Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-20

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pieno gamintojams – 12 milijonų eurų parama

Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. eurų. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais.

Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės. Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis –14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną.

Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-17

Ūkininkų nuostoliai šiemet – didesni nei pernai

Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nepalankūs orai šiemet pridarė daugiau žalos negu pernai. Jų teigimu, labiausiai kentėjo rapsai ir pupos.

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį.

Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų. „Skaičiai negalutiniai, nes kai kurios augalų rūšys dar laukuose – cukrinai runkeliai, kukurūzai. Bet išmokos suma tikrai bus didesnė nei pernai. (…) Vasaros laikotarpis atnešė didesnius nuostolius ir tikrai viršysime praėjusių metų išmokas“, – BNS sakė M.Rusteika. Pasak jo, pernai daugiau nuostolių fiksuota dėl išgulusių javų, o šiemet jų daugiau dėl krušos, ypač rapsų, pupų laukuose.

„Pupos apskritai tapo viena nuostolingiausių augalų rūšių per pastaruosius keletą metų. Nemažai ir bulvių laukuose nuostolių, dar ne visos daržovės nurinktos, tai gali būti, kad nuostoliai dar augs“, – teigė M.Rusteika.

Jis taip pat pastebi, kad šiemet padaugėjo ūkininkų, kurie draudė pasėlius. Draudimo bendrovė BTA skelbė, jog išmokos ūkininkams šiemet augo penkis kartus. Įmonės pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis taip pat teigė, kad nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos. Anot jo, didžiausia žala fiksuota, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų.

„Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – pranešime sakė D.Juodis. BTA šiemet pranešta apie 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.

Derlius šiemet – vidutinis

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad derlius šiemet – vidutinis, nors ūkininkai jo tikėjosi geresnio. „Derlius yra labai margas, aišku, vidutinį aruodą vertinant, galima sakyti, kad yra artimas vidutiniam derliui, tikrai nėra rekordinis kaip pranašavo dar nedaug likus iki javapjūtės, iki tropinių karščių atėjimo“, – BNS sakė R.Juknevičius. Pasak jo, tropinis karštis pakenkė visiems pasėliams, tai labai atsiliepė ir daržovių augintojams. Tačiau labiausiai, anot jo, nukentėjo javai, rapsai ir pupos. „Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų“, – sakė R.Juknevičius.

Anot jo, dažniausiai nuostolių būdavo žiemą, dėl iššalimo, tačiau dabar jų atnešė vasarą buvę karščiai. „Dėl tropinio karščio formuodavosi labai lokaliai tie reiškiniai, kai nei iš šio, nei iš to giedrame danguje prasideda didelės liūtys. Tokių dalykų buvo visos Lietuvos teritorijoje, buvo daug atvejų, kai to paties ūkininko vieną lauką visiškai suniokojo, o kitam nieko nekliuvo, nors jie vienas nuo kito per porą kilometrų“, – pasakojo R.Juknevičius. Jis teigė, jog šiemet išaugo rapsų, grūdų, pupų, žirnių ir kitų daržovių kainos, tačiau ne visi ūkininkai tuo galėjo pasinaudoti.

„Sumažėjęs aruodas labai greitai pakeičia situaciją rinkoje. Kainos šovė į viršų, nes atsirado produkcijos trūkumas. Ar tai didelė paguoda ūkininkams – tie, kurie buvo išankstinėmis sutartimis nemažą dalį derliaus pardavę, dabar yra labai nusivylę, nes pardavė gerokai mažesne kaina nei galėjo. Tie kurie neturėjo tokių sutarčių ir nepardavinėjo iš kart nuo kombaino, o dar šiek tiek palaikė, tai gali džiaugtis, kad išlošė“, – sakė R.Juknevičius.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-09-19

Jei ūkinis gyvūnas ūkininkui tampa nenaudingas, jis neturi galimybės išlikti?

ŽemŽemės ūkio biologinė įvairovė apima viską, kas tiekia mums maistą, pluoštą ir kuro išteklius, nuo dirvožemio bakterijų iki augalų ir ūkinių gyvūnų. Tūkstančius metų žmonės dirbo žemės ūkio darbus naudodamiesi natūraliais gamtos procesais, rinkdamiesi gyvūnus ir pasėlius, užtikrinančius maisto gavimą augančiam gyventojų skaičiui.

Didelė įvairovė žemės ūkyje buvo puikiai pritaikyta tai pasaulio daliai, kurioje ji buvo naudojama. Jauniklių atvedimo sezoniškumas, pašaro poreikiai, ganymo specifiškumas ar fenotipiniai požymiai – visa tai buvo ūkininkų atrenkama bei vystėsi natūraliai, kad susidarytų optimali pusiausvyra tarp gaunamos produkcijos, ūkininko ir gyvūno gyvenimo kokybės. Tokia harmoninga ir ekstensyvi gamtos valdymo kultūra – žemės ūkis – suteikė mums platų gyvūnų ir augalų pasirinkimą: įspūdingais ragais pasipuošusios avys ir ožkos, šėmos spalvos arba baltomis nugaromis galvijai, kiaulės su karoliukais po kaklu, įvairios formos ar spalvos augalai ir kitos įdomybės, kurios yra nutolusios nuo daugeliui mums gerai pažįstamo dabartinio standartizuoto žemės ūkio.

Ši įvairovė, nors ir reta, nėra visiškai išnykusi. Daugelis šių gyvūnų ar augalų gyvena šiandien įvairiose pasaulio regionuose, taip pat ir Lietuvoje. Jie auginami entuziastingų ūkininkų arba, kaip rodo Europos šalių praktika, vietovėse, kuriose vis dar taikomas tradicinis ūkininkavimas. Ekstensyvios sistemos nesukeldamos papildomos įtampos perkrautoms ekosistemoms yra atrandamos iš naujo ir pritaikomos siekiant apsaugoti pažeidžiamas teritorijas.

2019–2021 metais Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija kartu su LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centru vykdė projektą, kurį sudarė renginių ciklas „Gerosios patirties (žinių ir praktikos) sklaida vietinių ūkinių gyvūnų augintojų ūkiuose prisidedant prie biologinės įvairovės saugojimo ir jos tausaus naudojimo“ (Nr. PLKT-PV-19-1-07707-PR001) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas buvo finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Projekto metu buvo suorganizuota 13 renginių daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse: dvi dideles KPP viešinimo akcijos Baltų

vienybės dienos proga Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse ir aplankyta dar 11 ūkių „Atviras ūkis“. Manome, kad sėkmingas biologinės įvairovės išsaugojimo įgyvendinimas priklauso nuo sudėtingos ekologinių, ekonominių ir socialinių priemonių sąveikos. Integruotos strategijos tampa vis svarbesnės. Finansinė kompensacija, mokama ūkininkams už mažesnį produkcijos kiekį, gamtines kliūtis arba gamtos sukeltus derliaus nuostolius, yra svarbi gamtos apsaugos priemonė visoje Vidurio Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Tvarių struktūrų naudojimas, pagrįstas šiuolaikinėmis žiniomis ir technologijomis, veiksmingai gali būti pritaikytas atkuriant senąsias tradicijas: istoriškai mažo intensyvumo, su prisitaikiusiais vietinių veislių gyvūnais ir augalais, įvairiašakis žemės ūkis gali tapti ekonomiškai perspektyvesnis už modernią, importinę, homogenizuotą ir standartizuotą praktiką. Tvarų užimtumą ir paslaugų teikimą užtikrinantis nišinių produktų tiekimas ekonominei rinkai, pavyzdžiui, turistams ar didmiesčių gyventojams, kaimo gyvenimą ir kaimo vietoves gali padaryti patraukliais gyvenimui, darbui ir atostogoms.

Daugelyje pasaulio šalių specifinių produktų gamyba iš nacionalinių veislių gyvūnų produkcijos yra skatinama valstybės ir stipriai palaikoma vietos gyventojų. Pavyzdžiu Ispanijos Žemės ūkio ministerija inicijavo daugybę projektų, skirtų ūkinių gyvūnų genetinių išteklių programai paremti. Vienas jų startavo 2013 metais, jo tikslas – skatinti sertifikuoti ir žymėti savo vietines veisles, kurioms gresia išnykimas. Tam buvo sukurtas ir ministerijos patvirtintas specialus logotipas „100 % gimtoji veislė“, kurio savanoriškas naudojimas garantuotų vietinių gyvūninės kilmės produktų autentiškumą. Šis ženklas yra suderinamas su kitomis kokybės schemomis ir naudojamas visų rūšių produktams: mėsai, pienui, kiaušiniams, vilnai, odai ir kt. Tokiu būdu Ispanijos valdžia siekia paremti savo šalies veislių genetinį fondą ir išlaikyti gyvūnų populiacijų genetinę įvairovę.

Ką turime mes? Mes turime 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuriuo remiantis galima sertifikuoti į Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo programą įtrauktus ūkinių gyvūnų augintojus atitinkančius tautinio paveldo aprašus, skirtus gyvulininkystei sertifikuoti. Tačiau kol kas šis sertifikavimas nesieja sertifikuoto gyvūno su galutine produkcija.

Taip pat mes turime puikių ūkininkų, kurie tiki idėja išsaugoti vietines lietuviškas veisles, įžvelgia jų privalumų ir ne tik stengiasi jas auginti, bet ir gamina iš jų galutinį produktą taip sukurdami darbo vietų savo artimiesiems ar kaimynams. Sėkmės istorijų yra ne viena, bet tokias, kurios būtų susijusios su žmonėmis, auginančiais nuo išnykimo saugomas lietuviškas vietines veisles, galime ant pirštų suskaičiuoti. Kelmės rajone, Dubysos slėnyje, įsikūręs ūkininkas Žanas Talandis su šeima augina šėmas karves ir gamina kietąjį parmezano sūrį. Lietuvos juodgalves avis auginantys Kristina ir Jūris Milišiūnai sugalvojo, kaip įveiklinti avių vilną ir kitą iš jų gautą produkciją, skiria daug laiko švietėjiškai veiklai.

Žemaitukų arklių augintojas Č. Marcinauskas su pagalbininkais ne tik veisia žemaitukus, bet ir organizuoja įvairius pažintinius žygius, užsiima turizmo paslaugomis. Vištinių žąsų augintojai Dalia ir Dimitrijus Jakovlevai vykdo įvairias edukacijas. Žinoma, dažnai norisi kažko kito, įspūdingesnės išvaizdos, didesnio primilžio, gyvulių su geresnėmis penėjimosi savybėmis, bet tikime, kad po saule vietos užteks visiems. Todėl kiekvieną kviečiame pagalvoti ir, kaip kas gali, prisidėti prie Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo. Praėjus daugiau kaip 25 metams nuo vietinių veislių atkūrimo darbo pradžios galime džiaugtis, kad jau turime veislinės medžiagos, nors visuomet balansuojame ant galimybės išlikti ribos.

Ūkiniai gyvūnai lydi žmogaus vystymąsi 10 000 metų ir nusistovėjo mūsų visuomenėje. Daugeliu atvejų, jei ūkinis gyvūnas ūkininkui tampa „nenaudingas“, jis neturi galimybės išlikti. Taip veislės ar populiacijos tampa retos ir net išnyksta. Vienintelis būdas išsaugoti šių veislių įvairovę yra rasti jiems tinkamą panaudojimą, iš naujo atrasti jų ypatingas savybes ir laikyti juos ūkininkų ūkiuose – vietoje, kur jiems ir priklauso.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, R. ŠVEITIENĖ, Š. MARAŠINSKIENĖ, A. RAČKAUSKAITĖ, 2021-09-18

Sertifikuotų sėklinių grūdų stygius

Prasidėjus žiemkenčių rudens sėjai šalies žemdirbiams tenka spręsti galvosūkį, kuo užsėti laukus. Tapo sudėtingiau įsigyti sertifikuotos kviečių bei kitų žieminių javų sėklos, nes sava neužderėjo. Vieni prekiaujantieji sertifikuotais sėkliniais grūdais tikina, kad turi tik atvežtų iš užsienio, kiti parduoda tik užsisakiusiesiems iš anksto.

Neužderėjo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad iš tiesų šį rudenį juntamas sertifikuotų sėklinių javų trūkumas. Taip nutiko dėl šiais metais Lietuvoje prastesnio kviečių ir kitų žiemkenčių derliaus – tiek auginto maistui, tiek ir pašarams bei sėklai. „Sėkliniai grūdai mūsų regionui ir auginami mūsų regione, Lietuvoje. Tad, jei prastai užderėjo maistui skirti grūdai, jų kokybė buvo prastesnė, tas pat atsitiko ir su sėkliniais grūdais“, – tvirtino A. Macijauskas, pastebėdamas, kad dalis sėklai augintų grūdų neatitiko sėkliniams grūdams keliamų reikalavimų, todėl buvo parduoti kaip pašariniai.

Ar vien tik tai lėmė sertifikuotų grūdų stygių rinkoje, ar ir padidėjęs Lietuvos žemdirbių susidomėjimas sertifikuota sėkla, anot A. Macijausko, kol kas sunku spręsti, nes rudeninė sėja dar tik prasidėjo. Tai paaiškės jai pasibaigus, nes aišku tik tiek, kad yra sumažėjusi sertifikuotos sėklos pasiūla. Nors galimybė, kad yra išaugusi tokios sėklos paklausa, taip pat neatmestina. Mat ankstesniais metais žemdirbiai patys pasiruošdavo savo poreikiams vadinamosios ūkinės sėklos, kuria užsėdavo savo laukus. Šiemet, kai javų derlius nebuvo toks, kokio tikėtasi ir laukta, o ir jo kokybė nebuvo tokia, kokios norėta, žemdirbiai ūkinės sėklos pasiruošė mažiau.

„Tradiciškai Lietuvoje kas rudenį sertifikuota sėkla užsėjama apie 10–20 proc. žiemkenčiams skirtų laukų. Kitą dalį javų augintojai užsėja savo pačių pasiruošta ūkine sėkla. Taip ne tik sutaupoma lėšų, nes sertifikuota sėkla yra gerokai brangesnė, bet ir dažnai augintojams pavyksta pasiruošti kokybiškesnės ūkinės sėklos nei siūloma sertifikuota. Ši ne visuomet patenkina augintojų lūkesčius“, – tvirtino LGAA pirmininkas.

Naujų užsakymų kol kas nepriima

Žiemkenčių sėkla prekiaujančių įmonių atstovai teigė pastebėję, kad šiemet sertifikuotos javų sėklos, ypač kviečių, paklausa išaugusi, todėl ir juntamas jos stygius.

UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas ŪP aiškino, kad tokia situacija susidarė žemdirbiams nepavykus užauginti kokybiškų grūdų tiek, kiek reikėjo – neužsiaugino nei ūkinės sėklos, nei parduoti sertifikuotos sėklos. „Mes prekiaujame tik Lietuvoje užauginta sertifikuota javų sėkla, tačiau šiuo metu sustabdėme naujų užsakymų priėmimą tiekti sėklą, kad galėtume įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus.

Savaitės pabaigoje persvarstysime situaciją ir spręsime, ar atnaujinti užsakymų priėmimą, ar ne“, – svarstė S. Augas. Anot jo, šiemet sėklinių grūdų, kuriuos suspėta nukulti prieš lietingąjį periodą, kokybė yra gera, tik pats grūdas smulkesnis, todėl kiek kitaip augintojams reikėtų skaičiuoti sėklos normą – pavyzdžiui, pernai žieminių kviečių norma buvo 200–220 kg/ha, o šiemet turėtų būti apie 170–180 kg/ha. Tačiau ne visi taip daro.

Įsivežė iš kaimynų

UAB „Scandagra“ sėklų produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas pripažino, kad jie lietuviškos sertifikuotos žiemkenčių sėklos neturi ir prekiauja jau atsivežta iš seserinių kompanijų, esančių Latvijoje bei Estijoje. „Įsivežėme apie 40 proc. sertifikuotos sėklos poreikio. Kasmet planuojame supirkti truputėlį daugiau sėklinių grūdų, tariamės, kad juos augintų didesniuose plotuose, bet beveik kasmet mums Lietuvoje išaugintos sertifikuotos sėklos pritrūksta“, – pripažino A. Maskaliūnas.

Vis dėlto jų įmonėje žemdirbiai sertifikuotos sėklos įsigyti gali. Tiesa, labai didelio kiekio sukaupę neturi, nes jau rugsėjo vidurys ir sėja kai kur beveik besibaigianti. Tad bendrovė, pasak A. Maskaliūno, nenori užsipirkti sėklos pertekliaus, bet matydami situaciją resursų vis pasipildo.

Šiemet pirkti sertifikuotą sėklą žemdirbius skatina ne tik blogesnė ūkinės sėklos kokybė, bet ir išaugusios grūdų supirkimo kainos. „Mūsų skaičiavimais, ūkinė sėkla šiemet neturi atsiperkamumo ir nėra taupesnis pasirinkimas. Žaliavos – grūdų kaina yra pakilusi kur kas daugiau nei sertifikuotos sėklos kaina – grūdų žaliavos kaina uoste svyruoja apie 230–250 Eur/t, o javų sėklos kaina siekia apie 400 Eur/t. Tad ruošdamas savo ūkinę sėklą augintojas turi tinkamai įsivertinti sąnaudas“, – tikino UAB „Scandagra“ atstovas.

Anot A. Maskaliūno, reikėtų įvertinti ir dar vieną faktorių – perkant sertifikuotą sėklą yra galimybė rinktis naujesnes, tam tikroms gamtos sąlygoms atsparesnes javų veisles. Mat anksčiau rinkdamiesi žiemkenčių veislę žemdirbiai daugiausia dėmesio kreipdavo į veislės derlingumą, o dabar vienu iš svarbesnių rodiklių laikomas ir veislės atsparumas sausroms, vėl prisimintas žiemkentiškumas.

Kur kas mažiau

Vakarų Europos šalių ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja 60–80 proc. pasėlių, Lietuvoje – kur kas mažiau. Nors sertifikuota grūdų sėkla prekiaujančių įmonių atstovai ir tikino, kad žemdirbiams nelabai apsimoka patiems ruošti ūkinę javų sėklą, LGAA pirmininkas A. Macijauskas minėjo, kad Lietuvos žemdirbius dažniau rinktis sertifikuotą javų sėklą paskatintų didesnės susietosios paramos išmokos už sertifikuota javų sėkla apsėtą hektarą. Tačiau ši išmoka 2020 metais siekė tik 14,77 Eur/ha.

„Nuolat įvairaus lygio politikams ir valdininkams aiškiname, kad ši parama maža ir ją reikėtų didinti, nes tik taip galima paskatinti javų augintojus daugiau sėti sertifikuotos sėklos, plėsti jos auginimo plotus Lietuvoje, tačiau kol kas mūsų niekas negirdi“, – tikino A. Macijauskas, pastebėdamas, kad metų pradžioje net buvo kilusi diskusija iš viso atsisakyti susietosios paramos išmokos už sertifikuota javų sėkla apsėtus laukus. Nors šiuo metu diskusijos nutilusios, ar ir vėl nebus grįžta prie jų, dar nežinia, nes dar nėra aiškios susietosios paramos ateities gairės.

LGAA vadovo teigimu, jei būtų atsisakyta susietosios paramos išmokos už sertifikuotą javų sėklą, didėtų žemdirbių gamybos išlaidos ir dalis ūkininkų sėtų nesertifikuotą sėklą, kuri yra gerokai pigesnė. Dėl to prastėtų grūdų kokybė, mažėtų konkurencingumas eksporto rinkose. „Parama sertifikuotai sėklai yra viena iš taikliausių. Ji atitinka Europos žaliojo kurso keliamus tikslus, nes naudojant sertifikuotą sėklą augalų apsaugai reikia naudoti mažiau pesticidų.

Sertifikuotos sėklos yra sveikesnės už ūkines, o augalai atsparesni ligoms, gyvybingesni ir derlingesni, nes sertifikuota sėkla jau būna apdorota beicais ir saugi, – tvirtino LGAA pirmininkas A. Macijauskas. – Naudodami ūkinę sėklą, grūdų augintojai dažniausiai ją beicuoja savo ūkyje, kur yra gana sunku užtikrinti, kad beicas būtų panaudotas saugiai. Dažnai sėjama nebeicuota sėkla, o tuomet į dirvą reikia ne tik daugiau sėklos suberti, bet ir tenka naudoti daugiau augalų apsaugos priemonių. O tai niekaip negali neveikti aplinkos.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Kazys KAZAKEVIČIUS, 2021-09-20

Veislinių gyvūnų parodoje – lankytojų antplūdis ir sėkmingų sandorių gausa

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bazėje, Algirdiškio parodų centre, dvi dienas šurmuliavo veislinių gyvūnų paroda, kuri šiemet buvo itin gausi. Ūkininkai, bendrovės, veislininkystės organizacijos demonstravo veislininkystės pasiekimus, o gausus būrys lankytojų, tarp kurių buvo nemažai vaikų ir jaunimo, grožėjosi elitiniais gyvuliais bei paukščiais.

Daug sėkmingų sandorių

Veislinių gyvūnų parodoje buvo demonstruojami produktyviausi, gražiausi, didžiausią genetinę vertę turintys pieniniai ir mėsiniai galvijai, žirgai, avys, ožkos, triušiai, alpakos, naminiai paukščiai, taip pat Lietuvos genofondinių veislių gyvūnai.

Tradiciškai parodoje atskleidžiami Lietuvos veislininkystės pasiekimai, įvertinama selekcinė ir genetikos gerinimo veikla, kuri remiasi mokslo pasiekimais. Į parodą gausiai sugužėję lankytojai grožėjosi išpuoselėtais ūkiniais gyvūnais, o profesionalai rengė seminarus ir diskusijas apie veislininkystės laimėjimus, naujoves bei problemas.

„Selekcija ir veislininkystė – lokomotyvai, traukiantys gyvulininkystę į priekį. Taigi, nuo veislininkystės pasiekimų priklauso šios šakos ateitis. Matome, kad turime kuo pasidžiaugti, tai leidžia tikėtis, kad ateitis bus šviesi“, – per parodos atidarymą žemdirbius pasveikino ir smagios šventės linkėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Parodą organizuojančios „Panevėžio veislininkystės“ vadovas Nerijus Gricius pasidžiaugė, kad šiemet į parodą atvežta daugiau eksponatų. Jis priminė, kad parodą remia Žemės ūkio ministerija, ir pasveikino žemės ūkio ministro vardu.

Šiemet paroda išsiskyrė lankytojų gausa ir sėkmingais sandoriais. „Lankytojų kasmet vis daugėja, o šiais metais net keliai buvo užkimšti. Parodoje netrūko ir pačių dalyvių, suvežta daugiau veislinių gyvūnų. Džiugina tai, kad parodos metu išparduota daug gyvūnų. Štai Lietuvos galvijų veisėjų asociacija dešimt veislinių telyčių planavo parduoti užsieniečiams, tačiau juos nukonkuravo Lietuvos ūkininkas – gyvuliai išvažiavo į jo ūkį“, – sakė N.Gricius.

Vyko mėsinių galvijų aukcionas

Viena jauniausių šakų – mėsinė galvijininkystė – plečiasi, auga ir sparčiai juda geresnės kokybės kryptimi. Tai buvo jaučiama ir parodoje, kur šiemet eksponuota dar daugiau tokių galvijų. Nemažai daliai parodos lankytojų mėsiniai galvijai – vis dar egzotika, o jų augintojai jau turi nemažą įdirbį auginant šiuos galvijus ir gerinant jų genetiką.

Parodos lankytojų dėmesį traukė ilgaragiai hailendai, kuriuos glostė jaunuolis Julius – žinomų Širvintų rajono ūkininkų Kristinos ir Arūno Martinėlių, puoselėjančių biodinaminį ūkininkavimą, sūnus. Julius jau turi savo ūkį, kuriame augina aubrakų galvijus, tačiau puikiausiai žino, kaip elgtis ir su hailendais – nuo vaikystės padėjo tėvams juos prižiūrėti.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė sakė, kad ekspertai į parodą atrinko apie pusšimtį elitinių galvijų iš 18 ūkių. Parodos naujiena – japoniškos veislės Wagyu mėsiniai galvijai, kurių mėsa prilyginama delikatesui. „Šie galvijai dar jauni, užauginti iš embrionų. Tai intensyvios japoniškos veislės galvijai, kurių mėsa yra pati marmuringiausia, pasižyminti itin gera kokybe“, – aiškino ji.

Parodoje buvo pristatyta inovacija – galvijo ilgojo nugaros raumens skenavimas, kuris leidžia pamatyti raumens apimtį, palyginti su kitais galvijais. „Ekspertų komisija vertino galvijus, vyko diskusijos apie veislininkystės naujoves, genomą ir pan. Suprantama, kad mokslo pasiekimai leidžia greičiau gauti didesnį efektą. Augintojai pagal veisles yra susibūrę į klubus, kur dar detaliau analizuojamos atskirų veislių ypatybės“, – teigė V.Živatkauskienė.

Kitą parodos dieną vyko mėsinių galvijų aukcionas, kur demonstruoti elitiniai Šarolė, Angus ir kitų veislių galvijai. Kai kurie mėsiniai galvijai iš parodos iškeliavo jau į kitų savininkų namus. Pavyzdžiui, du aubrakų veislės galvijai buvo parduoti ir išvežti į Estiją.

Remiasi mokslo pasiekimais

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius pirmiausia pastebėjo, kad šių metų paroda pritraukė itin daug lankytojų – jau pirmą dieną nuo pat ryto rikiavosi mašinų eilės. Ši asociacija parodoje pristatė daug galvijų, kurie įvertinti genomiškai. „Tai genetikos mokslo laimėjimai, pasiekiantys mūsų ūkius. Turime ir senojo genotipo galvijų, kuriuos išlaikyti padeda ir išmokas skiria valstybė. Senųjų lietuviškų veislių galvijai dažniausiai auginami prastesnių žemių kraštuose, nes jie nėra reiklūs. Tačiau tokių gyvulių pienas yra labai vertingas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Parodoje neišvengta apgailestavimo dėl prastų tendencijų Lietuvos pienininkystėje – šis sektorius traukiasi, užsidaro pieno ūkiai, išparduodamos bandos. „Pagrindinės problemos – žemos pieno supirkimo kainos išvargino ūkininkus, stinga kryptingos valstybinės politikos. Jeigu ūkiai turi naudoti savo resursus, kad išgyventų, tai ilgai netrunka. Ištekliai išsenka ir prasideda bandų likvidavimas. Gaila, kad labai daug mūsų gerų gyvulių atsiduria Lenkijoje“, – apgailestavo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) pirmininkas Juozas Darbutas.

Tiesa, jis pastebėjo, kad asociacijos narių bandų produktyvumas kasmet gerėja, ir tai yra selekcinio darbo, genetikos gerinimo rezultatas. „Dirbame ir stengiamės, kad gyvuliai būtų produktyvesni, ilgaamžiškesni, mažiau sirgtų, kad būtų atrenkami geriausi buliai, atliekami genominiai tyrimai“, – aiškino asociacijos vadovas.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, Kėdainių rajono ūkininkė Viktorija Švedienė įsitikinusi, kad siekiant mažinti produkcijos savikainą ir didinti produktyvumą, būtina tobulinti genetinę selekciją, išnaudoti genominius tyrimus ir kt.

Ožkos gelbėjo per karantiną

Žinomiausia šalies ožkų augintoja, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ėmužytė į parodą atsivežė ne tik savo veislines augintines, bet ir įvairių rūšių sūrių, kurių ragauti rikiavosi smagurių eilė. Prieš 5 ir daugiau metų ožkininkystei buvo prognozuojamas atgimimas. Dabar D.Ėmužytė sakė tiek entuziazmo neturinti – šis sektorius smuko.

„Iki euro įvedimo labai daug kas norėjo auginti ožkas, steigti verslinius ūkius – buvo šuolis. Tačiau įvedus eurą gamybos sąnaudos stipriai išaugo, o sūrio kainos – ne, todėl ožkininkystė gerokai smuktelėjo“, – sakė sūrių gamintoja.

Tiesa, D.Ėmužytė pastebėjo, kad karantino metu veislinių ožkų pardavimai ūgtelėjo, tačiau jas perka daugiau ne ūkininkai, o miestiečiai, turintys sodybas, didesnes namų valdas. „Būdami uždaryti žmonės panoro turėti gyvuliukų, ypač mėgstamos nulėpausės Anglo-Nubian veislės ožkos. Žmonės perka po vieną ar dvi savo reikmėms – ir dėl itin naudingo pieno, ir dėl grožio. Per karantiną vaikai pirko ožkytes ir dovanojo jas tėvams, kad šiems būtų lengviau išgyventi izoliaciją. Žinau atvejų, kai ožkytę laikė namie, šis gyvuliukas gelbėjo nuo vienatvės“, – įdomią tendenciją atskleidė ožkų augintoja.

Popierinis požiūris

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad pirmoji žemės ūkio paroda Rietave buvo surengta panašiu metu 1860 metais. Centrinėje miesto turgaus aikštėje buvo eksponuojami arkliai ir galvijai. „Ją organizavęs kunigaikštis Oginskis suvokė, kad gyvulininkystės plėtra ir stiprinimas yra labai svarbus Lietuvai. Vėliau tokios parodos vyko Šiauliuose prie geležinkelio, Panevėžyje, į jas suvažiuodavo kunigaikščiai ir gubernatoriai. O kur dabar mūsų ministerijos vadovai? Liko tik popierinis požiūris į žemės ūkį“, – apgailestavo jis.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-09-18

Pristatyta parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui

Rugsėjo 15 d., tiesioginės transliacijos žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui 2021 m. Kviečiame susipažinti su transliacijos įrašu čia. Prezentacija. Kita naudinga informacija apie paramą

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendra“ jau renkamos, o paraiškų rinkimas truks iki spalio 29 d.

Parama skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Transliacijos metu NMA atstovė Kristina Žukienė pristatė paramos teikimo sąlygas, paraiškų vertinimo tvarką, prisiimamus įsipareigojimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-17

Registracija į dekarbonizacijos darbo grupes – iki spalio 1 d.

Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos bei Energetikos ministerijomis kviečia registruotis į dekarbonizacijos darbo grupes ir kartu ieškoti bendro sutarimo, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia šalimi iki 2050 metų. Viena iš planuojamų darbo grupių bus skirta žemės ūkiui ir miškininkystei. Darbo grupių nariais galima tapti iki spalio 1 d.

Iš viso bus sukurtos 5 ekonominius sektorius apimančios dekarbonizacijos darbo grupės. Prisijungti kviečiami žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir žiedinės ekonomikos sektorių socialiniai partneriai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti mokslo ir visuomenės atstovai.

Darbo grupėms teks svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą. Grupių nariai dalyvaus diskusijose, tarsis, kaip Lietuvai eiti klimato neutralumo link, teiks siūlymus dėl papildomų priemonių siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų.

Subūrus šias grupes siekiama išgirsti naujas idėjas ir skirtingus požiūrius, užtikrinti dalijimąsi informacija tarp visų suinteresuotų šalių. Taip tikimasi suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti.

Planuojama atnaujintą NEKS veiksmų plano projektą parengti ir pateikti Europos Komisijai 2023 metais, o patvirtinti – 2024 metais. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Sudarytas dekarbonizacijos darbo grupes į pirmąjį posėdį planuojama pakviesti jau spalio mėnesį.

Norintieji užsiregistruoti į vieną ar kelias iš penkių darbo grupių turi iki spalio 1 d. užpildyti registracijos formą.

Šaltinis: zum.lt,2021-09-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos