijose šiuo metu nėra jokių saugiklių pievų suarimui. Suarti pievų oficialiai negalima tik tuose plotuose, kuriuose yra kartografuotos Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių pievų buveinės. Atsižvelgiant į dabar stebimą tendenciją, tikėtina, kad bus viršytos leistinos pievų suarimo apimtys, o tai grės pareiga valstybei jas atstatyti“, – svarsto dr. I. Laurušonė. Anot jos, uždraudus žolės mulčiavimą, nebuvo numatyta, kaip bus sprendžiamas susidarančios biomasės panaudojimo klausimas.

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje dėl naujos tvarkos susidarys apie 1-1,5 mln. tonų fitomasės, kuri gali tapti taršos šaltiniu. „Kadangi šiuo metu nėra galimybės žaliąsias atliekas kompostuoti, neaišku, kur ūkininkai turėtų dėti nušienautą ir išvežtą iš lauko žolę, kad būtų suvaldytos aplinkosauginės rizikos. Be to, kyla klausimas, kaip ketinama tęsti apleistų žemės plotų atstatymą. Žolės smulkinimas yra vienas ekonomiškiausių ir paprasčiausių žemės bei kraštovaizdžio tvarkymo procesų, kuris palieka mažiausią CO2 pėdsaką, o tai Europos žaliojo kurso kontekste yra siekiamybė, padedanti kurti tvarų ir klimatui neutralų žemės ūkį“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos atstovė.

Dr. I. Laurušonės įsitikinimu, atsisakius žolės smulkinimo, kaip vienos iš žemės atstatymo technologijų, apleistų ir blogos agrarinės būklės plotų tik daugės. Be to, keliamas klausimas, kodėl Lietuva draudžia žolės smulkinimą, kai Europos lygiu tai laikoma gerąja praktika siekiant palaikyti gerą žemės agrarinę būklę. Ministerijai adresuotame rašte taip pat nurodoma, kad toks sprendimas apsunkina smulkiuosius ūkininkus, kadangi nenumato laiko išankstiniam pasiruošimui ar pereinamojo laikotarpio prisitaikymui prie naujų reikalavimų.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-14

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, gerinančių dirvožemio struktūrą bei saugančių vandens telkinius nuo taršos

Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje užtikrina, kad dirvožemio paviršius neliktų atviras rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais. Taip dirvožemis apsaugomas ne tik nuo vėjo ir vandens erozijos, bet kartu praturtinamas organinėmis medžiagomis bei pagerinama jo struktūra.

Po auginamos pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo įsėti tarpiniai pasėliai taip pat mažina maistinių medžiagų išsiplovimą bei padeda apsaugoti vandens telkinius nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Ūkininkai, deklaruojantys tiesioginių išmokų taisyklių klasifikatoriuje nurodytus atitinkamus augalus, kviečiami prisidėti prie dirvožemio ir vandens telkinių nuo taršos saugojimo. Aplinką tausojantis ūkininkavimas skatinamas KPP paramos lėšomis.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ siekiama po derliaus nuėmimo nepalikti dirvožemio atviro. Pasitelkiant tarpinius pasėlius dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, pagerinama jo kokybė bei apsaugomi vandens telkiniai nuo į juos patenkančių teršalų.

Nuolatos auginant tarpinius pasėlius, taikant kitas dirvožemį gerinančias ir tausojančias agrotechnikas, ateityje galima sumažinti naudojamų mineralinių trąšų kiekius, o tai didžiulė pagalba apsaugant vandens telkinius nuo taršos. Be to, laikina augalija teikia prieglobstį ir maistą daugeliui laukinių gyvūnų.

Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai

Praėjusiais metais pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pateiktos 824 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 28 225 ha. Tai viena populiariausių veiklų, kurią pateiktų paraiškų skaičiumi ir deklaruotu plotu lenkia tik veikla „Ražienų laukai per žiemą“ (pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha). Parama veiklai „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ įgyvendinti skiriama nuo 2018 m.

2020 m. aktyviausiai paraiškas pagal šią veiklą teikė Šiaulių apskrities (141 paraiška), Vilniaus apskrities (128 paraiškos), Kauno apskrities (121 paraiška), Panevėžio apskrities (110 paraiškų) ūkininkai. Tauragės apskrityje buvo pateiktos 66 paraiškos, Klaipėdos apskrityje 62, Utenos apskrityje 60, Telšių apskrityje 47, Marijampolės apskrityje 46 ir Alytaus apskrityje 43 paraiškos.

Nuo šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5 metai).

Kompensacinės išmokos dydis

Išmoka už tarpinių pasėlių auginimą dalyvaujant veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

po pagrindinio derliaus nuėmimo pasėti tarpinius pasėlius ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (rekomenduojama pasėti per savaitę);
išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.;
įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją;
neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose, neruošti pašaro ir nešienauti;
nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.

Augalų, tinkamų paramai gauti pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių 9 priede. Tai aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, dobilai, vikiai bei minėtų augalų mišiniai ir pan.

Pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ parama teikiama už ne mažesnį kaip 1 ha plotą.

Prioritetinės seniūnijos

Seniūnijos, išskirtos pateikiamame žemėlapyje, patenka į vadinamąją rizikos vandenų apsaugos zoną ir didelę žemės ūkio naudmenų dalį čia sudaro ariamoji žemė. Tai reiškia, kad šiose vietovėse tarša lengviau pasiekia mūsų vandenis ir labai svarbu taikyti priemones, kurios gerina vandens telkinių būklę. Tad, apsodindami savo laukus tarpiniais pasėliais ir neleisdami erozijai ardyti palikto atviro dirvožemio, ūkininkai prisidės prie paviršinių vandens telkinių ir juose gyvenančių rūšių būklės gerinimo, iš dirbamų žemės laukų išplaunamų maisto medžiagų ir augalų apsaugos priemonių kiekių sumažinimo.

Šaltinis: www.nma.lt, 2021-06-15

Pirmą kartą rengiamas mobilus gyvulių pardavimo aukcionas

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) jau parengė mobilaus mėsinių galvijų aukciono metodiką. Pirmasis toks aukcionas įvyks birželio 29 d. UAB „Šilutės veislininkystės“ ūkyje. Aukcione mėsinius bulius pristatys Kelmės, Panevėžio, Anykščių, Rokiškio, Vilkaviškio ir Prienų rajonų ūkininkai – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos.

ŽŪR atstovė Sonata Kisielienė primena, kad Lietuvos bendrovėse auginama tik apie 17 proc. galvijų, kita dalis užauginama ūkininkų ūkiuose, kurių daugumoje vyksta ir prekyba. Mėsinių galvijų sektorius yra augantis, todėl bandų gerinimui labai svarbu įsigyti gerų veislinių bulių. Šiuo metu nusistovėjusi prekybos forma – tiesioginės derybos su ūkininku ūkyje, kai supirkėjas stengiasi kuo labiau sumažinti gyvulio vertę.

Mėsinių galvijų, kaip ir pieninių, pardavimo mastai nėra dideli, o pardavėjai skundžiasi, kad kaina, kurią siūlo pirkėjas, tikrai nėra nei objektyvi, nei sąžininga. Norint objektyviai nustatyti galvijų vertę, būtina ieškoti ir taikyti naujas formas, kurios, deja, dėl įvairių veterinarinių apribojimų (transportavimo, karantino ir t. t.) yra gan ribotos. Naujovė, kuri leistų sudaryti konkurenciją tarp pirkėjų ir ženkliai padidinti ūkininkų pajamas, – mėsinių galvijų mobilių aukcionų organizavimas.

„Aukcione bus pristatomi aubrakų, limuzinų ir angusų veislės buliai. Tikimės, kad taikant naują pardavimo formą – mobilų aukcioną – pavyks už galvijus gauti didesnę kainą. Visi puikiai žinome problemas ir jų sprendimo būdus, todėl neabejojame, kad bendras darbas duos gerų rezultatų, kurie bus naudingi visiems mėsinių galvijų augintojams.

Mobilūs aukcionai naudingi ir mėsos perdirbimo įmonėms, kurios laukia vis geresnės kokybės galvijų. Taikant naują pardavimo būdą ūkininkai, kurie parduodavo gyvulį tiesiogiai supirkėjui (tarpininkui), galės įsitikinti, kokia kiekvieno iš jų užauginto gyvulio tikroji rinkos vertė. Tai įpareigos supirkėją mokėti sąžiningą kainą, o ūkininką – auginti geresnio įmitimo galviją ir gauti ženkliai daugiau pajamų“, – sako Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-14

Kodėl pasaulis kasmet praranda penktadalį kviečių derliaus?

Kasmet dėl kenkėjų ir ligų sukėlėjų pasaulis praranda penktadalį kviečių derliaus arba 209 milijonus tonų, kurių vertė 31 milijardas dolerių, tokius skaičius pateikia John`o Innes`o (Džono Ineso) tyrimų centras.

Norėdami sušvelninti tokią įtaką derliui, mokslininkai ragina viso pasaulio vyriausybes susiburti ir finansuoti naują tarptautinę tyrimų platformą, kuri sukurtų įrankius nuostoliams sumažinti. Kaip teigia pranešimo autoriai, viską sunkina ekstremali klimato situacija. Dėl besikeičiančios aplinkos atsiranda ir plinta naujų rūšių kenkėjai ir ligos.

Pasak mokslininkų, pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikę molekulinę apsaugą nuo pagrindinių kviečių ligų sukėlėjų, įskaitant kviečių rūdis, dėmėtliges, miltligę. 2016 m. pasaulio prekyboje buvo atvejis, kai kviečių grybelis, paprastai paplitęs tik Pietų Amerikoje, pateko su grūdais į Bangladešą ir ten sunaikino tūkstančius hektarų grūdinių augalų. Vėliau tai lėmė 25–30 proc. derliaus praradimą ir pakenkė kviečių gamybai Pietų Azijoje. Be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į galimybę pagerinti kviečių atsparumą kenkėjams ir ligoms.

Pavyzdžiui, javų R-genai veikia atpažindami atitinkamas patogeno molekules, vadinamas efektoriais. Nustačius sukėlėjų ir kenkėjų populiacijose esančius efektorius, galima sukurti atsparesnius R-genų derinius. Mokslininkai taip pat siūlo sukurti R-genų atlasą, kuris būtų nemokamas internetinis portalas ir jame esanti informacija padėtų selekcininkams kurti kompiuterinius genų paketus, prieš pradedant naujų kviečių veislių auginimą lauke.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-15

ŽŪM darbuotojai bei giminaičiai už pasėlius gavo 20,5 mln. eurų paramos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnų atliktos analizės duomenimis, pernai 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98,6 tūkst. hektarų. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. eurų, gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.

„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu“, – pranešime žiniasklaidai sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. Pasak jos, išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose.

„Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – pabrėžė R. Kaziliūnaitė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtina, kad galimi piktnaudžiavimo tarnyba atvejai netoleruotini ir bus imtasi priemonių jiems užkardyti. „Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai pasitvirtino dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti.

Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės“, – pranešime žiniasklaidai sakė K. Navickas. Pasak jo, pradėti tyrimai bus tęsiami toliau. „Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos,“ – teigė K. Navickas.

STT teigimu, 142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir jų giminaičių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 proc. ir daugiau, o dar 61-o – nuo 30 iki 50 procento. Be to, 408 ŽŪM valdymo srities darbuotojai ir giminaičiai deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl, anot STT, tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos. STT informacija pateikta žemės ūkio ministrui, siekiant suteikti galimybę ŽŪM efektyviau valdyti korupcijos rizikas, susijusias su darbuotojų privačiais interesais.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-14

Baigiamieji būsimo žiemkenčių derliaus formavimo darbai

Nesibaigiantys gegužės lietūs atnešė nemažai sumaišties į ūkininkų planus – šį sezoną žemdirbiai turėjo kaip reikiant susikaupti, kad ištaikytų tinkamą laiką nupurkšti pasėlius. Ūkiuose šiuo metu vyksta baigiamieji būsimo derliaus formavimo darbai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba praėjusią savaitę organizavo nuotolinį seminarą „Agro monitoringas: kas vyksta laukuose“. Buvo pateikti vasarinių ir žieminių pasėlių stebėjimo duomenys iš Alytaus, Radviliškio, Biržų rajonų. Lietuva nedidelė, tačiau skirtinguose regionuose sąlygos labai nevienodos, tad ir pasėliai atrodo skirtingai.

LŽŪKT Biržų r. biuro augalininkystės konsultantė Renata Giedrikienė sako, jog žiūrint į žieminių rapsų laukus, galima sakyti, kad pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai jau baigti – ankstyvesnių veislių žieminiai rapsai jau augina ankštaras. Žinant, kad vienai tonai rapsų užauginti reikia apie 50 kg azoto ir apie 12 kg sieros, galima nesunkiai susiskaičiuoti, kiek maisto medžiagų reikia planuojant gauti 4–5 t/ha derlių.

Įvertinus savo technikos galimybes, dar galima pagalvoti apie papildomą tręšimą susiformavus ankštaroms, kuris padidintų grūdų masę. Tačiau ūkininkai, kurie neturi savaeigių purkštuvų, šio tręšimo dažniausiai atsisako, nes rapsų aplaužymo žala gali būti didesnė už tręšimo naudą.

Trys svarbūs periodai kontroliuoti rapsų kenkėjus

„Kalbant apie kenkėjus, dažnai galima matyti, kad rapsų augintojai insekticidus naudoja profilaktiškai ir taip didina rezistentiškumo problemą“, – pastebi R. Giedrikienė. Ji pataria, kad siekiant išvengti didesnių bėdų, reikėtų vadovautis integruotos augalų apsaugos taisyklėmis. Rapsų kenkėjų kontrolėje galima išskirti tris periodus: stiebo ilgėjimas metas, kai kontroliuojami stiebiniai paslėptastraubliai (jų žalingumo riba būna 1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonojoje gaudyklėje per 3 dienas).

Antras svarbus etapas – butonizacija, kuomet kontroliuojami žiedinukai (žalingumo riba yra 3–4 vabalai ant augalo). Trečiasis etapas – žydėjimas, kai kontroliuojami ankštariniai paslėptastraubliai ir gumbauodžiai. „Tačiau tikrai ne visada yra būtini visi šie trys purškimai insekticidais. Reikėtų naudoti gaudykles, stebėti meteorologines sąlygas, vadovautis kompiuterinėmis prognozavimo programomis.

Rekomenduojama augalų apsaugos produktus naudoti tik tada, kada pasiekiama žalingumo riba“, – primena R. Giedrikienė. Rapsų kenkėjams palankios plisti sąlygos dažniausiai yra šilti ir saulėti orai. Šiais metais rapsams esant butonizacijos tarpsnyje buvo vėsu ir vėjuota, todėl dalies insekticidų naudojimo ūkininkai galėjo ir išvengti.

Rapsų apsaugą nuo ligų sunkino meteorologinės sąlygos

Didesnių iššūkių šiemet kėlė ligų kontrolė. Rapsų žydėjimo metu gamta nepagailėjo kritulių, tad susidarė palankios sąlygos užsikrėsti sklerotiniu puviniu. Atsižvelgdami į prognozuojamus lietingus orus, ūkininkai suskubo važiuoti į laukus vos rapsams pradėjus žydėti. Tie, kurie skubėjo, spėjo purškimus atlikti, o kitiems teko palaukti palankesnio meto. Neretai susidarė tokia situacija, kad ankstyvesnių rapsų veislių augintojai dėl užsitęsusio stipraus lietaus purškimą fungicidais suvėlino, o vėlyvesnių veislių augintojai purškimą atliko laiku.

„Rapsams pasiekus žydėjimo vidurį, kai žydi 50 proc. augalų ir pradeda kristi žiedlapiai, jau buvo galima įvažiuoti į laukus. Tai svarbu, nes sklerotinį puvinį kontroliuoti reikia būtent rapsų žydėjimo viduryje“, – pastebi R. Giedrikienė. Sklerotinio puvinio askosporos patenka ant nukritusių žiedlapių lapų prisegimo vietose, kur joms susidaro palankios sąlygos sudygti, ir taip užkrečiamas augalas. Naudoti augalų apsaugos produktus yra efektyviausia iki žydėjimo vidurio.

Panaudojus fungicidus nuo sklerotinio (baltojo) puvinio, iš dalies rapsai apsaugomi ir nuo juodosios dėmėtligės (alternariozės). Reikia nepamiršti, kad purškimą reikia registruoti informacinėje sistemoje prieš 2 kalendorines dienas ir į laukus važiuoti tik nuo 9 val. vakaro iki 4 val. ryto. Šis reikalavimas taip pat sunkino ūkininkų situaciją: tikrai nelengva buvo stebėti, kada nustos lyti, ir dar numatyti prognozes dvi dienas į priekį.

Vėsus pavasaris sulėtino žieminių kviečių augimą

Dėl vėsesnio balandžio ir gegužės sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis ir augimas. Vyraujantis žieminių kviečių augimo tarpsnis praėjusią savaitę (stebėjimai daryti birželio 7 d.) buvo BBCH 41, tai yra vamzdelėjimo pradžia. Ankstesniais metais tokiu metu žieminiuose kviečiuose jau būdavo plaukėjimo pabaiga. Dėl šalto ir lietingo pavasario ūkininkai vėlavo su darbais, tačiau dabar žieminiai kviečiai atrodo gerai. Tręšimai baigti, planuotos maisto medžiagos atiduotos iki vėliavinio lapo tarpsnio.

Siekiant padidinti grūdų masės augimą, baltymų ir glitimo kiekius, pieninės brandos tarpsniu tręšimui per lapus dar galima panaudoti karbamido tirpalą. Ne viename pasėlyje įvertinus augalų būklę ir meteorologines sąlygas, žieminių kviečių purškimo fungicidais bamblėjimo pradžioje buvo atsisakyta, pirmasis purškimas fungicidais atliktas bamblėjimo pabaigoje. Kadangi vėliavinis lapas lemia apie 40 proc. derliaus, todėl viršutinius lapus svarbu kuo ilgiau apsaugoti nuo plintančių ligų. Patartina rinktis fungicidus, turinčius ne tik apsauginį, bet ir gydomajį poveikį. Paskutinį purškimą nuo varpų ir lapų ligų mokslininkai rekomenduoja atlikti per žydėjimą.

Žydėjimo vidurį galima nustatyti apžiūrint ketvirtą varputę nuo varpos apačios: jei ten kabo žiedadulkės, tai gerai, o jei jau matyti užsimezgęs besiformuojantis grūdas, fungicidus naudoti jau pavėluota. Pasak R. Giedrikienės, kartais ūkininkai fungicidus naudoja tada, kai išlenda du trečdaliai varpos – taip bando apsaugoti augalus nuo lapų ligų ir tuo pačiu nuo varpų fuzariozės. Tačiau siekiant apsaugoti nuo fuzariozės, toks purškimas netikslingas. Nors varpų fuzariozė labiausiai pažeidžia vasarinius javus, bet, esant palankioms sąlygoms, padaro bėdos ir žieminiams.

Kadangi šiemet buvo išplitęs pavasarinis pelėsis, dirvoje tikrai yra gausu užkrato, o javams žydint askosporos nuo javų pašaknio ar dirvos patenka ant varpų ir jas užkrečia. Dėl šios ligos mažėja derlius, mažėja 1 000 grūdų masė, blogėja grūdų kokybė, jie užteršiami mikotoksinais. „Nuo varpų fuzariozės efektyviausiai apsaugosime javus, jei fungicidus (triazolų grupės) naudosime žydėjimo viduryje. Nepamirškite, kad lietus yra pagrindinė sąlyga fuzariozės plitimui. Mokslininkai rekomenduoja fungicidus naudoti tik tada, jei javų žydėjimo metu bent dvi dienos yra lietingos. Jei žydėjimo metu vyraus sausi orai, fungicido naudoti nereikia“, – pabrėžia R. Giedrikienė. Pieninės brandos metu išryškėjus varpų fuzariozės požymiams, taisyti padėtį purškimu jau vėlu.

Amarai mėgsta šiltus ir sausus orus

Dabar, įsivyravus šiltiems ir sausiems orams, reikia atkreipti dėmesį, ar neplinta amarai. Vamzdelėjimo tarpsniu jie plinta retai, tačiau javams išplaukėjus, amarų veisimasis gali sustiprėti. Pavojingiausi amarai yra iki javų pieninės brandos. Jie dažniausiai aptinkami varpose, kur maitinasi besiformuojančiais grūdais. Žinoma, stiprus lietus amarus gali nuplauti ir sustabdyti plitimą. Tačiau jei lietaus nebus ir vyraus šilti orai, pasiekus žalingumo ribą (kai javams išplaukėjus amarai būna apnikę 20-30 proc. stiebų, o apsikrėtusio stiebo varpoje vidutiniškai randama po 2–3 amarus), pasėlį rekomenduojama purkšti insekticidais ir tą padaryti reikia iki pieninės brandos vidurio.

Seminare išsamias vasarinių augalų pasėlių būklės apžvalgas ir jų tolesnės priežiūros rekomendacijas pateikė LŽŪKT Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantas Ignas Miknevičius ir Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė Sigita Balinskienė, informacinės sistemos IKMIS privalumus dar kartą priminė LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė, o seminarą vedė Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla. Žemdirbiams naudingos informacijos suteikė ir į klausimus atsakė Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja Raimonda Grigaitė ir Agrochemijos skyriaus vyr. specialistė Irena Petrolienė.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos