Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-15

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kai kurie ūkininkai neteko 70 proc. derliaus: specialistai dalijasi patarimais, kaip jį apsaugoti

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeisti subrandinti derlių.

Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų. Ypač padaugėjo ekstremalių gamtos reiškinių: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, sausra ar netikėtai užklupusi kruša iš derliaus kartais palieka tik prisiminimus.

„Išgulimas pagrindinis kriterijus, kuris išguldo juos paskui sunku nukult, sudygsta grūdai varpose – daug tų rizikų, ledai ant galo ateina. Kviečiams jie visada pavojingi yra, bet mažiau pavojingi nei rapsams žieminiam, ar pupom, žirniam – tai gali padaryt net 100 proc. nuostolio“, – sako ūkininkas iš Marijampolės Sigutis Jundulas. Kad kruša pati pavojingiausia, antrina ir rapsus 14 metų auginantis ūkininkas Zelba, jis yra netekęs kone viso derliaus. „70 procentų krušos paveiktas ir netekom derliaus. Tai visa laimė, kad buvo draustas, tai ta žala finansinė nebuvo stipri, o šiaip derliaus kūlėm beveik toną, kai potencialas buvo arti keturių tonų“, – teigia ūkininkas iš Šiaulių rajono Tautvydas Zelba.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistai Kėdainių pašonėje plytinčiuose eksperimentiniuose laukuose imituoja krušą įvairiose rapsų brendimo fazėse ir sako, kad jie labai gajūs augalai – pažeisti sugeba ataugti, tik derlių subrandina menkesnį. „Jei kruša pažeidžia ankstyvuose tarpsniuose, kai rapsai dar tik ruošiasi žydėti, kai žiedynai jau matosi, bet dar neišsiskleidę žiedai. Tai rapsų derlius sumažėjo panašiai 38–40 procentų, visiškai nukirtus augalus, tai, kaip matot, šie augalai sugeba regeneruotis“, – teigia centro mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.

Pavojingiausia kruša – bebaigiant nokti. Tad ūkininkai su baime stebi šiųmetes orų prognozes, ar spės nuimti rapsų derlių, ar kruša viską „iškuls“. Draudikai sako, kad kasmet dėl gamtos kataklizmų ūkininkams išmoka milijonus. „Pernai išmokėjome daugiau kaip 9 milijonus eurų, ir pagrindinės rizikos buvo javų išgulimus, kuris padarė milžiniškus nuostolius. Skirtingi metai – skirtingos rizikos, šiais metais jau esam išmokėję daugiau kaip milijoną eurų dėl tų ankstyvų žalų, taip pat iššalimo atvejų“, – kalba Martynas Rusteika.

Dėl klimato kaitos labiau veši ir piktžolės, rapsų ar javų pasėlius dažniau puola ir ligos, ir kenkėjai, ypač kai daug ir gausiai lyja. „Žieminiuose kviečiuose iš pagrindinių ligų būtų miltligė, kviečių dryžligę, ir kenkėjų šiemet buvo fiksuota amarų, lemų pažeidimai. O žieminiuose rapsuose daug visokių ligų, bet pati žalingiausia – sklerotinis puvinys“, – aiškina centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Ronis.

Ūkininkai sako, grūdines kultūras nuo žalojančių gamtos reiškinių bando apsaugoti ir rinkdamiesi veisles ar taikydami įvairius trešimo ir purškimo būdus – tik ne visada tai palanku. „Galime mes papurkšt nuo išgulimo chemikalais, bet tada bus netvarus ūkininkavimas, bus chemizuotas ūkis, turim ir privalom tręšimą išbalansuot, netręšt vien azotinėm trąšom, fosforo kalio santykis su azotu turi būt tinkamas, tada mažesnė tikimybė, kad išguls“, – tikina S. Jundulas.

Mokslininkai stebėdami klimato kaitą ir įtaką pasėliams taip pat dalija patarimus, kaip planuoti sėją, kad kuo gausesnis derliaus būtų. Štai žieminius rapsus į dirvą pataria berti kuo anksčiau. „Rapsus mes privalome iki rugsėjo 1-os būtinai pasėti, kad augalas spėtų suformuoti reikiamus parametrus žiemojimui“, – sako O. Auškalnienė. Žieminių kviečių sėją, sako, geriau vėlinti, kad neperaugtų, lengviau žiemotų ir vėliau neišgultų, mažiau ir piktžolių būtų. O štai pavasarį itin anksti su vasarinėmis grūdinėmis kultūromis skubančius į laukus – stabdo.

„Vasarinius augalus sėjam tada kai pradžiūsta dirvos, vėlinti nereikia, bet ir per anksti važiuoti negalima – nes turime saugoti mūsų dirvožemį“, – tęsia ji. Beje, dėl klimato kaitos meteorologiniai reiškiniai tampa labai lokalūs: vieną lauką skandina liūtis ar kapoja kruša, o už keliolikos kilometrų – neiškrenta nė lašo lietaus. Tad planuojama diegti meteorologinių stotelių tinklą, kurios pagelbėtų ūkininkams – kelių kilometrų spinduliu matuotų vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį.

„Šita stotelė svarbi todėl, kad jie galėtų ūkio darbus atlikti čia ir dabar, žinotų, kokios yra klimatinės sąlygos, kada galima purkšti, tręšti ir žinotų, kad po valandos ar dviejų neateis lietus ir jo tas ūkio darbas bus veltui“, – aiškina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Deja, nuo krušos nėra jokios apsaugos, belieka kliautis, kad žalą padengs draudimas. Specialistai sako, kad norint išvengti didelių nuostolių, svarbu turėti ir kelias ūkininkavimo sritis, kurios kompensuotų viena kitą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-14

Lyderio našta – ne kiekvieno pečiams

Plungės rajono Gintališkės kaime gyvenantis ūkininkas Marijus Kaktys – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas, Telšių apskrities darbo ginčų komisijos narys, Plungės rajono tarybos narys, LŪS Plungės rajono skyriaus pirmininkas… Šį sąrašą dar būtų galima tęsti, tačiau vien iš išvardytų visuomeninių pareigų aišku, kokių tvirtų pečių reikia, norint tokią naštą pakelti.

Žinoma, jei esi, kaip žmonės sako, „laisvo oro direktorius“, gali be didelės įtampos darbuotis visuomenės labui. Tačiau M. Kaktys – ūkininkas, valdantis 300 ha ir laikantis 125 melžiamas karves bei tiek pat telyčių.

Sėdo į tas pačias roges

„Jau kartą buvau LŪS pirmininko pavaduotoju, bet kai pradėjau plėsti savo ūkį, statyti fermas, teko šių pareigų atsisakyti, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino M. Kaktys. – Šįkart taip pat į tą kėdę atsisėsti dideliu noru nedegiau, bet Ūkininkų sąjungoje ne tiek daug pienininkyste užsiimančių žmonių, kurie norėtų ir galėtų pakovoti už bendrus mūsų sektoriaus reikalus. Seniai kalbama, kad reikia ko nors griebtis, nes, be visų kitų bėdų, Lietuvoje sparčiai mažėja ir melžiamų karvių. Iš ne taip seniai dar turėtų 340 tūkst. jų beliko 230 tūkstančių. Netrūksta ir kitų problemų. Todėl ypač atidžiai reikia stebėti ir studijuoti įstatymus, ministrų įsakymus, kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pienininkystei. Žinoma, ne aš vienas savo laiką tam skiriu. LŪS esame sukūrę daugiau ūkininkavimo praktikos turinčių šešių žmonių grupę, kuri ne vien su naujausiais dokumentais, projektais susipažįsta, bet ir savo įžvalgas, rekomendacijas, pasiūlymus teikia Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Kartais mus tik mandagiai išklauso, o kartais, žiūrėk, ima ir pasiseka valdininkus įtikinti. Taigi darbas tikrai nėra beprasmis…“

Pašnekovas prisiminė, kiek teko vargti, kol abejojantiesiems įrodė, kad mėšlą būtina vežti ne tik pavasarį, kai jis kratomas tiesiai į laukus, bet ir žiemą. Daug ginčų kilo dėl laukuose kraunamų rietuvių.

Prieš rietuves nusiteikę oponentai įrodinėjo, kokią didžiulę žalą tos rietuvės esą daro gamtai. Ūkininkai aiškino, kad žiema tam gerokai tinkamesnis metas ir dėl kvapų, ir dėl kelių. Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jei pavasarį visais keliais ir keliukais su pilnomis mėšlo priekabomis pajudėtų traktoriai. Gyvenvietės dustų nuo tvaiko, o po pavasarinio polaidžio dar nesutvirtėję keliai virstų klampynėmis… Kol rado kompromisą ir įtikino dvi – Žemės ūkio bei Aplinkos – ministerijas, prireikė pusės metų.

„Šią vasarą taip pat sprendžiami ypač svarbūs reikalai, – kalbėjo M. Kaktys. – Pieno strategijai sukurti ŽŪM iš Europos Sąjungos (ES) gavo 165 mln. Eur. Šiuos pinigus reikia protingai investuoti. Todėl, vertinant projektus, tarp svarbiausių prioritetų – naujų fermų statybos, melžimo bei kitos fermoms reikalingos įrangos pirkimai. LŪS nepritaria punktui, kuriuo numatoma, kad tie, kurie pasinaudos šia parama, turės 40 proc. padidinti primilžius. Nepritaria ir siūlymui ūkininkams, kurie dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, dabar neskirti balų. Mes siūlome tą punktą visiškai išbraukti. Ar pavyks pasiekti to, ko norime? Jau įvyko keli susitikimai, bet kaip pasielgs ŽŪM, kol kas neaišku.“

Be artimųjų būtų sunkiau

Ūkininkas prisipažino, kad be žmonos Anicetos pagalbos kažin ar galėtų taip dažnai ūkio reikalus atidėti į šoną. A. Kaktienė – ne tik pagalbininkė, bet ir patarėja. Kartu juodu… nuo penktos klasės. Kartu mokyklą baigė, kartu į tuometę Veterinarijos akademiją stojo ir abiejų diplomuose ta pati specialybė – zootechnikas inžinierius – įrašyta. Todėl moteriai netenka ilgai galvos laužyti sprendžiant, ką ir kaip daryti. Nors, kaip sakė M. Kaktys, Aniceta kartais ne juokais ima protestuoti. Be žmonos, į pagalbą jam ateina ir abu vaikai, nors ir Donatas, ir Lina turi savo ūkius. Dukra L. Kontrimienė gyvena šalia tėvų ir valdo 74 ha žemės, nelabai toli ir Donato ūkis – Gegrėnų kaime. Jo valdomi plotai užima apie 200 ha.

„Techniką naudojame bendrai visi trys, – ŪP pasakojo ūkininkas. – Turime gal 10 traktorių, kombainą, kurį jau reikėtų keisti, netrūksta ir kitos reikalingos technikos. Be gyvulininkystės, užsiimu ir augalininkys-te – 150 ha apsėju grūdinėmis kultūromis, 35 – kukurūzais, sėju dobilų, liucernų, kad tik žolė būtų kuo baltymingesnė. Pašarai ypač svarbūs holšteinų veislės karvėms, o mūsiškės kaip tik tos veislės ir yra. Jos labai produktyvios – per metus iš vienos primelžiame po 9,5 t pieno. Bet tos karvės ir labai lepios, silpnų kojų. Dažniausiai jas laikome tris laktacijas, tada jau tenka keisti. Gyvulininkystei reikia daug darbo jėgos, todėl pradėjau galvoti ir apie robotus. O kol kas turiu 5 samdomus darbininkus, dar 2 dirba pas dukrą. Gal ir sunku patikėti, bet Lietuvoje ne taip mažai ūkininkų, kurie atlieka ir tam tikrą socialinę funkciją. Kodėl? Kaip rodo statistika, trys iš penkių pas ūkininkus dirbančių žmonių, jei net ir gautų darbą toliau nuo namų, vis tiek negalėtų važinėti – neapsimokėtų.“

Atėjo metas apsispręsti

Gal minutę patylėjęs, M. Kaktys pastebėjo, kad atėjo metas Lietuvai apsispręsti dėl išmokų ribojimo. „Yra pasiūlymas, kad riba būtų 150 tūkst. Eur, bet, LŪS nuomone, lubos turėtų būti 60 tūkst. Eur. Seimo Kaimo reikalų komitete dažnai savo pasiūlymams sulaukiame pritarimo. Su ŽŪM valdininkais sunkiau, bet kartais, ilgokai padiskutavus, pavyksta ir juos įtikinti. Iki šiol dar neaišku, kaip bus dėl tų emisijų. Mūsų sąjungos nariai nepritaria jų mažinimui. Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, jei ne mažiausios, tai tikrai tarp mažiausių ES. Ir ne todėl, kad Lietuva investuoja į naujausias technologijas. Priešingai – žemės ūkis, energetika, transportas, palyginti su kitomis valstybėmis, pas mus silpnai išvystyti.“

LŪS pirmininko pavaduotojas sakė, kad jų nariai nepritaria ir pelkių atkūrimo projektui, kuriam numatyta skirti 16 mln. Eur. Jų nuomone, tie pinigai daugiau naudos duotų, jei būtų skiriami mėšlui tvarkyti, gamybai, o ne pelkėms. Nelabai jiems suprantamas ir Aplinkos ministerijos projektas, skirtas atkurti senąsias upelių vagas, kurios per melioracijos vajų virto tiesiausiais grioviais. „Su melioratoriais niekas nesitarė, todėl neaišku, ar bus pasiektas žiočių aukštis, arba kas nutiks jau esamoms drenažo sistemoms, – projektu abejojo M. Kaktys. – Numatyta „iškreivinti“ apie 150 kilometrų. Pinigai dideli, o efektas – abejotinas. Ar ne geriau tas lėšas atiduoti melioracijos grioviams valyti?“

Su M. Kakčiu daug kalbėjomės apie LŪS ir jo paties ūkį. Pašnekovas užsiminė ir apie šios sąjungos Plungės skyriaus, kuriam jis vadovauja, darbą. Paminėjo ir žygį baidarėmis, ir moliūgų šventę, kitus renginius, kuriuos rajono skyrius organizuoja. Plungės rajono taryboje taip pat darbo netrūksta. Tenka pasiginčyti dėl žemės mokesčio bei gervių daromos žalos pasėliams, kurios iki pat šiol niekas neatlygina. Kartais rimtus sprendimus tenka priimti ir Telšių apskrities Darbo ginčų komisijoje. Išgirdęs klausimą apie atlygį, ūkininkas nusišypsojo: „Už darbą Plungės rajono taryboje, Darbo ginčų komisijoje gal šiek tiek ir moka, bet aš niekur ir iš nieko nesu paėmęs jokio atlyginimo.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Roma MĖČIENĖ, 2021-07-15

Finansinės paslaugos su garantija ir toliau bus teikiamos sunkumų patiriantiems ūkininkams

Ūkininkai ir įmonės, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, iki šių metų pabaigos galės kreiptis į bankus bei kredito unijas dėl paskolų ir lizingo paslaugų. Finansų įstaigoms garantijas dėl šių paslaugų suteiks UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Iki šiol jau suteikta garantijų už 8,4 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad Europos Komisija šalims narėms sudarė galimybę valstybės pagalbos schemas, kurios galiojo iki birželio mėnesio, pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d. Taigi ir toliau bus tiesiama pagalbos ranka sunkumų dėl pandemijos patiriantiems ūkininkams ir įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Susiduriantiems su likvidumo problemomis apyvartinis kapitalas reikalingas ūkio veiklai tęsti, žemės ūkio produktams supirkti ir iš anksto atsiskaityti su žemdirbiais, taip pat užtikrinant dirbančiųjų pajamas.

ŽŪM siūlymui teikti individualias garantijas finansų įstaigoms iki metų pabaigos ir taip sudaryti ūkininkams bei įmonėms palankesnes sąlygas pasiskolinti jau pritarė ir Vyriausybė.

Planuojama, kad per š. m. II pusmetį už 20 mln. eurų finansų įstaigų suteiktų paskolų ir lizingo paslaugų bus suteikta 15 mln. eurų garantijų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-14

Ko siekiama Europos Audito Rūmų ataskaita?

Gal neatsitiktinai Europos Audito Rūmai paskelbė specialią ataskaitą „Bendroji žemės ūkio politika ir klimatas: sudaro pusę Europos Sąjungos (ES) klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja“ likus savaitei iki lemiamo Trialogo derybininkų susitikimo…

BŽŪP ir klimatas

Panašu, kad bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai „žemės ūkio produktyvumo didinimas, tiekimų užtikrinimas vartotojams prieinamomis kainomis“ politikų darbotvarkėse užleidžia vietą klimato temai.

Jau pačioje Europos Audito Rūmų ataskaitos pradžioje teigiama, kad nuo 2013 metų klimato srities veiksmai buvo vienas pagrindinių BŽŪP tikslų. Žinant, kad ES BŽŪP užima išskirtinę padėtį – jos tikslai nustatyti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje ir jokių šio straipsnio papildymų, kuriuos turėjo ratifikuoti kiekvienos ES valstybės narės parlamentai, nebuvo – toks, švelniai tariant, drąsus tvirtinimas, atrodo, sunkiai suderinamas su teisinės valstybės principais.

Paryžiaus susitarimas: ir toliau kartojama a, bet nutylima b ir c

Audito Rūmų ataskaitoje faktas, kad ES 2015 metais tapo Paryžiaus susitarimo šalimi, siejamas tik su ES išmetamų teršalų mažinimo užmojais, ignoruojant to paties straipsnio kitas dalis, kuriomis visos šalys susitarimu lygiagrečiai įsipareigojo užtikrinti maisto gamybos sektoriaus gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir pastangas klimato srityje atitinkantį finansavimą.

Skirtumas tarp prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo yra akivaizdus, tačiau analizę atlikę auditoriai nematė reikalo paaiškinti, kodėl šioje ataskaitoje nuspręsta ignoruoti pirmaeilį žemės ūkio gamybai, kuri yra maisto tiekimo grandinės pagrindas, keliamą prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinį, visą dėmesį sutelkiant į veiksmų, skirtų klimato kaitai švelninti, vertinimą.

BŽŪP išlaidų klimato srities ataskaita kažkaip pražiūrėjo ir faktą, kad tų pačių klimatui ir aplinkai naudingų priemonių finansavimas atskirose valstybėse narėse skiriasi ne procentais, o kartais. Kalbama ne tik apie naują, jokių istorinių referencijų neturinčią, tik 2014–2020 metų laikotarpiu įvestą žalinimo išmoką, mokamą visų valstybių narių žemdirbiams už vienodą veiklų sąrašą. Nagrinėdami kompleksinio paramos susiejimo indėlį, švelninant klimato kaitą, auditoriai nepastebėjo, kad už tapačių reikalavimų įgyvendinimą visoje ES, pvz., Lietuvos hektarui skiriama šiaip taip tris ketvirtadalius ES vidurkio 2020 metais pasiekusi bazinė išmoka.

Praslydo pro auditorius ir išmokų mažinimo bei ribojimo priemonė, menkinanti didelių ūkių pastangas laikytis kompleksinių paramos susiejimo reikalavimų, ir tai, kad perskirstymo išmokai nekeliami jokie papildomi reikalavimai, pvz., aplinkos ar klimato srityje…

Suprantama, kad į nepatogius išmokų nelygybės klausimus, iškeltus daugiau kaip 52 tūkst. Lietuvos gyventojų pasirašytoje peticijoje, iki šiol vengia pateikti atsakymą jau ne vienas peticiją nagrinėjęs Europos Parlamento komitetas. Vis dėlto buvo logiška tikėtis, kad konstatavę neefektyvų BŽŪP lėšų panaudojimą klimato švelninimo tikslams auditoriai turėjo panagrinėti ir priežastis, pvz., individualias ES valstybių narių situacijas – ar kai kuriose šalyse parama yra ne per didelė, o kitose – ne per maža.

Gal problema ta, kad BŽŪP finansavimas tiesiog yra nepakankamas, keliant žemės ūkiui neproporcingai didelius, ne tik prisitaikymo, bet ir klimato švelninimo tikslus? Juo labiau kad niekas BŽŪP „neatleido“ nuo paminėtų, Lisabonos sutartimi nustatytų tikslų įgyvendinimo… Deja, ataskaitoje apsiribojama tik ES masto rodiklių nagrinėjimu, perfrazuojant lakų posa-
kį – pagal vidutinę visų ligoninės pacientų temperatūrą.

Didžioji klimato kaitos kaltininkė – gyvulininkystė

Žemiau pateikiamos citatos, skirtos gyvulininkystei, iliustruoja, iki kokio absurdo gali nuvesti principo „vienas tinka visiems“ taikymas.

„Gyvulininkystės sektoriuje išmetamas teršalų kiekis, kuris daugiausia susidaro dėl galvijų, sudaro apie pusę žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio ir nuo 2010 metų išliko nepakitęs. Tačiau pagal BŽŪP nesiekiama riboti gyvulių skaičiaus ir neteikiamos paskatos jam mažinti. Tarp BŽŪP rinkos priemonių yra gyvūninių produktų skatinimas; jų vartojimas nemažėjo nuo 2014 metų.“

„Sumažėjus gyvulininkystės produkcijai, sumažėtų ne tik virškinant pašarus ir laikant mėšlą išmetamas teršalų kiekis, bet ir teršalų kiekis, susidarantis dėl pašarų gamybai naudojamų trąšų. ES sumažėjus bendrai gyvulininkystės produkcijai, sumažėtų ES teritorijoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.“

Nors ataskaitoje pripažįstama, kad Graikijos, Kroatijos ir Lietuvos gyvulininkystės sektoriuose 2010–2018 metais buvo didelis išmetamų teršalų sumažėjimas ir nurodoma, jog jis siejamas su dėl konkurencingumo stokos labai sumažėjusiu pieninių karvių skaičiumi, rekomendacijos dėl diferencijuoto, individualaus BŽŪP požiūrio į gyvulininkystės plėtrą neteikiamos.

Įvertinus tai, kuo Lietuvoje virsta Briuselio rekomendacijos, nacionalinę epopėją su net dviejų premjerų pavestu vandens apmokestinimo gyvulių fermoms įteisinimu, niekaip neišsprendžiamus mėšlo tvarkymo klausimus ir pan., entuziazmo kartelę gyvulininkystės šakos mohikanams gali tekti nuleisti iki minimumo jau artimiausioje ateityje.

Baigti Lietuvos žemės ūkio mokslo ignoravimą

Stebint BŽŪP pučiančius vėjus, tenka vėl ir vėl grįžti prie Lietuvos žemės ūkio mokslo vaidmens temos. Auditoriai rekomendavo: „Komisija turėtų paprašyti valstybių narių nustatyti jų žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą.“

„Ūkininko patarėjuje“ spausdintų straipsnių serijoje buvo įrodyta, kad nacionalinei šilt­namio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) inventorizacijai iš žemės ūkio dar labai toli iki tobulybės. Prieš porą savaičių buvo įrodyta, kad Nacionalinėje klimato darbotvarkėje šalies žemės ūkiui nustatyti ŠESD mažinimo tikslai (11 proc. 2005 metų lygio) tris kartus viršija realų poreikį, siekiant bendrųjų ES tikslų – 55 proc. sumažinti emisijas. Tačiau darbotvarkei buvo pritarta…

Lietuvos žemės ūkis yra ES produktyvumo dugne. Situacija gyvulininkystėje – katastrofiška. Neturint objektyviais skaičiais, mokslo žiniomis bei praktika pagrįstos nacionalinės pozicijos, o vadovaujantis bendrosiomis ES rekomendacijomis, šalies žemės ūkio laukia liūdnos perspektyvos. Tad gal nebemigdykime žemdirbių pažadais apie žaliojo kurso atveriamas galimybes?

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Eimantas PRANAUSKAS, 2021-07-13

Vyriausybė nenori riboti glifosatų naudojimo

Vyriausybė trečiadienį nepritarė dalies parlamentarų siūlymui riboti piktžoles naikinančio glifo­sa­to naudojimą.

Seimui išvadą teikiantis Ministrų kabinetas posėdyje palaikė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą nepritarti iniciatyvai nuo kitų metų liepos 1 dienos uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose.

Draudimas nebūtų taikomas žemės ūkyje ir naudojimui naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalus, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. „Pati tema dėl glifosato mažinimo tikrai yra aktuali ir Žemės ūkio ministerija jau artimiausiu metu priims, ir ilgalaikiai, kalbant apie Europos žaliąjį kursą, tikrai numačiusi eilę priemonių, kaip glifosato naudojimą mažinti žemės ūkyje. Ir, apskritai, šiuo atveju yra tiesiog ydinga praktika, kada būtų įstatymais uždraustos vietos, kur šitą cheminį preparatą galima naudoti“, – posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Seimas jau pradėjo svarstyti tai numatančias Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jo­naus­ko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia me­džia­ga ke­li­nin­kai pernai iš­purš­kė pa­ke­les Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Pasak jo, „dėl to vi­sos pa­ke­lės bu­vo nu­ru­da­vu­sios ir ūki­nin­kų lau­kams kliu­vo ši­to che­mi­ka­lo po­vei­kio“. Ministerija argumentuoja, kad minimos ribojimo priemonės yra neproporcingos, kadangi, be kita ko, teisės aktuose jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir ribojimai, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką.

Be to, augalų apsaugos produktai yra plačiai naudojami ES valstybėse narėse geležinkelio tinklo priežiūrai ir šiuo metu niekuo nepakeičiami, kadangi alternatyvūs piktžolių kontrolės būdai (šienavimas, ravėjimas, naikinimas ugnimi, garais ir kita) dėl geležinkelių specifikos yra tik pagalbiniai, todėl nevertinti kaip reikšmingi. ŽŪM teigimu, duomenų apie glifosato ar Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta. „Remiantis tuo, įstatymo projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės yra neproporcingos ir perteklinės galiojančiam teisiniam reguliavimui“, – konstatuoja ministerija.

Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog įvairios studijos rodo, kad neigiamas glifosato poveikis pasireiškia augalams, gyvūnams, vabzdžiams. Tyrimai taip pat rodantys, kad miškuose naudojamas glifosatas turi ilgalaikį efektą miško dirvožemiui ir pasilieka jame iki 360 dienų. Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2022 metų pabaigos. Tam pritarė ir Lietuva. Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS yra sakiusi, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį.

Tuomet, pasak jos, bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne. ŽŪM nurodo, kad kol nėra atliktas glifosato vertinimas ir priimtas sprendimas ES lygiu, įstatymo projektu siūlomi draudimai prieštarauja ES teisės viršenybės principui. Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-15

Smulkieji ūkininkai aktyviai naudojosi galimybe gauti paramą

Birželio 30 d. buvo baigtos rinkti smulkių ūkių savininkų paraiškos. Galimybe gauti paramą modernizuoti savo ūkius aktyviai naudojosi visos šalies smulkieji ūkininkai – paraiškų per du paraiškų rinkimo mėnesius pateikta itin daug.

Šiemet pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas atskirai galėjo teikti ūkininkai, prašantys paramos pieninės galvijininkystės sektoriui, ir ūkininkai, užsiimantys kita žemės ūkio veikla.

Dėl paramos pieninės galvijininkystės sektoriui į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) preliminariais duomenimis kreipėsi 328 smulkiųjų ūkininkų. Suskaičiuota, kad jų paraiškose bendra prašoma paramos suma yra beveik tiek, kiek šiam paraiškų rinkimui buvo skirta, – 5,01 mln. Eur (buvo skirta 5 mln. Eur).

Dėl paramos smulkiųjų ūkininkų, vykdančių kitą žemės ūkio veiklą, ūkių stiprinimui preliminariais duomenimis į NMA kreipėsi 1 907 pareiškėjai. Suskaičiuota, jog bendra jų prašoma paramos suma beveik tris kartus viršija skirtąją ir sudaro daugiau kaip 28 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10,2 mln. Eur. Taigi paramos gali tikėtis kiek daugiau nei trečdalis paraiškas pateikusių ūkininkų – kam ji galės būti skirta, paaiškės įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, susumavus gautus prioritetinius balus ir sudarius paraiškų prioritetinę eilę. Primintina, jog paraiškų prioritetinė eilė turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų surinkimo dienos, t. y. nuo birželio 30 d.

Su priemonės atrankos kriterijais ir už atitiktį jiems skiriamais balais galima susipažinti kvietime teikti paraiškas.

Pažymėtina, jog gautų paraiškų skaičius gali nežymiai keistis.

Primename, kad dėl paramos pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galėjo kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei deklaruojantys pasėlius ir (arba) registruojantys ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus. Parama skiriama vykdantiems žemės ūkio produktų gamybą bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Bus mokama 100 proc. išmoka, siekianti 15 000 Eur vienam paramos gavėjui.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-14

Pakeistas KPP paraiškų priėmimo grafikas

Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2021 metais grafikas. Žemės ūkio ministro K. Navicko įsakymą, kuriuo pakeistas KPP paraiškų priėmimo grafikas, galima rasti čia.

Pakoreguotame grafike nukeltas paraiškų pagal KPP priemonės ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ teikimas. Paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. (anksčiau šias paraiškas buvo planuota kviesti teikti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos