Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-15

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Didinama susietoji parama už pienines karves

Žemės ūkio ministerija nustatė 2021 metų susietosios paramos už pieninę karvę dydį – 180,22 Eur. Palyginti su 2020 metais, parama padidėjo 51,36 Eur. Paramą gaus apie 22 tūkst. pieno gamintojų, kurie atitinka keliamus reikalavimus.

Šios paramos avansus (125 Eur už pieninę karvę) planuojama mokėti nuo spalio 18 d. Likusi paramos dalis (55,22 Eur) į pieno gamintojų sąskaitas turėtų būti pervesta nuo gruodžio 1 d.

Iš viso 2021 m. Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 36,43 mln. eurų, t. y. 6,86 mln. Eur daugiau negu 2020 m. (29,57 mln. eurų).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-14

Patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai įsigalios jau lapkritį

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir naudoti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Primename, kad nuo šių metų lapkričio 15 d. įsigalioja patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai.

„Srutomis ir mėšlu dažnai tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša, taigi svarbiausia apsaugoti aplinką nuo galimos taršos“, – pabrėžia Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke.

„Norime atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 15 d. įsigalioja sugriežtinami reikalavimai, kuriais norima mažinti kvapus ir nekontroliuojamą srutų patekimą į aplinką. Taip pat siekiama gerinti prie tręšimo laukų gyvenančių asmenų sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą“, – teigia Č. Meržvinskas.

Pasak aplinkosaugininko, įsigaliojus naujiems reikalavimams, tokioms rietuvėms vieta laukuose mėšlui laikyti turės būti parenkama taip, kad jos nebūtų arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Šis atstumas gali būti mažesnis, jei minėtų pastatų savininkai yra pateikę rašytinį sutikimą.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (per liūtis, potvynius), rietuvės vieta būtų parinkta ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). O potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Prieš pradedant ruošti vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turės būti suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų, nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Taip pat šis sluoksnis turės būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. O laikymo vieta turės būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

„Prisiminkite, kad visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, neleidžiantis srutoms tekėti į aplinką, pasklisti amoniako emisijoms ir kvapams. Kartu atkreipiame dėmesį, kad rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nuo jos nutekėti, ji turi būti uždengta vandeniui nelaidžia danga arba ne plonesniu nei 10 cm storio durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu“, – sako aplinkosaugininkas.

Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

SVARBU

Būtina žinoti, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias rudens ir pavasario hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Taip pat, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-14

Arė gražiausią rudens vagą

Šešuolių seniūnija kartu su Liaušių kaimo bendruomene visus pakvietė į tradicinį renginį „Gražiausia rudens vaga 2021“. Arimo rungtyje varžėsi ūkininkai Jonas Motiejūnas, Lukas Motiejūnas, Regimantas Stasiukaitis, Arūnas Černiauskas, Rimas Lukša, Vilmantas Braškys, Vaida Lukšaitė.

Arimą vertino komisija, kurios pirmininkas – Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys.

Kol artojai vagojo laukus, žiūrovai dalyvavo Ukmergės kultūros centro Krikštėnų skyriaus darbuotojų edukacijoje. Ant laužo buvo kepama duona, o tautinio paveldo atstovas Vitalijus Želnys demonstravo, kaip kepamas šakotis. Lietuvos automobilių kelių direkcija pristatė automobilių saugos diržų efekto bei transporto priemonės virtimo imitavimo įrenginius.

Šventėje kvepėjo žolelių arbata, keptais pyragais ir rudens gėrybių troškiniu. Mažieji dūko ant batuto, koncertinę programą dovanojo Želvos armonikieriai.

Į renginį atvyko Seimo narys Juozas Varžgalys, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, savivaldybės tarybos narys bei Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Kopūstas.

Šešuolių seniūnė Jolanta Lukšienė neakcentavo šio renginio nugalėtojų. Tikino, kad laimėjo visi, kurie ryžosi ir dalyvavo. Savo ūkį turinti ir pati prie traktoriaus vairo sėdanti seniūnė sakė, kad arti nemėgino. Šiuos darbus dirba varžybose taip pat dalyvavęs jos sutuoktinis ir dukra. Pasak seniūnės, arimo kokybė priklauso ir nuo žemės bei technikos, ir nuo paties artojo įgūdžių bei gebėjimo tą techniką valdyti. Tikina, kad šioje šventėje svarbiausia buvo pasibūti kartu ir turiningai praleisti laiką.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-14

Ūkininkų sąskaitas pasieks 4,6 mln. Eur išmokų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2019 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

NMA ketvirtadienį (rugsėjo 16 d.) pradės mokėti kompensavimo išmokas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. 39 tūkst. ūkininkų sąskaitas pasieks 4,6 mln. Eur paramos suma. Šios lėšos skirtos kompensuoti ūkininkams prarastas pajamas dėl 2019 m. tiesioginių išmokų paraiškoms pritaikytos finansinės drausmės. Finansinė drausmė taikoma vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu, kompensavimo suma mokama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.

Paramos gavėjui mokėtina kompensavimo suma apskaičiuojama pateiktai paraiškai pritaikytą finansinės drausmės sumą dauginant iš finansinės drausmės kompensavimo koeficiento. Išmokai už 2019 m. paraišką taikomas 0,445 koeficientas. Pavyzdžiui, jei ūkininkui dėl pritaikytos finansinės drausmės išmokų suma buvo sumažinta 1 000 Eur, tai jam bus kompensuota 445 Eur (1 000 x 0,445 = 445). Tuo atveju, kai kompensavimo suma yra mažesnė nei 1 euras, paramos gavėjui apskaičiuota suma neskiriama. Paramos gavėjams, nepateikusiems paraiškų 2020 m., kompensacijos nėra mokamos.

Jei paramos gavėjui buvo pritaikyta sankcija už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, finansinės drausmės kompensavimo suma apskaičiuojama atsižvelgiant į sumažintą dėl sankcijos išmokų sumą.

Paramos lėšos bus mokamos į 2020 m. pateiktose paraiškose už deklaruotus plotus nurodytas banko sąskaitas. Siekdami, kad kompensacinės lėšos pasiektų paramos gavėjų ar jų valdos perėmėjų sąskaitas, prašome ūkininkų pasitikrinti, ar nesikeitė bankas ir (ar) banko sąskaita. Lengvai ir paprastai tai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo. Taip pat portale pareiškėjas gali sužinoti apie išmokėtą kompensavimo sumą (skiltyje „Mokėjimų / atsiskaitymų informacija“).

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-14

Išmokėta parama nukentėjusiems nuo pandemijos

Informuojame, kad jau išmokėta parama pareiškėjams – ūkininkams, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės. Paraiškos buvo renkamos balandžio 28 d. – gegužės 14 d., o visą prašomą paramą buvo planuota išmokėti iki metų pabaigos (gruodžio 31 d.).

Per paraiškų surinkimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ skubios pagalbos paprašė daugiau kaip 7 tūkst. nuo pandemijos nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiems paramos gavėjams išmokėta 5,05 mln. Eur.

Didžiąją pareiškėjų dalį sudarė gyvulininkystės sektoriaus atstovai. Taigi, didžioji dalis paramos atiteko žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), gaunantiems pajamų iš gyvulininkystės veiklos – daugiau kaip 80 proc. (81,6%) nuo visos paramos, bei žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), užsiimantiems SESV I priede nurodytų žemės ūkio produktų, išskyrus žuvininkystės produktus, rinkodara arba plėtojimu, kurių pajamos gaunamos iš daržininkystės, uogininkystės arba sodininkystės veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, – jiems išmokėta 16,6 proc. paramos nuo visos išmokėtos paramos sumos paramos.

Stiprią finansinę žalą dėl šalyje paskelbtos pandemijos dėl COVID-19 ligos patyrę pareiškėjai galėjo prašyti iki keliolikos tūkst. Eur paramos: 1,8 tūkst. siekianti išmoka galėjo būti skirta savarankiškai vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą ar įregistravusiems individualią veiklą, iki 7 tūkst. Eur parama – žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), iki 18 tūkst. Eur – MVĮ. Šiuo paraiškų rinkimo laikotarpiu patikslinus įgyvendinimo taisykles paramos buvo kviečiami kreiptis ir maisto gamintojai, negavę paramos pagal šią priemonę, taip pat specializuoti daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkiai bei ūkiai, gaunantys pajamų iš gyvulininkystės.

Pernai šiai priemonei skirta 33,1 mln. Eur. Tuomet spalio – lapkričio mėnesiais gautos 549 paraiškos, kuriose buvo paprašyta 2,5 mln. Eur paramos. Likus nepanaudotoms paramos lėšoms, šiemet buvo paskelbtas dar vienas kvietimas teikti paraiškas.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-14

Šventė kokybiško lietuviško maisto gamintojams ir vartotojams

Jau ketvirtus metus rugsėjo mėnesį Vilniuje vykstanti Kokybiško maisto šventė sukviečia gausų būrį sveikatai palankaus maisto mėgėjų, ūkininkų, mokslininkų, maitinimo įstaigų atstovų. Šiuo renginiu Žemės ūkio ministerija siekia didinti žmonių sąmoningumą renkantis kokybe ženklintus maisto produktus ir populiarinti jų vartojimą Lietuvoje.

Visame pasaulyje auga dėmesys maisto tausojimui, produktų kokybei ir žmonių sveikatai. Lietuvos vartotojai turi vis daugiau galimybių įsigyti kokybiškų maisto produktų. Tačiau pagal kokybės sistemas pagaminti produktai vis dar nėra labai gerai žinomi vartotojams. Todėl šventėje daug dėmesio skirta ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams bei maisto produktams, paženklintiems saugoma geografine nuoroda, saugoma kilmės vietos nuoroda ir garantuoto tradicinio gaminio nuoroda. Visi jie ypatingi tuo, kad jiems keliami aukštesni reikalavimai, negu įprastiniams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie Žaliojo kurso siekius, ateities maistą, padėkojo visiems šventėms dalyviams, besidomintiems lietuvišku maistu, pagamintu tvariais gamybos būdais.

Ministerija remia vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigas – šiemet parama (1 008 tūkst. Eur) pasinaudojo 45 vaikų ugdymo įstaigos, sveikatai palankiu maistu maitindamos daugiau kaip 7200 vaikų. „Šie pinigai – tai ženklas, kad valstybė ne tik deklaruoja pažadus, bet juos ir vykdo, – sakė ministras. – Skatindami trumpąsias maisto tiekimo grandines norime, kad Lietuvoje tarp valgytojo ir gamintojo būtų kuo mažiau tarpininkų“.

Iš lauko tiesiai ant stalo

Šventės metu surengtoje konferencijoje pristatytos kokybės sistemų naujovės ir aktualijos, mokslininkai lygino ekologiškų ir įprastinių produktų maistinę vertę, įtaką sveikatai bei kartu su praktikais dalijosi trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo teorija ir praktika.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, trumposios maisto tiekimo grandinės yra vienas iš faktorių, priartinančių kokybiškus maisto produktus prie vartotojo. „Trumpoji tiekimo grandinė yra maistas iš lauko tiesiai ant stalo. Realiame gyvenime – tai ūkininkų turgeliai, sveiko maisto parduotuvėlės, prekyba iš ūkio, elektroninės parduotuvės, tiesioginis produkcijos pristatymas vartotojams į namus, mugės, parodos, paviljonai, vaikų darželiai ir mokyklos, maitinančios vaikus ekologiškais produktais, restoranai ir kavinės, bendradarbiaujančios su vietiniais ūkininkais“, – kalbėjo ministro patarėjas. Trumposios grandinės ne tik atpigina maistą, nes tarp ūkio ir vartotojo gali dalyvauti tik vienas tarpininkas, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, produktus pervežant mažesniais atstumais. Žemės ūkio ministerija nuo šių metų rems ūkininkų bendradarbiavimą – trumpųjų grandinių kūrimui numatyta 7,7 mln. Eur.

Pagal kokybės sistemas pagaminti produktai jau įtraukti ir į „žaliuosius pirkimus“. Vyriausybė yra numačiusi, kad perkančiųjų organizacijų „žalieji pirkimai“ nuo 2023 m. turės sudaryti 100 procentų visų pirkimų.

Kuria naujas tradicijas

Konferencijoje savo pasiekimais bei gerąja patirtimi dalijosi ūkininkai, auginantys ir gaminantys produktus, paženklintus kokybės ženklais. Mobiliųjų ūkininkų turgelių sumanytojas, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius ypač pabrėžė asmeninį ryšį tarp gamintojų ir vartotojų. „Kuriame tradicijas, kurių neturėjome. Pas mus jau yra prekiaujančios trys vienos šeimos kartos“, – džiaugėsi M. Maciulevičius. Pradėję nuo kelių ūkininkų parduodamų morkų ir kopūstų, šiandien kooperatyvo nariai įtinka ir išrankiems gurmanams. „Priklausomai nuo sezono, mobiliuosiuose turgeliuose prekiauja apie 500 ūkininkų ir kitų gamintojų. Mums svarbi savikontrolė, o visos naujos prekybos vietos atidaromos konsultuojantis su bendruomenėmis, seniūnijomis”, – sakė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas.

Kokybiško maisto šventės dalyviai ne tik įsitraukė į įvairias diskusijas, klausė pranešimų, bet ir ragavo kokybe ženklintų produktų. Ūkininkai ir gamintojai pristatė įvairiausius gaminius – grūdų, pieno, daržovių ir vaisių produktus, gėrimus, medaus gaminius, įvairiausius gardėsius.

Apdovanoti konkursų nugalėtojai

Žemės ūkio ministerija remia gamintojus, kurie populiarina pagal kokybės sistemas gaminamus produktus. Siekiant apdovanoti geriausius iš geriausiųjų, šiemet surengti net du konkursai.

Konkurse „Geriausia 2021 m. ekologinės gamybos įmonė“ I vietą užėmė kooperatinė bendrovė „Grybai LT“. Ji apdovanota už didelę ekologiškos produkcijos įvairovę ir aplinkai draugiškų technologijų diegimą. II vietos laimėtoja tapo UAB „Du medu“, turinti ilgametę patirtį gaminant ekologiškus duonos gaminius. Už bendradarbiavimą su mokslininkais kuriant ekologiškus produktus apdovanota įmonė UAB „Allive Europe“, užėmusi III vietą.

Konkursui „Kokybe paženklintas maistas 2021“ 12 gamintojų pateikė 20 ekologiškų, nacionalinės kokybės ir su saugomomis nuorodomis produktų. Komisija už išradingumą gaminant ekologiškus maisto produktus iš lietuviškos žaliavos apdovanojo UAB „EKKO LT“. UAB „Daumantai LT“ buvo įvertinta už ekologiškų produktų asortimento plėtrą. UAB „ProBIOduktai“ atsiėmė apdovanojimą už išradingumą puoselėjant mikroorganizmus ekologijoje ir praturtintą vartotojų mitybą. Viena iš konkurso laimėtojų tapo UAB „Geld Baltic“, gaminanti liofilizuotus ekologiškus produktus. Už ekologiškų produktų išskirtinumą įvertinta UAB ,,Orka foods“, už inovatyvių ekologiškų produktų gamybą – UAB „Nordic proteins“. Komisija nusprendė apdovanoti ir UAB „Miltinuko receptas“, gaminančią ekologiškus tradicinės virtuvės miltinius gaminius.

Konkurse apdovanoti ir išskirtiniai produktai. Ūkininkas Edmundas Henrikas Jastramskis įvertintas už ekologišką šalto spaudimo rapsų aliejų, UAB „Du medu“ – už ekologiškus sausainius „Du medu“. Produktų su Europos Sąjungos saugomomis nuorodomis grupėje laimėjo UAB „Lukšių pieninė“ puskietis sūris „Liliputas“. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gaminamų produktų grupėje laimėtoju paskelbtas Ginto Cimakausko ūkis, gaminantis vištų kiaušinius.

Šventėje pasidžiaugta ir jau trečius metus ministerijos teikiamos paramos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms rezultatais – apdovanotos visos prie šios iniciatyvos prisijungusios savivaldybės ir darželiai.

Žemės ūkio ministras padėką įteikė ir pirmajai sertifikuotai ekologiško viešojo maitinimo įmonei – Ukmergės vaikų lopšeliui-darželiui „Žiogelis“. Šiame darželyje ekologiškos žaliavos maiste, gaminamame vaikams, sudaro ne mažiau kaip 60-90 proc. visų naudojamų žaliavų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos