Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-28

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Registrų centras: žemės ūkio paskirties sandorių mažėja, tačiau kainos auga

Kelis pastaruosius metus žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, kaip ir mažėja šiais sandoriais įsigyjamos žemės plotas. Nepaisant to, pirkėjai kiekvienais metais už šiuos sklypus yra linkę mokėti vis daugiau ir tai liudija apie išliekančią tokių sklypų paklausą, pastebi įregistruotus nekilnojamojo turto sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.

Kaip rašoma pranešime, per aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių, jais perleista beveik 35 tūkst. hektarų ploto žemės. Registrų centro analitikų vertinimu, jei per likusius šiuos metus rinkoje neįvyks reikšmingų pokyčių, šių metų rezultatai bus labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti 2019-aisiais. „Palyginti su praėjusiais metais, šie metai, be abejo, bus geresni tiek sandorių, tiek ir įsigyto ploto prasme, tačiau praėjusiais metais visai NT rinkai akivaizdžią įtaką darė šalį sukausčiusi pandemija.

Nors šiais metais ir matysime metinį sandorių skaičiaus augimą, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima matyti, kad kasmet sandorių skaičius ir jais įsigyjamas bendras žemės plotas mažėja maždaug 4 procentais. Šias tendencijas gali lemti tiek galiojantys apribojimai, taikomi žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybei, tiek ir sumažėjusi pasiūla rinkoje. Na, o augančią paklausą ir neblėstantį pirkėjų norą įsigyti žemės sklypus liudija sandorių kainų augimas“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pagal įsigyto žemės ūkio paskirties žemės ploto pokytį daugiausiai šiemet augo Kauno (87 proc.), Ignalinos (86 proc.), Kėdainių (57 proc.), Širvintų (52 proc.) ir Jurbarko (51 proc.) rajonų savivaldybės. Didžiausias neigiamas įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotas šiais metais fiksuojamas Kelmės (46 proc.), Anykščių (20 proc.), Skuodo (18 proc.), Mažeikių (18 proc.) ir Šilutės (16 proc.) rajonuose.

Paklausa kelia kainas

Pastaruosius keletą metų Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas – Registrų centro skaičiavimais, paskutinių 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento.

„Šiais metais didžiausias metinis kainų šuolis fiksuojamas Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse, kur kainų mediana per metus padidėjo daugiau kaip dukart. Tikėtina, kad nemaža dalis šiose savivaldybėse įsigytų sklypų buvo įsigyta ne tiesioginei jų paskirčiai, t.y. žemės ūkio veiklai, vykdyti, o komercinės ar gyvenamosios paskirties NT projektų vystymui“, – svarsto P.Rudzkis. Žemės ūkio paskirties žemė pastaruosius metus pastebimai taip pat brango Molėtų, Varėnos, Šalčininkų, Jonavos ir Utenos rajonuose. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.

Registrų centro skaičiavimais, didžiąją dalį žemės ūkio paskirties sklypų įsigyja fiziniai asmenys ir tik kas aštuntas įregistruotas sandoris teko juridiniams asmenims. „Įdomu tai, kad nepaisant to, kad juridiniams asmenims tenka tik kas aštuntas sandoris, tai sudaro net ketvirtadalį viso įsigyto ploto. Kitaip tariant, verslas sudaro mažiau sandorių, tačiau plotu jie yra gerokai didesni. Be to, sandorių kainų analizė parodė, kad juridiniai asmenys už įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus moka maždaug 20 proc. daugiau nei fiziniai asmenys“, – įžvalgomis dalinosi P.Rudzkis.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-27

Dėl prastesnio grūdų derliaus brangs maisto produktai

Pasėlių laukai pavasarį ūkininkams teikė vilčių, kad šiemet užderės panašus derlius kaip ir pernai – apie 8–8,5 mln. tonų. Visgi karšta liepa, šaltas ir lietingas rugpjūtis šias prognozes gerokai pakoregavo žemyn. Šiuo metu ekspertai skaičiuoja, kad šiųmetis grūdų derlius tesieks 7 mln. tonų ar mažiau, o dėl to brangs maisto produktai.

Dėl prastos kokybės mažės eksportas Didžiausia šiųmetinio grūdinių kultūrų derliaus problema – smulkūs grūdai ir itin mažas saiko svoris, kuris parodo, kiek kilogramų sveria 100 litrų grūdų. „Žemi saiko svorio rodikliai – išskirtinė šių metų grūdų derliaus problema, kuri Lietuvoje pasitaiko itin retai.

Minimalus kviečių saiko svoris, kokio reikalauja užsakovai Ispanijoje, Saudo Arabijoje, Afrikos šalyse, yra 77–78 kg hektolitre. Šiųmetinio grūdų derliaus saiko svoris vidutiniškai siekia 75–76 kg/hl. Daugelis Lietuvos ūkininkų šiemet užaugino kviečius, kurie tinkami tik pašarams gaminti. Prasti grūdų rodikliai – didelė problema visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, Latvijoje ar Prancūzijoje. Su šiuo iššūkiu dabar kovoja ir malūnai, kurie yra priversti keisti miltų gamybos technologijas, ir eksportuotojai, kuriems saiko svoris – vienas svarbiausių rodiklių formuojant grūdų eksporto partijas“, – sako „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Mažesnis ir prastesnės kokybės grūdų derlius, ekspertų teigimu, turės įtakos ir maisto produktų kainoms bei kokybei. „Šiemet užaugo ne tik mažo saiko svorio kviečiai, bet ir avižos, todėl maisto produktų gamintojams bus sunku pagaminti aukštos kokybės produktus. Jau dabar gamyklos visame Baltijos šalių regione susiduria su kokybiškos avižų žaliavos trūkumu“, – pastebi S. Banelis. Geresnės kokybės grūdai šiemet užderėjo pajūrio, Žemaitijos rajonuose, o tuo metu derlinguose Suvalkijos regionuose dauguma ūkininkų kūlė smulkius ir mažo saiko svorio grūdus.

Ekspertų teigimu, pernai 1–2 klasių žieminių kviečių saiko svoris siekė apie 77–78 kg/hl, o šiemet vargiai siekia 74–75 kg/hl. Tuo metu vasarinių kviečių šis rodiklis dar prastesnis ir siekia vos 68–70 kg/hl, kai pernai jų svorio rodiklio vidurkis buvo 78–80 kg/hl. Pasak S.Banelio, iki šiol eksportuotojams kasmet pavykdavo nesunkiai suformuoti minimalų saiko svorį turinčių grūdų partijas ir sėkmingai įvykdyti eksporto užsakymus. Tačiau šiemet eksportuotojams dėl mažesnio ir nekokybiško derliaus pavyksta įvykdyti ne visus užsakymus – tenka persiderėti su užsakovais dėl žemesnės kokybės grūdų ir dėl mažesnių eksporto apimčių.

„Smulkūs ir skaldyti grūdai eksportui netinkami – jų partijoje gali būti ne daugiau kaip 3 proc. Todėl šiemet dvigubai daugiau laiko ir kruopštaus darbo tenka įdėti tinkamos kokybės grūdų atrinkimui, o tai gerokai sulėtina laivų krovos tempą. Kuo lėčiau kraunami laivai, tuo didesnės sąnaudos. Pernai laivo paros prastova uoste kainavo 17 tūkst. JAV dolerių, o šiemet – jau 40 tūkst. JAV dolerių, be to, išaugo kuro kainos, o vienos tonos krovinio pervežimas jūrų transportu, pavyzdžiui, į Saudo Arabiją, pabrango kone dvigubai – nuo 30 JAV dolerių už toną iki beveik 60 dolerių.

Nepaisant to, tikimės, kad turėdami 30 metų patirtį grūdų eksporto srityje sugebėsime per šį sudėtingą kliūčių ruožą sėkmingai išlaviruoti. Iš viso nuo rugpjūčio pradžios skirtinguose Baltijos šalių uostuose jau esame pakrovę 30 laivų su daugiau kaip 0,5 mln. tonų grūdų“, – sako S. Banelis. Dėl prastos derliaus kokybės, ekspertų teigimu, šiemet kalta ne tik gamta, bet ir dalies ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą.

„Kaip rodo statistikos duomenys, šį sezoną iš 1 751 tūkst. ha pasėlių laukų Lietuvoje net 600 tūkst. hektarų užsėta nežinomomis, t. y. neįvardintomis grūdų veislėmis. Tai reiškia, kad nemažai šalies ūkininkų vis dar naudoja nesertifikuotas grūdų sėklas, kurios yra mažiau atsparios klimato kaitos poveikiui ir pasižymi mažesniu derlingumu bei prastesnėmis kokybinėmis savybėmis. Tai sukelia daug problemų grūdų supirkėjams, kuriems sunkiau realizuoti nekokybišką derlių. Didesni ūkiai, kurie naudoja sertifikuotą sėklą ir visus darbus atliko laiku, šiemet didesnių nuostolių nepatyrė. Savo derlių jie laiko grūdų elevatoriuose ir laukia tinkamiausio meto jį realizuoti“, – pažymi S. Banelis.

Pasak specialisto, šie metai bus nesėkmingi ir selekcininkams – rinkoje gali susidaryti kokybiškų sėklų trūkumas, todėl jų kaina gali augti. Tokia pat problema – ne tik su grūdinėmis, bet ir ankštinėmis kultūromis. „Ankštinių kultūrų derlių šiemet labai paveikė kenkėjai, todėl labai išaugo ir jų sėklų kaina, nes faktiškai nėra iš ko ją padaryti. Pupų derlius šiemet iš viso tragiškas. Nors jų šiemet buvo užsėta daugiau – 78 tūkst. ha (palyginus su 58 tūkst. ha pernai), iš hektaro prikulta vos 1,5 tonos, palyginus su 3 t pernai“, – teigia S. Banelis. Mažas ankštinių kultūrų derlius stipriai augina jų supirkimo kainas, nepaisant to, jog šių kultūrų eksporto rinkos gana ribotos.

Grūdų supirkimo kainos išlieka aukštos Tarptautinėms grūdų supirkimo kainoms, pasak S.Banelio, stipriai daro įtaką derlius Prancūzijoje ir tendencijos šios šalies „Euronext“ (MATIF) biržoje. „Praėjusią savaitę kviečių derliaus prognozės Prancūzijoje buvo sumažintos iki 36,06 mln. tonų, tikimasi, kad šiųmetis derlius bus 8 proc. didesnis nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Tuo metu Rusijos žemės rinkos studijų institutas IKAR skelbia, kad šalies kviečių derlius sieks apie 74–75 mln. tonų, kai pernai buvo 86 mln. tonų.

Dėl mažesnio derliaus ir prastesnės grūdų kokybės supirkimo kainos MATIF biržoje išlieka aukštos. Šiuo metu kviečių paklausa yra didesnė nei pasiūla, todėl kainų kritimui nėra pagrindo. Tokia tendencija, tikėtina, išliks ir ateities perspektyvoje“, – pažymi S. Banelis. Ekspertų vertinimu, aukštos grūdų supirkimo kainos gali daryti įtaką ir maisto produktų brangimui. „Šiais metais maistinių grūdų iš supirkto srauto turėjome apie 40 proc., likusi dalis – kombinuotųjų pašarų gamybai tinkami grūdai.

Turėdami unikalią gamybos grandinę nuo „lauko iki stalo“ iš supirktų grūdų atrinksime aukščiausios klasės grūdus, kuriuos sunaudosime miltų, greitai paruošiamų maisto produktų gamybai. Deja, prasta žaliavų pasiūla ir išaugusi jų kaina netolimoje ateityje gali lemti šių maisto produktų brangimą“, – teigia „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius. Rapsų supirkimo kainos taip pat kyla ir artėja rekordo link – šiuo metu MATIF biržoje jos jau siekia 605 eurus už toną.

Nors šiemet Europoje užaugintas rapsų derlius panašus kaip ir pernai – apie 17 mln. tonų, jų supirkimo kainų augimą paskatino 35 proc. mažesnis derlius Kanadoje, kuri derlingais metais būna stambi rapsų sėklų tiekėja Europos rinkoms. Lietuvoje šį sezoną buvo prognozuojamas 1 mln. tonų rapsų derlius. S. Banelio teigimu, nors užaugintų rapsų kokybė nebloga, jų derlingumas šiemet mažesnis.

„Pernai iš hektaro ūkininkai kūlė vidutiniškai apie 3 tonas rapsų sėklų, o šiemet – 2,5 t, todėl bendras rapsų derlius, panašu, nebus toks optimistinis ir gali siekti apie 850 tūkst. tonų. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo visų grūdinių kultūrų derlius: kviečių derlius pagal mūsų prognozes šiemet sieks apie 4,5 mln. tonų, tuo metu pernai jis buvo 5,4 mln. tonų, miežių derlius pernai siekė 730 tūkst. tonų, o šiemet – apie 0,5 mln. tonų“, – teigia S.Banelis.

Stambūs šalies ūkiai šiuo metu sudarinėja ateities sandorius 2022–2023 metų rapsų sėklų derliaus pardavimui. Pasak S.Banelio, atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, tai gali būti sumanus ir išmintingas sprendimas, siekiant suvaldyti kainų kitimo riziką. „Gali būti, kad kitąmet rapsų rinkoje įsivyraus priešinga tendencija.

Aukštos rapsų supirkimo kainos masina ūkininkus jų sėti didesnius plotus. Jau dabar skelbiama, kad vien tik Prancūzija rapsų pasėlių plotus padidins 15–20 proc., nuo 0,97 mln. ha iki 1,15 mln. ha, todėl, jei kitąmet bus geras jų derlius, išaugus pasiūlai jų supirkimo kainos gali gerokai koreguotis“, – pastebi S.Banelis.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-23

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas galvijų kempinligės atvejis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Didžiojoje Britanijoje buvo nustatytas klasikinės galvijų spongiforminės encefalopatijos (kempinligės) atvejis. Ligos protrūkis šios šalies ūkyje patvirtintas rugsėjo 17 dieną.

Kaip praneša Europos Komisija, liga diagnozuota šešerių metų karvei Somersete gyvenvietėje. Karvė sunaikinta, įtariant pieno karštligę, ir vadovaujantis Didžiosios Britanijos veterinarijos ligų stebėsenos reikalavimais, paimtas mėginys, kurio tyrimas ir patvirtino galvijų kempinligės (GSE) diagnozę.

GSE susirgusi karvė buvo laikoma 172 žindančių karvių ir telyčių bandoje. Išskyrus 20 karvių, įsigytų prieš penkerius metus, visos veistos dirbtinio apvaisinimo būdu. Didžiosios Britanijos veterinarijos specialistai identifikavo įtariamai užsikrėtusias karves bei jų palikuonis. Ūkyje įvesti prevenciniai judėjimo apribojimai, paimti gyvūnų pasai. Visi, kurie įtariamai užsikrėtę GSE, buvo saugiai nugaišinti, o skerdenos – sunaikintos, siekiant sustabdyti ligos plitimą.

Šiuo metu GSE ligos paveiktame ūkyje ir toliau lieka galioti judėjimo apribojimai, tačiau kitiems Didžiosios Britanijos galvijų ūkiams ribojimai netaikomi ir galvijų judėjimas nedraudžiamas. Šalies kompetentingos institucijos imasi visų priemonių ligai sukontroliuoti.

Europos Komisijos pranešime nurodoma, kad atsižvelgus į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo nuostatas, bus keičiamas reikalavimas dėl galvijų, kurie galės būti importuojami iš Didžiosios Britanijos į Europos Sąjungą, amžius.

VMVT duomenimis, per 2021 metus Europoje buvo nustatyti 3 GSE atvejai – 2 Ispanijoje ir vienas Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvoje veterinarijos specialistai aktyvią GSE stebėseną vykdo nuo pat 2001 m., tačiau mūsų šalyje šios ligos atvejų niekada nebuvo nustatyta.

Šiuo metu dėl GSE Lietuvoje tiriami:

• visi galimai galvijų spongiformine encefalopatija užsikrėtę nugaišę ar nugaišinti galvijai,

• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, priverstinai paskersti laikymo vietoje,

• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, kuriems prieš skerdimą pasireiškė fiziologiniai ar funkciniai sutrikimai ar klinikiniai ligų, galinčių kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymiai,

• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus laikymo vietoje ar transportuojant nugaišę ar nugaišinti galvijai. Šiai grupei nepriskiriami galvijai, paskersti maistui ir nugaišinti likviduojant kitas nei GSE gyvūnų užkrečiamąsias ligas.

Galvijų spongiforminė encefalopatija – tai lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai pakitimai nerviniame audinyje. Susirgę galvijai būna apatiški, sustingę, vėliau sutrinka judesių koordinacija, jie liesėja, būna agresyvūs, griežia dantimis, varto akis, dreba raumenys, neduoda pieno. Galvijus ištinka paralyžius, jie serga kelis mėnesius ir galiausiai nugaišta. Skrodžiant galvos smegenys tampa panašios į kempinę. Manoma, kad susirgimą sukelia pakitęs baltymas – prionas.

Šaltinis: vmvt.lt,2021-09-24

Svarbu suskubti atnaujinti banko duomenis, padengti skolas valstybei

Nuo spalio vidurio Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės avansu mokėti išmokas pagal tiesioginių išmokų paramos schemas. Jei pasikeitė banko duomenys, pareiškėjai juos turėtų atnaujinti. Taip pat nuo spalio 16 d. avansas bus mokamas pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) su plotu susijusias priemones. Kaimo plėtros programos dalyviai turėtų suskubti ir padengti skolas valstybei, jei tokių esama.

Avansas pasieks tik tuos pareiškėjus, kurie neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui (Sodrai) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Paskelbtame žemės ūkio ministro įsakymo projekte numatyta, kad avansas bus mokamas nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Planuojama, kad paramos avansinės dalies turėtų sulaukti ūkininkaujantys nederlingose žemėse (pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“) bei ekologinių ūkių valdytojai (pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“). Nacionalinė mokėjimo agentūra, pervesdama paramos lėšas į kaimo plėtros programos dalyvių sąskaitas, atsižvelgia į tai, ar pareiškėjai neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui.

Fiziniai asmenys, pateikusieji paraiškas pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programų priemones, gali gauti išmokas tik tuo atveju, jei neturi įsiskolinimų Sodrai arba šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.

Tuo tarpu juridiniams asmenims paramos lėšos gali būti mokamos tik tada, jei šie asmenys neturi įsiskolinimų Sodrai ir VMI. Tiesa, ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bei juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.

Taip pat visi pareiškėjai, tiek laukiantys tiesioginių išmokų, tiek paramos pagal KPP priemones avanso, turėtų pasitikrinti, ar nepasikeitė banko duomenys. Paprastai ir lengvai atnaujinti duomenis galima prisijungus prie NMA informacinio portalo.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-27

Spalio 1 d. – aktualus terminas daliai pareiškėjų, šiais metais deklaravusių plotus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad siekiantys susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą iki spalio 1 d. turi atsiųsti užauginto derliaus nuotraukas mobiliąja programėle „NMA agro“. Iki šios datos taip pat laukiama deklaruotų plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų dėl pateiktose paraiškose nustatytų neatitikimų. Iki spalio 1 d. papildomus dokumentus turi pateikti ir pareiškėjai, kurie pagrindinei išmokai gauti deklaravo mažesnius kaip 0,1 ha plotus, skirtus selekcijai ir moksliniams tyrimams.

Paminėtina, kad pranešimus dėl dokumentų pateikimo NMA išsiuntė pareiškėjams asmeniškai jų pasirinktu informavimo būdu.

Užauginto derliaus nuotraukų siuntimas programėle „NMA agro“

Pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves bei deklaravę 3 ha ir didesnį vaisių, uogų ir daržovių atvirajame grunte plotą, iki spalio 1 d. (likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo) mobiliąja programėle „NMA agro“ turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko. Nuotraukose turi matytis užaugintas derlius.

Jeigu iki nurodytos datos nuotraukos nepateikiamos arba pateikiamos netinkamos nuotraukos (derliaus nematyti, nuotraukos ne iš pareiškėjo lauko ir pan.), susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą minėtuose laukuose nemokama.

Pareiškėjams, deklaruojantiems mažesnį kaip 3 ha plotą, reikalavimas pateikti nuotraukas netaikomas.

Tais atvejais, kai užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai (tačiau tame pačiame lauke deklaruojami ne trumpiau nei 3 m.), – tai nelaikoma nustatytų reikalavimų neatitikimu.

Primintina, kad daugiamečius sodinius privaloma išlaikyti (ir jie turi būti randami patikros vietoje metu) visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška. Jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.

Apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialiai sukurtoje svetainėje www.nmaagro.lt.

Kai siekiama gauti didesnę paramos sumą

NMA, įtarusi, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę išmoką už pirmuosius 30 hektarų, išmoką jaunajam ūkininkui ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, tikrina žemės ūkio vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, todėl pareiškėjų prašoma pateikti šių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Jei nuosavybės ar žemės valdymo teisė registruota Registrų centre, galima nurodyti tik registruotų žemės sklypų kadastrinį bei deklaruoto kontrolinio žemės sklypo, lauko, numerį, kodą. Taip pat pareiškėjas turi paaiškinti plotų kitimo priežastis. Pareiškėjui nepateikus atsakymo, pranešimas dėl duomenų patikslinimo siunčiamas praėjusiais metais deklaravusiam šį plotą pareiškėjui. Prašymus pateikti dokumentus NMA jau yra išsiuntusi pareiškėjams individualiai.

Iki spalio 1 d. nepateikus prašomų dokumentų, parama nemokama už visą paraiškoje deklaruotą plotą bei taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Jei iš pateiktų dokumentų nustatoma, kad deklaruotas plotas buvo keistas siekiant gauti didesnę paramos sumą ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Plotą padidinusiam pareiškėjui, pateikus ne visus nurodytų laukų žemės valdymo teisės dokumentus, parama nemokama už tą lauką ar lauko plotą, kurio dokumentai nepateikti.

Pavėluotai minėti dokumentai dar gali būti priimami iki spalio 25 d., tačiau pareiškėjui už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma mažinama 1 proc.

Selekcijai skirti laukai

Deklaruoto mažiausio lauko naudmenų ploto (0,1 ha) reikalavimas netaikomas, jei deklaruoti laukai skirti selekcijai. Tačiau svarbu paminėti, kad pagrindinė tiesioginė išmoka negali būti mokama už mažesnius kaip 0,01 ha laukus. Pareiškėjai, kurie deklaravo skirtus selekcijai laukus, iki spalio 1 d. NMA turi pateikti papildomus dokumentus (selekcinės sėklos atestatą, išduotą mokslo įstaigų). Šiais dokumentais įrodoma, kad deklaruoti laukai skirti selekcijai arba juose vykdoma mokslinė veikla, arba sutartis sudaryta su juridiniais asmenimis, užsiimančiais selekcija ir moksliniais tyrimais.

Pagrindžiantys dokumentai siunčiami NMA adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt. Daugiau informacijos apie savo paraiškose nustatytus neatitikimus pareiškėjai gali rasti NMA informaciniame portale.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-27

Ankstesnės žemės ūkio naujienos